- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- AN2-195-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00460-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjai
- Kristina Baškienė (pirm.), Kristina Kakurinė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo E. D. atstovo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal E. D. atstovo advokato E. Karbausko pareiškimą (duomenys neskelbtini) kooperatinės bendrovės „G.“ (duomenys neskelbtini) R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto (Kooperatinės bendrovės narys turi teisę gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą.), 17 straipsnio 8 dalies (Administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai. Administracijos vadovas organizuoja ir vykdo kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja kooperatinei bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, kooperatinės bendrovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus kooperatinės bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente.) nuostatas bei (duomenys neskelbtini) kooperatinės bendrovės „G.“ įstatų 5.16.4, 5.16.5, 1.5, 3.6.8, 5.3.5, 5.4, 5.5, 5.6, 5.7, 8.1 punktų reikalavimus.
2. Pareiškime buvo nurodyta, kad 2020 m. balandžių 28 d. (duomenys neskelbtini) kooperatinės bendrovės „G.“ nariai (duomenys neskelbtini) R. Ž. pateikė reikalavimą per 10 kalendorinių dienų pateikti kooperatinės bendrovės veiklos programą, pajamų ir sąnaudų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektus, pateikti duomenis apie bendrovės turimą turtą (pajamas), pateikiant sąskaitų išrašus, kasos knygą už 2018–2020 metus, įstatų nustatyta tvarka sušaukti visuotinį narių susirinkimą. (duomenys neskelbtini) kooperatinės bendrovės „G.“ (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kad narių susirinkimo dėl šalyje paskelbto karantino neorganizuos ir atsisakė pateikti nariams prašomus dokumentus. Pareiškėjas tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) R. Ž. pareigų nevykdymą siekė pateisinti šalyje paskelbtu karantinu ir nustatytais ribojimais. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. R. Ž. privalėjo parengti visą medžiagą narių susirinkimui bei įstatų nustatyta tvarka sušaukti eilinį narių susirinkimą. Pareiškėjo vertinimu, R. Ž., būdamas atsakingu (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę susirinkimą organizuoti iki karantino pradžios. Pareiškėjas padarė išvadą, jog R. Ž. vykdo neteisėtą veiklą, visą informaciją slepia nuo narių, nešaukia narių susirinkimo, nevykdo įstatuose numatytų savo pareigų, taip pažeisdamas bendrovės narių teises.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant R. Ž. veiksmuose ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Nutarime konstatuota, jog ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju akivaizdu, kad R. Ž. nepažeidė pareigos suteikti kooperatyvo nariams reikiamą informaciją ir sušaukti susirinkimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjo E. D. atstovas advokatas E. Karbauskas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarimą ir paskirti R. Ž. baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
4.1. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarime nurodyta, kad „iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini)KB ,,G.” (duomenys neskelbtini) R. Ž. bendrovės nariams pateikė atsakymą, jog dėl paskelbto karantino eilinis narių susirinkimas yra nukeltas ir visi prašomi dokumentai ir projektai yra rengiami, ir atitinkamai prieš narių susirinkimą, kuris bus nedelsiant organizuojamas pasibaigus karantino laikotarpiui, bus pateiktas narių susipažinimui. Balansas kooperatyvo nariams elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 27 d. <...> 2020 m. birželio 11 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko, jame dalyvavo 20 narių (iš 21)“. Vis dėlto apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas tik 2020 m. birželio 11 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo nustatyto maksimalaus termino.
4.2. (duomenys neskelbtini)KB „G.” įstatų 5.5 punkte numatyta, kad „Eilinius kooperatinės bendrovės narių susirinkimus administracijos vadovas šaukia kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos”. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nors šalyje 2020 m. kovo 14 d. buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad R. Ž. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. privalėjo būti parengęs visą medžiagą narių susirinkimui ir įstatų nustatyta tvarka sušaukti eilinį akcininkų susirinkimą, tačiau sąmoningai to nedarė. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarime išdėstyti motyvai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti objektyvieji ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra visiškai nepagrįsti, nes R. Ž. veika objektyviai pasireiškė sąmoningu susirinkimo nesušaukimu nustatytu laiku.
