- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1376-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13407-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
- 2.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl garbės ir orumą žeminančių duomenų paneigimo; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą: 1) paneigti tarnybiniame pranešime pateiktą sakinį „R. S. dėl aplaidumo ar nerūpestingumo nesugeba pasirinkti racionalaus kelionės būdo“; 2) paneigimą pateikti tuo pačiu būdu ir tiems asmenims, kuriems pateiktas pirminis teiginys.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime atsakovas konstatavo, kad ieškovas yra nerūpestingas, aplaidus, nesugeba pasirinkti racionalaus kelionės būdo. Tai žeidžia ieškovą ir daro žalą jo reputacijai bei karjeros galimybėms. Atsakovo pranešime nurodytas teiginys yra konstatuojamas kaip objektyviai ir nuolat egzistuojantis dalykas. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 1998 metų dirba ministerijoje, į tarnybines komandiruotes siųstas daugiau negu 200 kartų. Nuo atsakovo nurodytos kelionės iki tarnybinio pranešimo dienos vyko mažiausiai 10 tarnybinių kelionių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad šalis sieja išimtinai tarnybiniai santykiai. Generalinė inspekcija įvykdė užsienio reikalų ministro pavedimą ištirti ieškovo komandiruotės aplinkybes ir tarnybiniu pranešimu pateikė šio tyrimo išvadą bei rekomendaciją. Generalinės inspekcijos tyrimo tikslas – nustatyti, ar buvo kokių nors objektyvių pateisinamų priežasčių ieškovui pasirinkti neproporcingai brangų kelionės į oro uostą būdą. Ieškovas išsamiai nepaaiškino situacijos. Generalinė inspekcija nerado jokių objektyvių priežasčių ar aplinkybių, kurios pateisintų ieškovo nepagrįstai dideles (343,79 Eur) vykimo iš Oslo į Torpo oro uostą išlaidas, kurios 13 kartų viršija traukinio bilieto kainą (26,42 Eur). Dėl to, ištyrusi ieškovo komandiruotės aplinkybes, konstatavo, kad ieškovui nebuvo būtinybės taksi vykti į ambasadą, ieškovas žinojo visus racionalius vykimo į oro uostą būdus bei turėjo tam pakankamai laiko, bet dėl aplaidumo ar nesugebėjimo planuoti savo dienotvarkės, jais nepasinaudojo ir pasirinko daugiau kaip 10 kartų brangesnį vykimo būdą.
4. Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Užsienio reikalų ministerijos (toliau – ministerija) Finansų departamentas suabejojo dėl ieškovo patirtų 343,79 Eur kelionės taksi į oro uostą išlaidų ir manė, kad darbuotojo pasirinktas kelionės būdas nebuvo racionalus ir pagrįstas, o patirtos išlaidos neproporcingai didelės. Dėl to kompensuotos ne visos išlaidos. Ministras pavedė atsakovui, kaip generaliniam inspektoriui, ištirti ieškovo komandiruotės aplinkybes. Atsakovas tarnybiniame pranešime nurodė, kad ieškovui nebuvo būtinybės po renginio vykti į ambasadą, jis žinojo apie visus racionalius vykimo į oro uostą būdus bei turėjo pakankamai laiko, bet dėl aplaidumo ar nesugebėjimo planuoti darbotvarkės jais nepasinaudojo ir pasirinko daugiau kaip 10 kartų brangesnį vykimo būdą. Dėl to atsakovas rekomendavo riboti ieškovo siuntimą į komandiruotes. Ministras pritarė rekomendacijai. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad tarnybinio pranešimo turinys būtų paskleistas tretiesiems asmenims, kurių pareigos nesusijusios su informacijos žinojimu. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės buvo, jas vertinti ir pateikti savo vertinimą atsakovą įpareigojo ministro rezoliucija. Atsakovas, įvertinęs ieškovo komandiruotės aplinkybes, neperžengė savo teisių įgyvendinimo ribų ir nepažeidė ieškovo teisių. Dokumento, kuriuo įvertintas ieškovo, kaip ministerijos darbuotojo dalykinės ir darbinės savybės, perdavimas atitinkamas funkcijas vykdantiems darbuotojams, negali būti laikomas ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
2. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip trečiojo asmens darbuotojas – ministerijos Generalinės inspekcijos generalinis inspektorius, ministro pavedimu įvertino ieškovo, kaip ministerijos darbuotojo, darbines ir dalykines savybes bei pateikė rekomendaciją, t. y. atsakovas vykdė teisės aktuose numatytą pareigą pateikti ministrui nešališką ir objektyvią išvadą bei siūlymą.
