Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1328-359/2020 pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės pažeidimo – trukdymo naudotis nuosavybės teise pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybę nugriauti jai nuosavybės teise priklausančio statinio, inžinerinį statinį – susisiekimo komunikaciją pogrupio – kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinti 1 002 kv. m. žemės sklypo dalį pažymėtą pagal matininko Ž. N. nustatytus posūkio taškus, kuris pastatytas K. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pakertų k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini).; įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybę per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti su ieškovu K. Š. griovimo darbų laiką ir būdą; įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybę apmokėti išlaidas statinio griovimo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą laiką ir ieškovas K. Š. savo lėšomis nugriautu atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausantį inžinerinį statinį.

2. Ieškovas nurodė, kad 1998 m. kovo 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 9-8585 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teise ieškovui, K. Š., 6,49 ha žemės ir grąžinti ją natūra. Perduodant žemės sklypą nuosavybėn nebuvo nurodyta jokiuose dokumentuose, kad žemės sklypo dalį naudoja atsakovė statyti ir naudoti inžinerinį statinį susisiekimo komunikaciją pogrupio – kelią. Pagal pateiktus kartografinius dokumentus vietos reikšmės keliui buvo numatyta valstybinė žemė pagal sklypo perimetrą. 2011 m. liepos 11 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiuntė pagal ieškovo prašymą turimus žemės sklypo dokumentus, kur žemės sklypo plane nėra nurodytas kartografiniais žymėjimas kelias, o pažymėta pagal sklypo perimetrą. 2011 metų ieškovas suarė visą žemės sklypą, kuris buvo nuomojamas ir nuomininkas jį naudojo pagal paskirtį žemės ūkio naudmenoms. Nenustatytu laiku 2012 metais buvo atlikti statybos darbai ieškovui priklausančiame žemės sklype įrengiant išvažinėtą dangos kelią, užimant ieškovui priklausančios 1 004 kv. m. (10,04 a) žemės. Kelio koordinatės buvo nustatytos matininko Ž. N.. 2014 m. balandžio 29 d. iš Valstybės įmonės Registrų centro, ieškovas gavo atsakymą, kuriame nurodoma, kad ieškovo žemės sklype, kelio – atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto nėra suformuota ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre. Atsakovei priklausantis inžinerinis statinys apriboja, varžo ieškovo žemės sklypą, nesant jokio teisinio pagrindo. Atsakovė nėra išsinuomojusi žemės sklypo dalies, ar kitokiu būdu įgijusi teisės naudotis ieškovo žemės sklypu, taip pat atsakovė neturi užstatymo teisės.

3. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas siekdamas įrodyti, kad jis yra viso žemės sklypo, kartu ir tos dalies, kuri yra po keliu, savininkas, teismui pateikė 2018 m. gegužės 22 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodytas įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis nekilnojamojo daikto (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) teisiniam statusui dėl bendro naudojimo kelio žemės sklype, įregistravimo pagrindas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. teismo sprendimas Nr. I-133-422/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. teismo nutartis Nr. A858-1423/2013. Kauno apygardos administracinio teismas 2013 m. vasario 15 d. teismo sprendime (Nr. I-133-422/2013) konstatavo, kad bendrojo naudojimo kelias į K. Š. grąžintą natūrą žemės plotą nebuvo įskaičiuotas. Ištrauka iš 2000 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtinto žemėtvarkos projekto, ištrauka iš 1998 m. gruodžio 30 d. Pakertų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, 1996 m. – 1997 m. K. Š. nuosavybės teisės atkūrimui parengti planavimo dokumentai (abrisas, žemės ribų paženklinimo aktas, planas) akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. 280, 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias, minėti įrodymai, paneigia K. Š. argumentus, jog atkuriant nuosavybės teises kelio toje vietoje nebuvo. Vietinės reikšmės kelių išdėstymo žemėtvarkos schema, atliktų darbų aktai, patvirtina, jog kelias turi vietinės reikšmės kelio statusą, įregistruotas Nr. 2m-63, yra valdomas Kaišiadorių rajono savivaldybės patikėjimo teise, naudojamas viešiesiems visuomenės poreikiams tenkinti. Konkrečiu atveju, buvo vykdomi mainai, t. y. valstybinės žemės plotas, kuriame yra 4 m. bendro naudojimo kelias, buvo mainomas į K. Š. priklausančios žemės dalį, tačiau teisės aktai, reglamentuojantys žemės santykius, nenumato galimybės valstybinę žemę mainyti į privačią žemę, nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu priimti žemėtvarkos dokumentai buvo keičiami, nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų, nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be kita ko, konstatavo, kad byloje vertinami teisės aktai sietini su nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės reformos proceso įgyvendinimu, jų teisėtumo ir pagrįstumo užtikrinimas sietinas su viešuoju interesu, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje aptariamas bendrojo naudojimo kelias yra valstybinė žemė, t. y. į ją trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo, kaip turto savininko, teisių pažeidimą. Taigi ieškovas nėra žemės sklypo po savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu keliu, savininkas, todėl jo reikalavimai ydingi ir netenkinti, nes vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, tik savininkas gali reikšti negatorinį ieškinį ir reikalauti pašalinti, bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo K. Š. 10,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad ieškovui K. Š. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) 6,49 ha žemės sklypo ploto, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 1998 m. kovo 6 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 04-1307 (2018 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

7. Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A-858-1423-13 pagal K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – K. Š., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas) dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Administracinėse byloje Nr. A-858-1423-13, Nr. I-133-422/2013 trečiaisiais asmenimis dalyvavo K. Š. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija. Šių bylų proceso dalyviai bei jų procesinis statusas sutampa. Nors toje byloje buvo sprendžiamas administracinių aktų, kurie nustatė, jog kelias turi būti įrengtas žemės sklypo pietinėje (pietvakarinėje) pusėje, panaikinimo klausimas, tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamas ir žemės sklypo dalies, ant kurio įrengtas kelias, nuosavybės klausimas, kuris be kita ko buvo įrodinėjimo dalyko dalis. Teismas darė išvadą, kad nurodytose administracinėse bylose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią.

8. Teismas taip pat nurodė, kad administracinėse bylose Nr. A-858-1423-13 ir IK-133-422/2013, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, jog surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad į aptariamą 6,49 ha žemės sklypą, neįeina 0,10 ha bendrojo naudojimo kelias. Taip pat, jog į K. Š. nuosavybės teise priklausantį sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) neįskaičiuotinas per jį einantis bendro naudojimo kelias, esantis valstybei priklausančioje žemėje.

9. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, administracinėje byloje Nr. A-858-1423-13, darė išvadą, kad per ieškovo K. Š. sklypą einantis bendrojo naudojimo kelias yra valstybei priklausančios žemės dalyje.

10. Teismas nurodė, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Tačiau padaręs išvadą, jog K. Š. nuosavybės teise priklausančiame sklype esantis bendrojo naudojimo kelias yra valstybei priklausančioje žemėje, konstatavo, jog ginčo kelias nėra nutiestas ant ieškovui priklausančios žemės ir minėta aplinkybė sudaro pagrindą netenkinti ieškovo pareikšto negatorinio ieškinio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas K. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą skirti nagrinėti žodine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo CPK 329 str. 2 d. 1 p. pažeidimo. Teismo sprendimas absoliučiais negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas, kai pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėja, kaip neteisėtos sudėties teismo. Pažymėtina, kad teisėta teismo sudėtis yra ne tik, kai ją nagrinėja įgalioti teisėja, bet ir dalyvauja teisėti proceso šalių atstovai. Byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant tinkamam atsakovės viešojo juridinio asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės (kodas 11102630) atstovui. Į bylą buvo pateikti įgaliojimai atstovauti atsakovę fizinių asmenų I. Š., L. S. ir R. Ž., kurie nurodė, kad yra teisiniais santykiais susiję su viešuoju juridiniu asmeniu biudžetine įstaiga Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (kodas 188773916), tačiau nėra susijusi darbiniais ar kitokiais teisiniais santykiais su atsakove.

11.2. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo CPK 329 str. 2 d. 2 p. pažeidimo. Teismo sprendimas absoliučiais negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendimo 9 punkte teismas konstatavo, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) po registruotinu nekilnojamuoju turto objektu inžinieriniu statiniu – susisiekimo komunikacijos pogrupio – keliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užima 1002 kv. m. žemės sklypo dalį priklauso nuosavybės teise Lietuvos valstybei. Su šią faktinę aplinkybę sutiko ir Atsakovas, kuris teigia, kad 2014 metais kelią įrengė ant valstybei priklausančios žemės dalies. Į bylą nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo Lietuvos valstybė. Teismas spręsdamas žemės nuosavybės klausimą išnagrinėjo bylą nedalyvaujant asmeniui, kurio subjektines materialines teises ginčas lietė.

