Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1.1. Be to, kadangi 2020 m. birželio 15 d. bendrovės direktorius G. P. pareiškėjui nepateikė visos prašytos informacijos, 2020 m. birželio 23 d. pareiškėjas bendrovės direktoriui G. P. pateikė pakartotinį prašymą dėl informacijos pateikimo, jame nurodė, jog kartu su siunčiama informacija nebuvo pateikta jokio oficialaus raštiško atsakymo ir (arba) informaciją lydinčių dokumentų. Be to, peržiūrėjus direktoriaus pareiškėjui pateiktą informaciją paaiškėjo, jog bendrovės direktorius G. P. pateikė tik dalį prašytos informacijos, t. y.: 1) dalį bendrovės banko sąskaitų ir kortelių išrašų; 2) vieną sąskaitą dėl informacinių technologijų technikos įsigijimo, tačiau nepateikta nei viena sąskaita už telekomunikacijos paslaugas; 3) telekomunikacijų paslaugų santrauka/suvestinė, ir nepateikta nei viena telekomunikacijos paslaugų detalizacija. Taip pat bendrovės direktorius G. P. pareiškėjui nepateikė paaiškinimų dėl bendrovės avanso apyskaitose už 2017 m. apskaitytų išlaidų už apgyvendinimo (viešbučio) ir/arba maitinimo paslaugas ir dėl bendrovės darbuotojų (realiai – direktoriaus) komandiruočių priežasčių ir paaiškinimų, kokiais tikslais buvo vykta į įsakymais įformintas komandiruotes. Peržiūrėjus pateiktą informaciją, pareiškėjui iškilo poreikis gauti papildomus dokumentus, todėl pareiškėjo pakartotiniame prašyme buvo suformuotas prašymas pateikti ir bendrovės direktoriui papildomus dokumentus, t. y.: 1) bendrovės turimų banko sąskaitų ir kortelių sąrašą; 2) bendrovės akcininkų bendrovei suteiktų paskolų sumą iki 2020 m. sausio 1 d. duomenimis ir bendrovės akcininkų suteiktų paskolų sumą 2020 m. birželio 23 d. duomenimis; 3) visas bendrovės sudarytas sutartis (visas sutartis, kurių šalimi yra bendrovė nepriklausomai nuo jų sudarymo datos); 4) paaiškinimus, kam ir kokiais tikslais buvo patiriamos išlaidos, kurių paskirtis yra „ūkio išlaidoms“ ir pateikti pirminius tokius „ūkio išlaidas“ pagrindžiančius dokumentus; 5) paaiškinimus dėl suvartojamo kuro kiekio – kokiais tikslais ir kur yra keliaujama, kokius bendrovės interesus atstovaujama tokių kelionių metu; 6) paaiškinimus dėl bendrovės direktoriui G. P. išmokamų sumų, kurių paskirtyje nurodoma „atsakingam asmeniui“ ir panašiai, paskirties ir panaudojimo, pateikti tokį panaudojimą pagrindžiančius pirminius dokumentus. Bendrovės direktorius G. P. nurodė, jog atostogauja nuo 2020 m. birželio 25 d., o pakartotinį prašymą gavo 2020 m. birželio 23 d. ir išvažiavo į atostoginę kelionę, todėl galės pateikti informaciją tik grįžęs iš atostogų (2020 m. liepos 16 d.). 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjo atstovas bendrovės direktorių G. P. el. laišku informavo, jog nesutinka, kad bendrovės informacija ir dokumentai pareiškėjui buvo pateikti tinkamu laiku, be to, nurodė, jog bendrovės direktorius laiku nepateikdamas informacijos, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį. Bendrovės direktorius šį el. laišką ignoravo bei nepateikė pareiškėjo prašomos informacijos, susijusios su bendrovės veikla. 2020 m. liepos 22 d. pareiškėjo atstovas pakartotinai bendrovės direktorių G. P. informavo apie pažeistas pareiškėjo teises, t. y. pažeistą akcininko teisę į informaciją, įtvirtintą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, ir nurodė, jog pareiškėjas savo pažeistas teises gins įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, jog prašyme bei pakartotiniame prašyme prašomų dokumentų bendrovės direktorius pareiškėjui nėra pateikęs iki šiol. Teismo prašė atsižvelgti į pareiškime nurodytas aplinkybes ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį.

