- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-750-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00760-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1073-254/2015 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams antstoliui R. B. ir A. K. (tretieji asmenys ? L. K., uždaroji akcinė bendrovė „Menesa“, valstybės įmonė Registrų centras ir Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą) dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl teismo atsisakymo pripažinti Turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu pagrįstumo ir teisėtumo.
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 1 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą (toliau ? ir Aktas) vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/02143 (toliau – ir Vykdomoji byla), taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui A. K. už 2014 m. birželio 27 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 44970 parduotą turtą: pastatą?parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), sumokėtą 372 500 Lt kainą, o A. K. ir L. K. nuosavybės teise grąžinti iš varžytynių parduotą turtą. Ieškovas nurodė, kad antstolio R. B. žinioje yra Vykdomoji byla, kurioje atliekami vykdomieji veiksmai iš skolininkų A. K. ir L. K. hipoteka įkeisto turto. Antstolis 2014 m. birželio 20 d. pradėjo pirmąsias turto varžytynes, kuriose buvo nustatyta pradinė 358 400 Lt turto pardavimo kaina, o turto varžytynių pabaiga buvo nustatyta 2014 m. birželio 27 d. 15:00:00. Ieškovo teigimu, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Menesa“ paskutinę turto varžytynių dieną buvo pasiūliusi 369 152 Lt kainą, kuri tuo metu sudarė aukščiausią turto kainą. Ši bendrovė, laukdama varžytynių pabaigos, į elektroninių varžytynių sistemoje varžytynių dalyvio srityje esantį kainos siūlymo langelį „Mano siūloma kaina“ buvo įvedusi dar didesnę 375 000 Lt sumą ir pasirengusi šią kainą patvirtinti, jei kitas dalyvis pateiktų didesnę nei tuo metu buvusi 369 152 Lt suma kainą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas A. K. paskutinę varžytynių minutę pateikė 372 500 Lt kainą, todėl UAB „Menesa“ paskutinėmis varžytynių sekundėmis pateikė dar didesnę 375 000 Lt turto kainą, tačiau dėl internetinio ryšio ir duomenų serverių darbo vėlavimo pareiškėjos pasiūlymas varžytynių sistemoje buvo priimtas tik 15:00:03, t. y. jau 3 sekundėmis po turto varžytynių pabaigos, ir ginčo Aktu turtas buvo parduotas A. K.. Ieškovo įsitikinimu, UAB „Menesa“ pasiūlė didžiausią 375 000 Lt kainą, kuri elektroninės varžytynių sistemos buvo priimta, bet dėl techninių kliūčių buvo užfiksuota praėjus 3 sekundėms po varžytynių pabaigos, todėl jos kaina buvo atmesta neteisėtai, o tai sudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? ir CPK) 602 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pagrindą pripažinti Aktą negaliojančiu. Be to, ieškovo nuomone, turto pardavimas atsakovui A. K. pažeidė esmines skolininkų ir jų kreditoriaus teises, nes turtą pardavus įmonei, būtų didesne apimtimi patenkintas kreditoriaus reikalavimas bei didesne apimtimi sumažėtų skolininkų finansiniai įsipareigojimai kreditoriui, todėl ginčo Aktas pripažintinas negaliojančiu ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad elektroninės varžytynės, kurias organizavo antstolis R. B., vyko Antstolių informacinėje sistemoje, specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Turto varžytynių pabaiga buvo nustatyta 2014 m. birželio 27 d. 15:00:00. Teismas taip pat nustatė, kad Antstolių informacinę sistemą administruoja ir tvarko valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras.