11.3. Dėl CPK 182 str. 1 d. 2 p. pažeidimo nustatant faktines aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad sprendimai administracinėse bylose Nr. I-133-422/2013 ir Nr. A-858-1423-13 yra prejudiciniai, tačiau nekreipė dėmesio į tą faktinę aplinkybę, kad minimose administracinio teismo bylose, ieškovas dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau šiose bylose nedalyvavo atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė, o dalyvavo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija. Ieškovo atstovo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu būtų įtrauktas Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją teismas netenkino, motyvuodamas, kad nemato šio subjekto materialinio suinteresuotumo ir šio subjekto teisėms bei pareigoms sprendimas įtakos neturės.

11.4. Dėl CPK 183 str. ir 185 str. pažeidimų nustatant faktines aplinkybes. Byloje pateikiau išrašą iš viešo registro, kad ieškovas yra vienvaldis ginčo 6,49 ha žemės sklypo savininkas, viešajame registre nėra registruotas žemės sklypo dalies valdymas atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės ar nuosavybė Lietuvos valstybės jokiais teisiniais pagrindais. Todėl darytina išvada, kad visą žemės sklypą apimtyje 6,49 ha ieškovas valdo teisėtai inter alia ir žemės sklypo dalį esantį po ginčo objektu – keliu. Vadovaujantis CPK 182 str. 1 d. 4 p. ši faktinė aplinkybė nėra paneigta bendra tvarka, t. y. joks subjektas nekėlė civilinio ginčo dėl žemės sklypo dalies priklausymo Lietuvos valstybei. Taip pat ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovės pateiktas įrodymas, 1996-10-03 ribų paženklinimo aktas yra suklastotas, kai papildomai yra padaryti įrašai, kurių nebuvo akto sudarymo metu, todėl teismas jį vertino nepagrįstai, neįpareigojo atsakovės pateikti dokumento originalą, o rėmėsi tik kito teismo sprendimu, kuris negali būti laikytinas prejudiciniu fakto nustatymu. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad 2011 metais ieškovas panaikino inžinierinį statinį ir naujas statinys atsakovės pastatytas tik 2014 metais, o jo teisinis statusas patvirtintas tik atsakovės 2016-06-30 sprendimu Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo Nr. V17-221. Teismui atsakovė nėra pateikusi jokio įrodymo, kad iki minimo sprendimo buvo patvirtintas ginčo objekto teisinis statusas. Taip pat teismui nebuvo pateikta nei statybą leidžiamieji dokumentai, kuriais remiantis buvo atlikti 2014 metais statybos darbai.

11.5. Dėl neatskleistos bylos esmės. Teismas nurodė, kad svarbios faktinės aplinkybės nustatytos administracinėse bylose turi prejudicinę galią inter alia ir faktinė aplinkybė, kad po ginčo objektu – keliu žemės sklypo dali nuosavybės teise priklauso valstybei. Tačiau nenurodė, kokia tai žemės sklypo dalis atžvilgiu sklypo plotui. Pažymėtina, kad tokios faktinės aplinkybės – koks žemė sklypo plotas priklauso valstybei, administracinėse bylose nėra. Minėtose administracinėse bylose procese iš viso nebuvo nagrinėtas nuosavybės klausimas, o galimai išsakyta prielaida, kad pagal galiojančius teisės aktus valstybė negalėjo perduoti žemės plotą, esantį po viešuoju keliu, tačiau aplinkybė, kad visas žemės sklypas priklauso ieškovui nėra paneigta. Pagal CK 4.23 str. 2 d. žemės sklypą inter alia ir dalį po inžinieriniu statiniu ieškovas valdo teisėtai, nes įgyta nuosavybė pagal sandorį, perduodant neatlygintinai žemės sklypą, o atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė žemės sklypo dalį po keliu valdo neteisėtai pažeidžiant neatlygintiną sandorį. Teismas neišsiaiškino kokiu teisiniu pagrindu žemės sklypo dalį valdo atsakovė, nes ji tvirtina, kad žemės sklypo dalis priklauso trečiajam asmeniui Lietuvos valstybei, tai tokiu atveju turi būti suteikta atsakovei daiktinė teisė į valstybei priklausančią žemės dalį, o šiuo atveju siekiant turėti statinį ant atsakovui nepriklausančios nuosavybės teise žemės ploto turi būti suteikta pagal CK 4.160 str. užstatymo teisę „superficies“, tačiau byloje tokios faktinės aplinkybės atskleista nebuvo. Teisėjas nagrinėdamas ginčą pirmos instancijos teisme neatskleidė bylos esmės ir nenustatė, kokie teisiniai santykiai susiformavo tarp šalių.