1.2. 2020 m. lapkričio 11 d. teisme buvo gautas pareiškėjo R. K. atstovo advokato K. K. prašymas išnagrinėti pakartotinį administracinį nusižengimą. Nurodoma, kad G. P. po administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, pakartotinai padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą, todėl prašė byloje išnagrinėti dar vieną G. P. nusižengimą dėl uždarosios akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo nustatytu laiku. Pareiškėjo įsitikinimu, šio pažeidimo nagrinėjimas byloje iš esmės atitiktų operatyvumo principą, kadangi pareiškėjui nereikėtų inicijuoti atskiros administracinio nusižengimo bylos. Taip pat nurodė, kad 2020 m. spalio 20 d. bendrovės akcininkai, turintys po 40 procentų visų balsų (bendrai – 80 procentų balsų), atstovui G. P. pateikė paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų sušaukimo. 2020 m. spalio 30 d. G. P. atstovas pateikė atsakymą į akcininkų paraišką, kuriame nurodė, jog pagal 2020 m. spalio 20 d. pateiktą paraišką bendrovės akcininkų susirinkimas inicijuojamas nebus, nes akcininkų ir akcininkų atstovų veiksmai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys ABĮ nuostatoms. Pareiškėjas su šiomis aplinkybėmis sutikti negali, kadangi G. P. neturėjo teisės atsisakyti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, nes akcininkų paraiška atitiko visus įstatymų reikalavimus, o G. P. nurodomos ABĮ nuostatos, kurioms akcininkų ir akcininkų atstovų veiksmai neva prieštarauja, visiškai nesusijusios su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka. Pareiškėjas mano, jog G. P., atsisakydamas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, paprasčiausiai siekia neteisėtai išlaikyti turimus įgaliojimus bendrovėje, kadangi akcininkai inicijavo G. P. nepalankius sprendimus (kiekybinio atstovavimo bendrovėje nustatymą). Akcininkų siūlomi sprendimai yra būtini norint sureguliuoti dabartinę bendrovės situaciją, kadangi dėl vykstančių ginčų tarp G. P. ir akcininkų, bendrovė tinkamai nefunkcionuoja.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. atstovas advokatas M. D. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutarimą, pareiškėjo R. K. (toliau – Pareiškėjas) pareiškimus dėl administracinės nuobaudos G. P. paskyrimo atmesti kaip nepagrįstus. Iš pareiškėjo R. K. priteisti G. P. bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktorius ir jam priklauso 700 (septyni šimtai) paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, jos sudaro 20 (dvidešimt) procentų Bendrovės įstatinio kapitalo. Bendrovės pagrindinė ir vienintelė veikla yra Bendrovei nuosavybės teisėmis priklausančios vėjo jėgainės administravimas ir pajamų iš pagamintos elektros gavimas. Pažymima, kad Bendrovės steigėjui G. P. vėjo jėgainės įrengimą pasiūlė finansuoti Pareiškėjas, todėl G. P. dalį Bendrovės akcijų pardavė Pareiškėjui. 2012 m. lapkričio 26 d. G. P., Pareiškėjas ir trečiasis Bendrovės akcininkas sudarė akcininkų sutartį, ja susitarė dėl esminių sąlygų: Bendrovės finansavimo, valdymo modelio, pelno skirstymo principų ir t. y. (toliau – Akcininkų sutartis). Akcininkų sutarties 5.5. punktu šalys aiškiai susitarė, kad Akcininkų sutarties galiojimo laikotarpiu Bendrovės direktoriumi bus G. P.. 2020 metais pareiškėjas G. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimus dėl G. P. tariamai netinkamai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, todėl pažeisdamas Akcininkų sutartį inicijavo G. P. atšaukimo iš Bendrovės direktoriaus pareigų ir naujo Bendrovės direktoriaus procedūrą. G. P., nesutikdamas su akivaizdžiai neteisėtais Pareiškėjo veiksmais, prevenciniu ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl uždraudimo Pareiškėjui, galiojant Akcininkų sutarčiai, balsuoti Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime jo turimų akcijų suteikiamais balsais dėl i) Bendrovės direktoriaus G. P. atleidimo/atšaukimo iš Bendrovės direktoriaus pareigų, ii) Bendrovės buveinės adreso pakeitimo, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1325-615/2021 G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, o Pareiškėjui, pateikus atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas jį atmetė kaip nepagrįstą. Šiuo metu prevencinio ieškinio byla teisme nėra išnagrinėta, o Pareiškėjas toliau siekia savo tikslo – inicijuoja visuotinius akcininkų susirinkimus dėl prokūros registravimo, prašo pateikti Bendrovės dokumentus tam neturėdamas teisės, neigia G. P. Akcininkų sutartimi (4.2 punktas) sutartą gauti atlygį (200 000 Lt) už G. P. Bendrovei perleistą leidimą gaminti elektros energiją. Šios administracinio nusižengimo bylos tikslas yra toliau G. P. spausti, kad jis pasitrauktų iš Bendrovės vadovo pareigų ir surinktų įrodymus prevenciniame ieškinyje, jog G. P. tariamai netinkamai vykdo Bendrovės direktoriaus pareigas.

