- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-1328-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01413-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- Kaišiadorių rajono savivaldybės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės pažeidimo – trukdymo naudotis nuosavybės teise pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybę nugriauti jai nuosavybės teise priklausančio statinio, inžinerinį statinį – susisiekimo komunikaciją pogrupio – kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinti 1 002 kv. m. žemės sklypo dalį pažymėtą pagal matininko Ž. N. nustatytus posūkio taškus, kuris pastatytas K. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybę per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti su ieškovu K. Š. griovimo darbų laiką ir būdą; įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybę apmokėti išlaidas statinio griovimo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą laiką ir ieškovas K. Š. savo lėšomis nugriautu atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausantį inžinerinį statinį.
2. Ieškinyje nurodė, kad 1930 m. sausio 16 d. Vyriausios Žemės Tvarkymo komisijos nutarimu patvirtintas žemės sklypas, kuris 1931 m. kovo 20 d. buvo perduotas nuosavybės teisėmis Z. ir A. Š. Kelias šiame sklype nėra nurodytas. 1992 m. liepos 22 d. Kaišiadorių rajono valdytojo buvo pritarta žemės reformos žemėtvarkos preliminariam projektui, kur žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 metų rudenį buvo numatytas kaip grąžintinas natūra buvusiam savininkui – ieškovui, kaip paveldėtojui. Kelias žemės sklype nėra nurodytas, o centrinėje dalyje „pravaža“ nurodyta, kaip naikintina. 1996 m. gruodžio 17 d. buvo parengtas 6,49 ha žemės sklypo projektas ir suformuotas įtraukiant jį į valstybinio žemės kadastro duomenų registrą. Šis sklypas buvo suformuotas su tikslu grąžinti natūrą žemės savininkams. Parengtoje žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nėra nurodyta, kad žemės sklype nėra jokio kelio. 1998 m. kovo 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teise ieškovui, K. Š., 6,49 ha žemės ir grąžinti ją natūra. 1Perduodant žemės sklypą nuosavybėn nebuvo nurodyta jokiuose dokumentuose, kad žemės sklypo dalį naudoja atsakovė statyti ir naudoti inžinerinį statinį susisiekimo komunikaciją pogrupio – kelią. Pagal pateiktus kartografinius dokumentus vietos reikšmės keliui buvo numatyta valstybinė žemė pagal sklypo perimetrą. 2011 m. liepos 11 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiuntė pagal ieškovo prašymą turimus žemės sklypo dokumentus, kur žemės sklypo plane nėra nurodytas kartografiniais žymėjimas kelias, o pažymėta pagal sklypo perimetrą. 2011 metų ieškovas suarė visą žemės sklypą, kuris buvo nuomojamas ir nuomininkas jį naudojo pagal paskirtį žemės ūkio naudmenoms. Nenustatytu laiku 2012 metais buvo atlikti statybos darbai ieškovui priklausančiame žemės sklype įrengiant išvažinėtą dangos kelią, užimant ieškovui priklausančios 1 004 kv. m. (10,04 a) žemės. Kelio koordinatės buvo nustatytos matininko Ž. N. 2014 m. balandžio 29 d. iš Valstybės įmonės Registrų centras, ieškovas gavo atsakymą, kuriame nurodoma, kad ieškovo žemės sklype, kelio – atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto nėra suformuota ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre. Atsakovė nėra žemės dalies savininkė esančios po inžineriniu statiniu – keliu ir ieškovas nėra sudaręs sutarties dėl užstatymo teisės – „superficies“ suteikimo. Ieškovo, kaip žemės sklypo savininko teisės yra pažeistos. Atsakovei priklausantis inžinerinis statinys apriboja, varžo ieškovo žemės sklypą, nesant jokio teisinio pagrindo. Atsakovė nėra išsinuomavusi žemės sklypo dalies, ar kitokiu būdu įgijusi teisės naudotis ieškovės žemės sklypu, taip pat, kaip minėta, atsakovė neturi užstatymo teisės.
2.1. Atsakovei priklausantis inžinerinis statinys, esantis ieškovo žemės sklype, nepagrįstai apriboja teisę naudotis žemės sklypu, todėl atsakovas negali realizuoti savo teisių pilna apimtimi dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Tokio statinio buvimas žemės sklype ir jo naudojimas esmingai suvaržo ieškovo, kaip žemės sklypo savininko teises ir iš žemės sklypo gaunamą naudą. Atsakovei priklausantis inžinerinis statinys-kelias privalo būti išardytas, o ieškovo nuosavybė turi būti apginta nuo pažeidimų, panaikinančių galimybę naudotis visu žemės sklypu.
