Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ūkininko N. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1640-339/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SV Technika“ ieškinį atsakovui ūkininkui N. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16.5. Apeliantas, pateikdamas visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir trukdo teismų darbą, todėl prašo jam skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Byloje kilo ginčas dėl priteistų kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, t. y. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, priteistų 8 procentų dydžio metinių kompensuojamų palūkanų už priteistą sumą (33 980 Eur) nuo 2020 m. vasario 28 d iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. 2020 m. vasario 28 d. ieškovė UAB „SV Technika“ pareiškė prašymą bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo N. M. 33 980,00 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 27 d., kurios sudaro 52,13 Eur, 8 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo 33 980,00 Eur sumos, už kiekvieną sumokėti pradelstą dieną nuo 2020 m. vasario 28 d. (kreipimosi į teismą dienos), iki sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „SV technika“ ieškinį atsakovui ūkininkui N. M. dėl skolos priteisimo nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovei nustatė terminą iki 2020 m. kovo 19 d. primokėti žyminį mokestį už ieškinį – 368 Eur, patikslinti ieškinio reikalavimus arba pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės reikalavimo teisę. Ieškinys priimtas 2020 m. kovo 13 d.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „SV Technika“ ir apeliantas ūkininkas N. M. 2019 m. liepos 22 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti apeliantui (pirkėjui) nuosavybėn prekes, nurodytas šios Sutarties 1 priede, o apeliantas (pirkėjas) įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties 5.1. punktu šalys sutarė, kad apeliantas sumokės ieškovei už prekes Sutarties priede Nr. 1 numatyta tvarka ir terminais. Sutarties priedo Nr. 1 4 punkte šalys sutarė dėl mokėjimo sąlygų, kuriame nustatė, kad apeliantas mokės po 1160 Eur plius PVM, šešis mėnesius, atliekant mokėjimus kas mėnesį iki einamo mėnesio 15 d., pirmą avansinę įmoką sumokant iki 2019 m. liepos 15 d., paskutinę – iki 2019 m. gruodžio 15 d., o likusią sumą iki 2020 m. sausio 15 d.

22. Ieškovė UAB „SV Technika“ atsakovui ūkininkui N. M. 2019 m. spalio 29 d. išrašė 757,94 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Serija SVT Nr. (duomenys neskelbtini) už parduotas prekes, kurią nurodė apmokėti iki 2019 m. lapkričio 14 d. Taip pat ieškovė atsakovui 2019 m. spalio 29 d. išrašė 33 880,00 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Serija SVT Nr. (duomenys neskelbtini) už parduotą purkštuvą „Amazone UX 5200 Super“, kurią nurodė apmokėti iki 2020 m. sausio 15 d. 2020 m. vasario 26 d. šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė apeliantui perdavė, o apeliantas priėmė purkštuvą „Amazone UX 5200 Super“. Apeliantas 2019 m. spalio 23 d. ieškovei už gautas prekes sumokėjo 790,40 Eur sumą. Taip pat 2020 m. vasario 19 d. apeliantas pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija SVT Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 157,94 Eur sumą. Iš tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nustatyta, kad apelianto skolos likutis 2020 m. vasario 26 d. buvo 33 980 Eur. Byloje ginčo dėl skolos dydžio už parduotas prekes nėra. Taip pat atsakovas neginčija iš atsakovo už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. vasario 27 d. priteistų 52,13 Eur palūkanų.

Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymo

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., motyvuodamas, kad dėl ištikusių nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure) dėl šalyje paskelbto karantino, jis negalėjo laiku įvykdyti ieškovei prievolės.

24. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

25. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog dėl šalyje paskelbto karantino, t. y. nenugalimos jėgos aplinkybės, neįvykdė sutarties, todėl turi atsakyti už įsipareigojimų ieškovei neįvykdymą. Tuo tarpu apeliantas, įrodinėdamas nenugalimos jėgos aplinkybę – šalyje paskelbtą karantiną, dėl kurios, kaip jis teigia, negalėjo laiku atsiskaityti už ieškovės parduotas prekes, įrodinėjo teigdamas, kad dėl susidariusios padėties su juo tinkamai neatsikaitė jo produkcijos pirkėjai, sumažėjo žemės ūkio produkcijos pardavimai, todėl jis patyrė finansinius sunkumus, susidarė apyvartinių lėšų trūkumas. Nurodė, kad faktą, jog jis kaip ūkininkas labai nukentėjo nuo viruso COVID-19 plitimo, patvirtina ir ta aplinkybė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija į paskelbtų nukentėjusiųjų verslų sąrašą įtraukė asmenis, kurie užsiima žemės ūkio žaliavų ir gyvų gyvulių prekyba.

29. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „ Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis. Paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas, karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. Pažymėtina, kad atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė tik duomenis, kad jo vykdoma veikla yra įtraukta į neigiamą poveikį patyrusių veiklų sąrašą, tačiau jokių kitų įrodymų dėl finansinės situacijos iki karantino paskelbimo, karantino įtakos, pablogėjusios finansinės padėties, kilusių finansinių sunkumą, nepateikė. Nepateikė jokių įrodymų, kokios konkrečios aplinkybės lėmė finansinės padėties pablogėjimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas neneigė, kad yra skolingas ieškovei, prašė ieškinį iš esmės atmesti.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikti argumentai nepatvirtina, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo susiklosčiusi būtent tokia ekstremali situacija, lėmusi negalimumą įvykdyti apelianto prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad prekes atsakovas gavo ir visos neapmokėtos sąskaitos buvo išrašytos iki šalyje paskelbto karantino, terminai jas apmokėti suėjo taip pat iki karantino paskelbimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas su ieškove pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija SVT Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaityti turėjo pareigą iki 2020 m. sausio 15 d., pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija SVT Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. lapkričio 14 d., o dėl kilusios COVID-19 pandemijos pasaulyje, Lietuvos Respublikoje karantino režimas įvestas tik 2020 m. kovo 16 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė svarbiomis atsakovo nurodytas aplinkybes dėl finansinių sunkumų, dėl kurių jis negalėjo laiku atsiskaityti su ieškove, kaip susijusias su nenugalima jėga (force majeure).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė ir po pasibaigusio karantino, todėl apeliacinio teismo vertinimu, apeliantui taikyti CK 6.212 straipsnyje nurodytas sąlygas ir pripažinti, kad apeliantas sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos nėra teisinio pagrindo. Įvertinus apeliaciniame skunde nurodytą, būtent minėtą, pagrindą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, jog apeliantas pažeidė prievolę ieškovei dėl nenugalimos jėgos (force majeure), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti (apelianto apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu) pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d.( CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl palūkanų dydžio

32. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl dvigubų palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, bei papildomai iš atsakovo priteisė 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

33. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

34. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „SV Technika“ ir apeliantas ūkininkas N. M. 2019 m. liepos 22 d. sudarė Sutartį pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti apeliantui (pirkėjui) nuosavybėn prekes, nurodytas Sutarties 1 priede, o apeliantas (pirkėjas) įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartyje šalys nesusitarė dėl kompensacinių palūkanų dydžio už termino praleidimą apmokėti už prekes, sąskaitas faktūras pagal konkrečios Sutarties sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys būtų susitarusios neskaičiuoti procesinių palūkanų ar kad ieškovė savo pareiškimu ar veiksmais būtų atsisakiusi palūkanų.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

36. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (3 dalis). Nors pareiga mokėti procesines palūkanas nustatyta įstatymo (CK 6.37 straipsnis), procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

37. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

38. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

40. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl pavėluotų mokėjimų už pagal Sutartį ūkininkui, žemės ūkio veiklai vykdyti parduotas prekes. Šis sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai įstatymas netaikomas, todėl šiuo atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas, nustatant jų dydį pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, yra pagrįstas ir teisėtas.

41. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kurio 2 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

42. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

43. Kaip minėta nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistas palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nuo 33 980 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisė į minėtas palūkanas ieškovei atsirado 2020 m. vasario 28 d. t. y. atsakovui atsirado pareiga mokėti palūkanas už praleistą prievolės įvykdymo terminą pirmąjį 2020 m. pusmetį. Remiantis Europos centrinio banko interneto tinklapyje skelbiamais oficialiais duomenimis, ieškovės teisės į procesines palūkanas atsiradimo metu vėliausiai Europos centrinio banko refinansavimo operacijai buvo taikoma fiksuotoji 0,00 procentų palūkanų norma. Taigi, atsakovo mokėtinų kompensacinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 8,00 procentų palūkanų normą. Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 straipsnio 4 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, teisė į minėtas palūkanas atsiranda, jei palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nėra nustatyti. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje nebuvo nustačiusios palūkanų normos mokėtinos už prievolės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, atsakovo ieškovei mokėtinų kompensacinių palūkanų normą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 8 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas už priteistą sumą (33 980 Eur) nuo 2020 m. vasario 28 d iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ( šios nutarties 24-31 punktuose bei 33-42 punktuose), pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. kovo 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepagrįstas, todėl naikintinas. Įvertinus tai, kad prašymas dėl palūkanų priteisimo kitoje dalyje paliktinas, spręstina, kad šiuo atveju sprendimas dalyje dėl palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl baudos skyrimo

44. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą dėl baudos skyrimo apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl nepagrįstai pareikšto apeliacinio skundo.

45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.

46. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

47. Dėl atsakovo pateikto apeliacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimo dalies panaikinimo, nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovas siekia gauti daugiau laiko skolos nemokėjimui, siekia išvengti mokėjimo ieškovei, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas savo teise reikšti apeliacinį skundą naudojasi nesąžiningai, siekdamas vilkinti sprendimo įvykdymą, ar dėl kitų priežasčių. Apeliantas turi teisę CPK numatyta tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą manydamas, kad jis neteisėtas. Šiuo atveju apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės nesiskiria nuo jo pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme. Įvertinus bylos duomenis, ieškovės argumentus, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo apeliantui netenkintinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

48. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas priteistinų kompensacinių palūkanų dydį netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimą, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo sprendimas priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. kovo 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo šioje dalyje panaikintinas jį pakeičiant, t.y. paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 8 procentų dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už sumą (33980 Eur) nuo 2020 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nors ir padarė išvadą, kad keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl palūkanų priteisimo, tačiau iš esmės sprendė, kad pagrindas priteisti palūkanas yra ir sprendimas dalyje dėl 8 procentų dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų priteisimo paliktinas, todėl nagrinėjamu atveju įvertinus ginčo esmę, patenkintus ieškovės reikalavimus, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliantas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė. Ieškovė prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl priteistų 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. kovo 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinant šią dalį ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Iš ūkininko N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti uždarajai akcinei bendrovei „SV Technika“, kodas 301093537, skolą 33980 Eur (trisdešimt tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų), kompensuojamąsias palūkanas 52,13 Eur (penkiasdešimt du eurus 13 ct), 8 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas už priteistą sumą (33980 Eur) nuo 2020 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 1470 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų).“

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SV Technika“ prašymo dėl baudos paskyrimo ūkininkui N. M..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.