3.2. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nutarimo išvada dėl to, kad G. P. nepateikęs Bendrovės dokumentų pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nustatytą tvarką, pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą ir tokiu būdų padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

3.3. Apeliaciniame skunde aptariamos ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodoma, kad skundžiamame sprendime nurodoma, jog teismo posėdžio metu G. P. atstovas patvirtino, kad Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės veiklos dokumentų, nustatančių konfidencialių dokumentų rūšis, sąrašas, todėl teismas padarė išvadą, kad remtis ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta teise atsisakyti pateikti dokumentus dėl jų konfidencialumo, negalima. Taip pat skundžiamame sprendime nurodoma, kad G. P. atsikirtimas, jog jis pareiškėjui dokumentų nepateikė todėl, kad akcininkas R. K., neturėdamas ½ Bendrovės akcijų, neturi teisės susipažinti su visais Bendrovės dokumentais, vertintinas kritiškai. Tačiau, apelianto teigimu, ši skundžiamo sprendimo išvada yra nepagrįsta, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms ir Bendrovės įstatams.

3.4. Nurodoma, kad pagal ABĮ 2.46 straipsnio 2 dalį, steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Pagal ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Bendrovės įstatuose turi būti numatyta bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka. Bendrovės įstatų 5.2 punkte numatyta, kad: „Akcininkui raštu pareikalavus, Bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: Bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinį, Bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų sąrašų, kitų Bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip ½ akcijų ir pateikę Bendrovei nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. <...>“. 2020 m. birželio 8 d. Pareiškėjas kreipėsi į Bendrovės direktorių G. P. prašymu dėl informacijos pateikimo, jame nurodė, kad Pareiškėjas nuosavybės teisėmis turi 1400 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų ir prašymą grindžia ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, jog Bendrovės akcininkams yra suteikta neturtinė teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie Bendrovę. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. K. valdo 40 procentų Bendrovės akcijų, o prašymą pateikė jo atstovas, atstovaudamas R. K., t. y. paraiška buvo pateikta akcininko, neturinčio daugiau kaip ½ akcijų. Bendrovės galiojančiuose įstatuose numatyta dokumentų ir informacijos akcininkams teikimo tvarka skiriasi nuo prašymo metu galiojančiame ABĮ nustatytos dokumentų ir informacijos akcininkams teikimo tvarkos, todėl šioje byloje būtina nustatyti, ar turėtų būti vadovaujamasi Bendrovės įstatais, ar ABĮ nuostatomis.

3.5. Juridinio asmens dalyvių susirinkimui įstatyme suteikta teisė dispozityviai reglamentuoti juridinio asmens veiklą pagal dalyvių valią, jei toks reguliavimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Akcinės bendrovės įstatuose nustatoma bendrovės organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka (ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ši įstatymo nuostata suteikia galimybę įstatuose išvardyti organų narius ir darbuotojus, kuriuos renka ir atšaukia iš pareigų bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi darbuotojo atleidimas iš darbo tik su dalyvių susirinkimo pritarimu neprieštarauja nei ABĮ, nei Darbo kodekso (toliau – DK) normoms (kadangi nepaneigia darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva DK nustatytais pagrindais, o tik riboja juridinio asmens kompetenciją šiuo aspektu), vertintina, kad tokia įstatų nuostata nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad akcinės bendrovės įstatuose įtvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo teisė išrinkti ir atšaukti išvardijamus organų narius ir darbuotojus neprieštarauja ABĮ nustatytai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-686/2016). Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties turinio, įstatų nuostata, neprieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms reiškia, kad turi būti vadovaujamasi galiojančiais Bendrovės įstatais, o kadangi byloje nėra nustatyta, kad Bendrovės įstatų 5.2 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, šis punktas nėra ginčo objektu, pareiškėjas R. K. neturėjo teisės reikalauti, kad jam būti pateikta visa prašyme ir vėliau pakartotiniame prašyme nurodyta informacija.

