Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – K. Š., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas) dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. I, b. l. 5-11), patikslintu skundu (t. II, b. l. 2-11) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-04-13196 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kaišiadorių r.)” 2 punktą, kuriuo patvirtintas UAB „Geosoma” 2005 m. parengtas Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suprojektuotos žemės (miško) sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. Ž6-448 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo” 4 punktą, kuriuo patvirtintas UAB „Geosoma” ir Valstybinio miškotvarkos instituto 2011 m. parengtas Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suprojektuotos žemės (miško) sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir servitutai;

3) įpareigoti NŽT Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrių parengti naują Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kuriame K. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 280 ribos atitiktų 1997 m. kovo 17 d. parengto žemės sklypo plano sprendinius.

Pareiškėja paaiškino, jog Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjai, dalyvaujant K. Š., 1996 m. spalio 3 d. paženklino vietovėje jam natūra grąžinamą Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, 6,49 ha žemės sklypą Nr. 280 ir parengė šio žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktą bei abrisą. Akte K. Š. savo parašu patvirtino, kad sutinka su jam grąžinamo natūra 6,49 ha žemės sklypo Nr. 280 plotu, ribomis ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. 1996 m. spalio 3 d. žemės sklypo skiriamų ūkiui steigti arba nuomai ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte užfiksuota, jog per sklypą eina 4 m. III kategorijos bendro naudojimo kelias” <...> „iš sklypo išvažiuojama gretimybėje esančiu 10 m. savivaldybės keliu į (duomenys neskelbtini). Iš sklypo ploto išimamas 4 m. pločio III kategorijos bendro naudojimo kelias į sodybą (0,10 ha)”. Kauno apskrities viršininkas 1998 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 9-8585 K. Š. atkūrė nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės D. Š. iki nacionalizacijos Kaišiadorių rajone (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 6,49 ha žemės plotą, žemę grąžinant natūra. 1997 m. kovo 17 d. buvo parengtas žemės sklypo Nr. 280 planas, iš kurio matyti, jog žemės sklypą Nr. 280 įstrižai kerta 4 m. pločio kelias, kuris nepatenka į K. Š. žemės sklypą Nr. 280 ir yra valstybinėje žemėje. Minėto kelio buvimą ir jo vietą taip pat patvirtina 1996 m. spalio 3 d. abrisas, 1996 m. gruodžio 4 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija. 2000 m. birželio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-04-5107 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos papildytas žemėtvarkos projektas, jame pažymėto sklypo Nr. 280 ribos ir esantis kelių tinklas atitinka 1997 m. kovo 17 d. parengto žemės sklypo Nr. 280 plano sprendinius, t. y. 4 m. bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, įstrižai kerta žemės sklypą Nr. 280.

Nurodė, jog ginčo bendro naudojimo kelio vietą, kad K. Š. turėtų žemės sklypą viename masyve, buvo nuspręsta pakeisti 2001 m. liepos 31 d. K. Š. prašymu Seimo kontrolieriui K. M. nuvykus į vietą, dalyvaujant Seimo kontrolieriaus padėjėjui S. S., tuomečio Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojui A. Ž., Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekto autoriui I. S. ir žemės sklypo Nr. 280 savininkui K. Š.. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekto autorius I. S., dalyvaujant žemės sklypo Nr. 280 savininkui K. Š., 2001 m. rugpjūčio 9 d. Kaišiadorių rajone, Žiežmarių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, pakartotinai paženklino K. Š. priklausantį 6,49 ha žemės sklypą Nr. 280 vietovėje ir parengė šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą (2001 m. rugpjūčio 9 d.) bei abrisą (2001 m. rugpjūčio 9 d.), kuriuose buvo nurodyta, jog 6 m. pločio (vietoje buvusio 4 m. pločio) bendro naudojimo kelias įstrižai kerta žemės sklypą Nr. 280, taip pat nurodytas ir 5 m. pločio bendro naudojimo kelias, kuris iš pietų pusės (tarp riboženklių Nr. 1 ir Nr. 6) ribojasi su šiuo žemės sklypu. Pažymėjo, jog I. S. parengtų abriso bei paženklinimo–parodymo akto duomenys neatitiko 1997 m. kovo 17 d. parengto žemės sklypo Nr. 280 plano sprendinių. Vėliau (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekto autorius I. S. parengė naują žemės sklypo Nr. 280 planą, kuris buvo suderintas su tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Č.. Pagal šį planą žemės sklypo ribos buvo pažymėtos 2003 m. gruodžio 11 d. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Plane buvo pakeista valstybinėje žemėje buvusio 4 m. pločio bendro naudojimo kelio vieta ir jo plotis, vietoj 4 m. nurodant 5 m., jis nebekirto įstrižai žemės sklypo, o kelias buvo pažymėtas iš pietų pusės (tarp riboženklių Nr. 1 ir Nr. 6), kuris ribojasi su šiuo žemės sklypu.

Paaiškino, jog Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 02-04-13196 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2 punktas ir 2011 m. gegužės 27 d. NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 patvirtinto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. Ž6-448 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo” 4 punktas yra neteisėti ir turi būti panaikinti, nes dalyje dėl žemės sklypo Nr. 280 sprendinių prieštarauja 1997 m. kovo 17 d. parengto žemės sklypo Nr. 280 plano nuosavybės teisių atkūrimui sprendiniams. Pažymėjo, jog 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 02-04-13196 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme buvo pažymėti ir 4 m. bendro naudojimo kelias, įstrižai kertantis žemės sklypą, ir bendro naudojimo kelias, besiribojantis iš pietų pusės. Minėtas planavimo dokumentas neatitiko ne tik 1997 m. kovo 17 d. parengto plano, skirto nuosavybės teisių atkūrimui, bet ir I. S. naujajame žemės sklypo Nr. 280 plane (be datos) atliktų žemės sklypo ribų pakeitimų. 2011 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte pažymėtos K. Š. grąžinto natūra žemės sklypo Nr. 280 ribos ir jame esantis kelių tinklas buvo pakoreguoti. Šis teritorijų planavimo dokumentas buvo parengtas jau atsižvelgiant į I. S. naujajame žemės sklypo Nr. 280 plane (be datos) atliktus žemės sklypo ribų pakeitimus, t. y. nurodytas tik 5 m. bendro naudojimo kelias, kuris iš pietų pusės ribojasi su šiuo žemės sklypu. Pabrėžė, jog tiek Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-04-13196 2 punkte, tiek NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 02-04-13196 4 punkte nėra išvardinti ir konkretizuoti projekte realiai atlikti ir įbraižyti žemės sklypų pakeitimai. Konkreti informacija apie įbraižytus žemės sklypus ir jų ribas atsispindi tik ginčijamuose planavimo dokumentuose – žemėtvarkos projektuose.

Pareiškėja nurodė, jog kelias, einantis per K. Š. žemės sklypą, jungia keletą sodybų ir žemės sklypų su aukštesnės kategorijos 10 m. keliu, jis yra įtrauktas į Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių techninės inventorizacijos duomenis, pažymėtas Nr. zm-63, reikalingas privažiuoti prie kitų žemės sklypų. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose žemės sklypui Nr. 280 nėra nustatyto kelio servituto, todėl dėl valstybės institucijų ir pareigūnų neteisėtai priimtų aktų pažeidžiamos ne tik valstybės, bet ir piliečių teisės turėti tinkamą patekimą į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei namus. Pažymėjo, jog 2011 m. lapkričio 23 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija gavo M. Z., R. R., K. P., A. S. skundą dėl suarto kelio, einančio per K. Š. žemę ir vedantį į M. Z. ir R. R. sodybas, kurios nurodė, jog negali privažiuoti prie savo sodybų, kito kelio įvažiuoti į šias sodybas nėra.