Teismas pažymėjo, kad Vykdomojoje byloje yra duomenys, jog antstolis buvo informuotas apie pasibaigusias varžytynes ir jų laimėtoją A. K., pasiūliusį maksimalią 372 500 Lt kainą. Teismas akcentavo, kad VĮ Registrų centro varžytynių Nr. 44970 protokole yra duomenys, jog po varžytynių pabaigos buvo užfiksuotas kainos pakėlimas ne tik UAB „Menesa“ (15:00:03), bet pirmas kainą pakėlė ir atsakovas A. K. (15:00:01), todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo objektyvios kliūtys UAB „Menesa“ 375 000 Lt kainos pasiūlymą pateikti iki varžytynių pabaigos. Teismas pastebėjo, kad nurodytame protokole nėra jokių pastabų apie elektroninės sistemos sutrikimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo varžytynės vyko 2014 m. birželio 27 d., o 2014 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. XII-889 pakeista CPK 713 straipsnyje reglamentuota bendroji varžytynių tvarka taikoma tik varžytynėms, paskelbtoms po šio įstatymo įsigaliojimo (2014 m. rugpjūčio 1 d.), priėjo išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad vykdant varžytynes, buvo padarytas esminis imperatyvių teisės normų pažeidimas.
Remdamasis tuo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog turtas parduotas asmeniui, kurio pasiūlyta kaina nebuvo didžiausia, teismas atmetė ir ieškovo argumentus dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo.
Teismas taip pat konstatavo, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-17321-800/2014 pagal UAB „Menesa“ skundą dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/02143, nustatyti faktai, jog A. K. pasiūlyta varžytynių kaina buvo 372 500 Lt, o UAB „Menesa“ ? 369 152 Lt, bei, kad nebuvo nustatyta varžytynių Nr. 44970 elektroninės sistemos sutrikimų, pripažintini prejudiciniais faktais šiuo metu nagrinėjamoje byloje, kadangi abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys ir išnagrinėtoje byloje nurodytos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Susiklostė situacija, kad UAB „Menesa“ spėjo pateikti didesnės kainos pasiūlymą (techniškai nėra įmanoma pateikti kainos pasiūlymą pasibaigus varžytynėms, nes po jų pabaigos sistema blokuoja kainos pateikimo parinktį), tačiau dėl techninių kliūčių toks pasiūlymas sistemoje buvo užregistruotas pavėluotai ir sistema užfiksavo A. K. pasiūlytą kainą, kaip didžiausią. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pasibaigus elektroninėms varžytynėms, naujos kainos pasiūlymo opcija tampa nebeaktyvi, o tai reiškia, jog UAB „Menesa“ pasiūlyta 375 000 Lt kaina elektroninių varžytynių sistemoje faktiškai buvo pateikta dar prieš varžytynių pabaigą, t. y. iki 15:00:00. Tai patvirtina VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20 punktas. Būtina skirti kainos pasiūlymo pateikimą nuo pasiūlytos kainos užfiksavimo. Kaip patvirtina VĮ Registrų centro varžytynių protokolas, 15:00:03 laikas yra ne 375 000 Lt kainos pasiūlymo laikas, o pasiūlymo / automatinio kainos kėlimo parametrų išsaugojimo laikas.Pati aplinkybė, kad sistema užfiksavo UAB „Menesa“ pateiktą kainos pasiūlymą, rodo, jog varžytynėse buvo siūloma didesnė kaina nei kaina, už kurią buvo parduotas turtas A. K.. Tai, kad sistema išsaugojo 375 000 Lt kainos pasiūlymą, rodo, jog UAB „Menesa“ tokią kainą pateikė dar nesibaigus varžytynėms. Situacija, kai už turtą buvo siūloma didesnė kaina, tačiau turtas vis vien parduotas už mažesnę kainą, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams bei pažeidžia esminį varžytynių instituto kriterijų – turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Kadangi UAB „Menesa“ pasiūlyta 375 000 Lt kaina yra didžiausia varžytynėse pasiūlyta kaina, turto pardavimas už mažesnę (A. K. pasiūlytą) kainą pažeidžia ieškovo ir trečiojo asmens L. K., kaip skolininkų, bei trečiojo asmens Danske Bank A/S, kaip kreditoriaus, teisėtus interesus turtą parduoti už kaip įmanoma didesnę kainą, kad kuo didesne apimtimi būtų padengtas kreditoriaus reikalavimas. Taigi sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas neįrodė jo subjektyvių teisių pažeidimo. Teismas turėjo plačiau ištirti ieškovo ir trečiųjų asmenų turtinių interesų pažeidimą.
Atsakovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Civilinėje byloje Nr. 2-17321-800/2014 nustatyti faktai, kad UAB „Menesa“ kainą pakėlė po varžytynių pabaigos ir atsakovas buvo pagrįstai pripažintas laimėtoju, yra prejudiciniai ir šioje byloje nebeįrodinėtini. Šios teismo išvados apeliantas neginčijo, o tai patvirtina, kad jis su šia išvada sutinka.Apelianto argumentas, kad faktiškai UAB „Menesa“ 375 000 Lt kainą pasiūlė dar iki varžytynių pabaigos, prieštarauja varžytynių protokolui, kurio grafoje kainos kėlimo data ir laikas nurodyta 2014 m. birželio 27 d. 15:00:03:230, o grafoje kainą kėlęs asmuo ? UAB „Menesa“. Protokole užfiksuota ir tai, kad 15:00:01:830 kainą kėlė ir A. K.. Tai patvirtina, kad pasibaigus varžytynių laikui, sistema dar keletą sekundžių nebūna išjungta.Varžytynių protokole yra nurodytas tiek kainos kėlimo, tiek kainos kėlimo parametrų išsaugojimo laikas, ir protokole matyti, kad tiek kainos kėlimo, tiek išsaugojimo laikas pilnai sutampa ir yra 15:00:03:230. Be to, apelianto nurodyta Aprašo 20 punkto norma nepatvirtina, kad elektroninių varžytynių sistema išjungiama 15:00:00. Šis apelianto argumentas prieštarauja Aprašo nuostatai, kad dalyvio pasiūlyta kaina laikoma priimta, kai iki varžytynių pabaigos ji užfiksuojama sistemos duomenų bazėje. Varžytynių laimėtoju laikomas tas, kuris laiku, t. y. varžytynių metu, pateikė didžiausią turto kainą. Taigi UAB „Menesa“ turėjo kainą pasiūlyti iki varžytynių pabaigos, o apelianto argumentas, kad turto pardavimas atsakovui prieštarauja protingumo ir teisingumo principams bei pagrindiniam varžytynių kriterijui, yra nepagrįstas ir prieštarauja CPK 3 straipsniui, nustatančiam, jog teismas turi vadovautis įstatymu.Ieškovas nepateikė įrodymų, kad elektroninių varžytynių sistemoje iš tikrųjų buvo trikdžiai. Be to, UAB „Menesa“, būdama verslininku, galėjo pasirūpinti tinkamais kompiuteriniais įrenginiais ir pati prisiėmė riziką.Ieškovas nėra nei įstatyminis, nei pagal įgaliojimą trečiųjų asmenų L. K. bei banko (išieškotojo) atstovas, taigi jo argumentai dėl šių asmenų turtinių interesų pažeidimo yra nepagrįsti ir neteisėti.
Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir jų viseto pagrindu nustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei pakankamai motyvavo sprendimą. Vien tai, kad byloje priimtas ieškovui nepalankus sprendimas, nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.Teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad varžytinių laikas baigiasi ne po 15:00:00, o būtent 15:00:00. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad dalyvio pasiūlyta kaina laikoma priimta, kai iki varžytynių pabaigos ji užfiksuojama sistemos duomenų bazėje.
UAB „Menesa“ nereiškia savarankiško reikalavimo pripažinti šią įmonę laimėtoju. Esant ieškovo reikalavimui pripažinti Aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją, susiklostytų situacija, kad bankas būtų priverstas grąžinti jau išieškotas lėšas, o vykdymo procesas nusitęstų neapibrėžtam laikui, ir net nėra aišku, kokia didžiausia kaina būtų pasiūlyta pakartotinėse varžytynėse. Ieškovo reikalavimas neatitinka banko interesų.
