Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. P., jo atstovui advokatui Martynui Duksai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininko R. K. pareiškimą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo iškelta administracinio nusižengimo byla, kurioje G. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui R. K. pagal jo 2020 m. birželio 8 d. prašymą pareikalautos informacijos, t. y.: 1) bendrovės banko sąskaitų ir kortelių (jeigu jos yra atskirai) išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 2) sąskaitų faktūrų už informacinių technologijų paslaugas (tame tarpe, tačiau tuo neapsiribojant sąskaitas už telekomunikacijų paslaugas) kopijas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 3) telekomunikacijos paslaugų detalizacijas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.; 4) kuro sąnaudų bei su automobilių aptarnavimu susijusių paslaugų sąskaitų kopijas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 5) avanso apyskaitos dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 6) visų ir bet kokių sutarčių (įskaitant ir ketinimų protokolus, preliminarias sutartis bei memorandumus su trečiaisiais asmenimis) kopijas, kurių šalimi yra bendrovė ir kurios yra sudarytos (pasirašytos) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 7) darbo laiko apskaitos žiniaraščių ar kitų jiems prilyginamų dokumentų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos kopijas; 8) kasos pajamų ir išlaidų orderių ir (arba) aktų, sudarytų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos, kopijas; 9) operacijų grynaisiais pinigais apskaitos dokumentų, kurių neapima orderiai ir (arba) aktai, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos, kopijas; 10) bendrovės apskaitos didžiosios knygos išrašą (nuorašą) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 11) bendrovės direktorius įsakymus, kuriais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos, buvo įformintos bendrovės darbuotojų, įskaitant direktoriaus, komandiruotės ir komandiruotpinigių paskyrimas/išmokėjimas. Taip pat, paaiškinimus, dėl kokių priežasčių ir kokiais tikslais vyko įsakymais įformintos komandiruotės ir kas į jas vyko; 12) bendrovės avanso apyskaitose už 2017 m. apskaitytų išlaidų už apgyvendinimo (viešbučio) ir/arba maitinimo paslaugas sąskaitas, kurias bendrovei išrašė įvairūs paslaugų tiekėjai ir pateikti paaiškinimus kokiu tikslu bei kokių asmenų atžvilgiu ir interesais buvo patirtos išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Pagal teismų praktiką, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi subjektas, inicijavęs bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka jam.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje, numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, ir už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas.

Administracinio nusižengimo sudėties minėtas objektyviojo požymio turinys, apimtis, pažeidėjo veika (veikimas/neveikimas), turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkui įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos atveju Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnyje.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. P., kuriam priklauso 20 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, R. K. priklauso 40 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 40 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, šie asmenys yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai (1 t., b. l. 57). G. P. nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki akcininkų sutarties galiojimo pabaigos paskirtas bendrovės direktoriumi (1 t., b. l. 9-15).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 1.6. punktą bendrovės finansiniai metai prasideda sausio mėn. 1 d., o pasibaigia gruodžio mėn. 31 d., t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Įstatų 5.1. – 5.4. punktuose nustatyta susipažinimo su bendrovės dokumentais bei informacijos pateikimo tvarka. Pagal minėtus punktus, gavus akcininko rašytinį reikalavimą, bendrovės dokumentai, nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais suteikiama tik akcininkui arba akcininkų grupei, turinčiai ar valdančiai ½ ir daugiau akcijų, prieš tai pateikus bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos (1 t., b. l. 26-30).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko R. K. atstovas advokatas Kazimieras Karpickis 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į bendrovės direktorių G. P. su prašymu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui R. K. pareikalautą informaciją, t. y.: 1) bendrovės banko sąskaitų ir kortelių (jeigu jos yra atskirai) išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 2) sąskaitų faktūrų už informacinių technologijų paslaugas (tame tarpe, tačiau tuo neapsiribojant sąskaitas už telekomunikacijų paslaugas) kopijas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 3) telekomunikacijos paslaugų detalizacijas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.; 4) kuro sąnaudų bei su automobilių aptarnavimu susijusių paslaugų sąskaitų kopijas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 5) avanso apyskaitos dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 6) visų ir bet kokių sutarčių (įskaitant ir ketinimų protokolus, preliminarias sutartis bei memorandumus su trečiaisiais asmenimis) kopijas, kurių šalimi yra bendrovė ir kurios yra sudarytos (pasirašytos) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 7) darbo laiko apskaitos žiniaraščių ar kitų jiems prilyginamų dokumentų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos kopijas; 8) kasos pajamų ir išlaidų orderių ir (arba) aktų, sudarytų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos, kopijas; 9) operacijų grynaisiais pinigais apskaitos dokumentų, kurių neapima orderiai ir (arba) aktai, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos, kopijas; 10) bendrovės apskaitos didžiosios knygos išrašą (nuorašą) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos; 11) bendrovės direktorius įsakymus, kuriais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos, buvo įformintos bendrovės darbuotojų, įskaitant direktoriaus, komandiruotės ir komandiruotpinigių paskyrimas/išmokėjimas. Taip pat, paaiškinimus, dėl kokių priežasčių ir kokiais tikslais vyko įsakymais įformintos komandiruotės ir kas į jas vyko; 12) bendrovės avanso apyskaitose už 2017 m. apskaitytų išlaidų už apgyvendinimo (viešbučio) ir/arba maitinimo paslaugas sąskaitas, kurias bendrovei išrašė įvairūs paslaugų tiekėjai ir pateikti paaiškinimus kokiu tikslu bei kokių asmenų atžvilgiu ir interesais buvo patirtos išlaidos.