Nurodė, jog per ginčo žemės sklypą einantis neprivatizuotinas valstybinės žemės plotas, užimtas 4 m. pločio III kategorijos bendro naudojimo keliu, buvo neleistinai, prieštaraujant aukštesnės teisinės galios aktų nuostatoms, mainomas į K. Š. priklausančios privačios žemės dalį. Ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1026 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sutarties sudarymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1026) 3.1 punktą, viešąjį interesą, todėl turi būti panaikinti.

Nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūra 2012 m. vasario 20 d. gavo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 15 d. prašymą Nr. (3.8-V8)-3-509, kuriame prašoma viešojo intereso gynimo tvarka kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 11 d. K. Š. nuosavybės teise turimo 6,49 ha žemės sklypo Nr. 280, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, nenustatytos datos planą, įregistruotą kadastro žemėlapyje valstybinės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Kauno filiale 2003 m. gruodžio 11 d. Prokuratūrai pateikti įrodymai buvo prieštaringi, nebuvo pateikti įsakymai, kuriais patvirtinti ginčijami žemėtvarkos projektai ir neužteko duomenų kreiptis į teismą, todėl 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. (P-369)22-2040 buvo kreiptasi į NŽT prašant pateikti visą medžiagą bei informaciją apie 2001 m. rugpjūčio 9 d. parengtą ginčo žemės sklypo (Nr. 280, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Žiežmarių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, ribų paženklinimo parodymo aktą ir naują žemės sklypo planą, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jo rengimo eigą bei pildymą. Prokuroras nesulaukdamas atsakymo 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (P-369)22-4120 pakartotinai kreipėsi į NŽT, prašydamas kuo skubiau pateikti informaciją, susijusią su ginču. 2012 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos prokuratūroje gavus NŽT 2012 m. gegužės 9 d. raštą Nr. ISD-(7.3)-1132 ir susipažinus su gautais iš žemėtvarkos tarnybos dokumentais, tame tarpe Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 02-04-13196, NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 02-04-13196, buvo galima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą bei jo apimtį. Pareiškėjos nuomone, termino prašymui paduoti pradžia laikytina 2012 m. gegužės 11 d. ir kreipiantis į teismą, ginant viešą interesą, įstatymo nustatytas terminas nebuvo praleistas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą (t. I, b. l. 60) nurodė, jog su prašymu sutinka.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog sutinka su prašymu iš dalies, t. y. kad būtų panaikinti ginčijami įsakymai dalyje dėl 4 m. pločio bendrojo naudojimo kelio panaikinimo žemės sklype Nr. 280 ir dėl 5 m. pločio bendrojo naudojimo kelio, kuris iš pietų pusės ribojasi su žemės sklypu Nr. 280, nustatymo. Kiti reikalavimai, atsakovo atstovės nuomone, yra perteklinio pobūdžio, pažeis kitų asmenų interesus. Reikalavimas dėl įpareigojimo parengti naują Kaišiadorių rajono Žiežmarių apylinkės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą yra išankstinio pobūdžio, reglamentuojamas teisės aktais, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą (t. I, b. l. 193-195) nurodė, jog su pareiškėjos prašymu sutinka.

Nurodė, jog nuosavybės teisės K. Š. buvo atkurtos su įstrižai žemės sklypo Nr. 280 einančiu vietinės reikšmės keliu, kuriuo žmonės nuo seno naudojosi, savivaldybė jį valdo patikėjimo teise, dėl kelio perkėlimo į kitą vietą su savivaldybe nebuvo derinta, jį panaikinus (duomenys neskelbtini) kaimo žmonės neturi galimybės privažiuoti į savo naudojamus žemės sklypus, todėl pareiškėjos prašymas dėl viešojo intereso gynimo yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, jog savivaldybės administracija nežinojo apie K. Š. ir žemėtvarkininkų neteisėtus veiksmus iki to laiko, kol buvo gautas 2011 m. birželio 20 d. piliečių skundas. 2011 m. lapkričio 22 d. K. Š. pranešė, kad panaikino kelią, einantį per jo sklypą, ir tada ir buvo imtasi veiksmų viešajam interesui ginti. K. Š. panaikindamas kelią ir neįrengdamas kito elgiasi nesąžiningai ir nepanaikinant ginčijamų sprendimų būtų pažeisti teisingumo, teisinio saugumo ir tikrumo principai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Š. prašė administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjos prašymą atmesti.

K. Š. nurodė, jog jam nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą Nr. 280 be 4 m. pločio įstrižo kelio viename masyve. Pareiškėja remiasi suklastotais dokumentais, nes kelio toje vietoje nebuvo. Nurodė, jog pagal jo pateiktus archyvinius dokumentus bendro naudojimo kelias yra kitoje vietoje, juo patenkama ne į (duomenys neskelbtini), o į kitus kaimus.

Pažymėjo, jog pareiškėja apie pažeistą viešą interesą sužinojo gavusi iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 23 d. raštą Nr. (3.8-V8)-3-509, kuriame buvo išdėstyta visa situacija, susijusi su prašomais panaikinti administraciniais aktais, nurodyti tie administraciniai aktai bei pateikta išsami informacija, kuria remiantis prokuroras pagal savo statusą turėdama pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, turėjo galimybę kreiptis į teismą per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Šiuo atveju prašymas paduotas tik po trijų mėnesių nuo rašto su informacija apie viešojo intereso pažeidimą gavimo, pareiškėja neprašė jo pratęsti bei nenurodė svarbių priežasčių jam atnaujinti, todėl administracinė byla turi būti nutraukta.

Nurodė, jog apie prašomus panaikinti aktus ir jų neteisėtumą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija turėjo galimybę sužinoti tik juos priėmus, nes visa ši informacija buvo vieša, K. Š. nuosavybės teisės į jam priklausantį sklypą, kurio nekerta valstybei priklausantis bendrojo naudojimo kelias, buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kur pridėtas bei įregistruotas planas, kuriame nėra pažymėtas ar nurodytas koks nors valstybei priklausantis bendrojo naudojimo kelias. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, turėdama galimybę ir pareigą pati kreiptis dėl viešo intereso gynimo įstatymo nustatytu terminu, to nepadarė, piktnaudžiaudama viešojo administravimo subjektams suteikiamomis teisėmis, suvokdama, kad pati praleido minėtą terminą, raštu kreipėsi į prokuratūrą ir prašė ginti viešąjį interesą, tačiau ir minėta institucija yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (t. I, b. l. 136-140) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Paaiškino, jog VĮ Registrų centras neturi nei teisės nei pareigos vertinti kitų institucijų kompetencijai priskirtų veiksmų teisėtumo, todėl negali išreikšti pozicijos dėl prašyme pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Pažymėjo, jog žemės sklypas, esantis adresu Kaišiadorių r., Žiežmarių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas K. Š. vardu pagal Kauno apskrities viršininko 1998 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 04-1307, kurio pagrindu K. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,49 ha žemės sklypą. 2003 m. gruodžio 11 d. VĮ Registrų centro Kauno filialas pažymėjo jau anksčiau įregistruoto žemės sklypo, esančio adresu Kaišiadorių r., Žiežmarių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas kadastro žemėlapyje, uždėdamas spaudą nekilnojamojo turto objekto ribų plane. 2003 m. atlikto žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje faktinis pagrindas buvo kadastro tvarkytojui pateiktas UAB „Geosoma“ inžinieriaus žemėtvarkininko I. S. preliminarių matavimų pagrindu sudarytas žemės sklypo planas. Šis žemės sklypo planas buvo pasirašytas Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. Č. bei patvirtintas Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus spaudu. Be to, žemės sklypo plane buvo įrašyta, jog žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės formos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 02-04-5107, suprojektuotas ribas. Žemės sklypo plane nurodytas žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų sudėtis atitiko nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis. Nurodė, jog kadastro tvarkytojas neturėjo pareigos tikrinti kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir pateikto naujo žemės sklypo plano duomenų atitikimo, vertinti naujai parengto plano aplinkybių ir motyvų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu (t. II, b. l. 123-132) pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės prašymą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-04-13196 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kaišiadorių r.)“ 2 punktą dalyje dėl žemėtvarkos projekte bendrojo naudojimo kelio, kuris iš pietų pusės ribojasi su žemės sklypu Nr. 280, nustatymo, taip pat panaikino 2011 m. gegužės 27 d. NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. Ž6-448 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 4 punktą dalyje dėl žemėtvarkos projekte 4 m. pločio bendrojo naudojimo kelio panaikinimo žemės sklype Nr. 280 ir dėl 5 m. pločio bendrojo naudojimo kelio, kuris iš pietų pusės ribojasi su žemės sklypu Nr. 280, nustatymo. Teismas kitos pareiškėjos skundo reikalavimų dalies netenkino.