2.2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad statinys – kelias įrengtas 2014 metais. Administracine teise buvo nagrinėjami ginčai dėl administracinių aktų, kuriais buvo keičiami žemės reformos projekto dokumentai, pagal kuriuos yra atstatoma nuosavybė. Kadangi nuosavybė yra atstatyta 1998 m., visi šie teisės aktai neturi jokių teisių pasekmių ieškovui. Tais teisės aktais daiktinės teisės negali būti nustatomos, o administracinis teismas nesprendžia daiktinių teisių kilmės ginčo, tame tarpe ir kelio. Tame ginče buvo kalba apie dokumentų teisėtumo priėmimą, tačiau šiuo atžvilgiu nesuteikė atsakovui teisės statyti kelio. Ieškovas siūlė, jog esant reikalui naudoti jo žemės sklypą, kelias galėtų eiti sklypo kraštu, tačiau susitarimo su atsakove pasiekti nepavyko. Sutarties tarp ieškovo ir atsakovo dėl užstatymo teisės pasirašyta nėra, o kitokiu būdu nustatyti to negalima. Ieškovui žemės sklypas buvo grąžintas natūra. Ieškovui yra žinomas LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas. Ieškovui buvo perduotas vienas žemės sklypas. 1992 m. liepos 22 d. (Duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos sprendimu patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos preliminarus projektas, kuriame valstybė padaro sprendimą, kaip natūrą grąžinami sklypai, kokios jų ribos ant esančios topografinės padėties. Ieškovui grąžintame sklype pažymėtas kelias, kaip takas punktyrine linija. Valstybė formuodama sklypą nenurodo, jog sklype būtų įregistruotas viešasis kelias. 1996 m. abrise (žemės planas) nurodomas tas pats takas ar kelias, kaip ir 1992 m. patvirtintas, tačiau jis yra teritoriškai geografiškai ne toje pačioje vietoje, kur yra dabar kelias dėl kurio kilęs ginčas. Atsakovė negali pateikti jokių įrodymų ar paaiškinti, kodėl kelias pažymėtas kitoje vietoje, negu dabar yra egzistuojantis kelias. Ieškovas pateikė žemės ribų paženklinimo aktą, kuriame yra prierašas parašytas kitu rašalu, jog tai yra kelias susisiekti su viena sodyba. Šiai dienai šis aklinas kelias veda tik į dvi sodybas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių kelio teisėtumą. Administraciniuose teismuose buvo keliamas ginčas dėl dokumentų pakeitimų, kurie ieškovo visiškai neliečia, nes nuosavybė ieškovui jau buvo perduota.
2.3. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog palaiko ieškinį, nurodė kad 1996 m. jam buvo grąžintas 6,49 ha žemės sklypas. 1996 metais joks kelias per ieškovo žemę nebuvo nutiestas. Atskiro ribų paženklinimo akto niekas nerašė. Iki 1998 m. balandžio 23 d. jokie aktai nebuvo surašomi. Grąžinant žemę buvo tik vienas dokumentas – eksplikacija, kuriame kelias nebuvo pažymėtas. Nacionalinės žemės tarnybos direktorės rašte nurodyta, jog ribų paženklinimo aktas, žemės abrisas ir žemės sklypo planas iki 1998 m. nebuvo rašomi. 2010-2011 m. buvo išvažinėta žemė per pasėlius. Kelias buvo įrengtas 2014 m.
