Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus (toliau – advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir skirta nuobauda

1. 2020 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ atstovės advokatės Vilmos Gečaitės-Leonienės (toliau tekste – ir atstovė) pareiškimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „B“ direktorei A. B. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-8).

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „B“ vadovė A. B. pateikė atsakymus ne į visus akcininko UAB „A“ klausimus. Atsakymai į prašymus dėl informacijos pateikimo argumentuoti ir išsamūs, rengti atsižvelgiant į prašymų turinį ir remiantis aktualiais teisės aktais. Skundžiamame nutarime nepasisakyta, į kokius klausimus nebuvo atsakyta. Iš 2020 m. birželio 18 d. atsakymo matyti, kad į visus klausimus buvo atsakyta, t. y. arba pateikta prašoma informacija, arba argumentuotai atsisakyta informaciją pateikti. Pažymėtina, kad šiuo metu tarp UAB „B“ ir UAB „A“ Vilniaus apygardos teisme vyksta teisinis ginčas dėl priverstinio akcijų išpirkimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „A“ civilinės bylos nagrinėjimo metu du kartus kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo liudijimą dėl teisės gauti informaciją iš UAB „B“ reikalingą akcijų vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nevertino įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarčių, kuriomis UAB „A“ prašymai dėl tos pačios informacijos (dokumentų), kurios buvo prašoma pateikti iš A. B. bei dėl kurių pastaroji skundžiamu nutarimu buvo pripažinta kalta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, netenkinti. Aplinkybės, susijusios su akcininkų turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, jų teisių apimtimi, yra ne administracinių nusižengimų teisenos, o civilinio proceso nagrinėjimo dalykas. Kilęs ginčas tarp UAB „B“ ir UAB „A“ yra išimtinai civilinio pobūdžio, dėl kurio UAB „A“ civilinio proceso tvarka į teismą nesikreipė.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „A“ nei prašymuose dėl informacijos pateikimo, nei teismo posėdžio metu neįvardijo informacijos ir (ar) dokumentų gavimo būtinumo dėl imperatyvių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nenurodė tokių teisės aktų ir juose nurodytų imperatyvių reikalavimų, kuriuos akcininkui būtina vykdyti. Nurodymas, kad informacija būtina siekiant įvertinti realią UAB „B“ finansinę situaciją ir tolimesnes ūkinės finansinės veiklos perspektyvas yra bendro pobūdžio reikalavimas, kuris nėra kildinamas iš teisės aktų imperatyvų. Teismo posėdžio metu UAB „A“ atstovas į klausimus, kokiuose teisės aktuose numatytų imperatyvių reikalavimų vykdymui būtina prašoma konfidenciali informacija, jokių teisės aktų bei jų reikalavimų nenurodė, tik teigė, kad akcininkas nori tokią informaciją žinoti. Įstatymas nenumato teisės akcininkui gauti bendrovės konfidencialią informaciją, motyvuojant noru ją žinoti. Būtent tai civilinėje byloje yra nurodęs ir Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas analogiškus UAB „A“ prašymus dėl bendrovės konfidencialios informacijos suteikimo. Darytina išvada, kad A. B., atsisakydama pateikti dalį prašomų duomenų, sudarančių bendrovės konfidencialią informaciją, elgėsi teisėtai, nes UAB „A“ nei karto nenurodė ir neįvardijo teisės aktų, kuriais remiantis akcininkui būtų būtina prieiga prie prašomų duomenų vykdant imperatyvus, numatytus teisės aktuose.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. B. 2020 m. birželio 18 d. atsakyme išdėstyti atsisakymai pateikti konfidencialią informaciją akcininkui nebuvo grindžiami konfidencialumo įsipareigojimo nebuvimu, todėl skundžiamame nutarime akcentuojamas konfidencialumo įsipareigojimas ir jo tinkamumas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės bei negali būti pagrindu vertinti A. B. veiksmus pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. A. B. tinkamai nurodė ir pagrindė atsisakymą pateikti akcininkui informaciją, susijusią su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija. Prašoma informacija, akivaizdžiai nebuvo vien tik bendro pobūdžio. A. B. tinkamai pateikė informaciją, kuri yra vieša pagal įstatymus, tačiau likusi informacijos (dokumentų) dalis nėra įtvirtinta teisės aktuose kaip tokia, kurią bendrovė turi suteikti akcininkui visais atvejais. UAB „A“ neprašė pateikti informacijos (dokumentų), kuri būtų susijusi su visuotinio akcininkų susirinkimo priimtais sprendimais ir jų įgyvendinimu, kaip tai yra numatyta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje (past. – dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai), todėl informacija nėra laikoma vieša, nes akcininkai nepriėmė sprendimų dėl konkrečios prašomos informacijos.