Trečiasis asmuo UAB „Menesa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Skundžiamas sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus aplinkybes ir netinkamai pritaikius CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus. Ne atsakovas A. K., o UAB „Menesa“ pateikė didžiausios kainos pasiūlymą. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad pasibaigus varžytynėms, objektyviai nėra įmanoma pateikti naujos kainos pasiūlymo, o tai reiškia, jog sistemai leidus UAB „Menesa“ pateikti naują turto kainos pasiūlymą, tokia kaina yra didžiausia pasiūlyta varžytynėse. Didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis yra pripažįstamas laimėtoju.Nagrinėjamu atveju varžytynių laimėtoju buvo pripažintas asmuo, nepasiūlęs didžiausios kainos. Varžytynės, kaip speciali turto realizavimo forma, yra galima tik tada, kai turto pardavimas įvyksta nepažeidžiant specialių varžytynėms nustatytų įstatymo reikalavimų. Savo ruožtu UAB „Menesa“ pasiūlyta didesnė kaina labiau užtikrina tiek skolininkų, tiek jų kreditoriaus turtinių interesų apsaugą. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad 15:00:03 laikas yra ne kainos pasiūlymo, o pasiūlymo / automatinio kainos kėlimo parametrų išsaugojimo laikas, taigi UAB „Menesa“ pasiūlymą pateikė dar nesibaigus varžytynių laikui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus, kadangi neatsižvelgė į tai, kad po elektroninių varžytynių pabaigos nebeįmanoma pateikti naujo kainos pasiūlymo, todėl ta aplinkybė, jog UAB „Menesa“ kainos pasiūlymas buvo užfiksuotas sistemos duomenų bazėje (nors dėl techninių kliūčių ir pavėluotai (po varžytynių pabaigos), t. y. 15:00:03), apelianto nuomone, rodo, kad iš tikrųjų šis pirkėjas kainą pasiūlė dar prieš varžytynių pabaigą ir turėjo būti pripažintas laimėtoju, kaip didžiausią kainą pasiūlęs asmuo.
Dėl atsisakymo pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu
CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina. To paties straipsnio 7 punkte teismui suteikiama teisė pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą ir tuo atveju, jei turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui, turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau paminėti teismų praktikoje išdėstyti išaiškinimai faktiškai nepakito ir iš dalies pasikeitus varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto teisiniam reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės, tvirtinant antstolio sudarytus aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-330/2015).
Byloje nustatyta ir šalių neginčyta, kad elektronines varžytines vykdomoje byloje Nr. 0085/13/02143, kurioje buvo vykdomi išieškojimo veiksmai iš skolininkų A. K. ir L. K. hipoteka įkeisto turto, organizavo antstolis R. B. specialiame tam skirtame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Pirmosios turto varžytynės Nr. 44970 prasidėjo 2014 m. birželio 20 d. 10:00:00, o jų pabaiga buvo nustatyta 2014 m. birželio 27 d. 15:00:00. Pasibaigus varžytynėms, antstolis buvo informuotas apie jų laimėtoją A. K., pasiūliusį 372 500 Lt kainą, su kuriuo ir buvo sudarytas ginčo Turto pardavimo iš varžytynių aktas.
Apelianto nuomone, ginčo Aktas pripažintinas negaliojančiu, nes buvo sudarytas ne su didžiausią kainą pasiūliusiu varžytynių dalyviu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apelianto išdėstyta pozicija.
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio (CPK 179 straipsnio 3 dalis), prie civilinės bylos Nr. 2-17321-800/2014, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje, pridėto VĮ Registro centro varžytynių Nr. 44970 protokolo, UAB „Menesa“ tiek 375 000 Lt kainos kėlimo data ir laikas, tiek pasiūlymo / automatinio kainos kėlimo parametrų išsaugojimo data bei laikas visiškai sutampa ir yra 15:00:03:230, t. y. po elektroninių varžytynių pabaigos (15:00:00). Todėl, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantas A. K. bei atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Menesa“, 15:00:03 laikas yra net tik UAB „Menesa“ pasiūlymo užfiksavimo duomenų bazėje laikas (parametrų išsaugojimo laikas), bet kartu ir kainos kėlimo laikas, todėl minėto protokolo duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina apelianto išsakyto argumento, kad faktiškai UAB „Menesa“ savo pasiūlymą (375 000 Lt) pateikė dar iki varžytynių pabaigos, t. y. iki 15:00:00.
Akcentuotina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtame protokole nėra jokių pastabų apie elektroninės sistemos, kurios dėka vyko varžytynės, sutrikimus varžytynių pabaigos dieną. Apeliantas, teigdamas, kad UAB „Menesa“ naujas kainos pasiūlymas yra užregistruotas pavėluotai būtent dėl tam tikrų techninių kliūčių (duomenų elektroniniu būdu perdavimo sulėtėjimo) nepateikė jokių šiuos teiginius objektyviai pagrindžiančių duomenų (CPK 178 straipsnis). Apelianto bei UAB „Menesa“ deklaratyvūs samprotavimai apie neva serverio „nesugebėjimą“ apdoroti visų varžytynių sistemos vartotojų ir jų atliekamų operacijų skaičiaus laiku, nesudaro pakankamo pagrindo apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad turtas iš varžytynių buvo parduotas ne didžiausią kainą varžytynių metu pasiūliusiam asmeniui bei pripažinti ginčo Aktą negaliojančiu. Be to, varžytynių protokole esantys duomenys, konkrečiai ta aplinkybė, kad nagrinėjamų varžytynių visų dalyvių kainos kėlimo data ir laikas visiškai sutapdavo su pasiūlymo parametrų išsaugojimo laiku ir data, paneigia apelianto teiginius apie sulėtėjusį duomenų perdavimą ir jo procesiniuose dokumentuose pateikiamą interpretavimą, jog kainos pateikimo laikas keliomis sekundėmis dėl techninių kliūčių skyrėsi nu kainos užfiksavimo momento.
Pastebėtina, kad Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusioje 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-17321-800/2014, kurioje, kaip minėta, dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje, ir kurioje, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas (ir ko apeliantas neginčijo) nustatyti faktai dėl elektroninės varžytynių sistemos veikimo 2014 m. birželio 27 d. ginčo varžytynių metu ir dalyvių pasiūlytų kainų, yra prejudiciniai nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad pagal varžytynių protokolą varžytynėse buvo užfiksuoti turto kainų pakėlimai A. K. turto kainos pakėlimas 15:00:01 ir pareiškėjos UAB „Menesa“ turto kainos pakėlimas 15:00:03, tačiau nurodyti turto kainos pakėlimai neatitiko kainos reikalavimų, kas tik patvirtina tinkamą sistemos veikimą. Minėtoje nutartyje, teismas, be kita ko konstatavo, kad antstolis R. B., parduodamas turtą (pastatą–parduotuvę ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini)) aukščiausią pasiūlytą (reikalavimus atitinkančią) kainą nurodžiusiam A. K., nepažeidė varžytynių organizavimo tvarkos.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą, kad aplinkybę, jog UAB „Menesa“ kainos pakėlimą iki 375 000 Lt pateikė dar iki 15:00:00, patvirtina tai, kad techniškai neįmanoma pateikti kainos pasiūlymą pasibaigus varžytynėms, nes kainos pateikimo opcija tampa nebeaktyvi. Visų pirma, ieškovas teiginiams, kad sistema iškart, t. y. net ir nepraėjus kelioms sekundėms po 15:00:00, blokuoja kainos pateikimo parinktį ir UAB „Menesa“ galėjo pasiūlyti 375 000 Lt kainą tik iki 15:00:00, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Antra, minėtą apelianto teiginį faktiškai paneigia varžytynių protokolo pirmiau nurodyti duomenys, kad kainas buvo suspėta pakelti ir jos buvo užfiksuotos dar 15:00:01 ir 15:00:03, tačiau sistema aiškiai atrinko, kurios kainos atitinka reikalavimus (t. y. pateiktos iki varžytynių pabaigos), o kurios – ne.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodyta VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo 20 punkto nuostata, kad varžytynių dalyviai gali didinti kainą už varžytynėse parduodamą turtą tik vykstant varžytynėms, nepaaiškina sistemos techninių veikimo ypatybių šioje byloje nagrinėjamo klausimo atžvilgiu ir savaime nepatvirtina apelianto argumento, jog UAB „Menesa“ techniškai galėjo pakelti kainą tik iki 15:00:00 ir nė vienos sekundės vėliau. Minėta Aprašo nuostata, teisėjų kolegijos nuomone, visų pirma yra susijusi su dalyvių teise tikėtis būti išrinktais laimėtoju, kadangi tik varžytynių metu, o ne po jų, didžiausią kainą pasiūlęs asmuo gali būti pripažintas laimėtoju ir jam gali būti parduotas turtas.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodyta, jog UAB „Menesa“ 375 000 Lt kaina iš tikrųjų buvo pasiūlyta iki varžytynių pabaigos, t. y. iki 15:00:00, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo Aktu antstoliui pardavus turtą A. K. už paskutinę varžytynių metu iki 15:00:00 pateiktą bei užfiksuotą tam laikui didžiausią 372 500 Lt kainą, ieškovo ir L. K. turtas buvo parduotas ne už didžiausią varžytynėse siūlytą kainą. Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo pripažinti ginčo Aktą negaliojančiu nei pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punktą (didesnės kainos atmetimo fakto neteisėtumas neįrodytas), nei pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes didesnė kaina buvo pasiūlyta jau po varžytynių pabaigos, o esminis varžytynių instituto kriterijus – turtą parduoti ne tiesiog už didžiausią pasiūlytą kainą (kaip kad nurodė apeliantas), bet būtent varžytynių metu pasiūlytą didžiausią kainą, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai paneigiami varžytynėse dalyvavusių asmenų teisėti lūkesčiai ir varžytynes laimėjusio asmens teisės bei teisėti interesai, sudaromos prielaidos teisinių santykių neapibrėžtumui.
Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, taip pat negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo dar plačiau ištirti ieškovo ir trečiųjų asmenų turtinių interesų pažeidimą. Kaip minėta, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas gali būti tik tuo atveju, kai nustatytas tam tikrų imperatyviųjų teisės normų pažeidimas, dėl kurio iš esmės buvo suvaržytos suinteresuotų asmenų teisės ar teisėti interesai. Priešingu atveju skolininkų (parduodamo iš varžytynių turto savininkų) intereso (kuris visada yra – parduoti turtą kiek įmanomą brangiau) apsaugos tikslas būtų priešpastatytas sąžiningų pirkėjų, o taip pat išieškotojų turtiniams interesams. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas imperatyviosios teisės normos (turto pardavimo iš varžytynių procese) pažeidimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti bei analizuoti skolininkų turtinių interesų pažeidimą. Be to, aplinkybė, kad teismo sprendimas bei jame esanti argumentacija neatitinka ieškovo pozicijos, nereiškia, jog teismas nepakankamai atskleidė bylą ar nepakankamai vertino ieškovo interesų neva buvusį pažeidimą.
Remdamasi pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Dėl atsisakymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kaip matyti iš įtvirtinto teisinio reguliavimo, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujančių asmenų prašymas neįpareigoja teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, ši teismo teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių reikia žodinio bylos nagrinėjimo.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pilnai išspręstas klausimas dėl UAB „Menesa“ pasiūlytos 375 000 Lt kainos pateikimo tikslaus laiko, ir tai negali būti tinkamai išspręsta apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Tačiau ieškovas nenurodė jokių paaiškinimų (pagrindimo), kodėl minėta aplinkybė (tikslus kainos pateikimo laikas) negalėtų būti nustatyta rašytinio proceso tvarka ir kokios kitos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės galėtų būti nustatytos žodinio proceso tvarka, kurios jau nėra atskleistos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose ar kitoje bylos medžiagoje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad ieškovo argumentas, jog tik žodinio proceso tvarka bus tinkamai atskleista ginčo esmė, yra visiškai deklaratyvus ir nepatvirtinantis apelianto prašymo pagrįstumo bei tikslingumo, todėl bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovui A. K. iš apelianto A. K. priteistinas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsnis).
Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 260 Eur (2 t. 63 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertindama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (nuo 2015 m. kovo 20 d. aktualios redakcijos) 8.11 punktą ir 2 punkte įtvirtintus kriterijus, bei nustačiusi, kad advokatė R. U. atstovavo atsakovą A. K. ir pirmosios instancijos teisme, byla nėra sudėtinga, priėjo išvadą, jog atsakovui iš ieškovo A. K. priteistinas 160 Eur bylinėjimo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.