3.6. Pažymima, kad Bendrovės įstatų 5.2 punkto sąlyga dėl dokumentų ir informacijos akcininkams pateikimo nėra siejama su Bendrovės konfidencialia informacija ir konfidencialios informacijos sąrašo Bendrovėje buvimu ar nebuvimu. Ši sąlyga numato, kad akcininkas turi teisę susipažinti su visa Bendrovės informacija, jeigu jis valdo daugiau kaip ½ Bendrovės akcijų ir nėra numatyta išlyga, kad jis turi teisę susipažinti su visa Bendrovės informacija, jeigu pasirašys konfidencialios informacijos neatskleidimo sutartį. Todėl teismo išvada, kad G. P. atsikirtimas, jog jis dokumentų pareiškėjui nepateikė todėl, kad akcininkas R. K., neturėdamas ½ Bendrovės akcijų, neturi teisės susipažinti su visais Bendrovės dokumentais, vertintinas kritiškai, yra nepagrįsta. Teigiama, kad pareiškėjas neturi teisės susipažinti su visais Bendrovės dokumentais, todėl įmonės vadovas G. P. turėjo teisę priimti sprendimą visų Bendrovės dokumentų pareiškėjui nepateikti. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), todėl dėl neteisėto pareiškėjo reikalavimo jam pateikti visą Bendrovės dokumentaciją ir informaciją, Bendrovės direktorius negali būti pripažintas kaltu.

3.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. P., nepraleisdamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyto 7 dienų termino dokumentams pateikti, 2020 m. birželio 15 d. pareiškėjo atstovui išsiuntė elektroninį laišką, jame nurodė, kad siunčia pareiškėjo atstovo prašomą informaciją ir pridėjo nuorodą į duomenų apsikeitimo platformą WeTransfer. Nepaisant to, kad G. P. visus pareiškėjo prašomus dokumentus pareiškėjui pateikė, 2020 m. birželio 23 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Bendrovės direktorių G. P. pakartotiniu prašymu dėl informacijos pateikimo. Pakartotiniame prašyme pareiškėjas absoliučiai nepagrįstai nurodė, kad G. P. pareiškėjui pateikė tik dalį Bendrovės banko sąskaitų ir kortelių išrašų, tik vieną sąskaitą dėl IT technikos įsigijimo, tik telekomunikacijų paslaugų santrauką / suvestinę, nepateikė paaiškinimų dėl bendrovės avanso apyskaitose už 2017 metus apskaitytas išlaidas už apgyvendinimo (viešbučio) ir/arba maitinimo paslaugas, nepateikė paaiškinimų dėl Bendrovės darbuotojų, įskaitant Bendrovės direktoriaus, komandiruočių priežasčių ir paaiškinimų, kokiais tikslais buvo vykta į įsakymais įformintas komandiruotes.

3.8. Pakartotiniu prašymu pareiškėjas prašė jam pateikti Bendrovės turimų banko sąskaitų ir kortelių sąrašą; Bendrovės akcininkų Bendrovei suteiktų paskolų sumą 2020 m. sausio 1 d. duomenimis ir Bendrovės akcininkų Bendrovei suteiktų paskolų sumą 2020 m. birželio 23 d. duomenimis; visas Bendrovės sudarytas sutartis (visas sutartis, kurių šalimi yra Bendrovė nepriklausomai nuo jų sudarymo datos); paaiškinimus, kam ir kokiais tikslais buvo patiriamos išlaidos, kurių paskirtis yra „ūkio išlaidoms“ ir pateikti pirminius tokias „ūkio išlaidas“ pagrindžiančius dokumentus; paaiškinimus dėl suvartojamo kuro kiekio – kokiais tikslais ir kur yra keliaujama, kokius Bendrovės interesus atstovaujama tokių kelionių metu; paaiškinimus dėl Bendrovės direktoriui G. P. išmokamų sumų, kurių paskirtyje nurodoma „atsakingam asmeniui“ ir panašiai paskirties ir panaudojimo, pateikti tokį panaudojimą pagrindžiančius pirminius dokumentus.

3.9. 2020 m. liepos 22 d. G. P. elektroniniu paštu pareiškėjui pateikė atsakymą į pakartotinį prašymą ir pridėjo pakartotiniu prašymu pateiktus dokumentus, kurie nebuvo pateikti prašymu bei pridėjo įrodymus, kad dokumentus pareiškėjui pateikė nedelsiant po to, kai juos gavo iš Bendrovės buhalterijos. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad byloje nustatyta, jog 2020 m. birželio 15 d. G. P. pareiškėjui nepateikė visos prašytos informacijos ir tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys, kurie leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigti. Apeliantas su šia išvada nesutinka, kadangi skundžiamame sprendime nenurodyta, kokie prašyti Bendrovės dokumentai pareiškėjui nebuvo pateikti. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nėra pateikta informacija, kokių dokumentų Bendrovės direktorius pareiškėjui nepateikė. Teismo posėdžio metu Bendrovės direktoriaus atstovas nurodė, kad dalis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra neįskaitoma, todėl šiuo rašytiniu įrodymu iš viso negali būti remiamasi. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021). Byloje teismas kaip įrodymą, jog Bendrovės direktorius dalies prašomų Bendrovės dokumentų nepateikė, nurodė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau akivaizdu, kad jame nėra nurodoma informacija, kokie dokumentai nėra pateikti, o sulyginus prašymo ir papildomo prašymo turinį su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat tokios išvados daryti negalima.