Remdamasis bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 02-04-13196 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kaišiadorių r.)“ buvo patvirtintas UAB „Geosoma“ 2005 m. parengtas Kaišiadorių rajono Žiežmarių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suprojektuotos žemės (miško) sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (2 p.). 2011 m. gegužės 27 d. NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. Ž6-448 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo” 4 punktu patvirtintas UAB „Geosoma” ir Valstybinio miškotvarkos instituto 2011 m. parengtas Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suprojektuotos žemės (miško) sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir servitutai. Kauno apskrities viršininko 1998 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 04-1307 ir tos pačios datos Kauno apskrities sprendimu Nr. 9-8585 K. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,49 ha žemės Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) kaime. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), apskrities viršininko įsakymo pagrindu nuo 1998 m. kovo 6 d. įregistruotas viešame registre.

Teismas nurodė, jog prieš atkuriant nuosavybės teises buvo parengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės nuosavybės teisių atkūrimui dokumentai, kuriuose užfiksuotas įstrižai ginčo sklypo Nr. 280 einantis bendro naudojimo kelias. Tai įrodo matininkės V. J. 1996 m. spalio 3 d. parengtas K. Š. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime abrisas, 1996 m. spalio 3 d. žemės sklypo ribų aktas, kuriame nurodyta, jog per projektuojamą sklypą eina 4 m. III kat. bendro naudojimo kelias, kuris išimamas iš sklypo ploto. Su minėtu aktu būsimas žemės savininkas yra supažindintas, pasirašęs, dėl parašo ginčo nekelia. Minėtas įstrižos konfigūracijos kelias užfiksuotas VĮ valstybinės žemėtvarkos instituto Kauno II žemėtvarkos skyriaus parengtame 1997 m. kovo 17 d. žemės sklypo plane, ir nors šis planas įvardintas laikinu planu, tačiau kito plano prieš atkuriant nuosavybės teises nebuvo parengta, todėl juo vadovautasi kaip teritorijų planavimo dokumentu nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismas nurodė, jog aplinkybes dėl 4 m. bendrojo naudojimo kelio pločio, jo buvimo vietos, konfigūracijos patvirtina kiti K. Š. žemės tvarkymo byloje Nr. 23 esantys dokumentai – 1996 m. gruodžio 4 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija, 1996 m. gruodžio 13 d. žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kurioje nurodyta, kad žemės sklypą Nr. 280 įstrižai kerta 4 m. pločio kelias. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 280 naudmenas sudaro 6,26 ha ariamos žemės ir 0,23 ha vandenų (melioracijos griovys G-10), taigi bendro naudojimo kelias į K. Š. grąžintą natūra žemės plotą nebuvo įskaičiuotas. Pabrėžė, jog minėtus duomenis atitinka VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

Teismas pažymėjo, jog tiek 1996 m. spalio 3 d. abrise, tiek 1997 m. kovo 17 d. laikinajame žemės sklypo plane punktyrine linija pažymėtas kelias vėliau buvo panaikintas, minėti panaikinimai (išbraukymai kryžiukais) pažymėti iš naujo po nuosavybės teisių atkūrimo 2001 m. atliekant naujus ginčo žemės sklypo matavimus. Šias aplinkybes patvirtino iš naujo matavimus atlikęs inžinierius žemėtvarkininkas I. S., kuris apklaustas liudytoju nurodė, jog 2001–2002 m. po Seimo kontrolieriaus sudarytos komisijos pasiūlymų žemės sklypo planas buvo pakeistas, ankstesni įstrižo kelio žymėjimai panaikinti, o iš pietvakarinės žemės sklypo pusės buvo užfiksuotas naujas kelias, tačiau natūroje kelias, kuris jungiasi su pagrindiniu keliu, liko, tik jo nebeliko užfiksuoto 2001 m. plane. Teismas pažymėjo, jog liudytojo I. S. nurodytas aplinkybes patvirtina žemės tvarkymo bylos Nr. 23 duomenys, iš kurių matyti, jog 2001 m. rugpjūčio 9 d. buvo parengtas kitas žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas, 2001 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktas, nenustatytos datos naujas žemės sklypo planas, kurio ribos įregistruotos 2003 m. gruodžio 11 d viešajame registre. Ribų paženklinimo–parodymo akto 3 punkte buvo nurodyta, jog žemės sklype Nr. 280 nėra įsiterpusių žemės naudmenų, kurios priklausytų valstybei. 2001 m. rugpjūčio 9 d. abrise vietoj 4 m. pločio bendro naudojimo kelio buvo pažymėtas 6 m. pločio kelias, taip pat nurodytas ir 5 m. pločio bendrojo naudojimo kelias, kuris iš pietvakarių pusės (tarp riboženklių Nr. 1 ir Nr. 6) ribojasi su ginčo žemės sklypu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendė, jog minėtuose dokumentuose bendras žemės sklypo plotas 6,49 ha nepasikeitė, tačiau buvo panaikintas įstrižos konfigūracijos 4 m. bendro naudojimo valstybinėje žemėje esantis kelias ir pažymėtas naujas kelias pietvakarinėje žemės sklypo dalyje. Nurodė, jog nors ir buvo atlikti pakeitimai aukščiau nurodytuose planavimo dokumentuose, tačiau ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 02-04-5107, įrodo, jog minėti pakeitimai nebuvo užfiksuoti žemėtvarkos projekte, nes jame matyti per sklypą Nr. 280 pažymėtas įstrižai einantis 4 m. kelias. Minėta ištrauka iš 2000 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtinto žemėtvarkos projekto, ištrauka iš 1998 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, 1996–1997 m. K. Š. nuosavybės teisių atkūrimui parengti nurodyti planavimo dokumentai (abrisas, žemės ribų paženklinimo aktas, planas) patvirtino, jog ginčo nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. 280 4 m. pločio bendrojo naudojimo kelias. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog minėti įrodymai paneigia K. Š. argumentus, kad atkuriant nuosavybės teises kelio toje vietoje nebuvo.

Teismas nurodė, jog žemės sklypo grafiniai pakeitimai, kurie neteisėtai buvo užfiksuoti 2001 m. žemės sklypo paženklinimo dokumentuose, į žemėtvarkos projektų duomenis perkelti Kauno apskrities viršininkui 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 02-04-13196 patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, iš kurio ištraukos matyti, jog žemėtvarkos projekto papildyme išliko ginčo sklype 4 m. įstrižas bendro naudojimo kelias, tačiau buvo papildomai pažymėtas iš pietų pusės besiribojantis su ginčo žemės sklypu bendro naudojimo kelias, kurio konkretus plotis nenurodytas. Pažymėjo, jog minėtame žemėtvarkos projekte K. Š. natūra grąžinto žemės sklypo ribos ir jame esantis kelių tinklas neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo metu parengto 1997 m. kovo 17 d. žemės sklypo Nr. 280 plano sprendinių, nes žemės sklype jau nurodyti du bendro naudojimo keliai, tuo tarpu 1997 m. plane buvo nurodytas vienas 4 m. įstrižai žemės sklypą kertantis bendro naudojimo kelias.

