Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti 2016 m. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) individualioje darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo tenkinti A. P. prašymai panaikinti Vilkaviškio socialinės pagalbos centro (toliau – Centras) direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, palikti galioti šiuos direktorės įsakymus bei jais paskirtas drausmines nuobaudas, priteisti iš A. P. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Komisija darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimu tenkinto A. P. prašymus panaikinti Centro direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu atsakovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad ji 2015 m. spalio 13 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto spalio mėnesio darbo grafiko, t. y., nedirbo, kaip numatyta grafike, pas klientus M. R. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas V. N. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., nes 9.55 val. nebuvo rasta pas M. R. bei nuo 10.15 val. – pas V. N. Tokiais savo veiksmais pažeidė darbo drausmę bei Centro direktoriaus 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. VĮ-28 patvirtintų Vilkaviškio socialinės pagalbos centro darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 22.3 punktą (laikytis Įstaigoje nustatyto darbo laiko ir poilsio režimo) ir 30 punktą (pagalbos namuose tarnybos darbuotojai dirba pagal individualius darbo grafikus, kuriuos sudaro ir tvirtina tarnybos vadovas). 2015 m. balandžio 12 d. įsakymu A. P. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl jos elgesio su bendradarbėmis – lankomosios priežiūros darbuotojomis, dirbančiomis (duomenys neskelbtini) (gautas kolektyvinis darbuotojų skundas). Siekiant sau naudos, t. y. kad būtų padidintas darbo krūvis ir ji gautų didesnį darbo užmokestį, konfliktuoja su bendradarbėmis, klientų prašo pasirašyti, jog tik ji yra gera darbuotoja, o kitos dirba blogai, nemandagiai elgiasi su padalinio vadovu ir kt. Nors A. P. dėl tokio elgesio buvo ne kartą įspėta ir pakartotinai pasirašytinai supažindinta su Vilkaviškio socialinės pagalbos centro darbuotojų etikos kodeksu, patvirtintu Centro direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. VĮ-4 (toliau – Etikos kodeksas). Tarnybos vadovo žodinių įspėjimų nepaisė, išvadų nepadarė. Tokiais savo veiksmais pažeidė darbo drausmę bei Taisyklių 22.1 punktą (vykdydami darbines funkcija vadovautis pareiginėmis instrukcijomis, šiomis Taisyklėmis, saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos reikalavimais, socialinių darbuotojų etikos kodeksu), 2002 m. kovo 1 d. Centro direktorės patvirtintų Lankomosios priežiūros darbuotojo pareiginių nuostatų (toliau – Pareiginiai nuostatai) 1.5 punktą (lankomosios priežiūros darbuotojas privalo gebėti bendrauti su seneliais, mokėti dirbti komandoje, turėti asmenines savybes: atsakingumas, pareigingumas, empatiškumas, humaniškumas, altruizmas, gebėjimas išvengti konfliktų) ir 2.5 punktą (privalo laikytis profesinės etikos normų), Lietuvos Respublikos Socialinių darbuotojų etikos kodekso 1 straipsnį, Etikos kodekso III dalies „Bendrosios centro darbuotojo elgesio nuostatos“ punktus: 4.10 punktą (privalo neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau), 4.12 punktą (nesinaudoja savo tarnybine padėtimi ir nereikalauja kitų darbuotojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams), 4.30 punktą (yra tolerantiškas, pagarbiai elgiasi su kitais darbuotojais, kitais žmonėmis), 4.34 punktą (pripažįsta savo klaidas ir jas taiso arba siūlo taisyti), 4.35 (saugo centro