3.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad G. P. nepateikė visų ar dalies prašyme ir/arba pakartotiniame prašyme nurodytų dokumentų; praleido terminus pateikti prašyme ir/arba pakartotiniame prašyme nurodytus dokumentus. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalies įrodinėjimo pareigą administracinėje byloje, ją perkeldamas G. P..

3.11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. P. negali Pareiškėjui pateikti neegzistuojančių dokumentų (pavyzdžiui, papildomų Bendrovės banko sąskaitų, kurių nėra, papildomų IT sąskaitų už technikos įsigijimą, kurių nėra, kaip to prašoma pakartotinio prašymo 1-4 dalyse). G. P. negali Pareiškėjui pateikti telekomunikacijos paslaugų detalizacijas (išklotines), kaip to reikalaujama pakartotinio prašymo 3 dalyje, nes tokių dokumentų Bendrovėje nėra. Tikėtina, kad Pareiškėjas siekia gauti Bendrovės direktoriui išduoto telefono numerio atliktų ir gautų skambučių išklotines. Bendrovės įstatų 5.2 punkte nurodoma, kokias akcininkai turi teises gauti bendrovės dokumentus. Pareiškėjas prašyme ir pakartotiniame prašyme pateikė eilę reikalavimų pateikti ne Bendrovės dokumentus, o direktoriui pasiaiškinti dėl ūkinės veiklos vykdymo aplinkybių. Bendrovės direktorius G. P. pabrėžė, kad jis neprivalo Bendrovės akcininkui, prašančiam jam pateikti Bendrovės dokumentus, juos aiškini ar teikti pasiaiškinimus. Tokio pobūdžio klausimams spręsti ABĮ numatyta procedūra (akcininkų susirinkimas, kuriame direktoriui gali būti užduodami klausimai dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo).

3.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „<...> įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams <...> užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų“. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas pateikti paaiškinimus nėra uždarosios akcinės bendrovės dokumentai, todėl darytina išvada, kad G. P., nepateikdamas Pareiškėjo prašomų paaiškinimų, nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Pagal naujausią teismų praktiką, aiškinant ANK 119 straipsnio vykdymą, siekiant Bendrovės vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn už nustatytą formalų pažeidimą, turi būti vertinama ir nustatoma, ar toks pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartyje pabrėžiama: „Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017). Taigi, ir nagrinėjamu atveju, nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinasis požymis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, turi atsižvelgti į veikos pavojingumą (ir padarinius), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam bei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė ir pareiškėjas bei apeliantas nenurodė, kokios konkrečios žalingos teisinės pasekmės jam atsirado ir kuo tai pasireiškė dėl jo įvardijamų veiksmų, už kuriuos prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn R. Ž. Esant išdėstytoms administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, kuriuo remiantis visos abejonės bei neaiškumai turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nėra pakankamo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad R. Ž. pažeidė įstatymų nuostatas, susijusias su kooperatinės bendrovės narių teise gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą ir / ar kooperatinės bendrovės visuotinio narių susirinkimo sušaukimu“ (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-795/2020).

3.13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skunde Pareiškėjas nenurodė ir neįrodinėjo, kad G. P. veika (Bendrovės dokumentų tariamas nepateikimas) turėjo realaus neigiamo poveikio Pareiškėjui. Vienintelis Pareiškėjo tikslas, kurio šiuo pareiškimu Pareiškėjas siekia, yra visomis įmanomomis priemonėmis toliau G. P. spausti siekiant, kad G. P. savo ar ne savo noru pasitrauktų iš Bendrovės vadovo pareigų, kurias teisėtai užima ir vykdo. Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. P. sutiko su Pareiškėju vykdyti bendrą veiklą ir jam pardavė nuosavybės teisėmis valdytas dalį Bendrovės akcijų (dėl šios priežasties Pareiškėjas tavo bendrovės akcininku) tik su ta sąlyga, jog G. P. bus Bendrovės vadovas (Akcininkų sutarties 5.5. punktas). Tokią sąlygą G. P. kėlė todėl, kad Bendrovės vykdoma veikla – vėjo jėgainė buvo pastatyta ir šiuo metu stovi ant G. P. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo (Akcininkų sutarties 1.1. punkto „Žemės sklypas“ apibrėžimas), o vėjo jėgainė buvo pastatyta ir gamina elektros energiją tik todėl, kad G. P. savo vardu yra gavęs leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, kurį G. P. atlygintinai, kartu su detaliuoju planu (Akcininkų sutarties 4.2. punktas) perleido Bendrovei su sąlygomis, nurodytomis Akcininkų sutartimi, įskaitant sąlygą, kad G. P. bus Bendrovės vadovas. Šios aplinkybės įrodo tikruosius Pareiškėjo ketinimus – pažeidžiant pamatinius šalių susitarimus – G. P. atšaukti iš Bendrovės vadovo pareigų ne dėl tariamo administracinio nusižengimo, kurio G. P. nepadarė, o jei ir padarė, tai dėl to nekilo jokių neigiamų pasekmių, bet dėl asmeninių Pareiškėjo motyvų. Skundžiamame sprendime taip pat nėra nurodoma, ar G. P. veikla sukėlė neigiamas pasekmes.