Įvertinęs 2011 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2011 m. gegužės 27 d. NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-760, plano ištrauką, apžiūrėjęs projekto originalą, teismas nustatė, kad plane nebėra pažymėto 4 m. įstrižo bendro naudojimo kelio, o iš pietų pusės šiame žemės sklype nurodytas 5 m. bendro naudojimo kelias, besiribojantis su ginčo žemės sklypu. Nurodė, jog K. Š. grąžinto natūra žemės sklypo Nr. 280 ribos ir jame esantis kelių tinklas neatitinka 1997 m. kovo 17 d. parengto žemės sklypo Nr. 280 plano sprendinių, 4 m. bendro naudojimo kelias visiškai panaikintas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog 2011 m. birželio 20 d. į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją kreipėsi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos M. Z. ir R. R. nurodydamos, jog K. Š. neleidžia naudotis per žemės sklypą į jų sodybas einančiu keliu. Minėto kaimo gyventojai savivaldybę informavo, kad 2011 m. lapkričio 21 d. kelias buvo suartas ir jie nebegali privažiuoti prie savo sodybų, nes kito pravažiuojamo kelio nėra, šios aplinkybės patvirtintos liudytojų (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų M. Z., R. R., A. S., seniūno A. K. parodymais. K. Š. 2011 m. lapkričio 22 d. pranešimu savivaldybei nurodė, jog kelias jo iniciatyva yra panaikintas, šią aplinkybę pripažino ir teismo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, jog jo argumentai dėl kelio nebuvimo toje vietoje yra paneigti byloje surinktais duomenimis. Ištrauka iš žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtino, jog minėtas kelias eina pro (duomenys neskelbtini) kaimą, pro (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame yra ginčo sklypas ir jungiasi su pagrindiniu keliu. Teismas liudytojos M. Z. paaiškinimais nustatė, jog kelias yra 1929 m. buvusio “smetoniško” kelio tęsinys, viena jo šaka patenkama į (duomenys neskelbtini), kita – į (duomenys neskelbtini), juo naudojasi nuo 1971 m., kelio buvimą patvirtina pateikti ginčo teritorijos archyviniai dokumentai. Teismas nurodė, jog tai, kad kelio konfigūracija laikui bėgant keitėsi, nepaneigia jo buvimo fakto. Ištraukos iš vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajono savivaldybės žemėlapio, vietinės reikšmės kelių išdėstymo žemėtvarkos schema, atliktų darbų aktai patvirtino, jog kelias turi vietinės reikšmės kelio statusą, įregistruotas Nr. 2m-63, yra valdomas Kaišiadorių rajono savivaldybės patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo (toliau – ir Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas) 3 str.), naudojamas viešiesiems visuomenės viešiesiems poreikiams tenkinti.

Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog imperatyvios nurodytų teisės aktų nuostatos draudžia privatizuoti, atkurti nuosavybės teises į bendrosioms gyventojų reikmėms reikalingus nuosavybės objektus. Konkrečiu atveju buvo vykdomi mainai, t. y. valstybinės žemės plotas, kuriame yra 4 m. pločio bendro naudojimo kelias, buvo mainomas į K. Š. priklausančios žemės dalį, tačiau teisės aktai, reglamentuojantys žemės santykius, nenumato galimybės valstybinę žemę mainyti į privačią žemę, nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu priimti žemėtvarkos dokumentai buvo keičiami, nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų, nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos. Teismas nurodė, jog ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio l dalies 1 punkto, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio l dalies, 19 straipsnio, Nutarimo Nr. 1026 3.1 punkto nuostatas, viešąjį interesą ir tai sudaro pagrindą juos panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, jog nors buvo padaryti pažeidimai pakartotinai rengiant žemės sklypo Nr. 280 planinę medžiagą, tačiau tiesiogines teisines pasekmes sukuria nurodytais planiniais dokumentais numatytų pažeidimų įteisinimas patvirtinus ginčijamus administracinius aktus. Ginčijamų administracinių aktų, t. y. Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-04-13196 2 punkte bei NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 02-04-13196 4 punkte, nėra išvardinti ir konkretizuoti projekte realiai atlikti ir įbraižyti žemės sklypų pakeitimai, konkreti informacija apie neteisėtus žemės sklypo sprendinių pakeitimus atsispindi tik ginčijamų sprendimų grafinėje dalyje –žemėtvarkos projekte. Atitinkamai, teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir panaikino ginčijamų įsakymų atitinkamus punktus (2-ą ir 4-ą) dalyje dėl žemėtvarkos projektuose 4 m. pločio bendrojo naudojimo kelio panaikinimo žemės sklype Nr. 280 ir dėl 5 m. pločio bendrojo naudojimo kelio, kuris iš pietų pusės ribojasi su žemės sklypu Nr. 280, nustatymo.

Teismas nurodė, jog reikalavimas dėl įpareigojimo parengti naują Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą yra išankstinio pobūdžio, reglamentuojamas teisės aktais. Minėtas klausimas priskirtinas pagal kompetenciją spręsti viešojo administravimo subjektui, konkrečiu atveju NŽT, ir byloje nėra duomenų, kad minėta institucija jį atsisakytų spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo šio reikalavimo tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl to, ar pareiškėja nepraleido termino kreiptis su prašymu į teismą, nurodė, jog prašymo padavimo terminas pareiškėjai turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Pažymėjo, jog Kauno apygardos prokuratūra 2012 m. vasario 20 d. gavo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 15 d. prašymą Nr. (3.8-V8)-3-509, kuriuo buvo prašoma viešojo intereso gynimo tvarka kreiptis į teismą. 2012 m. vasario 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 15 d. raštu Nr. (3.8-V8)-3-509 buvo prašoma pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 11 d. K. Š. nuosavybės teise turimo 6,49 ha žemės sklypo Nr. 280, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, nenustatytos datos planą, įregistruotą kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Kauno filiale 2003 m. gruodžio 11 d., tačiau viešojo intereso gynimui buvo būtina nustatyti, kokiais administraciniais aktais buvo įteisinti pažeidimai su bendrojo naudojimo kelio panaikinimu sklype Nr. 280 bei susipažinti su minėtų aktų turiniu ir juos įvertinti. Minėtame rašte nebuvo nurodyti ginčijami administraciniai aktai, jų nebuvo taip pat pateikta kartu ir su kitomis dokumentų kopijomis. Todėl 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. (P-369)22-2040 Kauno apygardos prokuratūra pagrįstai kreipėsi į NŽT dėl papildomų duomenų pateikimo. Jų negavus 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (P-369)22-4120 prokuratūra pakartotinai kreipėsi į NŽT, prašydama kuo skubiau pateikti informaciją, susijusią su ginču. Teismas nurodė, jog prokurorui atsirado objektyvi galimybė įsitikinti ginčijamų aktų neteisėtumu ir kreiptis dėl jų panaikinimo teismine tvarka tik 2012 m. gegužės 11 d., gavus išsamią informaciją, susijusią su ginčo dalyku iš NŽT 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. ISD-(7.3)-1132 ir kartu su juo gavus šioje byloje ginčijamus administracinius aktus. Į teismą su prašymu juos panaikinti buvo kreiptasi 2012 m. gegužės 18 d., t. y. nepraėjus vieno mėnesio terminui nuo pakankamos informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimo dienos, todėl teismas sprendė, jog nėra praleistas terminas kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog argumentai dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos nesikreipimo į teismą dėl viešo intereso gynimo nesvarstytini, nes tai nėra susiję su ginčo dalyku. Viešąjį interesą konkrečiu atveju gina kitas subjektas (prokuroras).