garbę ir prestižą), 4.36 punktą (privalo elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų centro darbuotojo vardo), 4.37 punktą (susilaiko nuo kalbų apie savo kolegų atliekamas konkrečias užduotis, pavedimus, asmeninius bei darbinius santykius, pagrįstą kritiką bendradarbiui reiškia korektiškai); IV dalies „Centro darbuotojo elgesys vykdant tarnybines pareigas“ punktus: 6.3 punktą (vykdydamas savo tarnybines pareigas nedaro įtakos kitiems asmenims reikšdamas savo .... įsitikinimus, neužsiima agitacija), 6.5 punktą (stengiasi būti savikritiškas, nevengia atsakomybės už padarytas klaidas, stengiasi kuo greičiau jas ištaisyti); V dalies „Centro darbuotojo elgesys bendradarbiaujant su bendradarbiais“ punktus: 7.2 punktą (su bendradarbiais bendrauja pagarbiai ir taktiškai), 7.3 punktą (stengiasi, kad kolektyve vyrautų savitarpio pasitikėjimas, vengia bet kokių priekabiavimo formų žeminimo, įžeidimo, kolegos darbo ar nuosavybės menkinimo, apkalbų ir šmeižto, reputacijos menkinimo ir pan.). 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu A. P. paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad ji 2016 m. balandžio 25 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto balandžio mėnesio darbo grafiko, t. y., nedirbo, kaip numatyta grafike, pas klientus V. N. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas M. R. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., nes 9.20 val. nebuvo rasta pas V. N. ir 11.25 val. pas M. R.. 2016 m. balandžio 26 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto darbų grafiko, t. y., nedirbo, kaip numatyta grafike, pas klientus V. N. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas M. R. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., nes 9.40 val. savavališkai paliko darbo vietą pas klientą V. N. adresu (duomenys neskelbtini), ir išvyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo išsikvietusi žurnalistus iš LNK televizijos laidos „TV pagalba“. A. P. 2016 m. balandžio 25 d. iš 4 val. dirbo tik 3 val., o 2016 m. balandžio 26 d. iš 4 val. dirbo tik 1,5 val. Nedirbdama visų darbo grafike nurodytų valandų bei nesuteikdama klientams paslaugų, pakartotinai pažeidė darbo drausmę bei Taisyklių 22.3, 30 punktus. 2016 m. birželio 10 d. Komisija gavo A. P. prašymą panaikinti Centro direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas. 2016 m. liepos 18 d. Komisija gavo A. P. patikslintą prašymą panaikinti Centro direktorės įsakymais paskirtas minėtas tris drausmines nuobaudas. 2016 m. liepos 25 d. Komisijos Sprendimas panaikinti tris drausmines nuobaudas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Darbo ginčą tarp šalių Komisija išnagrinėjo nesusipažinusi su darbo ginčo byla, nes 2016 m. liepos 18 d. priimdama iš A. P. naują reikalavimą dėl reikalavimo dalyko, t. y. 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 293 straipsnio 3 dalies nuostatas, kur draudžiama šalims pateikti, o Darbo ginčų komisijai priimti, naujus reikalavimus ir įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau bei kurie trukdo nagrinėti darbo bylą. Komisija patikėjo A. P. patikslintame prašyme nurodyta aplinkybe, kad apie šios drausminės nuobaudos paskyrimą jai tapo žinoma tik 2016 m. liepos 5 d. Bet atsakovo iniciatyva 2016 m. birželio 23 d. Komisijai buvo pateikti dokumentai, kad atsakovei buvo žinoma apie tokios nuobaudos paskyrimą. Tokio patikslinto prašymo priėmimas sutrukdė Komisijai nešališkai išnagrinėti (nepažeidžiant atsakovo teisių) darbo ginčą, kadangi papildomą reikalavimą dėl ginčo dalyko atsakovas gavo tik 2016 m. liepos 20 d. Buvo pažeistos DK 291 