II. Atsikirtimai į ieškinį
3. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas siekdamas įrodyti, kad jis yra viso žemės sklypo, kartu ir tos dalies, kuri yra po keliu, savininkas, teismui pateikė 2018 m. gegužės 22 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 6,49 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; žemės sklypas viešame registre įregistruotas Apskrities viršininko įsakymo pagrindu nuo 1998 m. kovo 6 d.; įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis nekilnojamojo daikto (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) teisiniam statusui dėl bendro naudojimo kelio žemės sklype, įregistravimo pagrindas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. teismo sprendimas Nr. I-133-422/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. teismo nutartis Nr. A858-1423/2013. Vertinant ieškovo teisę reikšti reikalavimus, susijusius su žemės sklypu, esančiu po keliu, būtina remtis į Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – KAAT) 2013 m. vasario 15 d. sprendime Nr. I-133-42/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. gruodžio 16 d. teismo nutartyje Nr. A858-1423/2013 nustatytais prejudiciniais faktais. KAAT buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-133-42/2013 pagal Kauno apygardos prokurorės prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – K. Š., Kaišiadorių savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro Kauno filialui, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovas šioje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo ir administracinės bylos nagrinėjimo metu siekė įrodyti, jog jam priklausančiame žemės sklype nuo pat jo grąžinimo momento nebuvo kelio, t. y. kad visas žemės sklypas, neišskiriant po keliu esančios žemės dalies, priklauso jam.
3.1. Kauno apygardos administracinis teismas savo 2013 m. vasario 13 d. sprendime konstatavo, kad bendrojo naudojimo kelias į K. Š. grąžintą natūrą žemės plotą nebuvo įskaičiuotas. Ištrauka iš 2000 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtinto žemėtvarkos projekto, ištrauka iš 1998 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, 1996 m. – 1997 m. K. Š. nuosavybės teisės atkūrimui parengti planavimo dokumentai (abrisas, žemės ribų paženklinimo aktas, planas) akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. 280, 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias, minėti įrodymai, paneigia K. Š. argumentus, jog atkuriant nuosavybės teises kelio toje vietoje nebuvo. Vietinės reikšmės kelių išdėstymo žemėtvarkos schema, atliktų darbų aktai, patvirtina, jog kelias turi vietinės reikšmės kelio statusą, įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini), yra valdomas Kaišiadorių rajono savivaldybės patikėjimo teise, naudojamas viešiesiems visuomenės poreikiams tenkinti. Konkrečiu atveju, buvo vykdomi mainai, t. y. valstybinės žemės plotas, kuriame yra 4 m. bendro naudojimo kelias, buvo mainomas į K. Š. priklausančios žemės dalį, tačiau teisės aktai, reglamentuojantys žemės santykius, nenumato galimybės valstybinę žemę mainyti į privačią žemę, nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu priimti žemėtvarkos dokumentai buvo keičiami, nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų, nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos.
3.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be kita ko, konstatavo, kad byloje vertinami teisės aktai sietini su nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės reformos proceso įgyvendinimu, jų teisėtumo ir pagrįstumo užtikrinimas sietinas su viešuoju interesu. Byloje vertinami teisės aktai sietini su tinkamu valstybės turto valdymu ir naudojimu, tokio valdymo ir naudojimo užtikrinimas taip pat laikytinas viešuoju interesu, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad šiuo atveju prokuroras faktiškai gina tik kelių fizinių asmenų teises. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje aptariamas bendrojo naudojimo kelias yra valstybinė žemė, t. y. į ją trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo, kaip turto savininko, teisių pažeidimą. Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 280, nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo kelią nebuvo atkurtos, taigi jo atžvilgiu trečiajam suinteresuotam asmeniui negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kad kelias bus panaikintas.
3.3. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas nėra žemės sklypo po savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu keliu, savininkas, todėl jo reikalavimai ydingi ir netenkinti, nes vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, tik savininkas gali reikšti negatorinį ieškinį ir reikalauti pašalinti, bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
3.4. Teismo posėdžio metu posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka. Ieškovas nėra žemės sklypo po keliu savininkas, jo reikalavimai iš esmės yra ydingi ir ieškovas neturi teisės reikšti negatorinio ieškinio. Atsakovė remiasi administraciniuose teismuose nustatytais prejudiciniais faktais, kad prieš atkuriant ieškovui nuosavybės teises buvo parengti Pakertų kadastro vietovės nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, kuriuose užfiksuotas įstrižai ginčo sklypo einantis bendro naudojimo kelias, taip pat teismas nustatė, kad bendrojo naudojimo kelias į ieškovui grąžintiną žemės plotą nebuvo įskaičiuotas ir dar kartą buvo patvirtinta, kad ginčo nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. 280, 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias ir minėti įrodymai, paneigia K. Š. argumentus, kad atkuriant nuosavybės teises kelio toje vietoje nebuvo. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir LVAT, kuris užfiksavo konkrečią faktinę aplinkybę, kad nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo kelią nebuvo atkurtos. Kelias įregistruotas viešajame registre nuo 2015 metų. Kelias buvo įrengtas dar sovietiniais laikais iš melioracijos lėšų, todėl 2014 m. buvo atstatytas sugadintas kelias. Sklypas kartu su keliu užima 6,59 ha, be kelio 6,49 ha.