Teismas nurodė, jog, priimant ginčijamus administracinius aktus dalyje dėl žemės reformos projektuose 4 m. pločio bendrojo naudojimo kelio panaikinimo žemės sklype Nr. 280 ir dėl 5 m. pločio bendrojo naudojimo kelio, kuris iš pietų pusės ribojasi su žemės sklypu Nr. 280, nustatymo, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, viešasis interesas, nes buvo panaikinta kitų asmenų teisės aktais pagrįsta teisė naudotis savivaldybės patikėjimo teise valdomu viešojo naudojimo objektu – bendrojo naudojimo vietinės reikšmės keliu, tai sudaro pagrindą ginti viešą interesą, tenkinant viešąjį interesą turinčio teisę ginti subjekto prašymą. Teismo nuomone, nepanaikinus ginčijamų administracinių aktų nurodyta apimtimi būtų pažeistas teisinėje valstybėje pripažintas principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė ir nukentėtų visuomenės interesai.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Š. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 136-143) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą ir bylą nutraukti, o nenutraukus bylos, teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjos prašymą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas neįvertino Kaišiadorių rajono Žiežmarių apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1996 m. rugsėjo 2 d. išvados, iš kurios matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl 6,49 ha žemės sklypo K. Š. grąžinimo ir bendro naudojimo kelio nebuvo. Tuo tarpu vėlesniuose dokumentuose, t. y. 1996 m. gruodžio 13 d. dokumente, bendras sklypo plotas nurodomas 6,59 ha ir tik šiame dokumente atsiranda 0,10 ha bendro naudojimo kelias. Šie prieštaravimai teismo sprendime nebuvo išaiškinti ir pašalinti.

Pažymi, jog atkuriant K. Š. nuosavybės teises į ginčo objektą bendro naudojimo kelio jame nebuvo, t. y. iš 1996 m. gruodžio 10 d. Valstybės parduodamo (nuomojamo) žemės ūkio paskirties sklypo kainos apskaičiavimo metodikos matyti, jog žemės sklypo kaina įvertinta be bendro naudojimo kelio. Jeigu žemės sklypu eitų bendro naudojimo kelias, tai žemės sklypo bazinė kaina atitinkamai būtų mažinama dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimo. Nurodo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kelias per K. Š. žemės sklypą ėjo įstrižai.

Mano, jog nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad 2001 m. žemės sklypo paženklinimo dokumentuose buvo daromi grafiniai pakeitimai ir kad 2001 m. rugpjūčio 9 d. buvo parengtas kitas žemės sklypo ribų paženklinimo lauke abrisas, 2011 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktas. K. Š. teismo posėdžio metu paaiškino bei pateikė įrodymus, jog tuo metu nebuvo sprendžiami klausimai dėl bendro naudojimo kelio perkėlimo į kitą vietą, tuo metu buvo matuojamas žemės sklypas Nr. 58 grąžinimui pagal teismo sprendimą. Be to, liudytojo S. parodymai teisme prieštarauja Seimo kontrolieriaus raštui. Mano, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

K. Š. nurodo, jog pareiškėja apie neva pažeistą viešąjį interesą sužinojo iš 2012 m. vasario 20 d. gauto Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. (3.8-V8)-3-509, tačiau prašymas teismui dėl viešo intereso gynimo buvo pateiktas 2012 m. gegužės 16 d., t. y. praleidus ABTĮ nustatytą terminą. Nurodo, jog kiekvienu atveju, nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei duomenys (pvz., dėl jų didelės apimties, sunkumų juos išreikalaujant) negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą. Taigi vieno mėnesio terminas prašymui dėl administracinių aktų panaikinimo turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012 m. vasario 20 d. Nurodo, jog pareiškėja šiuo atveju neprašė atnaujinti termino prašymui pateikti.

Nurodo, jog teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4, d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008, 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Šiuo atveju šio klausimo teismas nesprendė, nepaisant to, kad K. Š. nuo pat nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo manė, jog bendro naudojimo kelias per jam priklausantį žemės sklypą neeina.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė K. Š. argumentų dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos nesikreipimo į teismą dėl viešo intereso gynimo. Nors įstatymai ne visoms institucijoms suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių viešajam interesui ginti). Nurodo jog nuo 2003 m. duomenys apie ginčo objekto nebuvimą K. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype išviešinti viešajame registre, todėl preziumuojama, kad yra viešai žinomi. Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybei susiklosčiusi situacija tapo žinoma iš 2011 m. birželio 13 d. ir 2011 m. birželio 29 d. K. Š. raštų, adresuotų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos seniūnui, tačiau Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nesiėmė veiksmų iki 2011 m. gruodžio 21 d. ir tik 2012 m. vasario 16 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl būtinumo ginti viešą interesą.

K. Š. pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad viešasis interesas yra grindžiamas išimtinai M. Z., R. R., K. P. bei A. S. interesais, kurie savo skunduose nurodo, jog negali privažiuoti prie savo sodybų (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas nesiaiškino šių aplinkybių, netyrė šių paaiškinimų teisingumo, tuo tarpu iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pateiktos vietinės reikšmės kelių išdėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad kelias, pažymėtas Nr. zm63, veda ne į (duomenys neskelbtini) kaimą, o į (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas šios aplinkybės netyrė ir nesiaiškino, kaip ir nesiaiškino aplinkybių dėl galimumo gyventojams važinėti kitu keliu.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo viešo intereso buvimo fakto, o tik deklaratyviai pasisakė, kad viešo intereso gynimas grindžiamas tuo, jog ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas.

K. Š. remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2758/2012 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog šiuo atveju jis daug metų atvirai, viešai valdė žemės sklypą, kuriame nebuvo valstybinio kelio, kadangi valstybinio kelio perkėlimas buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, įteisintas jų aktais, išviešintas viešajame registre. Panaikinus ginčijamus teisės aktus jis prarastų pasitikėjimą vietos valdžios institucijomis, valstybe, kurios pareiga ne tik ginti viešąjį interesą, tačiau pilietį, jo teises bei jo privačią nuosavybę.

Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. II, b. l. 161-166) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjos prašyme pirmosios instancijos teismui.

Papildomai pažymima, jog K. Š. nurodoma išvada patvirtina teisę jam atkurti nuosavybės teises į atitinkamą žemės plotą – 6,49 ha, šiuo dokumentu nėra nustatomi žemės sklypo kadastriniai duomenys. Nurodo, jog iš nuosavybės teisės atkūrimo į šį sklypą dokumentų matyti, kad sklypą kertančio bendrojo naudojimo kelio plotas neįeina į sklypo Nr. 280 plotą ir yra suformuotas valstybinėje žemėje, todėl nustatant sklypo Nr. 280 vertę negalėjo ir negali būti priskaičiuojami plotai, nepatenkantys į sklypo plotą. Taigi šis dokumentas tik patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, jog kelio plotas yra išimtas iš bendro sklypo ploto, ir nepaneigia fakto jog šis kelias yra numatytas. Nurodo, jog teismo sprendime išanalizuoti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ginčo kelias ėjo įstrižai per žemės sklypą. Pažymi, jog K. Š., manydamas jog byloje esantys rašytiniai įrodymai yra surinkti tendencingai, turėjo teisę pateikti teismui jo atsikirtimus pagrindžiančius ar kitus reikšmingus dokumentus, o neturėdamas tam galimybės turėjo teisę prašyti teismo, jog tokie dokumentai būtų išreikalauti.

Nurodo, jog 2012 m. vasario 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 15 d. raštu Nr. (3.8 V8)-3-509 buvo prašoma pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 11 d. K. Š. nuosavybės teise turimo 6,49 ha žemės sklypo Nr. 280, tačiau viešojo intereso gynimui buvo būtina nustatyti, kokiais administraciniais aktais buvo įteisinti pažeidimai, susiję su bendrojo naudojimo kelio panaikinimu sklype Nr. 280, susipažinti su minėtų aktų turiniu. Minėtame rašte nebuvo nurodyti ginčijami administraciniai aktai, jų nebuvo taip pat pateikta kartu ir su kitomis dokumentų kopijomis. Tam, kad nustatyti ir įvertinti, ar tikrai buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, kokias konkrečiais administraciniais aktais jie buvo padaryti, ar šie pažeidimai laikytini viešojo intereso pažeidimu, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą teisme ir kokia apimtimi, prokurorui buvo reikalinga papildoma medžiaga ir informacija, dėl kurios pateikimo į kompetentingą instituciją prokuroras kreipėsi operatyviai, t. y 2012 m. vasario 23 d. NŽT pateikus papildomus dokumentus buvo galima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą bei jo apimtį. Pažymi, jog atlikus patikrinimą prokuratūroje ir įvertinus papildomai gautą medžiagą buvo nustatyta, kad naikintini visai kiti teisės aktai nei buvo prašoma. Todėl pagrįstai ir teisėtai teismas konstatavo, jog termino prašymui paduoti pradžia laikytina 2012 m. gegužės 11 d.