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes darbo ginčo bylos nagrinėjimas buvo numatytas 2016 m. liepos 25 d. O 2016 m. liepos 23-24 d. buvo nedarbo dienos. Sprendimas surašytas pažeidžiant DK 294 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. be motyvuotos dalies. Komisija Sprendime nenurodė, kodėl Centro įrodymus darbo ginčo byloje atmetė, o ieškovės prieštaringais parodymais vadovavosi, kas sudarė prielaidas priimti šališką ir nepagrįstą Sprendimą. Priimant Sprendimą, buvo remtasi tik ieškovės pateiktais, kitai bylos medžiagai prieštaraujančiais įrodymais. Sprendime klaidingai nurodyta, kad darbo ginčo byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, nes atsakovas pirmame posėdyje dalyvavo ir Komisijos pirmininko buvo raginamas sudaryti taikos sutartį su ieškovo atstovu. Komisija, gavusi patikslintą ieškovo prašymą, iš atsakovo pareikalavo pateikti papildomus įrodymus – įstaigos dokumentus, kuriuos buvo nurodęs ieškovo atstovas, net neįsigilino, ar šie dokumentai yra susiję su reikalavimo dalyku. Tik atsakovui nurodžius, kad tokio didelio kiekio dokumentų, nesusijusių su ginčo dalyku, įstaiga fiziškai per tokį trumpą laiką negali pateikti, sumažino pateiktinų dokumentų apimtį. Komisija siaurinamai aiškindama DK 178 straipsnio nuostatas, klaidingai nustatė darbo ginčo įrodinėjimo ribas, tuo pažeidė vienos iš ginčo šalių teises bei rungtyniškumo principą, nes jas prilygino tik baudžiamajai teisei būdingą įrodinėjimą (visas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo turi įrodyti kaltintojas), o darbo ginčo byloje darbdavys turi įrodyti tik aplinkybę, kad darbuotojas padarė drausmės pažeidimą, darbuotojas turi įrodyti aplinkybes, kodėl nepadarė šio pažeidimo. Komisija, priimdama Sprendimą, netinkamai nustatė darbuotojo, darbdavio ir kliento teisių ir pareigų turinį, kas sutrukdė priimti teisėtą sprendimą, nes tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pakeisti darbo grafiką, sutrumpinti darbo laiką ir kt., o ne klientas, kaip konstatavo Komisija. Komisija netinkamai išaiškino darbo vietos sąvoką, kas sutrukdė priimti teisėtą Sprendimą, traktuodama, kad darbuotojo darbo vieta yra darbdavio buveinė ((duomenys neskelbtini)), nors konkrečiu atveju darbuotojo darbo vieta yra pas darbdavio paskirtus klientus pagal patvirtintą to mėnesio grafiką ir darbuotojas, gavęs darbdavio sutikimą, gali šią darbo vietą palikti. Komisija Sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė neįrodė, kad dėl darbo drausmės pažeidimų (jeigu tokie būtų padaryti) kilo žalingos pasekmės bei yra priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, ieškovės kaltės bei kokių, konkrečiai, užduočių ieškovė neatliko; atsakovas nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių faktus, kuriais grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų ir jų padarinių. Toks Komisijos argumentas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotai praktikai, nes argumentas, dėl darbdaviui neatsiradusios žalos teisiškai nepagrįstas. Darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių. Tačiau Komisija neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pažeidimai sukelia kitų neigiamų padarinių: darbdavys gali įgyti pagrindą ateityje nepasitikėti šiuo darbuotoju, padaryti žalą įmonės reputacijai, galimybę neteisėtai sumokėti atlyginimą ir kt. (LAT nutartys Nr. 3K-3-560/2007, 3K-3-125/2008, 3K-3-117/2012, 3K-3-199-695/2015 ir kt.). Dėl 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu paskirtos drausminė nuobaudos, Komisija šioje bylos dalyje, Sprendimą motyvavo tuo, kad: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, atsakovas