Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. papildomos nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal atsakovės E. S. pareiškimą dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, Nr. e2-5311-831/2019 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams E. S. ir E. R. dėl skolos priteisimo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme 2019 m. birželio 27 d. buvo gautas ieškovo V. M. (toliau – ieškovas) ieškinys atsakovei E. S. (toliau – atsakovė) dėl 15 897,85 Eur skolos, 578,68 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-5311-831/2019 buvo nutraukta, ieškovui pareiškus atsisakymą nuo ieškinio. 2019 m. gruodžio 19 d. teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas, kuriame prašoma priimti papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5311-831/2019, kuria iš ieškovo atsakovės naudai būtų priteistos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2020 m. sausio 6 d. teismas priėmė papildomą nutartį, kuria atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-464-587/2020 pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomą nutartį panaikino ir atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

2. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis).

4. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

5. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidas, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

7. Nagrinėjamu atveju byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio. Ieškovas nurodė, kad jo apsisprendimą atsisakyti nuo ieškinio lėmė aplinkybė, jog po bylos iškėlimo skola už buto nuomą buvo sumokėta. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą ar ieškovas turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti įvertintas ieškovo procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovų naudai, nes jiems neteks atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus.

8. Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą Nr. e2-5311-831/2019, tačiau ja neišsprendė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji viso patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, o konkrečiai – 900 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 600 Eur už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, kuris vyko 2019 m. spalio 2 d.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir iš ieškovo priteisė jos prašomą 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nutartį motyvavo tuo, jog atsakovė minėtas bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl to, jog ieškovas jos atžvilgiu iniciavo teisminį procesą, dėl ko jai atsirado pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti posėdžiuose ir tam, kad savo procesines pareigas ir teises įgyvendintų tinkamai, ji naudojosi advokato/advokato padėjėjo paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai pareiškė teisme ieškinį atsakovei dėl skolos už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo, nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tęsdamas teisminį procesą jos atžvilgiu.

10. Tuo tarpu ieškovas tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms nepritaria, atskirajame skunde teigdamas, jog jis, kreipdamasis į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, nepiktnaudžiavo teise, elgėsi teisėtai ir sąžiningai. Teigia, jog bylos medžiaga patvirtina, kad faktiškai atsakovė naudojosi nuomojamu butu ir jame gyveno, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių objektyviai nustatyti, kiek laiko ji nuomojamame bute gyveno. Apelianto teigimu, teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų – 2012 m. gegužės 23 d. interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugos užsakymo, kuriuo atsakovė užsakė interneto diegimo paslaugas nuomojamo buto adresu ir įsipareigojo mažiausiai iki 2013 m. gegužės 23 d. naudotis šiomis interneto paslaugomis, taip pat nevertino 2014 m. rugpjūčio 4 d. išmaniosios skaitmeninės televizijos arba/ir interneto užsakymo, kuriuo atsakovė užsakė interneto diegimo paslaugas nuomojamame bute ir įsipareigojo iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. naudotis šiomis interneto paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, tačiau nepaisant to, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė buvo faktinė buto nuomininkė ir turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovas, teigdamas, jog atsakovė jam buvo skolinga nuomos mokestį, tačiau vėliau atsisakydamas ieškinio tuo pagrindu, kad po bylos iškėlimo skola už buto nuomą buvo sumokėta, turėjo įrodyti, kad tą skolą padengė būtent atsakovė. Ši aplinkybė leistų daryti išvadą, jog atsakovė iš tiesų tame bute gyveno ir tokiu būdu pripažindama nuomos santykius, skolą sumokėjo. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra įrodyta, t. y. nors ginčo nuomos mokestis ieškovui yra sumokėtas, tačiau jis nenurodo, kas konkrečiai jį sumokėjo. Atsakovė neigia, kad nuomos mokestį sumokėjo būtent ji. Pažymėtina, jog šiuo atveju nuomos sutartis buvo sudaryta su kitu asmeniu. Aplinkybė, jog atsakovė ginčo bute nuolat faktiškai gyveno, ar gyveno epizodiškai reikšmės neturi išvadai, kad ieškinį ieškovas dėl skolos priteisimo pateikė pagrįstai padaryti; nes nuomos teisiniai santykiai ieškovo ir atsakovės nesiejo. Atsakovė visuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (prieštaravimuose, atsiliepime į ieškinį) ginčijo ieškovo teiginius, jog tarp jos ir ieškovo buvo susiklostę buto nuomos teisiniai santykiai. Be to, aplinkybę, jog atsakovė nebuvo patalpų nuomininkė, patvirtina faktas, jog 2012 m. vasario 29 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2012-02-29 buvo pasirašyta tik tarp E. R. ir ieškovo, o atsakovė, nors ir nurodyta sutarties rekvizituose, nepasirašė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovas nepagrįstai pareiškė teisme ieškinį atsakovei dėl skolos už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo ir nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tęsdamas teisminį procesą atsakovės atžvilgiu.