Pareiškėja nurodo, jog administracinis aktas, kuriuo įteisintas bendrojo naudojimo kelio, kertančio K. Š. žemės sklypą, panaikinimas buvo priimtas 2011 m. gegužės 27 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai apie administracinį teisės aktą, galimai pažeidžiantį viešąjį interesą, tapo žinoma 2011 m. lapkričio 22 d., gavus K. Š. raštą, jog jis sunaikino per jo sklypą einantį kelią. Nuo ginčijamo administracinio akto, kuriuo panaikintas bendrojo naudojimo kelias, priėmimo 2011 m. birželio 27 d. iki kreipimosi į prokuratūrą 2012 m. vasario 16 d. ir iki kreipimosi į teismą 2012 m. gegužės 18 d. praėjo sąlyginai neilgas laiko tarpas.

Pažymi, jog viešojo intereso pažeidimas šiuo atveju pasireiškia netinkamu valstybės institucijų funkcijų vykdymu, neteisėtu valstybinio turto perleidimu pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas. Ginčo atveju buvo pažeistas ne tik viešasis, bet ir asmenų interesas. Tai, kad ginant viešąjį interesą tuo pačiu yra apginamos ir asmenų teisės, nėra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėja šiuo atveju neturėjo teisės kreiptis į teismą.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų yra tai, kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Šiuo atveju K. Š. nuo 1998 m. viešai valdė žemės sklypą, kurį kirto valstybinėje žemėje esantis bendrojo naudojimo kelias, ir tik neteisėto 2011 m. gegužės 27 d. NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 pagrindu minėtas kelias buvo perkeltas į kitą vietą. Teismui konstatavus, jog administracinis aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas ir jį panaikinus, šiuo administraciniu aktu sukurti teisiniai santykiai negali būti laikomi atsiradę teisėtu pagrindu, todėl teisėtų lūkesčių principas šiuo atveju negali būti taikomas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. II, b. l. 135-136) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti galioti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog 1996 m. rugsėjo 2 d. Kaišiadorių rajono Žiežmarių apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvada patvirtina K. Š. teisę atkurti nuosavybės teises į 6,49 ha ploto žemės, išdėstant žemėnaudas, tačiau tai nėra kadastrinius žemės sklypo duomenis nustatantis dokumentas. Pažymi, jog K. Š. buvo žinoma apie bendro naudojimo kelią, einantį per ginčo žemės sklypą, kuris buvo išimtas iš bendro žemės sklypo ploto, ir tai patvirtina 1996 m. spalio 3 d. žemės sklypo parodymo–paženklinimo aktas. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu kelias yra išimamas iš bendro žemės sklypo ploto, jis apskaičiuojant žemės sklypo kainą nevertinamas. Pažymi, jog aplinkybes, kad kelias per ginčo žemės sklypą ėjo įstrižai, patvirtina teismo posėdžių metu apžiūrėtas „smetoninis“ ginčo žemės sklypo planas, 1996 m. spalio 3 d. parengtas žemės sklypo abrisas, 1997 m. liepos 16 d. laikinas žemės sklypo planas, 1998 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas, 2000 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. II, b. l. 157-160) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog K. Š. neteisingai nurodo, kad yra prieštaravimai tarp išvados ir 1996 m. gruodžio 13 d. dokumento. Šiame dokumente pakartojama tai, kas užfiksuota 1996 m. spalio 3 d. abrise bei žemės sklypo ribų parodymo ir jų pažymėjimo vietoje akte: K. Š. žemės sklypo Nr. 280 iš viso aplinkinėje riboje – 6,59 ha, bendro naudojimo kelio, 4 m. – 0,10 ha, iš viso – 6,49 ha. Tai atitinka Kauno apskrities 1998 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 9-8585 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K. Š., B.” nurodytą žemės kiekį – 6,49 ha. 1996 m. spalio 3 d. žemės sklypo (sklypų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte užrašyta ir K. Š. pasirašyta, kad iš sklypo ploto išimamas 4 m. III kategorijos bendro naudojimo kelias.

Pažymi, jog aplinkybes, kad kelias per K. Š. sklypą ėjo įstrižai, įrodo 1929 m. vasario 9 d. Žemės tvarkymo departamento Nr. 521 (duomenys neskelbtini) kaimo eksplikacija, 1996 m. spalio 3 d. akto eksplikacija, 1996 m. spalio 3 d. abrisas, 2001 m. rugpjūčio 9 d. abrisas. 2003 m. gruodžio 11 d. I. S. parengtame K. Š. žemės sklypo plane matyti esamas kelias įstrižai sklypo ir pažymėtas naujai suprojektuotas kelias jau K. Š. sklype, šalia sklypo ribos.

K. Š. neteisingai nurodo, kad liudytojų parodymai prieštarauja surinktiems įrodymams. Liudytojai R. R., A. S., M. Z., A. K. patvirtino, kad kelias visada buvo, kiek jie prisimena, patys jį taisė kartu su seniūnija ir naudojosi kaip vieninteliu keliu į savo sodybas. Liudytojas projekto autorius I. S. nurodė, kad jis prieštaravo, jog kelias būtų naikinamas, nurodė, kad jis natūroje matė, kad kelias yra ir 2000 m. patvirtintame žemėtvarkos projekte kelias buvo, taip pat pripažino, kad kelias panaikintas neteisėtai.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, K. Š. nepagrįstai nurodo, jog pareiškėja praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Pažymi, jog, skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Pabrėžia, savivaldybės administracija nežinojo ir negalėjo žinoti apie K. Š. ir žemėtvarkininkų neteisėtus veiksmus iki to laiko, kai K. Š. 2011 m. lapkričio 22 d. pranešė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, kad kelias, einantis per jo sklypą, yra panaikintas. 2011 m. lapkričio 23 d. buvo gautas keturių piliečių prašymas, kad buvo sutartas kelias, einantis per K. Š. žemę, ir dėl to jie negali pravažiuoti į savo namus.

Pažymi, jog K. Š. nepagrįstai nurodo jo teisėtų lūkesčių pažeidimą. Šiuo atveju žemės atkūrimo dokumentai pakeisti neteisėtai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, šiame sklype sodybos nebuvo ir jis čia negyvena. Teisėti lūkesčiai buvo pažeisti keturių piliečių, kurių šeimos naudojosi viešuoju keliu ir nuo 2011 m. lapkričio mėnesio neteko galimybės patekti į savo sodybas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Trečiojo suinteresuoto asmens K. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-04-13196 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kaišiadorių r.)” 2 punkto, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. Ž6-448 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo” 4 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus pareigos parengti naują Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kuriame K. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 280 ribos atitiktų 1997 m. kovo 17 d. parengto žemės sklypo plano sprendinius.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-04-13196 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kaišiadorių r.)” 2 punktą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. Ž6-448 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo” 4 punktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingas proceso ir materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodine tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47¹ straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo K. Š. pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, be to, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu apeliantas turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt.). Atsižvelgiant į tai, minėtas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atmestinas ir administracinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde teikia argumentus, susijusius ir su proceso, ir su materialinės teisės aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija dėl šių klausimų pasisako atskirai.