tinkamai neįrodė, jog ieškovė neteisėtais veiksmais arba neveikimu padarė darbo drausmės pažeidimą ir tuo pažeidė Centro nustatytą darbo tvarką; 2) atsakovė neįrodė, kad dėl darbo drausmės pažeidimų (jeigu tokie būtų padaryti) kilo žalingos pasekmės bei yra priežastinis ryšys, ieškovės kaltės bei kokių konkrečiai užduočių ieškovė neatliko; 3) pareiginių nuostatų ir darbo tvarkos taisyklių pažeidimai turi būti grindžiami konkrečiais darbuotojo neteisėtą veikimą ar neveikimą patvirtinančiais faktais; 4) atsakovas nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių faktus, kuriais grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų ir jų padarinių. Komisijos Sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir naikintinas: 1) A. P. padarė drausmės pažeidimą. Ji nedirbo pagal darbo grafiką nustatytas darbo valandas. Tai įrodyta Pagalbos namuose tarnybos vadovės 2015 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu, kur nurodyta, jog ieškovė 2015 m. spalio 13 d. vietoje turėtų dirbti 4 val. dirbo 2 val.; 2) A. P. pasirašytu darbo grafiku 2015 m. spalio mėn., kur nustatyta, kad ji pas klientę M. R. turėjo dirbti nuo 8.00 val. iki 10.00 val., o pas klientą V. N. – nuo 10.00 val. iki 12.00 val.; 3) M. R. pasirašytu pranešimu apie apsilankymą, kuriuo nustatyta, jog 2015 m. spalio 13 d. ieškovė pas ją dirbo nuo 8.00 val. ir dirbo apie dvi valandas, iki atvykstant padalinio vadovui, bei kad apsilankymo metu jau yra išėjusi namo, t. y. nenurodė, kad A. P. būtų siuntusi atklikti kokių darbų, nes ši jau buvusi parduotuvėje; 3) V. N. pasirašytu pranešimu apie apsilankymą, kuriuo nustatyta, jog 2015 m. spalio 13 d. ieškovė pas jį dirbo nuo 8.00 val. iki 9.30 val., o šiuo metu yra jo prašymu nuvykusi į seniūniją tvarkyti kuro kompensavimo dokumentų, tuo A. P. pažeidė darbo drausmę, nes pas V. N. turėjo dirbti nuo 10.00 val., ne nuo 8.00 val., bei negalėjo dirbti pas abu klientus tuo pačiu metu; 4) A. P. paaiškinimu, kuriame parodė, jog tą dieną pas M. R. dirbo nepilną valandą, o po to vyko pas V. N., t. y. ji pripažino, kad nedirbo pagal grafiką ir neišdirbo visų darbo grafike nustatytų valandų; 5) A. P. Komisijai su pareiškimu pateikti teiginiai, kad nerašė pasiaiškinimo, nebuvo informuota, su drausmine nuobauda nesupažindinta bei tuo metu atostogavo yra paneigti darbo grafiku, jos pasiaiškinimu, aktu dėl atsisakymo pasirašyti ant įsakymo skirti drausminę nuobaudą bei šio išsiuntimo registracijos kvitu; 6) A. P. pateiktame Komisijai patikslintame prašyme ji nurodė, kad 2015 m. spalio 13 d. dirbo, t. y. neatostogavo, kad pranešimą apie paskirtą drausminę nuobaudą gavo registruotu paštu, bei, kad ji tarnybos vadovei pasiaiškinimą rašė dėl 2015 m. spalio 12 d., o ne 2015 m. spalio 13 d. padaryto pažeidimo (tokio pažeidimo Centre nebuvo fiksuota). Tokie veiksmai vertintini kritiškai kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtini, nes yra nenuoseklūs ir prieštarauja jos pačios teiginiams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Dėl 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu paskirtos drausminė nuobaudos Komisija šioje darbo bylos dalyje Sprendimą motyvavo tuo, kad vieno ar kito asmens nuotaikos, simpatijos, nuomonių nesutapimas ar skirtingas požiūris į bendravimą negali būti vertinamas, kaip nusižengimas darbo drausmei. Komisija vadovavosi tik nenuosekliais ir tikrovės neatitinkančiais A. P. paaiškinimais ir argumentais bei nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų, neklausė ieškovės, kodėl ši klaidingai nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie nuobaudos paskyrimą ir