11.6. Dėl protingumo, sąžiningumo principų pažeidimo. Teismo sprendimas nesąžiningas ieškovo, kaip žemės savininko, atžvilgiu, kadangi žemės sklypą jis valdo teisėtai, o toks teismo sprendimas suteikia atsakovei teisę naudotis žeme neįgijus nuosavybėn. Toks teisių pažeidimas yra neprotingas ir nesąžiningas žemės savininko atžvilgiu.

11.7. Dėl teisėjo šališkumo. Teisėjas viso proceso matu akivaizdžiai darė nuolaidas atsakovės atstovams leisdamas nesilaikyti civilinio proceso nustatytos tvarkos teikiant procesinius dokumentus bei įrodymus bei darydamas jiems išlygas, kai tuo tarpu ieškovui teismas neleido naudotis savo procesinėmis teisėmis, nepagarbiai kreipdavosi į atstovą advokato padėjėją L. R. pabrėžtinai įvardindamas jo ne procesinę padėtį, kaip atstovo, o pabrėžtinai vadindamas jį „advokato padėjėju“.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantas klaidingai aiškina ir taiko teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo tvarką. Jis daro klaidingą išvadą traktuodamas, jog kelias, kuris driekiasi išilgai jo sklypo, negali būti pripažįstamas neteisėtu statiniu, vien tik dėl to, kad viešajame registre įregistruotas prieš keturis metus, t. y. ne nuosavybės teisių į žemę atkūrimo momentu. Iš LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo išplaukia, kad atkuriant nuosavybės teises, kartu išlieka ir tas turtas, kuris priklauso arba yra susiję su atkuriamu objektu (pvz, kelias); Ir tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantas, jie negali būti paneigiami ir jų negali būti atsisakoma. Apelianto teiginiai, kuriais jis siekia paneigti kelio egzistavimą, tokiu būdu atsisakydamas objektų (kelio), kurie išliko ir kurie susiję, su žeme, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir kurie sukelia tam tikrus jo daiktinės teisės suvaržymus, yra nepagrįsti.

12.2. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindo išvadai, jog nuosavybės teisių atkūrimo momentu nuosavybės teisės buvo atkurtos į 6,49 ha užimamą žemės plotą, o žemės sklypas, kaip toks, nebuvo pilnai suformuotas (1997 metais buvo parengtas laikinasis žemės sklypo planas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad ginčo kelias buvo įregistruotas tik 2015 m. rugpjūčio 13 d. O praėjus 3 metams, 2018 m. sausio 3 d. matininko Ž. N. buvo parengtas apelianto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriame įtrauktas žemės sklypą kertantis kelias. Taigi, atsakovės vertinimu, 1998 metais, preliminarių matavimų pagrindu, buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į žemės sklypą, o į žemę kaip tam tikrą plotą, kurį įstrižai kerta ginčo kelias. Šią išvadą taip pat pagrindžia tiek administracine, tiek civiline tvarka bylas nagrinėjusių teismų sprendimai, kuriuose jie pagal įvairių dokumentų teisminę analizę, pagrindė kelio egzistavimą, dar iki momento kada buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismai be kita ko pagal surinktus įrodymus priėjo išvadą, kad į aptariamą 6,49 ha žemės sklypą, neįeina 0,10 ha bendrojo naudojimo kelias, dėl kurio kyla šis ginčas. Klaidingai vertindamas įstatymų apibrėžiamas sąvokas „žemė" ir „žemės sklypas", apeliantas priėjo neteisingą išvadą, traktavo, jog atkūrus jam nuosavybės teises į žemę, jis neva tai atgavo teisę ne į žemę, o į iškarto suformuotą žemės sklypą, kuris pasak apelianto, ateityje nebegali būti formuojamas, o ginčo kelias, dėl to nebegali būti pripažįstamas.

12.3. Priešingai nei nurodo apeliantas, savivaldos veiklą reglamentuojančių normų sisteminė analizė atskleidžia galiojantį atstovavimo mechanizmą, iš kurio matyti, kad savivaldybė per vykdomąją valdžią, tai yra per administracijos direktorių įgyvendindama savo funkcijas, dėl to būtent administracijos gali būti atstovaujama teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo priimtas sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant tinkamam atsakovės viešojo juridinio asmens – Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovui. Apelianto nuomone, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nebuvo tinkamas atsakovas byloje. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu.

15. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Bylos duomenys suponuoja, kad ieškovui keliant reikalavimus dėl įpareigojimų nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausantį inžinierinį statinį - susisiekimo komunikaciją pogrupio – kelią ir kitus išvestinius ieškinio reikalavimus iš pirmojo, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė. Pažymėtina, kad būtent Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir sukeltų padarinius ieškovo ieškinio patenkinimo atveju, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi atitinka atsakovės procesinė padėtis.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia ir teismo šališkumo klausimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto tokiu apeliacinio skundo argumentu ir konstatuoti teismo šališkumą, priimant skundžiamą teismo sprendimą. Pastebėtina, kad viena iš tinkamo proceso garantijų ‑ užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas ir jo atstovas teisėjui nagrinėjančiam bylą nušalinimo nebuvo pareiškę. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui ir jo atstovui buvo leista pasinaudoti visomis jiems suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir, kad nagrinėjant byla teisėjas į ieškovo atstovą kreipėsi kaip į advokato padėjėją, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo.

17. Apeliantas apeliacinį skundą argumentuoja ir tuo, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija atmeta tokį apeliacinio skundo argumentą.

18. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybę nugriauti jai nuosavybės teise priklausančio statinio, inžinerinį statinį – susisiekimo komunikaciją pogrupio – kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinti 1 002 kv. m. žemės sklypo dalį pažymėtą pagal matininko Ž. N. nustatytus posūkio taškus, kuris pastatytas K. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pakertų k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybę per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti su ieškovu K. Š. griovimo darbų laiką ir būdą; įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybę apmokėti išlaidas statinio griovimo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą laiką ir ieškovas K. Š. savo lėšomis nugriautu atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausantį inžinerinį statinį. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovei priklausantis inžinierinis statinys, apriboja, varžo ieškovo žemės sklypą ir pažeidžia ieškovo kaip žemės sklypo savininko teises. Atsakovė atsikirtinėjo, kad ieškovas nėra žemės sklypo savininkas po atsakovei nuosavybės teise priklausančiu keliu ir ieškovas negali reikšti negatorinio ieškinio pagal CK 4. 98 straipsnį bei reikalauti pašalinti, bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taip pat įrodinėjo, kad administracinėse bylose, kuriose yra įsiteisėję teismų sprendimai yra nustatyti faktai, kad bendrojo naudojimo kelias į ieškovui grąžintinos žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas ir tokie faktai iš naujo negali būti įrodinėjami. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovo teisių pažeidimais nustatymas ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes susijusias su ieškovui priklausančio žemės sklypo atkūrimu ir nustatė, kad bendrojo naudojimo kelias į ieškovui grąžintiną žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, pažymėjo, kad ieškovo teisės reiškiant negatorinį ieškinį negali būti pažeistos, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino bei nenustatė ieškovo teisių pažeidimo fakto, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, gindamas savo, kaip savininko teises, ieškinį pareiškė prašydamas pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, reikšdamas negatorinį ieškinį. Tai reiškia, kad ieškovas gali reikalauti jo kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4. 98 straipsnis).

21. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad savininko teisės ginamos, jei jos yra pažeistos.

22. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pagal išrašą iš viešojo registro ieškovas teisėtai valdo 6,49 ha žemės sklypo dalį ir po ginčo objektu - keliu ir ši aplinkybė nėra paneigta bendra įrodinėjimo tvarka, apelianto teisės yra pažeistos. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl neteisingo įrodymų vertinimo buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

23. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad nagrinėjant administracines bylas Nr. A-858-1423-13 ir IK-133-422/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Kauno apygardos administracinis teismas nustatė ginčui spręsti reikšmingus faktus, kad į ieškovo apariamą 6,49 ha žemės sklypą, neįskaičiuotas 0,10 ha bendrojo naudojimo kelias. Teismai šiais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo ir tai, kad į ieškovo nuosavybės teise priklausantį sklypą ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neįskaičiuotas per jį einantis bendro naudojimo kelias, esantis valstybei priklausančioje žemėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiose išnagrinėtose bylose jau yra nustatyti prejudiciniai faktai dėl bendrojo naudojimo kelio priklausomumo ir jie negali būti iš naujo vertinami ir paneigti kitoje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą ir priimdamas sprendimą pagrįstai sprendė dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pagal CK 4.98 straipsnį nepagrįstumo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitais byloje pateiktais įrodymais teismų nustatyti faktai negali būti paneigti.

24. Atsakant į apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė.

25. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

26. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Atmetus apeliacinį skundą apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų tokių išlaidų turėjimą nepateikia, todėl prašymas netenkinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.