Dėl termino pateikti prašymą teismui praleidimo ir byloje ginamo viešojo intereso

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo nutraukti administracinę bylą, nes pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą, neprašė jo atnaujinti. Apeliantas taip pat nurodo, kad termino eigos pradžia turėtų būti laikoma 2012 m. vasario 20 d.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą, byloje vertinamu atveju teismas konstatavo, kad šis terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. gegužės 11 d.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčijami teisės aktai pažeidžia viešąjį interesą (žr., pvz., 2005 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. A7 – 585/2005; administracinę bylą Nr. A146-335/2008, „Administracinė jurisprudencija“ 2008, Nr. 5(15), psl. 184-229; 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-235/2013). Taigi byloje vertinamu atveju būtina nustatyti, kuriuo momentu pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie viešojo intereso pažeidimą.

Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2012 m. vasario 20 d. Kauno apygardos prokuratūra gavo 2012 m. vasario 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos prašymą Nr. (3.8-V8)-3-509 (t. I, b.l. 48-52) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta pirminė informacija apie šiai nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prie minėto prašymo nebuvo pridėti šioje byloje ginčijami teisės aktai, jie nebuvo nurodyti ir minimi pirmiau nurodytame Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos prašyme Nr. (3.8-V8)-3-509. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai ir operatyviai 2012 m. vasario 23 d. raštu (t. I, b.l. 53-54) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydamas pateikti situacijos vertinimui reikšmingą informaciją.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas prašomą informaciją, įskaitant K. Š. nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir šioje administracinėje byloje ginčijamų teisės aktų kopijas, gavo 2012 m. gegužės 11 d. (t. I, b.l. 12-15). Taigi būtent nuo šio momento skaičiuotinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo pateikimo teismui terminas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2012 m. vasario 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos prašyme Nr. (3.8-V8)-3-509 buvo aiškiai išdėstyta visa informacija, teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Viena vertus, nepagrįstas teiginys, kad minėtame prašyme buvo nurodyti byloje ginčijami teisės aktai, nes šiame prašyme tokios informacijos nėra. Kita vertus, akivaizdu, kad neturint teisės aktų (jų kopijų), kurių teisėtumas ginčijamas teisme, tiksliai nežinant jų turinio ir tarpusavio sąsajų, nėra galimybės visapusiškai ir išsamiai įvertinti susiklosčiusius teisinius santykius, jiems taikytiną teisinį reguliavimą, taip pat parengti prašymą teismui.

Dėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje vertinamu atveju terminas prašymui paduoti skaičiuotinas nuo 2012 m. gegužės 11 d. Pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teisme gautas 2012 m. gegužės 18 d. (t. I, b.l. 5), taigi darytina išvada, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

Apeliantas teigia, kad teismas gali atsisakyti ginti viešąjį interesą, kai nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento yra praėjęs nepateisinamai ilgas laikas, nurodo, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija turėjo pareigą operatyviai reaguoti į padarytą teisės pažeidimą.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nėra pagrindo teigti, kad nuo byloje ginčijamų teisės aktų pažeidimo yra praėjęs nepateisinamai ilgas laikas, kuris pateisintų atsisakymą ginti viešąjį interesą. Byloje ginčijamos 2005 ir 2011 metais priimtų teisės aktų dalys, būtent 2011 m. gegužės 27 d. NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 4 punktu buvo papildytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriame nebepažymėtas byloje aptariamas bendro naudojimo kelias. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad faktinis poreikis ginti viešąjį momentą iškilo 2011 m. pabaigoje, kai pareiškėjas ir kiti asmenys informavo savivaldybės administraciją, jog buvo suartas per K. Š. nuosavybės teise priklausantį sklypą einantis bendrojo naudojimo sklypas (t. II, b.l. 31-37, 69-70).

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija taip pat turėjo pareigą operatyviai ginti viešąją interesą ir nedelsdama kreiptis į prokurorą dėl teisės aktų pažeidimo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir kiti asmenys 2011 metais (2011 m. birželio 13 d., 2011 m. birželio 20 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir pan.) buvo kreipęsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl su ginčo keliu susijusių klausimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, gavusi K. Š. 2011 m. birželio 13 d. raštą dėl ginčo kelio, 2011 m. birželio 21 d. raštu (t. II, b.l. 57) pagrįstai nurodė, kad ginčo kelio žemė priklauso valstybinės žemės fondui ir kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės panaikinti šio kelio. Be to minėtos savivaldybės administracija kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių, kuris 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr.6SD-(14.67)-1276 (t. II, b.l. 62) taip pat nurodė, kad ginčo kelias į K. Š. priklausančio žemės sklypo plotą neįskaičiuotas, rašte nurodyta, kad ženklinant žemės sklypą 2001 m. kelias numatytas pagal sklypo ribą.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreipdamasi į prokuratūrą po to, kai gavo informacijos apie faktiškai panaikintą kelią, taip pat tai, kad nuo tokios informacijos gavimo (2011 m. lapkričio 22 d.) iki informacijos pateikimo prokuratūrai momento (2012 m. vasario 15 d. (t. II, b.l. 42) praėjo pakankamai nedidelis laiko tarpas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į prokuratūrą.

Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo viešojo intereso buvimo fakto, dėl to nepasisakė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl keturių gyventojų grupės interesą laiko aukščiau privačios nuosavybės teisių.

Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, sutiktina su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu nėra išsamiai motyvuotas ir todėl yra ydingas. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė, kad byloje ginčijami teisės aktai pažeidžia imperatyvias nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės reformos procesus reglamentuojančias teisės normas, taigi viešojo intereso pažeidimą siejo būtent su nurodytų teisės normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui iš esmės pritaria. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr., pvz., 2004 m. sausio 23 d. nutartiį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184–229, 2009 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Žemės reformos įstatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog žemės reforma būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimas taip pat laikomas viešuoju interesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-131/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009, 2010 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2010). Kadangi byloje vertinami teisės aktai sietini su nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės reformos proceso įgyvendinimu, jų teisėtumo ir pagrįstumo užtikrinimas neabejotinai sietinas su viešuoju interesu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje vertinami teisės aktai sietini su tinkamu valstybės turto valdymu ir naudojimu, tokio valdymo ir naudojimo užtikrinimas taip pat laikytinas viešuoju interesu, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad šiuo atveju prokuroras faktiškai gina tik kelių fizinių asmenų teises. Be to nors apeliantas nurodo poreikį užtikrinti jo pažeistų nuosavybės teisių ir kitų asmenų teisių interesų pusiausvyrą, pažymėtina, kad, kaip bus nurodyta toliau, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje aptariamas bendrojo naudojimo kelias yra valstybinė žemė, t. y. į ją trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo, kaip turto savininko, teisių pažeidimą. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo

Pareiškėjo pareiškime iš esmės teigiama, kad ginčijamuose teisės aktuose (jais patvirtintuose žemėtvarkos projektuose) buvo netinkamai nurodytas ir suprojekuotas (ginčijamo 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo 2 punktas) ir nepagrįstai nenurodytas (2011 m. gegužės 27 d. įsakymo 4 punktas) per trečiajam suinteresuotam asmeniui K. Š. nuosavybės teises priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) einantis bendrojo naudojimo kelias.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje aptariamas bendrojo naudojimo kelias į K. Š. natūra grąžintą žemės plotą nebuvo įskaičiuotas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. 280 einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, taip pat atmetė K. Š. teiginius, kad atkuriant nuosavybės teises kelio sklype, į kurį jam buvo atkuriamos nuosavybės teisės, nebuvo.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ginčijamų teisės aktų dalių atitikties aukštesnės galios teisės aktams visų pirma turi būti atsakyta į klausimą, koks yra žemės, kuri, kaip teigia pareiškėjas, yra užimta bendrojo naudojimo keliu, statusas, t. y. turi būti atsakyta į klausimą, ar atkuriant nuosavybės teises K. Š. į žemės sklypą Nr. 280 kartu buvo atkurtos nuosavybės teisės ir į šią žemę, taip pat turi būti nustatyta, ar ginčo kelias buvo užfiksuotas teritorijų planavimo dokumentuose.