3. Teismas atsižvelgė į žinių, kurios, ieškovo nuomone, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, pateikimo pobūdį ir padarė išvadą, kad nėra šių būtinųjų sąlygų ginti ieškovo garbę ir orumą CK 2.24 straipsnio pagrindu: nėra paskleistos žinios neatitikimo tikrovei ir duomenų paskleidimo fakto.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas neneigė, jog tarnybiniame pranešime nustatytos aplinkybės yra neteisingos. Teismas vertino, kad su atsakovo išvada ir jos teisingumu ieškovas sutiko, nes neskundė ir joje nustatytų aplinkybių pagrįstumo neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Teismas pažymėjo, kad išvada per ministerijoje naudojamą dokumentų ir procesų valdymo sistemą „Avilys“ buvo pateikta žiniai ministerijos darbuotojams pagal kompetenciją. Ministro, kuris vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, atitinkamai koordinuodamas ir kontroliuodamas ministerijoje dirbančių asmenų veiklą, vertindamas jų dalykines, darbines savybes, pavedimu pateiktos išvados, kurioms jis pritaria bei perduoda atitinkamas funkcijas vykdantiems darbuotojams, negali būti laikomas asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu.
6. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovo tarnybiniame pranešime nurodyta informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims.
7. Teismas vertino, kad negalima konstatuoti, jog atsakovo tarnybiniame pranešime žodžiai „dėl aplaidumo ar nerūpestingumo nesugeba pasirinkti racionalaus kelionės būdo“ yra įžeidžiančio pobūdžio ir dėl to, kad pateikta kaip atsakovo nuomonė, išsakyta ištyrus komandiruotės aplinkybes, įvertinus turimus duomenis, ieškovo paaiškinimus apie komandiruotės metu patirtas išlaidas už taksi paslaugas. Tai nesudaro pagrindo vertinti, kad ji yra žeminanti ieškovo garbę ir orumą bei daro žalą jo reputacijai ir karjeros galimybėms.
8. Teismas sprendė, kad atsakovas, surašydamas tarnybinį pranešimą, vykdė jam teisės aktuose nustatytą pareigą ištirti įvykio aplinkybes, pateikė savo įvertinimą bei rekomendaciją, kuriai pritarė ministras.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį nebuvo pažeisti.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo tarnybinio pranešimo turinys atspindi ne atsakovo, kaip fizinio asmens poziciją, o ministerijos, kurioje dirba ieškovas, poziciją dėl ieškovo komandiruotėje patirtų išlaidų pagrįstumo bei atitinkamo rekomenduojamų tolimesnių tarnybinių komandiruočių skaičiaus. Teismas nurodė, kad ieškovas nesutiko su teismo siūlymu keisti atsakovą, todėl atmetė ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo teiginys neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šias argumentais:
12.1. Teismas klaidingai aiškino skundo objektą – paskleistos žinios turinį. Ieškovas ginčija ne komandiruotės aplinkybes, bet iš jų daromas išvadas. Atsakovo pasirašytame pranešime nurodyto aplinkybės konstatuojamas kaip objektyviai ir nuolat egzistuojantis dalykas, įrodyta asmeninė savybė, bet ne vertinamos vienos kelionės aplinkybės. Šis asmeninis apibendrinimas pateikiamas viršijant gautą užduotį.
12.2. Ieškovas ministerijoje dirba nuo 1998 metų, į komandiruotes siųstas daugiau negu 200 kartų, daugiau negu pusę laiko praleido gyvendamas užsienyje. Nuo atsakovo nurodytos kelionės iki tarnybinio pranešimo dienos ieškovas vyko į mažiausiai 10 tarnybinių kelionių. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, pateikdamas tarnybinį pranešimą ir pranešdamas apie, jo nuomone, egzistuojantį pagrindą riboti ieškovo siuntimą į tarnybines komandiruotes, neperžengė savo pareigų realizavimo ribų, nepažeidė kitų asmenų teisių.
12.3. Tai, kad atsakovas neatitinkančia tikrovės informaciją pateikė tariamai vykdydamas darbo pavedimą, nepakeičia skleidžiamos žinios pobūdžio.