9. Pasak advokato, 2020 m. birželio 18 d. UAB „B“ pavedimu buvo argumentuotai, išsamiai ir laikantis įstatymų reikalavimų atsakyta į pakartotinį UAB „A“ prašymą dėl informacijos pateikimo. Šiame rašte, atsakant į kiekvieną punktą, buvo pateikiama informacija arba argumentuotai atsisakoma ją pateikti vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi. A. B. vykdė kelis alternatyvių pareigų realizavimo variantus dėl visos prašomos informacijos, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog jos neveikimu buvo padarytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

10. Be to, UAB „A“ prašė pateikti ir tokią informaciją, kurios pateikimas yra sudėtingas bendrovei. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad bendrovės kasmėnesinių tarpinių ataskaitų rengimas yra tiesiogiai numatytas įstatyme nėra pagrįstas, o ir nėra aišku, kuo remiantis tokia išvada padaryta. Skundžiamame nutarime nėra ir nuorodos į konkretų įstatymą, numatantį tokį imperatyvą, t. y. nei viename teisės akte nėra nuostatos, kad bendrovė privalo rengti kasmėnesines tarpines ataskaitas. Tarpinių finansinių ataskaitų parengimui reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Visuotinis UAB „B“ akcininkų susirinkimas šiuo klausimu nebuvo inicijuojamas ir jokiame bendrovės akcininkų susirinkime šis klausimas svarstomas nebuvo bei nebuvo priimtas sprendimas dėl tarpinių finansinių ataskaitų rengimo, todėl tarpinės finansinės ataskaitos ruošiamos nebuvo ir akcininko prašymas pateikti tokias ataskaitas vertintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. UAB „A“ tokio susirinkimo neiniciavo ir neteikė sprendimo dėl tarpinių finansinių ataskaitų rengimo projekto. Akcininkui turėjo būti žinoma, kad tokių ataskaitų A. B. nėra parengusi bei nėra įpareigota jų rengti, todėl ir pateikti neturi galimybės. Be to, UAB „B“ dabartinėje įstatų redakcijoje, kuri Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), šiuo metu VII skirsnio 50 punkte numatyta ankstesnės ABĮ redakcijos nuostata dėl informacijos akcininkams suteikimo, tačiau ji neatitinka dabartinės ABĮ redakcijos. Bendrovėje ne kartą buvo sušaukti visuotiniai akcininkų susirinkimai, kurių darbotvarkėje buvo numatyti klausimai dėl įstatų keitimo, atsižvelgiant į galiojančią ABĮ redakciją, tačiau būtent UAB „A“ visais atvejais balsuodavo „prieš“ tokį sprendimą, piktybiškai vengiant įstatų atnaujinimo.

11. Pasak advokato, A. B. paskirta nepagrįstai didelė bauda, nors manytina, kad ji administracinio nusižengimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad nors A. B. dirba, tačiau jos mėnesinės pajamos – minimalios (380 Eur per mėnesį). Pažymėtina ir tai, kad ji nėra bausta ir teista. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus, todėl sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į veikos pavojingumą (ir padarinius), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam ir ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į žalos neatsiradimo faktą.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1 138,01 Eur proceso išlaidų iš A. B., t. y. nebuvo atsižvelgta į tai, jog proceso išlaidos viršija paskirtą baudą, o tai prieštarauja proporcingumo principui. Panašaus pobūdžio bylose nagrinėjant ginčą dėl ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymo, teismai priteisia kur kas mažesnio dydžio procesinių išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, išreikšdamas poziciją, kad A. B. naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos, pasisakė tik dėl vieno teikto prašymo (dėl 314,60 Eur), nevertindamas papildomai teikto prašymo dėl advokato teisinių paslaugų išlaidų apmokėjimo 393,25 Eur sumai.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Advokato apeliacinis skundas atmestinas

24. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

25. Apeliaciniu skundu advokatas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad A. B. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, dėl ko ji nepagrįstai ir neteisėtai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal šią teisės normą. Pasak advokato: 1) jokie teisės aktų reikalavimai A. B. veiksmais ir (ar) neveikimu nebuvo pažeisti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo elgėsi išimtinai teisėtai ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais, t. y. įvykdė vieną iš įstatymo numatytų alternatyvių elgesio būdų – aiškiai išreiškė atsisakymą pateikti prašomą informaciją; 2) A. B. veiksmuose nėra neveikimo požymių, nes gavusi teikiamus prašymus dėl informacijos pateikimo, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad UAB „A“ būtų tinkamai atsakyta, t. y. kreipėsi į teisininkus, jog jie, vadovaudamiesi įstatymais, parengtų atsakymus į UAB „A“ pateiktus klausimus.

26. Apygardos teismas, neperžengdamas advokato apeliacinio skundo ribų, patikrins Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

Dėl ANK 119 straipsnio 1 dalies

27. ANK 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, 3) kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

28. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad akcininkai taip pat turi ir neturtinę teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę.

29. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad akcininkų neturtinė teisė (past. – šioje byloje nagrinėjamu atveju teisė gauti informaciją apie bendrovę, kuri numatyta ABĮ) yra realizuojama tokia tvarka: 1) bendrovės akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos (dokumentų); 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti informaciją (dokumentus) bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti bendrovės akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, jog toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

31. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad UAB „A“ (akcininkas) 2020 m. balandžio 14 d. prašymu kreipėsi į UAB „B“ direktorę A. B. dėl informacijos pateikimo, t. y. 1) duomenų, reikalingų vertinant UAB „B“ finansinę situaciją bei tolimesnes ūkinės finansinės veiklos vykdymo perspektyvas ir 2) duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto vertinimui (1 t., b. l. 10-13). 2020 m. balandžio 20 d. atsakymu didžioji dalis akcininko prašomos informacijos nebuvo pateikta, argumentuojant tuo, kad informacija (dokumentai) yra konfidenciali (1 t., b. l. 15-18).

32. Akcininkas UAB „A“ 2020 m. birželio 11 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į UAB „B“ direktorę A. B. dėl analogiškos informacijos pateikimo (1 t., b. l. 24-28). Kartu su prašymu akcininkas pateikė ir (duomenys neskelbtini) įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos ir komercinės (gamybinės) paslapties, kuris buvo sudarytas tarp UAB „B“ direktorės A. B. ir UAB „A“ direktorės J. D. (1 t., b. l. 29-30, 31). 2020 m. birželio 18 d. atsakymu dar karta buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją (dokumentus), argumentuojant tuo, jog akcininkas nenurodė, kokiu įstatyminiu pagrindu prašoma pateikti konfidencialią informaciją (1 t., b. l. 32-35).

33. Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad UAB „A“ du kartus (past. – 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. birželio 11 d.) kreipėsi į UAB „B“ direktorę A. B. su prašymais pateikti duomenis, kurie yra susiję su UAB „B“ finansine situacija, tolimesnės ūkinės finansinės veiklos vykdymo perspektyva, nekilnojamojo turto vertinimu, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašomos informacijos bendrovės akcininkui nepateikė, raštu atsisakydamas tai padaryti. Nagrinėjamo teisinio ginčo kontekste, sprendžiant klausimą ar A. B. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, svarbu tiksliai nustatyti, ar jos atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus) nėra formalus ir tinkamai argumentuotas. Skundą nagrinėjančio apygardos teismo vertinimu, A. B. formaliai atsisakė pateikti prašomą informaciją (dokumentus) UAB „A“, nurodydama, kad informacija yra konfidenciali, o UAB „A“ nenurodė teisinio pagrindo informacijai suteikti, todėl pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai ištyrės bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis ir įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog A. B. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