Kaip minėta pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. 280 einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, šis bendrojo naudojimo kelias į K. Š. natūra grąžintą žemės plotą nebuvo įskaičiuotas.

Teisėjų kolegija tokiam vertinimui iš esmės pritaria. Iš byloje surinktų įrodymų, konkrečiai, 1996 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvados, 1996 m. spalio 3 d. Žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akto, 1996 m. spalio 3 d. K. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, abriso, 1997 m. spalio 31 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus išvados, 1998 m. kovo 6 d. Kauno apskrities sprendimo Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje K. Š. (žr. K. Š. žemės tvarkymo bylą Nr. 23; taip pat žr. t. II, b.l. 55-56, 58-59, 63-65), matyti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui 1996 – 1997 m. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas 6,49 ha žemės sklypas Nr. 280, į kurį šiam asmeniui 1998 m. kovo 6 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad šiame žemės sklype nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo kelias, kuris nebuvo įskaičiuotas į K. Š. suformuotą žemės sklypą. Konkrečiai, 1996 m. spalio 3 d. Žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte yra tiesiogiai nurodyta, kad „per sklypą eina 4 m III kat. bendro naudojimo kelias“, „iš sklypo ploto išimamas 4 m pl. III kat. bendro naudojimo kelias į sodybą (0,10 ha)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis aktas yra pasirašytas ir K. Š., trečiasis suinteresuotas asmuo šios faktinės aplinkybės neginčija. Šis bendro naudojimo kelias pažymėtas 1996 m. spalio 3 d. K. Š. žemės sklypo, esančio Skuderų kaime, abrise, 1997 m. liepos 16 d. laikinajame žemės sklypo plane (t. II, b.l. 86), taip pat (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 02-04-5107 (t. II, b.l. 47).

Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 1996 m. rugsėjo 2 d. Žiežmarių apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvados, kurioje nurodytas 6,49 ha sklypas, teisėjų kolegija pažymi, kad šis dokumentas jokiu būdu nepagrindžia apelianto teiginių pagrįstumo, nes, kaip minėta byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad į aptariamus 6,49 ha žemės sklypą neįeina 0,10 ha bendrojo naudojimo kelias. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. Š. žemės tvarkymo byloje Nr. 23 esančioje 1996 m. gruodžio 13 d. formoje Nr. 12 „K. Š. Nr. 280 (žemės tvarkymo b.l. 15; t. II, b.l. 63) nurodyta, kad „iš viso aplinkinėje riboje“ yra 6,59 ha, tačiau šis plotas apima ir 4 m. bendro naudojimo kelią, kuris sudaro 0,1 ha ir nėra įskaičiuotas į 6,49 ha plotą. Šį teiginį patvirtina ir apelianto nurodomas 1996 m. gruodžio 10 d. žiniaraštis ir 1996 m. gruodžio 4 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija (K. Š., Nr. 280), iš kurių matyti, kad nurodytas bendras 6,49 ha žemės sklypo dydis, skaičiavimo žiniaraštyje bendro kelio plotas nėra nurodytas, taigi, jo vertė nėra įskaičiuota į privatizuojamo sklypo kainą.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl įrodymų prieštaringumo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino. Visų pirma pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino faktinį kelio egzistavimą (t. II, b.l. 31-37), šie parodymai sutampa su prieš tai aptartais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Paties pareiškėjo įvairioms valstybės institucijoms siųstuose raštuose taip pat kalbama apie faktiškai egzistuojantį kelią (pvz., 2011 m. birželio 13 d. raštas Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijai (t. II, b.l. 149), 2011 m. lapkričio 22 d. raštas Kaišiadorių raj. savivaldybės merui (t. II, b.l. 70). Nors apeliantas teigia, kad liudytojos M. Z. parodymai prieštarauja į bylą pateiktam „smetoniškam“ planui, apeliantas nenurodė, kuo pasireiškia šis prieštaravimas. Taip pat apeliantas nenurodo, kuo pasireiškia liudytojo S. parodymų prieštaravimas Seimo kontrolieriaus raštui, kuriame teigiama, kad K. Š. turi būti suformuotas žemės sklypas viename masyve, nes toks teiginys tik patvirtina, kad, tokio teiginio autorių manymu, tuo metu žemės sklypas nebuvo „viename masyve“, o tai patvirtina pirmiau nurodytus teiginius apie per aptariamą sklypą einantį kelią.

Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad bendro naudojimo kelias per apeliantui priklausantį žemės sklypą eina įstrižai, sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad ši faktinė aplinkybė įrodyta pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais: 1996 m. spalio 3 d. K. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, abrisu, 1997 m. liepos 16 d. laikinuoju žemės sklypo planu, 1998 m. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planu (t. II, b.l. 42), taip pat (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 02-04-5107.

Apeliantas taip pat teigia, kad 1996 m. spalio 3 d. Žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte minimas kelias ėjo į apelianto sodybą, o ne į sodybas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu (ar šiuo metu) jam priklausančiame sklype apskritai yra sodyba, taigi, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame dokumente aptariamas kelias vadinamas „bendro naudojimo keliu“, tai leidžia teigti, kad jis skirtas ne tik apelianto, bet ir kitų asmenų poreikių tenkinimui.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (bylai reikšminga 1997 m. liepos 1 d. redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Žemės reformos įstatymo (bylai reikšminga 1997 m. liepos 2 d. redakcija) 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Be to, apeliantui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo privatizavimo metu galiojusio 1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 423 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 51.6 punkte buvo numatyta, kad grafinėje žemėtvarkos projekto dalyje (brėžinyje) turi būti pažymėytas kelių tinklas, kurį sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, apylinkės bendrojo naudojimo keliai (vieškeliai), esami ir projektuojami ūkių vidaus keliai (tvirtos dangos), privažiavimai prie sodybų, miškų, gamybinių statinių, kultūros paminklų. Pažymėtina ir tai, kad byloje ginčijamų teisės aktų priėmimo metu galiojusios 1998 m. balandžio 23 d. Žemės ir miškų ūkio ministerijos ministro įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos redakcijos (atitinkamai, 2003 m. lapkričio 29 d. ir 2008 m. rugpjūčio 15 d. redakcija) 35.1 punkte nurodyta, kad projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro, be kita ko, ir vietinės reikšmės keliai.

Atsižvelgiant į pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, kad į K. Š. nuosavybės teise priklausantį sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) neįskaičiuotinas per jį einantis bendro naudojimo kelias, esantis valstybei priklausančioje žemėje, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamais teisės aktais nebuvo jokio teisinio pagrindo keisti šio kelio buvimo vietą ar jo nebežymėti žemėtvarkos projekte.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą turi būti atsižvelgiama į teisėtų lūkesčių principą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012) laikomasi nuostatos, jog nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės. Byloje vertinamu atveju nėra pagrindo teigti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisėtai įgijo kokias nors teises. Kaip buvo minėta, atkuriant jo nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 280 nuosavybės teisės į bendro naudojimo kelią nebuvo atkurtos, taigi jo atžvilgiu trečiajam suinteresuotam asmeniui negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kad kelias bus panaikintas.

Dėl pirmau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens K. Š. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas su 2013 m. kovo 1 d. apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus (t. II, b.l. 144-149), kurios teisėjų kolegija nutaria prijungti prie bylos.

Apeliantas 2013 m. lapkričio 20 d. raštu Dėl papildomos informacijos pateikimo pateikė prašymą įvertinti jo nurodytas aplinkybes ir, nustačius teisės aktų pažeidimus, priimti atskirąją nutartį bei kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato rašto Nr. 20-63-S-12259 dėl byloje aptariamo bendro naudojimo kelio pažymėjimo dokumentuose keičiant jo vietą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi jei apeliantas mano, kad turi šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos, jis turi teisę pateikti šią informaciją ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui. Todėl minėtas apelianto prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

trečiojo suinteresuoto asmens K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.