12.4. Įstatymas suteikia teisę ieškovui rinktis, kokia tvarka – civiline, baudžiamąja ar administracine – ginti savo pažeistas teises. Įstatyme nereikalaujama asmens ginti savo pažeistų teisių visais įstatymų numatytais būdais.
12.5. Faktui, kad melaginga žinia paskleista, pakanka, jog žinia būtų perduota vienam asmeniui. Bylos nagrinėjimo metu, žinia neįslaptinta, paskleista dideliam ratui asmenų per viešo naudojimo dokumentų valdymo sistemą ir tapo viešai žinoma bei aptarinėjama ministerijos darbuotojų.
12.6. Tarnybiniame pavedime inspektoriaus buvo prašoma pateikti nuomonę tik dėl konkrečios kelionės kompensavimo galimybės. Trečiasis asmuo – viešojo valdymo subjektas Užsienio reikalų ministerija dėl atsakovo išreikštos nepagrįstos nuomonės nepriėmė jokio teisės akto, ar kitokio veiksmo todėl reikalavimas ieškovu šioje byloje nurodyti Užsienio reikalų ministeriją pažeistų ieškovo teisę veiksmingai ginti pažeistas teises.
12.7. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas klausimo dėl netinkamo atsakovo nekėlė.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą.
14. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovo tarnybinio pranešimo turinys buvo paskleistas tretiesiems asmenims, kurių pareigos nesusijusios su šios informacijos žinojimu. Tarnybinio pranešimo turinys tapo žinomu tik mažai daliai ministerijos pareigūnų dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuojamų teisės aktų, vykdymo, t. y. kanclerei, viceministrui, Finansų departamento vadovei, pavadavusiai vadovą Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai ir vyriausiajai specialistei V. V., Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriui D. S. ir pavaduotojai E. R., generaliniam inspektoriui ir specialistei A. B., rengusiai medžiagą tyrimui.
14.2. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog visi darbuotojai, vizavę ir susipažinę specialiame ministerijos internetiniame puslapyje „avilys.int.urm“ su V. P. tarnybiniu pranešimu yra susiję su šios informacijos žinojimu ir tyrimu. Tarnybinio pranešimo patalpinimas specialiame ministerijos internetiniame puslapyje „avilys.int.urm“ nelaikytinas duomenų paskleidimu.
14.3. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie nuginčytų tarnybiniame pranešime išdėstytus faktus dėl ieškovo komandiruotės į Oslą aplinkybių.
14.4. Darbdavys, t. y. ministras, privalo ir turi teisę vertinti pats ar įgalioti kitus asmenis vertinti darbuotojo darbines, dalykines asmens savybes, darbo rezultatus. Atsakovas, kaip generalinis inspektorius, vykdydamas ministro pavedimą (rezoliuciją) turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti ieškovo, kaip ministrui pavaldaus darbuotojo, darbines ir dalykines savybes, darbo rezultatus. Atsakovas, kaip ieškovo darbdavio įgaliotas asmuo, vertinęs ieškovo dalykines ir darbines savybes, ir perdavęs dokumentą atitinkamas funkcijas vykdantiems ministerijos darbuotojams, negali būti laikomas asmeniu, paskleidusiu ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias.
14.5. Atsakovas neturėjo tikslo paskleisti informacijos aplinkiniams. Informacijos suteikimas ministerijos interesais veikiantiems ir tokią informaciją turintiems gauti pagal pareigas asmenims negali būti laikomas tikslingu žinių paskleidimu trečiajam asmeniui.
14.6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje ir 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje kėlė klausimą dėl atsakovo pakeitimo tinkamu, tačiau ieškovas atsisakė keisti atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
15. Byloje kilo šalių ginčas dėl teisės reikalauti paneigti paskleistus asmens garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis.
16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento direktorė 2018 m. vasario 28 d. raštu „Dėl komandiruotės išlaidų“ kreipėsi į ministrą informuodama apie gautą ieškovo prašymą raštu paaiškinti, kodėl yra negrąžinta visa kompensacija už kelionės į oro uostą patirtas išlaidas jo komandiruotės 2017 m. rugsėjo 6–7 dienomis. Finansų departamentas suabejojo dėl ieškovo patirtų 343,79 Eur kelionės taksi į oro uostą išlaidų, nes pasirinktas kelionės būdas neracionalus ir nepagrįstas, patirtos išlaidos didelės, todėl visos išlaidos nekompensuotos. Finansų departamento direktorė atsižvelgusi į tai, kad darbuotojas suplanavo papildomą veiklą, kuri nenumatyta komandiruotės potvarkyje, paprašė ministro pavesti Generalinei inspekcijai ištirti visas ieškovo komandiruotės aplinkybes.