paaiškinimo dėl padaryto drausminio pažeidimo. Komisija nenurodė argumentų, kurie leido Komisijai padaryti išvadą, jog ieškovės veiksmai yra vertinami, kaip kitų asmenų subjektyvios nuomonės, netyrė atsakovo pateiktų argumentų, neatvyko į darbo vietą ir neapklausė darbuotojų, jų nekvietė į posėdį, nevertino B. J. (įstaigos kliento) pateiktų faktų, jog atsakovė buvo pas jį atėjusi ir prašė pasirašyti, jog kitos darbuotojos yra blogos, darbuotojų kolektyvinio skundo argumentų ir kitų įrodymų. Komisija neatsižvelgė į faktą, jog atsakovė šiuos veiksmus atliko ne dėl asmeninių nesutarimų, o dėl darbo santykių, t. y. naudos siekimo sau, siekdama, jog jai būtų padidintas darbo krūvis kitų darbuotojų sąskaita ir gautų didesnį darbo užmokestį. Komisija neatsižvelgė, kad toks atsakovės elgesys yra ne tik su darbuotojais ir administracija, bet kad į tai įtraukiami senyvo amžiaus ir pagalbos reikalaujantys pašaliniai asmenys bei kad toks jos elgesys turėtų būti vertinamas ne kaip paprastas drausminis nusižengimas, o kaip grubus darbo drausmės pažeidimas, už kurio padarymą galimas darbuotojo atleidimas iš darbo (LAT nutartis Nr. 3K-3-233/2009). Kadangi atsakovas, skirdamas A. P. drausminę nuobaudą, nustatė, jog darbuotojo veiksmai yra neteisėti, įvertinto jos darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus, su kuriais darbuotoja buvo pasirašytinai supažindinta, todėl atsakovei buvo žinomos teisės ir pareigos bei į tai, kad vienas iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veikla), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Be to, darbdavys atsižvelgė į tai, jog neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, reputacijai. Ieškovės paskleistos žinios apie bendradarbes dėl šių darbo, bei tokios žinios skleidimas įstaigos esamiems ir būsimiems klientams neatitiko tikrovės, todėl ji tokiu elgesiu nesiekė darbe palaikyti dalykinės atmosferos, nepagarbiai elgėsi, todėl padarė darbo drausmės pažeidimą. Pats asmuo vertina savo poelgius, darbinę veiklą, laimėjimus, dėl tokio savęs vertinimo susiformuoja asmens orumas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, atlyginti tuo padarytą žalą. Garbės ir orumo apsaugą užtikrina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156-157 straipsniai, kurie nustato baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą ir įžeidimą. Kadangi darbdavys konstatavo, kad A. P. nepalaikė dalykinės darbo atmosferos, nesilaikė reikalavimo vengti triukšmo ir elgtis pagarbiai ne tik su įstaigos darbuotojais, bet ir su klientais, todėl pažeidė darbo drausmę, todėl už tai buvo pagrįstai nubausta (LAT nutartis Nr. 3K-3-233/2009). Todėl Komisijos Sprendimas panaikinti 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą ir A. P. paskirtą drausminę nuobaudą yra neteisėtas ir naikintinas, paliekant galioti minėtą įsakymą ir juo paskirtą drausminę nuobaudą. Dėl 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos Komisijos šioje darbo bylos dalyje Sprendimo motyvai tokie patys kaip ir dėl 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymo. Sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir naikintinas, nes atsakovė padarė darbo drausmės pažeidimą. Ji nedirbo pagal darbo grafiką nustatytų darbo valandų, kas yra įrodyta: 1) atsakovės pasirašytu darbo grafiku 2016 m. balandžio mėn., kur nustatyta, kad ji pas M. R. turėjo dirbti 2016 m. balandžio 25-26 d. nuo 8.00 val. iki 10.00 val., o pas V. N. – nuo 10.00 val. iki 12.00 val.; 2) Pagalbos namuose tarnybos vadovės 2016 m. balandžio 26 d. tarnybiniu pranešimu, kur nurodyta, jog atsakovė 2016 m. balandžio 25-26 d. nedirbo visų darbo grafike nurodytų valandų; 3) informacijoje apie apsilankymą, pasirašytoje M. R., nustatyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. 