4.3. Apeliaciniame skunde paminėta ir tai, kad akcininkų susirinkimo sušaukimas, praleidus faktiškai dviejų mėnesių terminą, savaime nepaneigia fakto, jog pažeidimas buvo padarytas ir susirinkimas nustatytu metu nebuvo sušauktas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad R. Ž. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, jog R. Ž. veika pasireiškė ir informacijos nepateikimu kooperatinės bendrovės nariams. (duomenys neskelbtini)KB „G.” nariai 2020 m. balandžio 28 d. pateikė reikalavimą pateikti informaciją – veiklos programą, pajamų ir sąnaudų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektus, pateikti duomenis apie bendrovės turimą turtą (pajamas), pateikiant sąskaitų išrašus, kasos knygas už 2018–2020 m., – per dešimt dienų. Šis pajininkų reikalavimas nebuvo patenkintas, informacija nebuvo pateikta. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog R. Ž. veiksmuose yra ir kitas alternatyvus ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Pareiškėjo E. D. atstovo advokato E. Karbausko apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar R. Ž. veiksmuose (neveikime) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta visiškai pagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog R. Ž. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties visų būtinųjų požymių. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
8. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
9. Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017). Taigi, ir nagrinėjamu atveju, nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinasis požymis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, turi atsižvelgti į veikos pavojingumą (ir padarinius), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam bei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė ir pareiškėjas bei apeliantas nenurodė, kokios konkrečios žalingos teisinės pasekmės jam atsirado ir kuo tai pasireiškė dėl jo įvardijamų veiksmų, už kuriuos prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn R. Ž.
10. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta nario teisė gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą. Šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai. Administracijos vadovas organizuoja ir vykdo kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja kooperatinei bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, kooperatinės bendrovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus kooperatinės bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente.
11. (duomenys neskelbtini)KB „G.“ įstatuose numatyta, kad: Administracijos vadovas rengia Kooperatinės bendrovės veiklos programas, pajamų ir sąnaudų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektus ir teikia juos svarstyti narių susirinkimui (5.16.4 punktas); Administracijos vadovas atsako už viešos informacijos paskelbimą įstatuose nurodytame elektroniniame leidinyje, informuoja Juridinių asmenų registrą apie pasikeitusius duomenis, pateikia metinę finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku (5.16.5 punktas); Kooperatinės bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai (1.5 punktas); Kooperatinės bendrovės narys turi teisę gauti informaciją apie Kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą (3.6.8 punktas); Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo arba nuostolių padengimo (5.3.5 punktas); Kooperatinės bendrovės narių susirinkimą šaukia administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 Kooperatinės bendrovės narių (5.4 punktas); Eilinius Kooperatinės bendrovės narių susirinkimus administracijos vadovas šaukia kasmet, ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Neeiliniai narių susirinkimai šaukiami administracijos vadovo ar ne mažiau kaip 1/4 Kooperatinės bendrovės narių iniciatyva (5.5 punktas); Susirinkimų darbotvarkes rengia Kooperatinės bendrovės administracijos vadovas. Į susirinkimo darbotvarkę įtraukiami susirinkimo iniciatorių siūlomi darbotvarkės klausimai, jeigu jie priklauso narių susirinkimo kompetencijai (5.6 punktas); Apie susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę turi būti pranešta <...> ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų iki susirinkimo (5.7 punktas); Nario rašytiniu prašymu Kooperatinės bendrovės dokumentai ir kita informacija apie Kooperatinės bendrovės veiklą pateikiama neatlygintinai per 10 (dešimt) kalendorinių dienų Kooperatinės bendrovės buveinės vietoje suderintu lauku arba registruotu laišku, arba asmeniškai pasirašytinai (8.1 punktas).
12. 2020 m. balandžio 28 d. pareiškimu (duomenys neskelbtini)KB „G.“ nariai (duomenys neskelbtini) R. Ž. pateikė reikalavimą per 10 kalendorinių dienų pateikti: kooperatinės bendrovės veiklos programą, pajamų ir sąnaudų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektus, pateikti duomenis apie bendrovės turimą turtą (pajamas), pateikiant sąskaitų išrašus, kasos knygą už 2018–2020 metus. Įstatų nustatyta tvarka sušaukti visuotinį narių susirinkimą (b. l. 7–8). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini)KB „G.“ (duomenys neskelbtini) R. Ž. bendrovės nariams pateikė atsakymą, jog dėl paskelbto karantino (duomenys neskelbtini) sprendimu eilinis narių susirinkimas yra nukeltas, o visi prašomi dokumentai ir projektai yra rengiami ir atitinkamai prieš narių susirinkimą, kuris bus organizuojamas nedelsiant, pasibaigus karantino laikotarpiui, bus pateikti narių susipažinimui (b. l. 9–10, 42–43). Balansas kooperatyvo nariams elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 27 d. (b. l. 77). R. Ž. atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog susirinkimas negalėjo būti šaukiamas, kadangi dalis narių dėl savo amžiaus priklauso rizikos grupei, o taip pat neturi galimybės dalyvauti ir balsuoti nuotoliniu būdu, kadangi ne visi geba naudotis informacinėmis technologijomis (b. l. 87–89). Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad, gavus akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 505 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Taigi, aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus), remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra viena iš vadovo teisėto veikimo alternatyvų. Šiuo atveju tai negali sukelti administracinės atsakomybės, kadangi teisė susipažinti su informacija nėra absoliuti. Tik nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) kooperatinės bendrovės „G.“ nariai buvo informuoti, kad su prašoma informacija (dokumentais) galės susipažinti nedelsiant, pasibaigus karantinui.