18. Ministras 2018 m. vasario 28 d. rezoliucija pavedė atsakovui, einančiam ministerijos Generalinės inspekcijos generalinio inspektoriaus pareigas, ištirti ieškovo 2017 m. rugsėjo 6–7 d. komandiruotės aplinkybes. Atlikęs tyrimą, atsakovas 2018 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime ministrui ir kanclerei nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad R. S. dėl aplaidumo ar nerūpestingumo nesugeba pasirinkti racionalaus kelionės būdo, rekomenduojame kiek įmanoma riboti jo siuntimą į tarnybines komandiruotes“. Ministras 2018 m. kovo 21 d. rezoliucija pritarė nurodytai rekomendacijai.
19. Ieškovas, vadovaudamasis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, prašo teiginį „R. S. dėl aplaidumo ar nerūpestingumo nesugeba pasirinkti racionalaus kelionės būdo“ paneigti, nes, ieškovo teigimu, šis teiginys žemina jo garbę ir orumą.
20. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė ieškinį. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
21. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis).
22. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Įstatymų leidėjas nurodė, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla (CK 2.24 straipsnio 6 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).
25. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).
26. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas, kaip trečiojo asmens darbuotojas, ministro pavedimu, vadovaudamasis ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-10 patvirtintų Užsienio reikalų ministerijos generalinės inspekcijos nuostatų 8.2 punktu, 9.25 punktu ir 10.1 punktu, įvertino ieškovo, kaip ministerijos darbuotojo, darbines ir dalykines savybes bei pateikė rekomendaciją, t. y. kad ieškovas dėl aplaidumo ir nerūpestingumo nesugeba pasirinkti racionalaus kelionės būdo, todėl rekomenduojama, kiek įmanoma, riboti jo siuntimą į tarnybines komandiruotes. Atsakovas, vykdydamas ministro rezoliuciją, turėjo pareigą pateikti ministrui nešališką ir objektyvią išvadą ir pasiūlymą.
27. Ieškovas nurodo, kad neginčija komandiruotės aplinkybių, t. y. kad, pasibaigus programoje numatytam pasitarimui (15.00 val.), iki lėktuvo pakilimo (21.10 val.) buvo šešių valandų laikotarpis, per kurį ieškovas turėjo nuvykti iš Oslo į Torpo oro uostą. Kelionė traukiniu trunka apie dvi valandas, traukinys vyksta kas valandą, kelionės kaina – 29,42 Eur. Be to, į oro uostą buvo galima nuvykti ir autobusu. Ieškovas savo iniciatyva apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje Osle, nespėjo į traukinį, todėl į oro uostą vyko taksi. Ieškovas už kelionė sumokėjo 343,79 Eur.
28. Atsakovas, ištyręs ieškovo komandiruotės aplinkybes, konstatavo, kad nebuvo būtinybės ieškovui po komandiruotės potvarkyje nurodyto renginio vykti į ambasadą. Jis žinojo visus racionalius vykimo į oro uostą būdus bei turėjo pakankamai laiko. Dėl aplaidumo ar nesugebėjimo planuoti dienotvarkės ieškovas pasirinko daugiau kaip 10 kartų brangesnį vykimo būdą. Finansų departamento sprendimas kompensuoti tik dalį kelionės iš Oslo į oro uostą išlaidų – kelionės traukiniu kainą, pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl aplaidumo ar nerūpestingumo nesugeba pasirinkti racionalaus kelionės būdo, rekomendavo, kiek įmanoma, riboti jį siųsti į tarnybines komandiruotes.
29. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas neracionaliai išnaudojo 6 valandų laiko tarpą nuo renginio pabaigos iki lėktuvo pakilimo. Ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių būtinybę vykti į ambasadą, aplinkybes, kad dėl objektyvių priežasčių ieškovas nespėjo į traukinį, vykstantį į oro uostą. Ieškovas nurodo, kad daugiau kaip 200 kartų vyko į komandiruotes, bet dėl subjektyvių aplinkybių tinkamai nepaskaičiavo laiko sąnaudų ir nespėjo į traukinį.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo tarnybiniame pranešime nurodyta rekomendacija pateikta atsižvelgiant į ieškovo 2017 m. rugsėjo 6–7 d. tarnybinės komandiruotės aplinkybes. Tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad ieškovas nuolat, dažnai, įprastai dėl aplaidumo ar nerūpestingumo nesugeba pasirinkti racionalaus kelionės būdo. Dėl to apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės konstatuojamos kaip objektyviai ir nuolat egzistuojantis dalykas, įrodyta asmeninė savybė, bet ne vertinamos vienos kelionės aplinkybės. Rekomendacijoje suformuota išvada turi būti vertinama su rekomendacijoje aprašytomis aplinkybėmis, dėl kurių padaryta tokia išvada. Ieškovas išvadą supranta ir vertina atskirai nuo aprašytų aplinkybių, dėl kurių padaryta ši išvada. Tos išvados ir konteksto vertinimas nepagrįstas.
31. Ieškovas nurodo, kad ministerijoje dirba nuo 1998 metų, į komandiruotes jis siųstas daugiau negu 200 kartų, daugiau negu pusę laiko praleido gyvendamas užsienyje. Po nurodytos kelionės ieškovas vyko į kitas tarnybines komandiruotes. Taigi ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo rekomendacija riboja jo siuntimą ir vykimą į tarnybines komandiruotes, pažeidžia jo teises. Esant nurodytai rekomendacijai, ieškovas gali būti siunčiamas į visas tarnybines komandiruotes, būtinas jo darbo funkcijoms atlikti. Byloje nėra duomenų, kad dėl pirmiau nurodytos rekomendacijos ieškovas negali tinkamai atlikti darbo funkcijų. Ieškovas neįrodė, kad generalinio inspektoriaus rekomendacija gali turėti įtakos ieškovo karjerai. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas pateikė rekomendaciją, neviršydamas gautos užduoties, neperžengė teisių ir pareigų įgyvendinimo ribų, nepažeidė ieškovo teisių.
32. Ieškovas teisingai nurodo, kad faktui, kad melaginga žinia paskleista, pakanka, jog žinia būtų perduota vienam asmeniui. Būtina įvertinti tai, kad asmuo, kuriam paskleista informacija, neturi teisės jos žinoti (gauti). Be to, ši informacija turi neatitikti tikrovės. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo tarnybinis pranešimas ministerijos internetiniame puslapyje „avilys.int.urm“ pateiktas susipažinti ribotam skaičiui ministerijos darbuotojų: kanclerei, viceministrui, Finansų departamento vadovei, pavadavusiai vadovą Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai ir vyriausiajai specialistei V. V., Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriui D. S. ir pavaduotojai E. R., generaliniam inspektoriui ir specialistei A. B., rengusiai medžiagą tyrimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad nurodyti trečiojo asmens darbuotojai neturėjo teisės šios informacijos sužinoti. Tarnybinio pranešimo turinys šiems asmenims tapo žinomas dėl jų einamų pareigų, todėl toks informacijos paskleidimas nevertintinas kaip žinios paskleidimas tretiesiems asmenims, žeminantis asmens garbę ir orumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis būtų paskleidęs kitiems asmenims ar dėl jo veiksmų jie būtų išviešinti.
33. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės, yra melaginga. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra būtinųjų sąlygų ginti ieškovo garbę ir orumą, t. y. negalima daryti vienareikšmės išvados, kad žinia paskleista ir ji neatitinka tikrovės.
34. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas – trečiojo asmens darbuotojas, kuris vykdė darbdavio pavestą jam užduotį. Ministro rezoliucija atsakovui pavesta ne pateikti nuomonę tik dėl konkrečios kelionės kompensavimo galimybės, bet ištirti visas komandiruotės aplinkybes. Ministras sutiko su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis ir rekomendacija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo tarnybinio pranešimo turinys atspindi ne paties atsakovo, kaip fizinio asmens poziciją, bet ministerijos, kurioje dirba ieškovas ir atsakovas, poziciją dėl ieškovo komandiruotėje patirtų išlaidų pagrįstumo bei atitinkamo rekomenduojamų tolimesnių tarnybinių komandiruočių skaičiaus.
35. Trečiasis asmuo atsiliepime teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje ir 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje kėlė klausimą dėl atsakovo pakeitimo tinkamu, bet ieškovas atsisakė keisti atsakovą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl netinkamo atsakovo.
36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009).
39. Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
40. Trečiasis asmuo pateikė įrodymų, kad patyrė 385,99 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą atmetus, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 385,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą.
Priteisti trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (kodas 188613242) iš ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 385,99 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.