3.14. Apelianto nuomone, neigiamos pasekmės nekilo, nes po dokumentų akcininkui R. K. pateikimo (dėl kurių pateikimo ginčo nėra), akcininkas G. P. nepateikė pretenzijos dėl netinkamo įmonės valdymo ar kitaip pasireiškiančios netinkamos veiklos vykdymo; Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1325-615/2021 Pareiškėjo naudai iš Apelianto išreikalavo Pareiškėjo nurodytus dokumentus, kurių jis tariamai iš Apelianto nėra gavęs (lydraščio kopija pridedama, priedas Nr. 1) ir po šių dokumentų Pareiškėjui pateikimo akcininkas G. P. nepateikė pretenzijos dėl netinkamo įmonės valdymo ar kitaip pasireiškiančios netinkamos veiklos vykdymo. Todėl apeliantas daro išvadą, kad G. P. veika (neveikimas) neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl administracinę atsakomybė jam neturėtų būti taikoma.

3.15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame sprendime nurodoma, jog įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. P., nesušaukdamas neeilinio visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo pagal 2020 m. spalio 20 d. pateiktą akcininkų paraišką, pažeidė ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir tokiu būdu padarė administracinė nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Teigiama, kad siekiant nustatyti, ar G. P. padarė administracinį nusižengimą nesušaukdamas neeilinio visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo, būtina nustatyti pareiškėjų R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus iki minėtosios paraiškos pateikimo ir tų veiksmų pasekmes. Nurodoma, kad 2020 m. gegužės 21 d. įvyko Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, jo metu trečiuoju klausimu buvo svarstoma ir balsuojama dėl Bendrovės įstatinio kapitalo ir akcijų nominalios vertės išreiškimo eurais, o ketvirtuoju klausimu buvo svarstoma ir balsuojama dėl Bendrovės įstatų keitimo ir suderinimo su aktualiomis teisės aktų nuostatomis. Šie klausimai Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstomi todėl, kad akcininkas R. K. pasinaudojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostata, suteikiančia teisę papildyti šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Prašyme dėl darbotvarkės papildymo akcininkas R. K. nurodė: „- Kaip minėta, vadovas laiku neinicijavo Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame būtų svarstomas Bendrovės įstatuose numatytos akcijų nominalios vertės ir įstatinio kapitalo keitimas ir išreiškimas eurais <...> akcininkas siekia šį klausimą spręsti ir sprendimą dėl jo priimti Susirinkimo metu, t. y. Akcininkas siūlo išdėstyti Bendrovės įstatus nauja redakcija <...> kuri pridedama prie šio Pasiūlymo kaip priedas Nr. 1.” 2020 m. gegužės 21 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas A. L. ir sekretorius R. K. pasirašė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, jo originalą perdavė Bendrovės direktoriui G. P., kad šis atliktų naujai patvirtintų Bendrovės įstatų registraciją notarų biure ir vėliau Juridinių asmenų registre. Bendrovės direktoriui G. P. kreipusis į notarų biurą dėl 2020 m. gegužės 21 d. įvykusio akcininkų susirinkimo metu patvirtintų bendrovės įstatų patvirtinimo, notaras įstatus tvirtinti atsisakė. Taip atsitiko todėl, kad iki 2020 m. gegužės 21 d. galiojusių Bendrovės įstatų redakcijos 4.11 punkte numatyta, kad Bendrovės vadovas veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Šių Įstatų 4.16.2, 4.16.3, 4.16.4, 4.16.5 punktuose nurodytus sandorius Bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra priimtas toks visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Tai reiškia, kad minėtiems sprendimams priimti reikalingas akcininkų sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės akcininkas R. K. Bendrovės įstatų keitimą ir jos išdėstymą nauja redakcija siejo tik su įstatuose numatytos valiutos konvertavimu į eurus ir akcijos nominalios vertės konvertavimu į eurus, į tai, kad naujos redakcijos įstatuose neliko sąlygų dėl to, jog Įstatų 4.16.2, 4.16.3, 4.16.4, 4.16.5 punktuose nurodytus sandorius Bendrovės vadovas gali sudaryti tik, kai yra priimtas toks visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, darytina išvada, kad akcininkai nepriėmė sprendimo, kad yra keičiama sprendimų priėmimo tvarka, kuriems turi pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Tą patį patvirtino ir notaras, todėl 2020 m. gegužės 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu pateikti tvirtinti Bendrovės įstatai ne tik nebuvo registruoti Juridinių asmenų registre, tačiau jų netvirtino ir notaras ne dėl Bendrovės direktoriaus G. P. kaltės. 2020 m. spalio 20 d. Bendrovės akcininkai R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė paraišką dėl neeilinio Bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimo (būtent dėl šio susirinkimo nesušaukimo Pareiškėjas teismo prašo G. P. patraukti administracinėn atsakomybėn). 2020 m. spalio 20 d. paraiškoje yra nurodyta, kad į Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę prašoma įtraukti šiuos klausimus: 1) Kiekybinio atstovavimo Bendrovėje nustatytas; 2) Prokūrų išdavimo tvarkos įtvirtinimas; 3) Bendrovės įstatų pakeitimas ir naujos įstatų redakcijos patvirtinimas. Kaip matyti, iš kartu su 2020 m. spalio 20 d. paraiškos priedo – siūlomų tvirtinti įstatų turinio, juose analogiškai, kaip ir 2020 m. gegužės 21 d. įvykusio Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu tvirtintuose įstatuose nebėra sąlygos, jog Įstatų 4.16.2, 4.16.3, 4.16.4, 4.16.5 punktuose nurodytus sandorius Bendrovės vadovas gali sudaryti tik, kai yra priimtas toks visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas.