34. Sutiktina su atstovės atsiliepime nurodomu teiginiu, kad informacija, kurią prašė pateikti akcininkas UAB „A“ 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. birželio 11 d. prašymais yra tiesiogiai susijusi su UAB „B“ turtu, finansine atskaitomybe, sudarytais sandoriais, turto ir lėšų naudojimu, bendrovės pajamomis, išlaidomis, pelnu (1 t., b. l. 12-13, 27-28), t. y. bendrovės ūkine veikla. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) UAB „B“ įstatų (past. – kurie, bylos duomenimis, šiuo metu nėra pakeisti ar panaikinti) 24.2 punktas numato, jog akcininkai turi neturtinę teisę gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą įstatymų ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 82). Nors ir sutiktina, kad UAB „A“ 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. birželio 11 d. prašymais prašė suteikti ne tik bendrojo pobūdžio, tačiau ir konfidencialią informaciją (dokumentus), tačiau atsižvelgtina į tai, jog UAB „A“ bei UAB „B“ (duomenys neskelbtini) pasirašė įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos ir komercinės (gamybinės) paslapties. Pažymėtina, kad minėtas įsipareigojimas įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos ir akcininkas (past. – UAB „A“) yra saistomas konfidencialumo įsipareigojimų pagal šį susitarimą 10 (dešimt) metų nuo konfidencialios informacijos suteikimo dienos (1 t., b. l. 30). Nagrinėjamo teisinio ginčo kontekste svarbu ir tai, jog šis įsipareigojimas nėra panaikintas ar pakeistas, todėl šiuo metu yra galiojantis bei įsipareigojimą pasirašiusioms šalims turi įstatymo galią ir joms sukelia teisines pasekmes. Darytina išvada, kad vertinant šias aplinkybes (akcininkas UAB „A“ prašė suteikti informaciją, kuri susijusi su UAB „B“ ūkine veikla; nors dalis prašomos informacijos yra konfidenciali, tačiau UAB „A“ yra pasirašiusi įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos; UAB „A“ yra UAB „B“ akcininkė) bendrovės akcininkas nagrinėjamu atveju turi teisę gauti informaciją, kuri susijusi su UAB „B“ turtu, finansine atskaitomybe, sudarytais sandoriais, turto ir lėšų naudojimu, bendrovės pajamomis, išlaidomis ir pelnu.

35. Iš A. B. atsakymų į UAB „A“ prašymus pateikti informaciją ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų matyti, kad UAB „A“ buvo apribota teisė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), t. y. buvo pažeista bendrovės akcininko neturtinė teisė, nes per įstatymų nustatytą terminą nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), o atsisakymas pateikti informaciją (dokumentus) yra akivaizdžiai formalus ir neargumentuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog UAB „A“ prašoma informacija būtų panaudota priešingai UAB „B“ interesams, t. y. nenustatyta, jog akcininkas būtų norėjęs gauti informaciją ir ja padaryti esminę žalą bendrovei ar informaciją panaudoti prieš UAB „B“. Kaip jau minėta, tarp bendrovės ir akcininko yra pasirašytas įsipareigojimas dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, kurio nesilaikant (past. – UAB „A“ atskleidus informaciją kitiems asmenims) akcininkui kiltų realios teisinės pasekmės. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo argumentuotai įvertinti. Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei pagrįstos išvados dėl A. B. kaltės nekeičia.

36. Susipažinus su Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ (toliau tekste – ir LITEKO) esančiais duomenimis matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Byla pradėta pagal UAB „A“ 2020 m. liepos 17 d. civilinį ieškinį „Dėl priverstinio UAB „B“ akcijų išpirkimo, t. y. UAB „A“ teismo prašo įpareigoti atsakovą UAB „D“ už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą priverstinai nupirkti iš UAB „A“ 50 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „B“ akcijų. Be to, minėtu civiliniu ieškiniu buvo prašoma išduoti UAB „A“ teismo liudijimą dėl teisės gauti informaciją iš UAB „B“ reikalingą akcijų vertei nustatyti, t. y. analogišką informaciją, kurią buvo prašoma pateikti 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. birželio 11 d. prašymais.