13. Byloje esantis (duomenys neskelbtini)KB „G.“ 2020 m. birželio 11 d. visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. birželio 11 d. visuotinis ataskaitinis narių susirinkimas įvyko, jame dalyvavo 20 narių (iš 21). Darbotvarkės 2 klausimu buvo svarstomas finansinių ataskaitų rinkinio (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamojo rašto) tvirtinimas už 2019 m., 6 klausimu buvo svarstoma dėl ataskaitinės informacijos pateikimo (b. l. 81–85). Iš 2020 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini)KB „G.“ pareiškimo teismui dėl eilinio visuotinio narių susirinkimo matyti, jog kooperatyvo nariai nurodė, kad susirinkimai negalėjo būti organizuojami gyvai, kadangi didelė dalis narių patenka į COVID-19 rizikos grupę ir tai nėra saugu jų sveikatai, o susirinkimo organizavimas nuotoliniu būdu nėra priimtinas, kadangi narių galimybės naudotis informacinėmis technologijomis yra ribotos, taip pat nėra priimtinas balsavimas iš anksto užpildžius balsavimo raštu biuletenius, kadangi taip nebus sudaroma galimybė diskutuoti svarstomais klausimais. Pareiškimą pasirašė 7 bendrovės nariai (b. l. 78–79). Taigi apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog bendrovės nariams nebuvo suteikta prašoma informacija ir nebuvo sušauktas narių susirinkimas, kadangi priimti sprendimai buvo paaiškinti ir juos nulėmė objektyvios priežastys. (duomenys neskelbtini) neignoravo narių prašymo pateikti informaciją, priešingai, atsakydamas į 2020 m. balandžio 28 d. narių prašymą, nurodė, jog visa informacija bus pateikta ir svarstoma susirinkimo metu. Kooperatyvo įstatų 5.16.4 punkte, be kita ko, nustatyta, jog administracijos vadovas rengia Kooperatinės bendrovės veiklos programas, pajamų ir sąnaudų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektus ir teikia juos svarstyti narių susirinkimui. Taigi visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo atstovo argumentai, jog (duomenys neskelbtini) atsisakė pateikti prašomą informaciją, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
14. Kooperatyvo įstatuose nustatyta, jog eilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas ir patvirtintas karantino rėžimas, taip pat uždrausta organizuoti renginius ir susibūrimus tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse. Tai ypač aktualu asmenims, kurie dėl savo amžiaus priklauso rizikos grupei. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog 7 bendrovės nariai patvirtino, kad dėl minėtos priežasties nepageidavo dalyvauti susirinkime gyvai, taip pat nepageidavo jame dalyvauti ir nuotoliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai nurodė ir įvertino aplinkybes, jog karantino laikotarpiu daugelis susidūrė su naujais iššūkiais, teko prisitaikyti, perorganizuoti ir perplanuoti savo veiklą, nes buvo būtina užtikrinti tinkamą balansą tarp asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos bei kitų žmogaus teisių. Taikyti judėjimo apribojimai pakoregavo ir (duomenys neskelbtini) kooperatinės bendrovės „G.“ (duomenys neskelbtini) R. Ž. veiklą. Vis dėlto būtina pažymėti, kad visuotinis narių susirinkimas buvo surengtas 2020 m. birželio 11 d., jame dalyvavo 20 bendrovės narių, visi būtini klausimai buvo apsvarstyti, jokių ginčų dėl to nekilo.
15. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma tuomet, kai yra išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).
16. Apibendrinant visa tai, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi ANK 569 straipsnio reikalavimų, t. y., remdamasis įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų, teismo pripažintų įrodymais, visetu, nustatė bylai svarbias aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Tai, kad teismo išvados netenkina pareiškėjo, savaime nereiškia materialiosios ar proceso teisės pažeidimo. Esant išdėstytoms administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, kuriuo remiantis visos abejonės bei neaiškumai turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nėra pakankamo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad R. Ž. pažeidė įstatymų nuostatas, susijusias su kooperatinės bendrovės narių teise gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą ir / ar kooperatinės bendrovės visuotinio narių susirinkimo sušaukimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo E. D. atstovo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.