3.16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. P. 2020 m. spalio 30 d. pateikdamas atsakymą dėl 2020 m. spalio 20 d. paraiškos, akcininkams pasiūlė tinkamai inicijuoti Bendrovės akcininkų susirinkimus, juose nurodant siūlomus sprendimus atitinkančius sprendimų projektus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ? bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Pažymima, kad Pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 20 d. inicijuoto Bendrovės neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkė neatitiko siūlomų susirinkimų sprendimų projektų, t. y. buvo siūloma Bendrovėje nustatyti kiekybinį atstovavimą, nustatyti prokūrų išdavimo tvarką ir pakeisti įstatų redakciją nauja, o sprendimų projekte, t. y. pateiktuose įstatuose nebeliko sąlygos, jog Įstatų 4.16.2, 4.16.3, 4.16.4, 4.16.5 punktuose nurodytus sandorius Bendrovės vadovas gali sudaryti tik, kai yra priimtas toks visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Todėl Bendrovės direktorius turėjo teisę, vadovaudamasis ABĮ 23 straipsnio 5 dalies pagrindu atsisakyti sušaukti susirinkimą.

3.17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame sprendime nurodoma, jog įmonės vadovas, neįvykdydamas pareigos sušaukti susirinkimą, taip pat privalėjo ne tik nurodyti susirinkimo nesušaukimo priežastis, bet ir sudaryti sąlygas, kad pašalinus susirinkimo nesušaukimo priežastis, būtų galima įvykdyti akcininkų susirinkimo sušaukimą. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, nes tokios sąlygos (pareigos išaiškinti akcininko teises) ABĮ nereglamentuoja. Atkreipiamas dėmesys, kad paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo parengė aukštos kompetencijos profesionalūs teisininkai, todėl tikėtinai buvo tikslingai siekiama panaikinti Įstatų 4.16.2, 4.16.3, 4.16.4, 4.16.5 numatytas sąlygas, nes atleidus apeliantą iš direktoriaus pareigų, apeliantas net nesužinotų apie tokio pobūdžio sandorių sudarymą (tam nebereikėtų šaukti visuotinio akcininkų susirinkimo dėl šių sandorių sudarymo). Be to, iš šios išvados nėra aišku, ar G. P. pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis neeilinio visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo nesušaukė todėl, kad jo nesušaukimo priežastys yra nepagrįstos, ar todėl, kad jis Pareiškėjui nesudarė galimybės, pašalinus susirinkimo nesušaukimo priežastis, akcininkų susirinkimo sušaukimą įvykdyti. Visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas Pareiškėjui nesukėlė neigiamų pasekmių, be to, Pareiškėjui ištaisius klaidas, G. P. neeilinį visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą sušaukė. 2020 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjas inicijavo dar vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, jame siekia pakeisti Bendrovės įstatus. Kaip matyti, iš į bylą pateiktų įstatų turinio, juose Pareiškėjas paliko šiuo metu galiojančiuose įstatuose numatytą taisyklę dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo direktoriaus priimamiems sprendimams (įstatų 16 punktas). Likus dviem dienoms iki 2020 m. gruodžio 8 d. visuotinio akcininkų susirinkimo įvykimo, Pareiškėjas G. P. pateikė pareiškimą, juo nusprendė pakeisti siūlomų keisti Bendrovės įstatų turinį. Šiuo sprendiniu Pareiškėjas atsisakė pirminio pasiūlymo įstatuose numatyti kiekybinį atstovavimą, todėl pakeitė įstatų 14 ir 17 punktus. G. P. Pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendinio įtraukimo į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įvykdė ir 2021 m. sausio 