11. Apeliantas atskirajame skunde taipogi teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 900 Eur išlaidas už procesinių dokumentų rengimą, nepasisakė dėl jų pagrįstumo. Pasak apelianto, tai, kad už procesinių dokumentų parengimą prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio nereiškia, kad ji savaime atitinka proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimus, keliamus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

12. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju, atsakovė 900 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, grindžia 2019 m. rugpjūčio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19/010 ir 2019m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 81311. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad sąskaita išrašyta ir apmokėta 2019 m. rugpjūčio 22 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis tai dienai sudarė 1 262,7 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5, tai remiantis šiais duomenimis, maksimali suma už atliepimo į ieškinį parengimą sudarė 3 156,75 Eur (1 262,7 x 2,5 = 3 156,75). Minėta, jog atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 900 Eur. Šios išlaidos ne tik neviršija minėtose rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, bet yra 3.5 karto mažesnės už maksimalias ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingos, pagrįstos, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo jas sumažinti. Be to, ir pats ieškovas, nesutikdamas su šių išlaidų priteisimu, konkrečiai nenurodė kokia suma, jo manymu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti laikoma protinga ir kokiais kriterijais tai turėtų būti nustatoma.

13. Be jau aptartų aplinkybių, apeliantas atskirajame skunde kvestionuoja ir teismo nutarties dalį, kuria atsakovei buvo priteistos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už atsakovės atstovo sugaištą laiką kelionei į teismą. Nurodo, kad šioje byloje advokatas nedalyvavo teismo iniciatyva, t. y. buvo pasirinktas pačios atsakovės, byla nebuvo ypač sudėtinga ar reikalaujanti specializuotų žinių, taip pat nebuvo kito išskirtinio atvejo, dėl ko advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Apeliacinės instancijos teismas šiems atskirojo skundo argumentams nepritaria. Kaip nustatyta iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos, atsakovė 600 Eur sumą grindžia 2019 m. gruodžio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19/016 ir 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, taikomas koeficientas 0,1. Iš sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog viso pasiruošimui ir atstovavimui parengiamajame teismo posėdyje buvo skirtos 6 valandos, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apima ne tik patį faktinį dalyvavimą teisme, bet ir laiką, sugaištą bylos pasiruošimui (susipažinimas su byloje pateiktais procesiniais dokumentais, teisinės konsultacijos ir kt.). Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę ginti save pasitelkdamas tam teisinį išsilavinimą turinčius asmenis – advokatus, advokatų padėjėjus. Šiuo atveju atsakovė būtent šia teise pasinaudojo – savo teisėms ginti pasitelkė advokatą, o aplinkybė, jog ši byla nebuvo itin sudėtinga, nereiškia, jog advokato paslaugos nebuvo reikalingos ir, kad tai yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Pažymėtina, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamais už praėjusio ketvirčio (2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. birželio 30 d.) duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1 289 Eur, todėl maksimali suma už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą sudarė 128,90 Eur sumą (1 289 Eur × 0,1 = 128,90), t. y. prašoma priteisti 600 Eur suma už 6 valandas, neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 600 Eur suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant ne tik į faktinį laiką, sugaištą parengiamajame teismo posėdyje, bet apskritai į visą laiką, sugaištą ruošiantis bylos nagrinėjimui, spręstina, kad nėra pagrindo 600 Eur bylinėjimosi išlaidas laikyti nepagrįstomis ir jas sumažinti.

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

15. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. papildoma nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti įrodymai – 2020 m. birželio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20/013 ir 2020 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (0,4 x 1358,6 = 543,44 Eur), todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. papildomą nutartį.

Priteisti iš ieškovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.