37. Advokato apeliaciniame skunde minimomis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. (1 t., b. l. 159-160) ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. (1 t., b. l. 161-163) nutartimis buvo atmesti UAB „A“ prašymai dėl teismo liudijimo išdavimo. 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakyta išduoti teismo liudijimą motyvuojant tuo, kad kadangi UAB „A“ reiškia civilinį ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą (UAB „D“) nupirkti akcijas už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą, ieškovo (UAB „A“) prašymas nėra susijęs su reiškiamu reikalavimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje turi būti svarstomas klausimas dėl ekspertų paskyrimo ir klausimų jiems suformulavimo, ieškovo siekiami gauti duomenys turėtų būti pateikti ekspertui, o ne ieškovui, be to, civilinis ieškinys nėra reiškiamas tuo pagrindu, jog atsakovas būtų įpareigotas nupirkti akcijas už ieškovo nurodytą kainą, todėl išsprendus klausimą dėl ekspertų paskyrimo byloje ir klausimų jiems suformulavimo, ekspertų nurodytų kaip reikalingų atsakymui į klausimus duomenų buvimas byloje būtų tikslingas. Ieškovo prašomų išreikalauti įrodymų įvertinimui reikia specialių žinių, todėl nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra tikslingas informacijos teikimas ieškovui.

38. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad advokato apeliaciniame skunde minimos Vilniaus apygardos teismo nutartys šioje nagrinėjamoje byloje neturi esmės sprendžiant klausimą dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir jos kaltės nustatymo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo dalykas yra visai kitas, t. y. sprendžiamas klausimas ne dėl informacijos suteikimo, tačiau dėl priverstinio akcijų išpirkimo. Be to, apeliaciniame skunde minimomis nutartimis buvo išspręstas procesinis bylos nagrinėjimo klausimas, o ne kilęs teisinis ginčas iš esmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje nurodoma, kad nagrinėjamoje civilinės bylos stadijoje nėra tikslinga informaciją pateikti ieškovui UAB „A“, nes akcijų vertę vertins specialių žinių turintys ekspertai, t. y. šia nutartimi nepadaryta kategoriška išvada, jog vėlesnėje civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo stadijoje negali būti išduotas UAB „A“ prašomas teismo liudijimas dėl informacijos pateikimo.

39. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kilęs teisinis ginčas tarp bendrovės ir akcininko yra išimtinai civilinės teisės nagrinėjimo dalykas, tačiau su tokia nuomone nesutiktina. Šioje byloje akivaizdu, kad A. B. savo veiksmais akivaizdžiai pažeidė akcininko (UAB „A“) neturtinę teisę gauti įstatymuose nustatytą informaciją, be to, toks teisės pažeidimas yra įtvirtintas ANK, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas pradėti administracinę teiseną A. B. atžvilgiu.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

40. Apeliaciniu skundu nesutinkama su A. B. paskirta administracine nuobauda. Pasak advokato, paskirta bauda yra nepagrįstai didelė, o pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes jai tinkamai individualizuoti.

41. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimu A. B. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, bei buvo nubausta 700 Eur dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji dirbanti, administracine tvarka nebausta, nėra teista (LITEKO duomenimis). Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, įvertinęs bylos įrodymus ir duomenis, A. B. charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė teisingą bei pagrįstą baudą, kuri yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl ją mažinti nėra pagrindo.

42. Administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

43. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

44. Už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymų leidėjas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numato baudą nuo 480 Eur iki 3 000 Eur, t. y. šios sankcijos vidurkis – 1 740 Eur.

45. Byloje nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti ir artimą vidurkiui ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, tačiau skyrė baudą daugiau nei du kartus mažesnę už numatytą administracinės nuobaudos vidurkį. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, ji sąmoningais veiksmais bendrovės akcininkui UAB „A“ prašomos pateikti informacijos (dokumentų) nepateikė du kartus, t. y. šios aplinkybės patvirtinta administracinio nusižengimo darymo tęstinumą. Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo proceso metu A. B. nepripažino savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, kritiškai savo elgesio nevertino, todėl mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

46. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš A. B. priteisti 1 138,01 Eur proceso išlaidų UAB „A“ naudai. Pasak advokato, nebuvo atsižvelgta į tai, kad priteistos proceso išlaidos viršija A. B. paskirtos baudos dydį, o tai prieštarauja proporcingumo principui.

47. ANK 666 straipsniu įstatymo leidėjas įtvirtino, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

48. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

49. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

50. Byloje nustatyta, kad A. B. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taip pat nustatyta, jog dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėtų veiksmų UAB „A“ buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme ir naudotis kvalifikuota teisine pagalba. Administracinio nusižengimo byloje pateikti suteiktų teisinių paslaugų išlaidas patvirtinantys dokumentai – PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimas (1 t., b. l. 175, 176). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistos 1 138,01 Eur proceso išlaidos yra pagrįstos objektyviais duomenimis, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos akivaizdžiai neproporcingos ar per didelės, todėl pagrįstai priteistos UAB „A“ naudai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog A. B. paskirta bauda yra mažesnė nei proceso išlaidos, negali būti laikytina ta, kurios pagrindu būtų galima jas sumažinti. Nagrinėjamu atveju vertintina tai, kad ši administracinio nusižengimo byla savo pobūdžiu yra priskiriama sudėtingų bylų kategorijai, byloje vyko keli teismo posėdžiai, kurių metu UAB „A“ atstovavo profesionali teisininkė, be to, UAB „A“ pareiškimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną surašė bendrovės atstovė, taip pat bylų nagrinėjimui teisme reikėjo laiko pasiruošti, analizuoti byloje esančius duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir atlikti kitus panašaus pobūdžio teisinių paslaugų suteikimo veiksmus.

51. 2020 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atstovės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti, t. y. prašoma iš A. B. UAB „A“ naudai priteisti 1 018,20 Eur už suteiktą advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kartu su prašymu pateikta PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimo kopija.

52. Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

53. Administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokato pateiktą apeliacinį skundą. Apeliaciniu skundu buvo nesutinkama su skundžiamo nutarimo išvada, kad A. B. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Byloje taip pat nustatyta ir tai, kad UAB „A“ pasinaudojo įstatymu suteikta teise pateikti atsiliepimą į advokato apeliacinį skundą (ANK 649 straipsnis). UAB „A“ kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo, dėl ko patyrė išlaidas. Kadangi advokato apeliacinis skundas atmestinas, todėl yra teisinis pagrindas priteisti prašomas proceso išlaidas UAB „A“ naudai, kurios susijusios su suteikta advokato pagalba. Vertinant priteistinų proceso išlaidų dydį, atsižvelgtina į tai, kad prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą bylos nagrinėjime apeliacine tvarka (1 018,20 Eur) praktiškai yra lygios už suteiktas paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 138,01 Eur). Apygardos teismo vertinimu, prašomos išlaidos yra neproporcingos ir negali būti priteisiamos pilna apimtimi. Pažymėtina, kad advokatas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos atstovei (past. – bylos faktinės aplinkybės, kilusio ginčo esmė, šalių esminiai argumentai, byloje esantys duomenys ir įrodymai), taip pat nekėlė naujų teisinių bei faktinių klausimų. Be to, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, t. y. bylos šalys nevyko į teismo posėdį, atstovei nereikėjo papildomai ruoštis bylos nagrinėjimui ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomos priteisti advokato išlaidos yra akivaizdžiai neproporcingos bei mažintinos iki 300 Eur, kas atitiks protingumo ir sąžiningumo principus.

54. Apeliaciniu skundu advokatas prašo priteisti A. B. naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, šis skundo prašymas yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. UAB „A“ naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) proceso išlaidų, susijusių su suteikta advokato pagalba bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.