7 d. įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas ir buvo pasirašytas susirinkimo protokolas. Pagal Visuotinio akcininkų susirinkimo 5 punktą, naujai tvirtinamus įstatus pasirašė Pareiškėjo atstovas advokatas E. D.. G. P. gavus pasirašytus naujus Bendrovės įstatus, G. P. visą paketą pateikė notaro vertinimui ir buvo nustatyta, kad Pareiškėjas netinkamai parengė įstatų projektą, todėl G. P. apie tai informavo elektroniniu laišku. Todėl Pareiškėjas G. P. pateikė pataisytus Bendrovės įstatus, juos pasirašant ateities data, t. y. įstatai pasirašyti 2021 m. kovo 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės įstatus G. P. įpareigotas pateikti Registrų centrui per vieną mėnesį po susirinkimo sušaukimo, tokie įstatai niekaip negali būti registruojami, nes 2021 m. kovo 3 d. yra daugiau kaip vienas mėnuo, skaičiuojant nuo susirinkimo sušaukimo dienos. G. P. nuomone, Pareiškėjas inicijuoja visuotinius akcininkų susirinkimus neturėdamas aiškaus tikslo jais pakeisti Bendrovės įstatų ir priimti kitus sprendinius, tačiau turi tikslą siekti, kad G. P. būtų pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, siekdamas Kauno apylinkės teisme turėti prima facie įrodymą, kad G. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas“, netinkamai atlieka savo pareigas. Pažymima, kad prašyme Pareiškėjas nenurodė ir neįrodinėja, kad G. P. veikla (visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas dėl kiekybinio atstovavimo Bendrovėje nustatymo ir prokūrų išdavimo tvarkos nustatymo) turėjo realaus neigiamo poveikio Pareiškėjui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo, Pareiškėjui neigiamų pasekmių nekilo.

4. Apeliaciniu skundu pareiškėjo R. K. atstovas advokatas K. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų „2021-02-29“ nutarimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo R. K. prašymas priteisti iš G. P. 3 054,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ir priimti byloje naują nutarimą – prašymą dėl R. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti pilna apimtimi.

Šalies argumentai

4.4. Apelianto tvirtinimu, prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą sąlygoja ir tai, kad byloje įvyko trys teismo posėdžiai. Kiekvienam iš šių posėdžių Pareiškėjo atstovas privalėjo ruoštis. Remiantis Rekomendacijomis, vienos valandos įkainis bylos nagrinėjimo metu buvo nuo 139 Eur (2011-11-13 teismo posėdžio metu) iki 145 Eur (2021-01-22 ir 2021-02-23 teismo posėdžių metu). Dėl bylos sudėtingumo Pareiškėjo atstovui reikėjo daugelio valandų tinkama Pareiškėjo atstovavimui. Be to, vienas iš posėdžių vyko dalyvaujant teismo posėdžio salėje, t. y. vyko gyvai, o ne nuotoliniu būdu. Dėl šios priežasties Pareiškėjo advokatas turėjo vykyti iš Vilniaus į Palangą, tam iš esmės buvo sugaišta iš esmės visa darbo diena, be kita ko, patiriant ir kelionės išlaidas. Išlaidų pagrįstumą taip pat pagrindžia ir faktas, kad byloje buvo būtina išanalizuoti didelę apimtį pirminių dokumentų. Šias aplinkybes pagrindžia vien jau kartu su Pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. pateiktu prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo pateikti rašytiniai antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro 1058 psl. Šie dokumentai – tai įvairaus pobūdžio įmonės, kurios vadovu yra G. P., o Pareiškėjas – akcininku, dokumentai. Pareiškėjo atstovas išanalizavo kiekvieną iš šių dokumentų ir analizės dokumentus pristatė pirmosios instancijos teismui 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu.