Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1043-637/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-03
Bylos Nr.: e2-1043-637/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04899-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audra Hadrovska
Ieškovas: L. V.
Atsakovas: M. P.
Advokatai: Leonidas Zubanovas, Edvinas Brazauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1043-637/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04899-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Audra Hadrovska,sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei, Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,atsakovui M. P., jo atstovui advokato padėjėjui Edvinui Brazauskui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui pagal įgaliojimą M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui M. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovo M. P. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimą, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nustatyti nepilnamečio vaikų J. P. ir dukters G. P. gyvenamąją vietą su ja; nustatyti atsakovui M. P. tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. P. ir G. P. tvarką: 1) ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo su vaikais telefonu įspėjęs jų motiną, du kartus per mėnesį penktadieniais vakare pasiima vaikus, nusiveža pas save ir sekmadienį juos grąžina; 2) švenčių dienomis, vaikų atostogų laikotarpiu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo su vaikais telefonu suderinęs su vaikų motina, pasiima juos, nusiveža pas save ir grąžina juos motinai su motina suderintu laiku; priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui po 350,00 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės su išlaikymo sumos, esant infliacijai, indeksavimu; priteisti iš atsakovo M. P. nepilnametės dukters G. P. išlaikymui po 300,00 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės su išlaikymo sumos, esant infliacijai, indeksavimu; priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečio sūnaus J. P. ir nepilnametės dukters G. P. išlaikymo įsiskolinimą 4600,00 eurų už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio l d. iki 2023m. liepos 1 d; paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų J. P. ir G. P. lėšų tvarkytoja.

2. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus (DOK-56676), bei prašo: nustatyti nepilnamečių vaikų J. P. ir dukters G. P. gyvenamąją vietą su ja. Nustatyti atsakovui M. P. tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. P. ir G. P. tvarką: 1) Ne vėliau kaip prieš 24 valandas telefonu įspėjęs vaikų motiną L. V., M. P. mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį 17.00 val. pasiima dukrą G. P. iš Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, o šio lopšelio-darželio nelankymo metu iš jos gyvenamosios vietos, sūnų J. P. - visais atvejais iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina abu vaikus į jų gyvenamąją vietą artimiausią sekmadienį iki 20:00 val.; 2) Ne vėliau kaip prieš 24 valandas telefonu įspėjęs vaikų motiną L. V., M. P. kiekvienų metų gruodžio 25 d. 15:00 val. pasiima G. P. ir J. P. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tų pačių metų gruodžio 28 d. iki 18:00 val.; 3) Ne vėliau kaip prieš 24 valandas telefonu įspėjęs vaikų motiną L. V., M. P. neporiniais metais prieš Velykų dieną penktadienį 17:00 val. pasiima G. P. ir J. P. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną (pirmadienį) iki 18:00 val. Priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui po 350,00 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės su išlaikymo sumos, esant infliacijai, indeksavimu. Priteisti iš atsakovo M. P. nepilnametės dukters G. P. išlaikymui po 300,00 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės su išlaikymo sumos, esant infliacijai, indeksavimu. Priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečio sūnaus J. P. ir nepilnametės dukters G. P. išlaikymo įsiskolinimą 4600,00 eurų už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio l d. iki 2023m. liepos 1 d. Paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų J. P. ir G. P. lėšų tvarkytoja.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą/priešieškinį (DOK- 42329), kuriame nurodė, kad atsakovas M. P. su ieškinio reikalavimais sutinka tik iš dalies. Pradiniais priešieškinio reikalavimais ieškovas prašė nustatyti atsakovo M. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. P. ir G. P. tvarką: 1) M. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną lyginių kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 17.00 val.; 2) M. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną nelyginių kalendorinių metų nelyginę savaitę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš nelyginę savaitę einantį sekmadienį 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nelyginės savaitės sekmadienį 17.00 val.; 3) abu tėvai įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiams vaikams bendrauti su kitu iš tėvų telefonu, Skype ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais ir nesudaryti tam kliūčių. Įpareigoti ieškovę per keturiolika darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti nepilnamečio sūnaus J. P. vardu banko sąskaitą ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nepilnamečiui J. P. valstybės teikiamų išmokų – šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio J. P. atidarytą sąskaitą banke. Pradinė atsakovo pozicija dėl vaikų gyvenamosios vietos buvo, kad jis neprieštarauja, jog sūnaus J. P. ir dukters G. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų mama L. V. jos gyvenamojoje vietoje, tik nesutiko su ieškovės ieškiniu siūloma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka. M. P. prašė nustatyti lygiavertės tėvystės modelį, pagal kurį vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu bendrautų kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės prašoma priteisti suma neatitinka faktinės situacijos ir yra nepagrįsta. M. P. pritaria, kad sūnui yra reikalingi gydytojų rekomenduoti užsiėmimai, deguonies terapijos, arklių terapija ir kt., tačiau atsakovo vertinimu, ši suma turėtų būti dengiama iš valstybės vaikui mokamų pinigų (šalpos neįgalumo pensija – 394,00 Eur ir išmoka vaikui – 152,75 Eur, viso apie 546,75 Eur/mėn.). M. P. pažymi, kad abu tėvai su vaikais bendrauja ir jais rūpinasi vienodai, abu tėvai turi teisę žinoti kur yra panaudojamos vaikui valstybės teikiamos išmokos, todėl prašo įpareigoti ieškovę per keturiolika darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti nepilnamečio sūnaus J. P. vardu banko sąskaitą ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nepilnamečiui J. P. valstybės teikiamų išmokų – šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio J. P. atidarytą sąskaitą banke. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, jų galimus ir būtinus poreikius, taip pat įvertinus valstybės bei savivaldybės mokamas sumas, 500,00 Eur suma kas mėnesį kiekvienam vaikui yra visiškai pakankama kasdienių vaikų poreikių patenkinimui bei fiziniam ir socialiniam vystymuisi. Tokiu atveju kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui privalo skirti po 250,00 Eur. Be to, atsižvelgiant į prašomą nustatyti bendravimo tvarką, ir į tai, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleis dvi savaites per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 250,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui turėtų būti dalinamas pusiau, t. y. atsakovas išleidžia po 125,00 Eur kiekvieno vaiko kasdienių poreikių tenkinimui tuo metu, kai sūnus ir dukra būna jo namuose pagal nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, o likusią 250,00 Eur sumą (125,00 Eur x 2) perveda ieškovei nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 4 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. M. P. akcentavo, kad šalys kartu gyveno iki 2023 m. rugpjūčio mėn., nurodydamas jog šią aplinkybę patvirtina pridedamos nuotraukos, lėktuvo bilietų kopijos, iš kurių matyti, kad 2021-12-26 šeima sutiko šventes Palangoje, 2022-06-15 dalyvavo krikštynose, 2022 vasarą kartu leido laisvalaikį, dalyvavo ieškovės senelio gimtadienyje, 2022 rudenį kartu dalyvavo atsakovo mamos gimtadienyje, 2023-02-23 ir 2023-06-21 ieškovė ir atsakovas kartu skrido pas atsakovo brolį, 2023-06-07 atsakovas fiksavo šeimos buto skaitiklių parodymus, 2023-07-28 atsakovas su ieškove dalyvavo brolio vestuvėse. Netrukus po to, šalys nusprendė nebegyventi kartu ir atsakovas išsikraustė iš kartu nuomojamo buto. Nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovas iš savo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą periodiškai perveda pinigines lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taip pat atsakovas papildomai aprūpina vaikus rūbais, avalyne, žaislais ir kt.

Šalies argumentai

4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas keitė savo priešieškinio reikalavimus, 2025-06-23 pateiktu patikslintu priešieškiniu (DOK-44715) jau prašė nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus J. P. ir dukters G. P. gyvenamąją vietą su juo, t.y. vaikų tėvu. Nustatyti ieškovei L. V. tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. P. ir G. P. tvarką: 1) Ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo su vaikais telefonu įspėjusi jų tėvą, du kartus per mėnesį penktadieniais vakare pasiima vaikus, nusiveža pas save ir sekmadienį juos grąžina; 2) Švenčių dienomis, vaikų atostogų laikotarpiu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo su vaikais telefonu suderinusi su vaikų tėvu, pasiima juos, nusiveža pas save ir grąžina juos tėvui su tėvu suderintu laiku; 3) Abu tėvai įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiams vaikams bendrauti su kitu iš tėvų telefonu, Skype ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais ir nesudaryti tam kliūčių. Priteisti iš ieškovės L. V. nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui po 175 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės su išlaikymo sumos, esant infliacijai, indeksavimu; priteisti iš ieškovės L. V. nepilnametės dukters G. P. išlaikymui po 150 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės su išlaikymo sumos, esant infliacijai, indeksavimu. Paskirti atsakovą M. P. nepilnamečių vaikų J. P. ir G. P. lėšų tvarkytoju. Atsakovas įsipareigoja per keturiolika darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti nepilnamečio sūnaus J. P. vardu banko sąskaitą ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nepilnamečiui J. P. valstybės teikiamų išmokų – šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio J. P. atidarytą sąskaitą banke, pateikiant iki sekančio mėnesio 28d. kas mėnesį banko išrašą ieškovei apie sūnaus J. P. banko sąskaitoje sukauptas ir panaudotas lėšas, kurios išimtinai bus skiriamos sūnaus J. P. kasdienių poreikių patenkinimui bei fiziniam ir socialiniam vystymuisi; atsakovas įsipareigoja per keturiolika darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti nepilnametės G. P. vardu banko sąskaitą ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl G. P. valstybės teikiamų išmokų – tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į G. P. atidarytą sąskaitą banke. Pateikiant iki sekančio mėnesio 28d. kas mėnesį banko išrašą ieškovei apie dukters G. P. banko sąskaitoje sukauptas ir panaudotas lėšas, kurios išimtinai bus skiriamos G. P. kasdienių poreikių patenkinimui bei fiziniam ir socialiniam vystymuisi.

5. 2025-08-12 atsakovas ketvirtą kartą patikslinto priešieškinio reikalavimus (DOK-56623), ir prašo: nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus J. P. asmens ir dukters G. P. gyvenamąją vietą su jų tėvu M. P.. Nustatyti ieškovei L. V. tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. P. ir G. P. tvarka: 1) Vaikai su motina bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį, motinai juos pasiimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant tėvui sekmadienį iki 16:00 val.; 2) Lyginiais kalendoriniais metais per visas didžiąsias metų šventes (tarp jų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, Joninės, Žolinė, Visų Šventųjų diena) vaikai praleidžia su motina; 3) Jei vaikų motina išreiškia aiškų nesutikimą pasinaudoti šia teise - ji gali šia teise nesinaudoti; 4) Nelyginiais metais visi šventiniai laikotarpiai praleidžiami su tėvu; 5) Vaikai pirmąją kiekvienų mokinių atostogų dalį (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) praleidžia su motina, o likusią atostogų dalį - su tėvu; 6) Jei vaikų gimtadienis patenka į motinos bendravimo laiką - vaikai ją praleidžia su motina; 7) Jei gimtadienis patenka į tėvo laiką - motina turi teisę vaiką pasveikinti tą dieną, iš anksto suderinus laiką ir formą; 8) Vaikai turi teisę būti su kiekvienu iš tėvų jų gimtadienio metu, jei tai techniškai įmanoma ir neprieštarauja kitai tvarkai. Šalys šį bendravimą organizuoja geranoriškai, tarpusavio susitarimu; 9) Per Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai laiką praleidžia su motina; 10) Per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) vaikai laiką praleidžia su tėvu; 11) Kai vaikai yra su tėvu, motina turi teisę kasdien bendrauti su vaikais telefonu ar vaizdo ryšiu nuo 18:00 iki 19:00 val., jei nėra objektyvių kliūčių. Tėvas turi analogišką teisę, kai vaikai yra su motina; 12) Kiekvienas iš tėvų turi teisę išvykti su vaikais į kitus miestus jų bendravimo metu; 13) Išvykimas su vaikais į užsienio valstybę galimas tik su kito tėvo rašytiniu sutikimu, nepriklausomai nuo kelionės trukmės ar šalies; 14) Apie planuojamą kelionę (tiek Lietuvos teritorijoje, tiek į užsienį), trunkančią ilgiau kaip 3 paras, kitas tėvas informuojamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Priteisti iš ieškovės L. V. nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui po 175 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės su išlaikymo sumos, esant infliacijai, indeksavimu. Priteisti iš ieškovės L. V. nepilnametės dukters G. P. išlaikymui po 150 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės su išlaikymo sumos, esant infliacijai, indeksavimu. Paskirti atsakovą M. P. nepilnamečių vaikų J. P. ir G. P. lėšų tvarkytoju. Atsakovas įsipareigoja per keturiolika darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti nepilnamečio sūnaus J. P. vardu banko sąskaitą ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nepilnamečiui J. P. valstybės teikiamų išmokų - šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio J. P. atidarytą sąskaitą banke, pateikiant iki sekančio mėnesio 28 d. kas mėnesį banko išrašą ieškovei apie sūnaus J. P. banko sąskaitoje sukauptas ir panaudotas lėšas, kurios išimtinai bus skiriamos sūnaus J. P. kasdienių poreikių patenkinimui bei fiziniam ir socialiniam vystymuisi. Atsakovas įsipareigoja per keturiolika darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti nepilnametės dukros G. P. vardu banko sąskaitą ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl G. P. valstybės teikiamų išmokų - tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnametės G. P. atidarytą sąskaitą banke. Pateikiant iki sekančio mėnesio 28d. kas mėnesį banko išrašą ieškovei apie dukters G. P. banko sąskaitoje sukauptas ir panaudotas lėšas, kurios išimtinai bus skiriamos G. P. kasdienių poreikių patenkinimui bei fiziniam ir socialiniam vystymuisi.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gyvenant kartu su atsakovu (nuo 2018 metų) jiems gimė du vaikai. Iš pradžių buvo viskas gerai, bet gimus vaikams, ji suprato jog su M. P. vesti bendrą ūkį bus sudėtinga, kadangi jis vengia atsakomybės, dažnai būna impulsyvus, net agresyvus, netinkamai elgėsi su jos vaikais, neprisidėjo prie bendro ūkio vedimo, girtuokliavo, dažnai elgėsi agresyviai, nepagarbiai. Todėl ji 2021 m. gruodžio mėnesį nusprendė, kad jai geriau bus likti vienai su vaikais ir nuo to laiko su vaikais gyvena viena, bei jiems puikiai sekasi. Todėl mano, jog vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais. Mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra adekvati, atsižvelgiant į berniuko specialius poreikius, be to yra padidėjęs vyriausybės nustatytas minimalios algos dydis. Mergaitei diagnozuota akių liga. Bei prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes piniginio išlaikymo atsakovas neteikė nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., prašo priteisti bent po 100 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad nustatė minimalų laikotarpį, nes atsakovas ir jiems gyvenant kartu buitimi nesirūpino. Pažymėjo, kad atsakovas neturi gebėjimo rūpintis berniuko specialiais poreikiais. Nurodė, kad berniuko vystymosi raida gerėja tik jos ir reikiamų specialistų pagalbos dėka. Pažymėjo, kad atsakovas atsisakė jai teikti bet kokią pagalbą, atsakovas nedalyvauja jokiose ugdymo įstaigose esančiose veiklose. Atsakovas nesirūpina teisinga vaikų mityba. Ji norėtų, kad atsakovas praneštų kada nori pasiimti vaikus, o ne tuomet kai pats to nori.

Atsiliepimas

7. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendro gyvenimo pabaiga su ieškove buvo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pirma savaitė, būtent po jo brolio vestuvių, po įvykusio eilinio konflikto, kai jis po trijų -keturių savaičių persikėlė gyventi į Palangą. Bendravimas tęsėsi, jis pasiimdavo vaikus savaitgaliais. Toks bendravimas buvo iki Kalėdų. Tikėjosi, kad dar iki metų pabaigos susitvarkys ir jo su ieškove santykiai, tačiau sužinojo, kad ieškovė jau seniai turi draugą. Jų santykių aiškinimosi metu (2023 m. rugpjūčio pirma savaitė) kilo konfliktas dėl automobilio, jis iškvietė policiją, ir nuo tada jie tapo žinomi vaikų teisėms. Tuomet ieškovė paprašė didesnio išlaikymo vaikams, ir jis nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio sąžiningai kiekvieną mėnesį pervedinėja į ieškovės bankinę sąskaitą pinigus vaikų išlaikymui. O iki tol jie kartu gyveno nuomojamame bute, kurį jis ir išnuomojo. Viskas buvo kaip ir gerai, toliau „dalinosi“ vaikais, kol ieškovė vėl pareikalavo didesnės sumos išlaikymui. Nurodė, kad J. labai nepriėmė ieškovės naujo draugo. Bet jis galvojo, kad viskas susitvarkys, tačiau situacija tik blogėjo. Ieškovė nesirūpino vaikų rūbais, pirko dėvėtus drabužius. Ieškovė vėliau pasiūlė jam auginti J., o išlaikymą mokėti tik vienam vaikui. Po to ji pasiūlė toliau mokėti po 500 Eur ir kad jis galėtų pasiimti vaikus kada nori, nes jai taip buvo patogiau, kadangi vaikai pusę laiko būdavo pas jį. Nurodė, kad ieškovė nesugeba pasirūpinti sūnumi, su juo nemoka bendrauti. Būdamas pas jį sūnus jaučiasi visuomet gerai. Jis ruošėsi pats kreiptis į tesimą, bet ieškovė tai padarė anksčiau. Jam nebuvo teikiama jokia informacija apie tai ką lanko vaikai, kur jie yra. Dukra jam yra pasakiusi, kad nori gyventi tik su juo. Akcentavo sūnaus J. stresą, ieškovei vežant į ugdymo įstaigą Giruliuose, nurodydamas jog vaikas galvoja, kad važiuoja į internatą. Pabrėžė, kad vaikai jį myli labiau, negu mamą. Mano, kad ieškovės pateikti diplomai fiktyvūs, jam asmeniškai jų nereikia, nes pats domisi, kai jam reikia. Į papildomus klausimus nurodė, kad užsiima automobilių remontu, pervežimais. Duodamas paaiškinimus 2025 m. rugpjūčio mėnesio 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad prieš mėnesį pradėjo internetinę prekybą automobilių detalėmis, pagal skelbimus. Planuoja rugsėjį „atidaryti“ mažąją bendriją. Autoserviso patalpas nuomoja Šilutėje. Planuoja samdyti žmogų, kuris užsiims automobilių remontu, bei nurodydamas, kad jis irgi gali nuvažiuoti perdažyti detalę, kol vaikai darželyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

8. Nustatyta, kad šalys gyvendamos kartu susilaukė dviejų vaikų – (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. P., o (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. P..

9. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Iš šalių paaiškinimų, teiktų pradinių procesinių dokumentų, vaiko teisių apsaugos tarnybos teiktų duomenų, nustatyta, kad tarp šalių iš pradžių nebuvo ginčo dėl jų vaikų gyvenamosios vietos, t.y. kad vaikai gyventų su mama (byloje ieškovė L. V.), su kuria yra vaikų faktinė gyvenamoji vieta ir dabar. Atsakovo pateikta informacija apie tai, kad jis 2025-08-04 m. deklaravo jų gyvenamąją vietą savo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nekeičia faktinės vaikų gyvenamosios vietos. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pakeitė nuomonę ir tikslino priešieškinio reikalavimus, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo.

11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, pateiktus vaikų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, teismo psichologo 2025 m. rugsėjo 12 d. rašytinę išvadą, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo keisti faktinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.

12. Atsakovas neįrodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su mama pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, teises. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad ieškovė nesirūpina vaikais, kad negeba su jais bendrauti. Tokius atsakovo teiginius paneigia tiek pačios ieškovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, liudytojos V. B. parodymai, tiek byloje ištirti rašytiniai įrodymai: Klaipėdos lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2024-09-23 bei 2024-11-15 pažymos, 2024-10-10 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, 2025-08-06 VšĮ „Testas“ pažyma, 2025-05-10 sutartis su Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykla. Tarp šalių nėra ginčo, kad abu jų vaikai turi sveikatos problemų, ypač sunki diagnozė dėl jų sūnaus J.. Tačiau visi bylos duomenys patvirtina, kad būtent ieškovės pastangų dėka (kreipimasis į specialistus, atliekamos terapijos) vaiko raida gerėja. Atsakovo argumentus, kad sūnaus J. sveikatai kenkia ieškovės naudojimasis Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose teikiamomis trumpalaikės socialinės globos paslaugomis, paneigia šios įstaigos 2024-11-18 ir 2024-11-20, 2025-07-23 raštai, 2025-08-08, 2023-09-01, 2023- 12-11, 2024-12-05, 2024-07-05, 2025-03-10 paslaugų teikimo sutartys, 2024-11-26 vaiko situacijos vertinimo anketos, 2024-11-27 vaiko situacijos vertinimo sprendimas.

13. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis iki savo priešieškinio reikalavimų pateikimo būtų kreipęsis į vaikų ugdymo įstaigas ir nebūtų gavęs jam reikalingos informacijos. Atsakovo argumentai, kad ieškovė pateikė į bylą fiktyvius pažymėjimus nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas teigiamai vertina atsakovo pateiktą įrodymą, kad jis 2025-04-09 baigė pozityvios tėvystės kursus, buvo geras sportininkas, tačiau tai nepatvirtina jog jis turi specialias žinias, kurios reikalingos auginant vaiką, kuriam diagnozuota sunki autizmo forma. O atsakovo noras išmokyti sūnų plaukti įgyvendinamas ir tėvo bendravimo su sūnumi metu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad L. V. yra Klaipėdos autizmo asociacijos „Lietuvos vaikai“ narė. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei šalių mažamečius vaikus padeda prižiūrėti ir auklėti jos vaikai iš pirmosios santuokos. Tai patvirtino liudytoja apklausta ieškovės duktė V. B.. Atsakovo nurodymas, kad jis ketina suderinti savo individualią Šilutės rajone vykdomą automobilių remonto veiklą su vaikų auginimu, priežiūra, nuvežimu į ugdymo įstaigas, pas gydytojus ir pan., yra nepagrįstas. Atsakovas duodamas paaiškinimus 2025 m. rugpjūčio mėnesio 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad prieš mėnesį pradėjo internetinę prekybą automobilių detalėmis, pagal skelbimus. Planuoja rugsėjį „atidaryti“ mažąją bendriją, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos tokių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad tokius savo planus atsakovas nurodė ir dar 2024-08-07, kai vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai buvo atvykę vertinti šeimos gyvenimo sąlygų tuometinėje atsakovo gyv. vietoje adresu (duomenys neskelbtini), 2024-10-29 kai vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai buvo atvykę vertinti šeimos gyvenimo sąlygų tuometinėje atsakovo gyv. vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad atsakovas nuolat keičia savo gyvenamąją vietą, dabar gyvena nuomojamame bute pagal 2025-07-11 nuomos sutartį, nuomos sutarties terminas iki 2026-07-14.

14. Teismui padarius išvadą, kad nėra teisinio pagrindo keisti faktinės vaikų gyvenamosios vietos, vaikų gyvenamoji vieta su motina atitinka vaikų interesus, atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas, šalių sūnaus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

15. Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156, 3.159 straipsniai). Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

16. Įstatyme numatyta, kad tuo atveju, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

17. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką .

18. Įvertinus abiejų šalių reikalavimus dėl prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos, teismas daro išvadą, kad nustatant atskirai gyvenančio tėvo – atsakovo M. P. bendravimo su vaikais tvarką, tenkintina dalis ieškovės, dalis atsakovo reikalavimų. Pagrindinė prašoma nustatyti bendravimo tvarka pagal abiejų šalių reikalavimus iš esmės sutampa. Laikytinas nepagrįstu ieškovės reikalavimas, kad nustačius kuriomis konkrečiomis dienomis ir valandomis atsakovas pasiims vaikus, atsakovas turi iš anksto prieš dvi valandas ieškovę įspėti. Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką šalys privalės jos laikytis, t.y. atsiranda ne tik ieškovės pareiga pagal nustatytą tvarką leisti atsakovui bendrauti su vaikais, bet ir atsakovo pareiga tokį teismo patvirtintą susitarimą vykdyti. Taip pat darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo tvarką dėl bendravimo atostogų, Tėvo bei Motinos dienų, gimtadienių metu. Taip pat pažymėtina, kad yra nustatoma ne vaikų, o tėvo, gyvenančio skyriumi bendravimo tvarka. Išvykimas su vaikais į užsienio valstybę galimas tik su kito tėvo rašytiniu sutikimu, t.y. tiek ieškovės, tiek atsakovo, todėl tai nėra trauktina į bendravimo tvarką.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nepilnamečių vaikų interesus, tvirtintina tokia atsakovo M. P. bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiais vaikais J. P. ir G. P.:

20. 1) vaikų tėvas M. P. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį 17.00 val. pasiima dukrą G. P. iš Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, o šio lopšelio-darželio nelankymo metu iš jos gyvenamosios vietos, sūnų J. P. - visais atvejais iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina abu vaikus į jų gyvenamąją vietą artimiausią sekmadienį iki 20:00 val.; 2) vaikų tėvas M. P. kiekvienų metų gruodžio 25 d. 15:00 val. pasiima G. P. ir J. P. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tų pačių metų gruodžio 28 d. iki 18:00 val.; 3) vaikų tėvas M. P. neporiniais metais prieš Velykų dieną penktadienį 17:00 val. pasiima G. P. ir J. P. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną (pirmadienį) iki 18:00 val.; 4) atsakovas M. P. praleidžia su vaikais antrąją kiekvienų mokinių atostogų dalį (rudens, žiemos, pavasario, vasaros); 5) jei vaikų gimtadienio diena patenka į atsakovo bendravimo laiką - vaikai ją praleidžia su tėvu, jeigu ne, vaikų tėvas turi teisę vaiką pasveikinti tą dieną, iš anksto suderinus su vaiko mama laiką ir formą; 6) jei šalių gimtadieniai yra ne jų bendravimo su vaikais laiku, šalys turi teisę atskirai suderinti tos dienos bendravimą su vaikais; 7) per Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai laiką praleidžia su motina; 8) per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) vaikai laiką praleidžia su tėvu; 10) atsakovas turi teisę papildomai bendrauti su vaikais telefonu ar vaizdo ryšiu tik tokį laiką suderinęs su vaikų mama, atsižvelgiant į jų užimtumą, gebėjimą pagal amžių ir sveikatos būklę tokiu būdu bendrauti bei atsakovui pasirūpinus tokiomis ryšio priemonėmis; 11) atsakovas M. P. jo bendravimo su vaikais laiku turi teisę išvykti su vaikais į kitus miestus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

22. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis).

23. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

24. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

25. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

27. Taip pat kasacinis teismas, plėtodamas suformuotą praktiką, išaiškino, kad nors vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

28. Aktualioje Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).Taigi, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

29. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gauna 611,60 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Be to, ieškovei kompensuojama dalis būsto nuomos, bei gauna išmoką kiekvienam vaikui po 152,75 Eur, vaiko šalpos neįgalumo pensiją 394 Eur. Pagal bylos duomenis L. V. vardu buvo registruotas automobilis PEUGEOT, pirmos registracijos data 2012-03-22. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė duomenis, kad iš J. P. skirtos neįgalumo kompensacijos automobiliui įsigyti buvo 2025-04-16 nupirktas automobilis „TOYOTA“. 2025 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi ieškovei ir su ja gyvenantiems keturiems nepilnamečiams vaikams išnuomotas socialinis būstas (duomenys neskelbtini).

31. M. P. 2024-02-09 išduotas individualios veiklos pažymėjimas – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2022-06-23 2023-05-23 gavo pajamas iš UAB „Philip Morris“. Patvirtindamas savo gaunamas pajamas iš individualios veiklos atsakovas pateikė pajamų mokesčio deklaracijas už 2022 metus deklaruota pajamų suma 16324,91 Eur; už 2023 metus deklaruota pajamų suma 14150,42 Eur. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jo pajamos per mėnesį apie 1500 Eur (2025-07-24 šeimos sąlygų tyrimo aktas). Taip pat M. P. vardu registruotas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (duomenys neskelbtini).

32. Vertinant šalių turtinę padėtį darytina išvada, kad atsakovo M. P. turtinė padėtis yra geresnė, ką jis ir pats patvirtina savo reikalavime dėl išlaikymo priteisimo priteisti iš L. P. mažesnę sumą, negu jis skirtų vaikų išlaikymui. Tačiau pažymėtina, kad nors ieškovė nedirba, tačiau ji gauna 611,60 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Taip pat ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad gauna pajamas iš kepamų desertų. Tokią atsakovo nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. B.. Be to, ieškovė ir nepagrindė kodėl ji turėdama tam reikiamą kvalifikaciją, prižiūrėdama vaikus namie negalėtų tokia veikla užsiimti ir gauti papildomas pajamas. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ji augina dar du nepilnamečius vaikus.

33. Teismas sutinka su tuo, kad atsakovas M. P. bendraudamas su vaikais taip pat patiria išlaidų vaikų maistui, pramogoms apmokėti. Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant ginčo šalių (vaiko tėvų) turtinę padėtį svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnė aprūpinimo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

34. Teismas taip pat pažymi, kad vaikai nėra atsakingi už tėvų prievoles, todėl nevertintinos šalių patiriamos išlaidos nuomai, komunaliniams mokesčiams ir pan., juolab jog ieškovei dalis šių išlaidų yra kompensuojama savivaldybės.

35. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas J. P., teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsižvelgiant į berniuko sveikatos būklę, vaiko šalpos neįgalumo pensijos be abejo neužtenka. Tačiau sutiktina ir su atsakovu, kad šie pinigai turi būti naudojami būtent specialiems vaiko poreikiams tenkinti. Tačiau be specialių poreikių, J., kaip ir bet kuris kitas vaikas, turi kasdienių poreikių, todėl jam tėvų skiriamas išlaikymas neturi būti mažinamas vien tik todėl, kad mokama neįgalumo pensija. Byloje nustatyta, kad šalių dukra turi sveikatos problemų dėl regėjimo, tačiau byloje nepateikti duomenys, kad tam paskirtas specialus gydymas ir reikalingos papildomos lėšos. Abiejų vaikų amžiaus skirtumas yra nedidelis, todėl teismas negali vertinti, kad kasdieniai vaikų poreikiai yra labai skirtingi, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti kažkuriam tai vaikui priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad atskiros išlaidos, patirtos vaikų gydymui, neįeina į mėnesines periodines vaiko išlaikymo išlaidas. Pateikus konkrečius įrodymus, reiškiamas reikalavimas tokias išlaidas priteisti. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad kasdieniams vaikų poreikiams šiuo metu yra pakankama 500 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį. Bei įvertinus geresnę atsakovo finansinę bei turtinę padėtį, darytina išvada, kad jis vaikų išlaikymui gali skirti didesnę dalį, t.y. po 300 Eur kiekvienam vaikui.

36. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

37. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2024 m. liepos 25 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu atmestinas atsakovo reikalavimas atidaryti vaikų vardu banko sąskaitas ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaikams valstybės teikiamų išmokų pervedimo į šias sąskaitas. Taip pat atmestinas atsakovo reikalavimas pateikti ataskaitas apie nepilnamečiams vaikams skirtų išmokų panaudojimą, nes tai kaip naudojamos vaikams skirtos lėšos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Įstatymas nustato, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

38. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo

39. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, pagal kurį teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

40. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

41. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečio sūnaus J. P. ir nepilnametės dukters G. P. išlaikymo įsiskolinimą 4600,00 eurų už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio l d. iki 2023m. liepos 1 d.

43. Visų pirma, ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl nurodyto įsiskolinimo termino pradžios. Ieškinyje nurodyta aplinkybė – 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovė su atsakovu galutinai nutraukė santykius, nuo 2021 m. gruodžio mėnesio sūnaus J. P. ir dukters G. P. gerove ji rūpinasi viena. Teismo posėdžio metu, ieškovė, davusi teismui priesaiką, nurodė, kad ji 2021 m. gruodžio mėnesį nusprendė, kad jai geriau bus likti vienai su vaikais ir nuo to laiko su vaikais gyvena viena.

44. Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendro gyvenimo pabaiga su ieškove buvo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pirma savaitė, būtent po jo brolio vestuvių, po įvykusio eilinio konflikto, kai jis po trijų -keturių savaičių persikėlė gyventi į Palangą. Jų santykių aiškinimosi metu (2023 m. rugpjūčio pirma savaitė) kilo konfliktas dėl automobilio, jis iškvietė policiją, ir atsakovo nurodymu nuo tada jie tapo žinomi vaikų teisėms.

45. Teismas daro išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jų santykiai faktiškai iširo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pirmą savaitę. Atsakovo nurodytą aplinkybę patvirtina su atsiliepimu pateiktos lėktuvo bilietų kopijos, atostogų ir švenčių nuotraukos. Ieškovės atstovo argumentas, kad nuotraukoje žmonės tik šiaip sau stovi kartu, laikytinas nepagrįstu. Juolab, jog ieškovė ir neneigė, kad kartu su atsakovu dalyvavo jo brolio vestuvėse. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo nurodytą aplinkybę dėl jų konflikto dėl automobilio patvirtina pačios ieškovės vaiko teisių apsaugos institucijai teiktos nuotraukos bei video, vaiko situacijos vertinimai, atlikti vaiko teisių apsaugos institucijos po nurodyto įvykio. Taip pat teismas vertina, jog atsakovo pateiktos nuotraukos apie tai, kad jis dar 2023-07-25 fiksuoja skaitiklių duomenis, patvirtina šalių bendro ūkio vedimą. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad teismas negali laikyti tinkamu ir patikimu įrodymu teismo posėdžio metu ieškovės dukters iš pirmos santuokos - V. B. duotus parodymus. Ne tik todėl, kad ji yra liudytojos dukra, bet ir todėl, kad ji yra nepilnametė. Iš liudytojos duotų parodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovė aptarė su dukra ką reikės sakyti teisme, nes liudytoja kartoja ieškovės žodžius. Taip pat liudytoja keitė savo nurodomas datas, norėdama pasakyti nuo kada M. P. nebegyvena kartu su jos mama. Pažymėtina, kad liudytojos nurodytas prieš 3-4 metus įvykęs konfliktas, kurio metu jos žodžiais M. P. susipyko su mama ir išėjo gyventi kitur, sutampa su atsakovo nurodyta aplinkybe dėl konflikto su automobiliu. Taip pat pažymėtina, kad ne savo nepilnamečio vaiko parodymais remdamasi ieškovė turėjo įrodinėti jos nurodytą atsakovo išlaikymo pareigos nevykdymą savo nepilnamečiams vaikams.

46. Ieškovei neįrodžius, kad jos ir atsakovo bendras ūkio vedimas pasibaigė 2021 m. rugpjūčio mėnesį, neįrodžius kad nuo šio laikotarpio atsakovas nebesirūpino vaikais, kad jie abu turėjo didesnes pajamas, negu tuo metu galėjo skirti vaikų išlaikymui, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

48. Byloje pateikta 2025 m. spalio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-11262, kurioje nurodyta, kad susidarė antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 944,19 Eur.

49. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas sumokėjo 1000 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas.

50. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Įvertinus teismo sprendimu priteistiną išlaikymo vaikams sumą, darytina išvada, kad už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo mokėtinas 180 Eur žyminis mokestis (500*12=6000*3 %=180 (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Kadangi byla pradėta naudojant elektroninių ryšių priemones, iš atsakovo valstybei priteistina 135,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

51. Kadangi teismas iš dalies tenkino tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos, darytina išvada jog dėl šio reikalavimo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu, iš šalių nėra priteistinos.

52. Vertinant atsakovo ir ieškovės patirtas išlaidas teisinei pagalbai, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra pagrįstos, neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, atitinka bylos sudėtingumą. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra patenkinta apie 50 proc. tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai iš šalių nėra priteistinos.

53. Iš byloje esančios teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra 7,93 Eur (mažesnė negu 8 Eur suma), todėl jų priteisimo klausimas nesvarstytinas ((CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 307 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį ir prešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų mama - ieškove L. V..

Nustatyti tokią vaikų tėvo atsakovo M. P. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) vaikų tėvas M. P. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį 17.00 val. pasiima dukrą G. P. iš Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, o šio lopšelio-darželio nelankymo metu iš jos gyvenamosios vietos, sūnų J. P. - visais atvejais iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina abu vaikus į jų gyvenamąją vietą artimiausią sekmadienį iki 20:00 val.; 2) vaikų tėvas M. P. kiekvienų metų gruodžio 25 d. 15:00 val. pasiima G. P. ir J. P. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tų pačių metų gruodžio 28 d. iki 18:00 val.; 3) vaikų tėvas M. P. neporiniais metais prieš Velykų dieną penktadienį 17:00 val. pasiima G. P. ir J. P. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną (pirmadienį) iki 18:00 val.; 4) atsakovas M. P. praleidžia su vaikais antrąją kiekvienų mokinių atostogų dalį (rudens, žiemos, pavasario, vasaros); 5) jei vaikų gimtadienio diena patenka į atsakovo bendravimo laiką - vaikai ją praleidžia su tėvu, jeigu ne, vaikų tėvas turi teisę vaiką pasveikinti tą dieną, iš anksto suderinus su vaiko mama laiką ir formą; 6) jei šalių gimtadieniai yra ne jų bendravimo su vaikais laiku, šalys turi teisę atskirai suderinti tos dienos bendravimą su vaikais; 7) per Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai laiką praleidžia su motina; 8) per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) vaikai laiką praleidžia su tėvu; 10) atsakovas M. P. turi teisę papildomai bendrauti su vaikais telefonu ar vaizdo ryšiu tik tokį laiką suderinęs su vaikų mama, atsižvelgiant į jų užimtumą, gebėjimą pagal amžių ir sveikatos būklę tokiu būdu bendrauti, bei atsakovui pasirūpinus tokiomis ryšio priemonėmis; 11) atsakovas M. P. jo bendravimo su vaikais laiku turi teisę išvykti su vaikais į kitus miestus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. 2024 m. liepos 25 d., iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną L. V..

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 135,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Audra Hadrovska