III. Liudytojų parodymai
4. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jis nuo 1981 m. dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje ir kelias sklype jau tada buvo. Nuo 2008 metų A. K. dirba (duomenys neskelbtini) ir ginčo kelias jau tada buvo ir dabar yra. Kasmet kelias po truputį remontuojamas. 2011 m. kelias savavališkai buvo suartas ieškovo. Buvo kreiptasi į policija, tačiau nebuvo iškelta byla. Ieškovas vis bando kelią panaikinti. Turėjo būti daromi du sklypai, tačiau pagal seną tvarką buvo formuojamas vienas sklypas. Kelias šiai dienai yra naudojamas. Kelias veda iš vieno kaimo į kitą kaimą. Keliu naudojasi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai – dvi sodybos, kito privažiavimo nėra. Kelias yra seniūnijos vidaus kelias, kuris prieš 4 metus registruotas registre. Kelias yra praktiškai identiškas keliui, kuris ėjo 1981 metais, eina ta pačia kryptimi, tačiau kadangi ieškovas anksčiau suarė kelią, užsėjo pasėlius, dabar kelias pasistūmęs 4-5 metrus į šoną. Kelias buvo ir tarpukariu. Kelias išimtas iš ieškovo sklypo ploto. Bendras sklypo plotas 6,59 ha, ieškovui grąžinta 6,49 ha, kelio matmenys 10 arų. Ieškovo sklypas yra vientisas per kurį eina kelias, nors pagal dabartinę tvarką būtų formuojami du sklypai. Kadangi anksčiau buvo kita tvarka ir metodika, buvo suformuotas vienas sklypas. Kelias nurodytas 1996 m. abrise sutampa su dabartiniu keliu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui K. Š. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 6,49 ha žemės sklypo ploto, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 1998 m. kovo 6 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Iš 1998 m. kovo 6 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 04-1307, matyti, kad K. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. Š. priklausiusį 6,49 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini).
5.1. Iš pateikiamo 2018 m. sausio 3 d. matininko Ž. N. parengto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plano, taip pat žemės sklypo kadastrinių duomenų išrašo matyti, jog ieškovo žemės sklypą kerta kelias. Taip pat, iš pateikiamo 2018 m. sausio 3 d. žemės sklypo plano, matyti, jog žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, kartu su keliu sudaro 6,3431 ha (Matininko Ž. N. parengtas žemės sklypo planas su kelio koordinatėmis).
5.2. Iš 1931 m. kovo 20 d. žemės sklypo dokumentų matyti, jog Vyriausios Žemės Tvarkymo komisijos nutarimu patvirtintas 6,49 ha žemės sklypas, kuris buvo perduotas Ž. ir A. Š., kuriame atvaizduojamas kelias (1931 m. kovo 20 d. žemės sklypo dokumentai). Taip pat, šiuose dokumentuose matyti, jog sklypą sudaro 6,3379 ha tinkamos žemės ir 0,156 ha netinkamos žemės, viso 6,4939 ha žemės. Minėto dokumento 3 puslapyje, nurodyta jog netinkamą žemę sudaro 1560 kv. m. (0,156 ha) užimantis kelias.
5.3. Iš 1997 m. parengto laikinojo žemės sklypo plano matyti, kad ieškovo žemės sklypo plotas sudaro 6,49 ha, taip pat laikinajame žemės sklypo plane, matyti skersai žemės sklypo einantis kelias (1997 m. laikinas žemės sklypo planas). Iš pateiktos 1996 m. gruodžio 4 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijos matyti, kad ieškovui K. Š. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotą sudaro 6,26 ha žemės sklypo ploto dalis skirta žemės ūkio naudmenoms ir 0,23 ha žemės sklypo dalis, kuria sudaro vandenys – viso 6,49 ha.
5.4. Iš byloje pateikto valstybinio kadastro duomenų registro projekto, matyti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio K. Š. priklausančio žemės sklypo plotas – 6,49 ha, kuriame 6,26 ha sudaro nusausinta ariama žemė, o 0,23 ha sudaro vandenys. Taip pat, prie šio dokumento pridėtame abrise matyti, jog per sklypą eina kelias, kuris pažymėtas „kryželiais“.