11.25 val. ieškovė nedirbo pas M. R., kuri nurodė, kad darbuotojos niekur nesiuntė, ji jau yra išėjusi namo; 4) 2016 m. balandžio 26 d. atsakovės paaiškinimu, kad ji 2016 m. balandžio 25 d. iš V. N. išėjo 9.20 val. ir nuėjo pas M. R., iš kurios išėjo 11.15 val.; 5) atsakovės paaiškinimas, kad ji 2016 m. balandžio 25 d. klientės prašymu nuo 11.15 val. buvo nuėjusi į parduotuvę, yra paneigti klientės parodymais, kad darbuotojos daugiau niekur nesiuntė, kad ji jau išėjusi namo; 6) atsakovės Komisijai pateiktame patikslintame prašyme nurodyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. ji anksčiau nei numatyta darbo grafike palydėjo V. N. į parduotuvę ir anksčiau nuėjo pas M. R., tačiau tokie A. P. parodymai prieštarauja jos 2016 m. balandžio 26 d. paaiškinime nurodytiems duomenims, kur tokių aplinkybių nenurodo, tai, kad ji V. N. lydėjo į parduotuvę, tačiau su pirkiniais neparlydėjo, nors pagal jos pateiktą informaciją Komisijai tam turėjo laiko, nes pas M. R. nuėjo anksčiau, nei reikėjo pagal grafiką bei tai, kad ieškovė V. N. lydėjo į parduotuvę paneigta padalinio vadovės tarnybiniu pranešimu, kur nustatyta, kad tikrinti, ar V. N. nėra sugrįžęs, ėjo dar du kartus (paskutinį kartą 11.15 val.) ir šio namuose nerado; 7) atsakovės paaiškinimu nustatyta, kad ji 2016 m. balandžio 26 d. pas V. N. dirbo iki 9.00 val., nes pas ją atvažiavo žurnalistai ir, V. N. leidus, išvyko į darbovietę, į darbo vietą buvo sugrįžusi, tačiau jai nebuvo leista atidirbti (nebuvo iš anksto suderintas ir pakeistas darbo grafikas), kas patvirtina faktą, kad ji neišdirbo darbo grafike nurodytų valandų, t. y. pas V. N. dirbo nuo 8.00 val. iki 9.00 val., nors pagal grafiką turėjo dirbti iki 10.00 val., o pas M. R. nedirbo, nors turėjo dirbti nuo 10.00 val. iki 12.00 val.; 8) atsakovės Komisijai pateiktame patikslintame prašyme nurodyta, kad 2016 m. balandžio 26 d. pas ją atvyko žurnalistai, kurie norėjo atlikti tyrimą jos darbovietėje bei šiai sugrįžus į darbo vietą pas V. N., padalinio vadovė buvo leidusi dirbti, bet vėliau šį leidimą pakeitė, tai neatitinka tikrovės, nes žurnalistus A. P. kvietėsi pati ir tai nėra tinkamas teisių gynimo būdas, nes tokio būdo nenumato DK ir CK. Be to, Pagalbos namuose padalinio vadovė neleido jai atidirbti, nes nebuvo pakeistas darbo grafiko. O atsakovė nesikreipė, neprašė pakeisti darbo grafiką. Ji su žurnalistais atvykti į darbovietę galėjo vėliau, atlikusi darbą; 9) atsakovės argumentas, kad ji tuo pačiu laiku, kaip nurodyta grafike, 10.00 val. negali būti pas abu klientus, neatitinka tikrovės. Ieškovei yra išaiškinta, kad pas pirmą klientą darbuotoja turi dirbti kaip nurodyta grafike, t. y. nuo 8.00 val. iki 10.00 val., o pas sekantį nuo 10.00 val. tačiau į šį laiką įskaičiuojamas laikas sugaištas nuvykimui pas sekantį klientą. Nuo V. N. iki M. R. nueiti reikia apie 10 min.; 10) atsakovės teiginiai yra nenuoseklūs ir prieštarauja jos pačios ankstesniems teiginiams ir kitiems surinktiems įrodymams, todėl Sprendimas panaikinti 2016 m. gegužės 25 d. įsakymą ir paskirtą drausminę nuobaudą, yra neteisėtas ir naikintinas, paliekant galioti minėtą įsakymą ir juo paskirtą drausminę nuobaudą. Dėl pirmos drausminės nuobaudos – iš atsakovės buvo pareikalautas ir gautas pasiaiškinimas, spalio 14 d. surašytas prašymas pateikti paaiškinimą. Pasiaiškinime nėra datos, kada jis parašytas. Pasiaiškinimas paimtas spalio 14 d., kai atsakovė neatostogavo. Pasiaiškinimą atsakovė atnešė prieš įsakymo priėmimą. Atsakovė