Nustatyta, kad 2020 m. birželio 15 d. bendrovės direktorius G. P. pareiškėjui nepateikė visos prašytos informacijos, tai patvirtina ir įrodo Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys, kurie leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigti. Be to, aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. P. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui R. K. nepateikė jo prašomų dokumentų iš dalies pripažino, tačiau nurodytas pareigos pateikti dokumentus akcininkui neįvykdymo priežastis teismas vertina nesvarbiomis. Aplinkybė, kad dokumentai akcininkui nepateikti dėl trumpo laiko tarpo, karantino situacijos šalyje, negali būti vertinama svarbiomis ir objektyviomis vadovo pareigos neįvykdymo priežastimis. Vadovo pareigos pateikti duomenis akcininkui terminą nustato įstatymas. Net, jei vadovas ir negalėjo pateikti per įstatymo nustatytą terminą dokumentų, ar buvo kitos svarbios duomenų nepateikimo priežastys, apie tai G. P. privalėjo informuoti akcininką ir pasiūlyti kitą terminą įmonės veiklos dokumentams pateikti. G. P. daugelį metų yra įmonės vadovas, todėl privalo žinto įmonės veiklą reglamentuojančias nuostatas ir vadovo pareigos įvykdymo terminus. G. P. atsikirtimas, kad akcininkas R. K. neturėdamas ½ dalies akcijų, neturi teisės susipažinti su įmonės veiklos dokumentais dėl jų konfidencialumo, teismas vertina kritiškai. Teismo posėdžio metu G. P. atstovas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra parengta įmonės veiklos dokumentų, nustatančių konfidencialių dokumentų rūšis, tokių dokumentų sąrašas, todėl dėl šios priežasties įmonės veiklos dokumentų nepateikimas akcininkui, vertintinas nepagrįstu ir sukeliančiu vadovo pareigos pateikti akcininkui duomenis, neįvykdymo pasekmes.

Negavęs įmonės veiklos dokumentų visa apimtimi, 2020 m. birželio 23 d. akcininkas bendrovės direktoriui G. P. pateikė pakartotinį prašymą dėl informacijos pateikimo, tačiau pagal 2021 m. sausio 21 d. pareiškėjo R. K. atstovo advokato Kazimiero Karpickio prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo matyti, kad G. P. ir vėl nepateikė visų dokumentų iš kurių nepateikė paskolos sutarčių, nepateikė sutarčių su telekomunikacijos tinklu bei sutarties su buhalterines paslaugas teikiančia įmone ir nepaneigė minėtų aplinkybių teismo posėdžio metu ir pakartotinai neįvykdė įmonės vadovo pareigos (1 t., b. l. 182-200; 2 t. b. l. 2-200; 3 t., 2-200). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustatyta, kad G. P. nepateikęs bendrovės dokumentų pagal ABĮ nustatytą tvarką, pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams už akcininkų teisių pažeidimus, kurie gali pasireikšti šiais alternatyviais būdais: 1) bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams ar kitų įstatuose nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į ABĮ nuostatas.

ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte pateikta nuostata, kad eilinis ir neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti inicijuotas, kai to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, stebėtojų taryba, valdyba arba, jei valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas.

R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu advokatas Evaldas Dūdonis 2020 m. spalio 20 d. paraiška dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. P. su reikalavimu sušaukti neeilinį visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą ir leisti į darbotvarkę įtraukiant klausimus: 1) kiekybinio atstovavimo bendrovėje nustatymas; 2) prokūrų išdavimo tvarkos įtvirtinimas; 3) bendrovės įstatų pakeitimas ir naujos įstatų redakcijos patvirtinimas (1 t., b. l. 105-106).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. P. advokatas Martynas Duksa 2020 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku informavo, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pagal 2020 m. spalio 20 d. pateiktą paraišką inicijuojamas nebus, kadangi Registrų centre yra registruoti 2020 m. lapkričio 12 d. bendrovės įstatai (1 t., b. l. 108).

2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pareiškėjo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y.: 1) uždraudė atsakovams R. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ balsuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl kiekybinio atstovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatymo; 2) uždraudė atsakovams R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ balsuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl įstatų patvirtinimo, kuriuose numatytas kiekybinis atstovavimas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad G. P. nesušaukdamas neeilinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo pagal 2020 m. spalio 20 d. pateiktą akcininkų paraišką pažeidė ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 24 str. 3 dalies 3 punkto nuostatas ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad įmonės vadovas neįvykdydamas pareigos sušaukti susirinkimą, taip pat privalėjo ne tik nurodyti susirinkimo nesušaukimo priežastis, bet ir sudaryti sąlygas, kad pašalinus susirinkimo nesušaukimo priežastis, būtų galima įvykdyti akcininkų susirinkimo sušaukimą. G. P. atsikirtimas, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas vertina nepagrįstomis, nes paraiška dėl susirinkimo sušaukimo pateikta anksčiau, nei taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina ir tai, kad įmonės vadovas turi būti akyvus įgyvendindamas akcininkų teises, todėl privalėjo pašalinti visas priežastis, sudarančias kliūtis akcininkų susirinkimo sušaukimui.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Teismas sprendžia, kad pagal visumą G. P. padarytų pažeidimų aplinkybių, yra pagrindas šiam asmeniui, skirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei numatyta už padarytus pažeidimus. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudas G. P., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (padaryti pažeidimai, susiję su įmonės akcininko teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į nusižengimų padarymo aplinkybes (nusižengimai padaryti bendrovės direktoriui tinkamai neatliekant savo pareigų). Taip pat teismas įvertina tai, kad G. P. vadovauja bendrovei nuo 2012 metų ir privalo žinoti vadovo pareigas. Duomenų, kad G. P. buvo baustas už analogiškus pažeidimus, nėra, todėl teismas, skirdamas nuobaudas, vadovaujasi ANK 34 straipsnio nuostatomis, protingumo ir teisingumo principais bei teisingo nubaudimo kriterijais ir sprendžia, kad už kiekvieną nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P. paskiriama švelnesnė nuobaudos rūšis, nei numatyta už padarytus pažeidimus sankcijoje – įspėjimas, kuri vertintina pakankama ir proporcinga administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Švelnesnės nuobaudos paskyrimą lemia ir aplinkybė, kad dėl įmonės vadovo pareigų neįvykdymo akcininkui, įmonės veikla nebuvo sutrikdyta, duomenų apie įmonei ar akcininkui atsiradusią žalą, taip pat nėra. Be to, G. P. ir R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, akcininkų ginčus šiuo metu sprendžia teisme, kilę ginčai galimai įtakojo šios administracinės bylos iškėlimą. Teismo vertinimu, būtent akcininkų civilinių teisminių ginčų išsprendimas ir sudarys sąlygas akcininkams įgyvendinti savo teises ir pilnai įvykdyti akcininko ir vadovo pareigas. Konstatavus, kad G. P. neįvykdė vadovo pareigos pateikti informaciją ir duomenis akcininkui, sušaukti akcininkų susirinkimą, teismas skiria nuobaudą, tačiau švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, laikant, kad paskirtos nuobaudos rūšimi bus galima pasiekti administracinės nuobaudos skyrimus tikslus,

Skiriamos nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalis nuostatomis.

ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Taigi, iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad savo iniciatyva pakviesto gynėjo dalyvavimas procese pagal BPK nėra laikomos proceso išlaidomis, kol tokiomis jų nepripažino teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovas teismui pateikė prašymą priteisti pareiškėjo naudai patirtas 4554,01 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 158-160).

Atsižvelgiant į tai, kad G. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo pareiškimo padavimo pagrįstumo laipsnio, taip pat, bylos apimties bei sudėtingumo, įvertinant pareiškėjo atstovo sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir kitas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimo pateikimas yra susijęs su akcininkų teisių ir interesų gynimu sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, tačiau atsižvelgus į tai, kad byla nėra labai didelės apimties, vyko tik trys teismo posėdžiai, iš kurių du įvyko internetinėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgus į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, prašoma priteisti 4554,01 Eur dydžio suma laikytina neproporcingai didelė, todėl pareiškėjo atstovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų tenkinamas iš dalies ir iš G. P. pareiškėjui priteisiama 1500,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119, 635 – 637, 646, 675 straipsniais

nutaria:

pripažinti G. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos akcininkui nepateikimo) paskirti nuobaudą - įspėjimą.

Pripažinti G. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl susirinkimo rengimo tvarkos nesilaikymo) ir paskirti jam nuobaudą - įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir G. P. paskirti galutinę nuobaudą – įspėjimą.

G. P. prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš G. P. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų,00 ct) bylinėjimosi išlaidas R. K..

Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.