5.5. Taip pat, iš byloje pateikto 1998 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atkūrimo natūra (duomenys neskelbtini), matyti, jog K. Š. buvo atkurtas 6,49 ha ploto žemės sklypas. Iš pateikto žemės reformos plano, matyti, jog per sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) eina vingiuotas kelias pažymėtas „kryželiu“.
5.6. Byloje taip pat, pateiktas 1996 m. spalio 3 d. žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas, kuriame nurodoma, jog K. Š. priklausančiame 6,49 ha dydžio žemės sklype per žemės sklypą einą 4 m. III-os kategorijos bendrojo naudojimo kelias. Taip pat nurodyta, jog iš sklypo ploto išimamas 4 m. pločio III kategorijos bendrojo naudojimo kelias į sodybą (0,10 ha). Taip pat, kartu su žemės naudojimo plotų eksplikacija pateikiamame dokumente nurodoma, išviso apskaičiuotas žemės plotas sudaro 6,59 ha įskaičiuojant bendrojo naudojimo kelią.
5.7. Iš 2017 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje dėl K. Š. skundo, nurodyta, kad nuo 1992 m. balandžio 30 d. iki 2002 m. balandžio 19 d. galiojusiuose kadastro Lietuvos Respublikos valstybinės žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatuose nebuvo numatyta sąlyga žemės plotus, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą, formuoti kaip atskirus žemės sklypus.
5.8. 2016 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 1997 m. kovo 17 d. žemės sklypo plane ir 1996 m. spalio 3 d. abrise sutartiniais ženklais (punktyrais iš abiejų pusių) pažymėta, kad 4 m. bendrojo naudojimo kelias nepatenka į K. Š. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir yra valstybinėje žemėje, o 1996 m. gruodžio 4 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje ir 1996 m., gruodžio 13 d. žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudmenas sudaro 6,26 ha ariamos žemės ir 0,23 ha vandenų (melioracijos griovys G-10), todėl darytina išvada, kad vietinės reikšmės kelias, kuris įstrižai eina per K. Š. nuosavybės teise valdoma 6,49 ha žemės sklypą neįeina į K. Š. žemės sklypo plotą.
5.9. 2012 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Nr. (duomenys neskelbtini) rašte dėl išvados pateikimo, nurodyta, kad bendrojo naudojimo kelias, kurio užimtas žemės plotas į 6,49 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą nebuvo įskaičiuotas.
5.10. Iš 2015 m. rugpjūčio 13 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad kelias – kelias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) teritorijoje, buvo įregistruotas 2015 m. rugpjūčio 13 d.
5.11. Byloje ieškovas taip pat pateikė 2014 m. lapkričio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados kopiją ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-9-00419-12, tačiau minėtas rašytinis įrodymas yra neinformatyvus, išimtas iš nepateiktos teismui ikiteisminio tyrimo medžiagos, iš kurio negalima suprasti kokiu tikslu buvo kreipiamasi į ekspertizės įstaigą, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo ar šis dokumentas turi kokį nors ryšį su nagrinėjama byla. Dėl to šio dokumento kopijos teismas nevertina ir nesiremia.
Dėl prejudicinių faktų nustatymo
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; kt.).
7. 2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A-858-1423-13 pagal K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – K. Š., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas) dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
8. Tiek šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ir administracinėse byloje Nr. A-858-1423-13, Nr. I-133-422/2013, trečiaisiais asmenimis dalyvavo K. Š. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija. Šių bylų proceso dalyviai bei jų procesinis statusas sutampa. Nors toje byloje buvo sprendžiamas administracinių aktų, kurie nustatė, jog kelias turi būti įrengtas žemės sklypo pietinėje (pietvakarinėje) pusėje, panaikinimo klausimas, tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamas ir žemės sklypo dalies ant kurio įrengtas kelias, nuosavybės klausimas, kuris be kita ko buvo įrodinėjimo dalyko dalis. Taigi nurodytose administracinėse bylose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią.
9. Minėtose administracinėse bylose Nr. A-858-1423-13 ir IK-133-422/2013, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Kauno apygardos administracinis teismas (dabartinis Regionų apygardos administracinis teismas) konstatavo, jog toje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad į aptariamą 6,49 ha žemės sklypą, neįeina 0,10 ha bendrojo naudojimo kelias. Taip pat, sprendimuose pažymima, jog į K. Š. nuosavybės teise priklausantį sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) neįskaičiuotinas per jį einantis bendro naudojimo kelias, esantis valstybei priklausančioje žemėje.
10. Šias administracines bylas nagrinėję teismai nustatė: „...buvo parengti Pakertų kaimo kadastro vietovės nuosavybės teisių atkūrimui dokumentai, kuriuose užfiksuotas įstrižai ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) einantis bendro naudojimo kelias. Šias aplinkybes įrodo matininkės V. J. 1996-10-03 parengtas K. Š. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) abrisas. 1996 m. spalio 3 d. žemės sklypo ribų aktas, kuriame nurodyta, jog per projektuojamą sklypą eina 4 metrų III kategorijos bendro naudojimo kelias, kuris išimamas iš sklypo ploto. Su minėtu aktu būsimas žemės savininkas yra supažindintas, pasirašęs, dėl parašo ginčo nekelia. Minėtas įstrižos konfigūracijos kelias užfiksuotas VĮ Valstybinės žemėtvarkos instituto Kauno II žemėtvarkos skyriaus parengtame 1997 m. kovo 17 d. žemės sklypo plane, ir nors šis planas įvardintas Laikinu planu, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog kito plano prieš atkuriant nuosavybės teises nebuvo parengta, todėl juo vadovautasi kaip teritorijų planavimo dokumentu nuosavybės teisių atkūrimo procese. Aplinkybes dėl 4 metrų bendrojo naudojimo kelio pločio, jo buvimo vietos, konfigūracijos patvirtina kiti K. Š. žemės tvarkymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys dokumentai – 1996 m. gruodžio 4 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija, 1996 m. gruodžio 13 d. žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kurioje nurodyta, kad žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įstrižai kerta 4 m. pločio kelias. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudmenas sudaro 6,26 ha ariamos žemės ir 0,23 ha vandenų (melioracijos griovys (duomenys neskelbtini)), taigi akivaizdu, jog bendro naudojimo kelias į K. Š. grąžintą natūra žemės plotą nebuvo įskaičiuotas. Minėtus duomenis atitinka VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas“ (2013 m. vasario 15 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. IK-133-422/2013). Taip pat nagrinėjant administracines bylas nustatyta, kad: „pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje aptariamas bendrojo naudojimo kelias yra valstybinė žemė, t. y. į ją trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo, kaip turto savininko, teisių pažeidimą“ (2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423-13). Akivaizdu, jog abiejuose administracinėse bylose kalbama apie tą patį, ieškovo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kertantį 4 metrų pločio III kategorijos kelią, kaip ir šioje byloje prašomą nugriauti inžinerinį statinį, susisiekimo komunikaciją pogrupio – kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, administracinėje byloje Nr. A-858-1423-13, darytina išvada, kad per ieškovo K. Š. sklypą einantis bendrojo naudojimo kelias yra valstybei priklausančios žemės dalyje.
Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų
12. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
13. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
14. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas ieškiniu siekė, kad būtų nugriautas atsakovui priklausantis inžinerinis statinys – susisiekimo komunikacija pogrupio – kelias, prieitina prie išvados, kad ieškovas turi būti žemės sklypo dalies ant kurios stovi kelias savininkas.
15. Kaip jau minėta ieškovui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovė teigė, jog kelias, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus ant valstybinės žemės. Atsakovė įrodinėdama šį faktą rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. I-133-42/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. teismo nutartyje Nr. A858-1423/2013 nustatytais prejudiciniais faktais.
16. Šio sprendimo 9 punkte, jau nurodyta, jog nurodytose administracinėse bylose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, todėl teismui padarius išvadą, jog K. Š. nuosavybės teise priklausančiame sklype esantis bendrojo naudojimo kelias yra valstybei priklausančioje žemėje, konstatuotina, jog ginčo kelias, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nutiestas ant ieškovui priklausančios žemės ir minėta aplinkybė sudaro pagrindą netenkinti ieškovo pareikšto negatorinio ieškinio.
17. Pažymėtina, jog šiais aplinkybes patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2016 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Nr. (duomenys neskelbtini) raštas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Atsakovė byloje nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atmetus ieškinį ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
19. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovo priteisiamos 10,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 268–270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo K. Š. ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,23 Eur (dešimties eurų 23 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.