tarnyboje surašė pasiaiškinimą. Nėra žymos, kad pasiaiškinimas parašytas spalio 14 d. Apie nuobaudą atsakovė informuota žodžiu ne kartą tarnybos vadovo. Ji su nuobauda nesutiko, nepasirašė. Atsakovė apie nuobaudą informuota tada, kai yra pašto kvitas. Dėl drausminės nuobaudos, kuri paskirta 2016 m. balandžio 12 d., - ji paskirta, nes darbuotojai ne kartą kreipėsi į Centrą dėl atsakovės netinkamo elgesio. Darbuotojai surašė prašymą administracijai atsižvelgti į jos elgesį ir priimti sprendimą. Nuobaudos paskyrimas yra dėl blogos nuomonės skleidimo apie įstaigą, buvo daromas ne tik poveikis darbuotojams, bet ir įstaigai, jos reputacijai. Todėl tai apima viską, ne tik darbuotojus, bet ir administraciją, klientus. Kalbėjo ir su klientais, ir su darbuotojais, važiavo į vietą, sudarė komisiją. Dėl nuobaudos, paskirtos 2016 m. gegužės 25 d. Skiria laiko nuėjimui iš vieno kliento pas kitą. Yra skiriamas laikas iš atėjimo laiko, iš pradžios darbo. Darbo laiką turi pabaigti tiksliai, kada numatyta. Pas sekantį klientą išminusuojamas laikas. 10.00 val. atsakovė dar turi būti pas klientą. Jei nuvykus vadovui, klientas pasako, kad ji išėjus seniai, tai yra pažeidimas. Rankas nusiplauna, tualetu pasinaudoja darbuotojas pas klientą. 2015 m. lapkričio 10 d. įsakyme, kur nurodyta, kad žinoma, jog darbą baigė spalio 13 d. apie 10.00 val. – tai žinoma iš rašytinio paaiškinimo. Abu klientai teigė, kad ji buvo pas juos tuo pačiu metu. Tarnybos vadovui pateiktas pasiaiškinimas. Dėl balandžio 12 d. įsakymo. Priimant atsakovę į darbą, buvo susitarta, kad 0,3 etato bus. Pilno darbo krūvio užtikrinti negali, nes jis priklauso nuo klientų poreikio. Kadangi atsakovė nevairuojanti, ji teikia paslaugas klientams tik tiems, pas kuriuos gali nueiti pėsčia. Visi darbuotojai dirba nuo 0,3 iki 0,6 etato. Dabar atsakovės krūvis 0,4 etato, 2 klientai. Charakteristika pateikta 2015 m. sausį. Charakteristiką parašė atsakovės prašymu, kad gauti daugiavaikės mamos pensiją. Tuo metu nebuvo didelių nusiskundimų atsakovės atžvilgiu. Nuolatos kelia triukšmą administracijoje, nemandagiai kalba su darbuotojais. Darbuotojai yra sekami, kada atėjo, kada išėjo, taip yra pažeidžiamos jų teisės į privatumą. Etikos kodekso 4.12 punktas – atsakovė kovoja su kitais darbuotojais, juos pažemindama, kad jie negautų klientų, 4.30 punktas – nepagarbiai elgiasi su kitais darbuotojais, 4.34 punktas – nepripažįsta savo klaidų, 4.35 punktas – nesaugo Centro garbės apkalbėdama, 4.36 punktas – televizijos laidose atsakovė diskredituoja Centrą, 4.37 punktas – visi punktai tinka, nesusilaiko nuo kalbų, pas klientus kalba apie tarnybą, raštu prašo parašyti, kad atsakovė yra gera, o kurie pavaduoja – ne, 6.3 punktas – nueina pas potencialius klientus, pas kuriuos nepaskirta, parašyti, kad ji yra gera, 6.5 punktas – viso to nebuvo, 7.2 punktas – buvo pora kartų prieš kelis metus, kai buvo atsiprašyti, nebendrauja su bendradarbėm taktiškai, pagrasina visiems, kad skųs toliau, darbuotojos yra įsitempę, 7.3 punktas – viskas tinka. (duomenys neskelbtini) dirba 7 žmonės, iš jų 6 parašė skundą, septinta iš jų yra atsakovė. Balandžio 12 d. įsakymo atsakovei nesiuntė, jį davė perskaityti raštinėje, matė, kaip atsakovė jį perskaitė, pasirašyti atsisakė. Dėl 2016 m. gegužės 25 d. įsakymo. Po nuobaudų paskyrimo atsakovė išvadų nepadarė. Nuobauda paskirta ne už tai, kad darbo laiku kvietė žurnalistus, atsakovė neperspėjo apie tai. Paprašė pasiaiškinimo, jie su datomis. Šį įsakymą išsiuntė iš karto, jį gavo, nes siuntė registruotu. Paaiškinime, kur nurodyta, kad ėjo maisto pirkti, įeina į darbo funkcijas, tokius faktus sunku patikrinti.