- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- 1-2905-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.5Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. sausio 27 d. apie 11.30 val. „Dūmų“ viešojo transporto stotelėje šalia pastato, esančio Dūmų g. 3C, Vilniuje, V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), nepakluso viešojo administravimo funkcijas vykdančio SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus M. P. reikalavimams pateikti važiavimo bilietą bei, vengdamas administracinės atsakomybės už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, sukėlė konfliktą, kurio metu pasipriešino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui M. P., t. y. tyčia savo kūno korpusu pastūmė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių M. P., dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, dėl to M. P. buvo padarytos poodinės kraujosruvos sėdmens kairėje bei kairėje šlaunyje, t. y. sužalojimai, nežymiai sutrikdę M. P. sveikatą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo autobusu. Jis turėjo du didelius krepšius, kuriuos jis padėjo autobuso gale, po ko norėjo pažymėti važiavimo bilietą, tačiau bilietėlių žymėjimo aparatas buvo išjungtas, o į autobusą įlipo keleivių kontrolieriai. Jis bandė keleivių kontrolieriams paaiškinti situaciją, tačiau pastarieji jo nesiklausė. Kontrolierius M. P. griebė jį už striukės ir pradėjo tampyti, išsivedęs jį iš autobuso lauke vis dar tampė jį už striukės. Jis tyčia pastūmė keleivių kontrolierių, dėl ko šis nukrito, o jis pats užkrito ant parkritusio keleivių kontrolieriaus. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, gailisi. Jis per mėnesį uždirba apie 1 000 eurų, tačiau jis moka išlaikymą vaikui. Nukentėjusiajam per mėnesį jis galėtų mokėti po 100 eurų žalos atlyginimo, šiuo metu nukentėjusiajam jis yra sumokėjęs 100 eurų. Su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais jis sutinka.
Teisiamojo posėdžio metu V. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad 2019 m. sausio 27 d. apie 11.20 val. „Tremtinių“ viešojo transporto stotelėje, Vilniuje, jis kartu su savo sugyventine V. J. įlipo į maršrutu Nr. 14 važiuojantį autobusą. Jis turėjo didelį krepšį, todėl įlipęs į autobusą jis nuėjo minėtą krepšį padėti ant autobuso sėdynės, po ko ėjo pažymėti savo bilietą, tačiau priėjęs prie komposterio jis pamatė, jog komposteris yra išjungtas, o po kelių sekundžių autobusui sustojus stotelėje šalia pastato, esančio Dūmų g. 3C, Vilniuje, į autobusą įlipo keleivių kontrolieriai. Tuo metu jis stovėjo prie komposterio ir kontrolieriui iš karto pasakė norėjęs pažymėti bilietą, tačiau nespėjęs. Jis bandė paaiškinti, jog įvyko nesusipratimas, kad jis norėjo pažymėti savo bilietą, tačiau kontrolierius jo neklausė, pasakė, kad jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas už važiavimą be bilieto ir, griebęs jį už striukės atlapų, pradėjo tempti jį iš autobuso į lauką. Jam tai nepatiko ir jis pradėjo stumti kontrolierių nuo savęs, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, bet kontrolierius vis tiek jį ištempė iš autobuso. Lauke jis kontrolierių dar stipriau stūmė nuo savęs, dėl ko jie abu neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo: kontrolierius pargriuvo ant nugaros, o jis užgriuvo ant pargriuvusio kontrolieriaus. Prie jų pribėgo kiti du kontrolieriai ir jį sulaikė. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pristatė jį į policijos komisariatą. Jis nenorėjo sukelti kontrolieriui fizinio skausmo ar kontrolierių sužaloti – tiesiog jis buvo išgėręs ir kontrolierius savo grubiu elgesiu išprovokavo konfliktą, dėl ko jis nesusivaldęs pradėjo stumti kontrolierių nuo savęs. Dėl šio įvykio jis labai gailisi (b. l. 81, 82, 90, 91).
Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. 2019 m. sausio 27 d. jis dirbo kartu su kontrolieriais R. R., J. Š., S. J.. Apie 11.30 val. tikrindamas maršrutu Nr. 14 važiuojantį autobusą įlipęs į pastarąjį jis keleivių paprašė paruošti bilietus patikrinimui. Jis pamatė, kaip iš galinės autobuso dalies link jo eina vyriškis su moterimi. Vyriškis buvo nusiteikęs agresyviai, buvo akivaizdu, kad vyriškis yra neblaivus. Vyras norėjo išlipti, tačiau jis paprašė pateikti bilietą. Vyras pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir bandė stumti jį kūnu iš autobuso. Išlipęs iš autobuso vyras pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu. Paaiškinus, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paprašytas pateikti asmens dokumentą, vyriškis jį stipriai stūmė ir jis krito ant žemės, po ko vyriškis užkrito ant jo. Pargriuvęs jis pajuto fizinį skausmą dubens srityje. Tuo metu J. Š. atitraukė minėtą vyriškį, kuris pradėjo priešintis ir J. Š.. Iš automobilio išlipęs R. R. bandė nuraminti vyrą, prašydamas pateikti Vilniečio kortelę. Vyras pateikė Vilniečio kortelę. Tuo metu jis buvo paskambinęs pagalbos telefonu 112. R. R., paėmęs Vilniečio kortelę, nuėjo į tarnybinį automobilį, o minėtas vyras nuėjo paskui. Iki policijos atvykimo minėtas vyras toliau elgėsi agresyviai, keikė juos necenzūriniais žodžiais, grasino tuoj pakviesiantis draugus išsiaiškinti. Vyras buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose pareigūnams nustačius minėto vyro asmenybę, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Policijos komisariato patalpose jį apžiūrėjo atvykę Vilniaus greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jam diagnozavo galimą dubens srities traumą. Jis nurodė į ligoninę atvyksiantis vėliau. Šis įvykis yra nufilmuotas vaizdo registratoriumi, kurį turėjo J. Š., ir vaizdo kameromis, įrengtomis tarnybiniame automobilyje. Po šio įvykio jis kreipėsi į Lazdynų ligoninę bei savo šeimos gydytoją Antakalnio poliklinikoje, taip pat nuvyko į teismo medicinos ekspertizės įstaigą. Šio įvykio metu jis patyrė moralinę žalą (b. l. 17, 20-23).
Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. 2019 m. sausio 27 d. jis su kolegomis tikrino autobusų keleivius viešojo transporto stotelėje, esančioje Dūmų gatvėje, Vilniuje. Apie 11.30 val. tikrinant maršrutu Nr. 14 važiuojantį autobusą, vienas iš M. P. tikrinamų keleivių buvo agresyviai nusiteikęs, kažkuo nepatenkintas. Jis girdėjo, kaip M. P. paprašė vyriškio pateikti keleivio bilietą, tačiau vyriškis pasakė nespėjęs pažymėti savo bilieto. M. P. paaiškinus, kad vyriškis turi išlipti iš autobuso ir eiti į keleivių kontrolės autobusiuką, vyriškis iš karto pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, pradėjo savo kūnu stumti M. P. link išėjimo durų. Vyras staiga stūmė M. P. Jis tuo metu stovėjo šalia, ant jo uniformos buvo įrengta įjungta tarnybinė kamera. Jis bandė geruoju nuraminti vyriškį, tačiau vyras toliau elgėsi agresyviai, toliau stūmė M. P. prie durų. Vyras išstūmė M. P. atbulą, numušdamas pastarojo ranką nuo turėklų, o lauke prie autobuso vyriškis vėl stipriai savo kūnu pastūmė M. P. ir parvertė pastarąjį ant nugaros, o pats užgriuvo ant M. P. Jis tuo metu griebė vyriškį už rankos, norėdamas pastarąjį atitraukti nuo M. P., tačiau vyriškis alkūne smūgiavo jam, bet nepataikė, tik nukreipė jo tarnybinę kamerą, įrengtą ant uniformos. Kameros vyras nesugadino, tik pakreipė į šoną. Atsikėlęs nuo žemės M. P. iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį (b. l. 40-42).
Ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad ji dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontroliere. 2019 m. sausio 27 d., dirbdama pamainoje kartu su M. P., R. R. ir J. Š., ji tikrino autobusų keleivius viešojo transporto stotelėje, esančioje Dūmų gatvėje, Vilniuje. Apie 11.30 val. privažiavus maršrutu Nr. 14 važiuojančiam autobusui ji stovėjo lauke, o M. P. ir J. Š. įlipo tikrinti keleivius. Pro atidarytas autobuso dureles ji girdėjo, kaip autobuso viduje M. P. paprašė pateikti keleivio bilietą, tačiau vyriškis sakė bilieto neturintis, pradėjo kalbėti pakeltu tonu, buvo akivaizdžiai agresyviai nusiteikęs ir nepatenkintas, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, be to, pradėjo savo kūnu stumti M. P. link išėjimo durų ir po kelių akimirkų išstūmė pastarąjį iš autobuso. Būnant lauke vyriškis toliau stumdė M. P. ir staiga pastūmė M. P. taip stipriai, jog pastarasis parkrito, o vyriškis užkrito ant M. P.. J. Š. bandė atitraukinėti vyriškį nuo gulinčio M. P., tačiau vyriškis bandė smūgiuoti J. Š., nuplėšė pastarojo akinius bei nukreipė tarnybinę vaizdo filmavimo kamerą, įrengtą ant uniformos. Tuo metu ji nubėgo į tarnybinį autobusiuką, kur buvo kiti sulaikyti pažeidėjai ir kitas kolega R. R. Pastarajam ji pasakė, kad šis eitų gelbėti kolegas, o pati pasiliko tarnybiniame autobusiuke. Greitai atvyko policijos pareigūnai, kurie išvežė minėtą agresyvų vyriškį (b. l. 44, 45).
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad iki 2019 m. kovo mėn. pabaigos jis dirbo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. 2019 m. sausio 27 d. jis dirbo pamainoje kartu su M. P., S. J. ir J. Š., tikrino autobusų keleivius viešojo transporto stotelėje, esančioje Dūmų gatvėje, Vilniuje. Apie 11.30 val. privažiavus autobusui jis buvo keleivių kontrolės mikroautobuse su prieš tai sulaikytais pažeidėjais, o M. P., J. Š. ir S. J., buvę lauke, įlipo į autobusą tikrinti keleivius. Netrukus jis lauke išgirdo triukšmą – pažiūrėjęs pro langą jis pamatė, kaip lauke prie autobuso ant M. P. užgriuvo vyriškis. Jis pakvietė S. J., kad ši pasiliktų su pažeidėjais autobusiuke, o pats nubėgo prie M. P. ir kitų kolegų. Jam atbėgus M. P. ir agresyvus vyras jau buvo atsikėlę, M. P. su J. Š. dviese laikė už rankų vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo – pažeidėją, važiavusį be bilieto. Vyriškis vis bandė pasišalinti, sakė išeisiantis ir niekas jo nesulaikys. Jis bandė vyriškį apraminti, paprašė pateikti važiavimo bilietą. Tada vyriškis truputį apsiramino, pasakė turintis bilietą, bet kažkodėl negalėjęs pastarojo pažymėti. Pasiėmęs vyriškio važiavimo bilietą jis nuėjo patikrinti. Tuo metu buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai išvežė vyriškį į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad 2019 m. sausio 27 d. apie 11.00 val. kartu su V. M. apsipirkę parduotuvėje „Maxima“, esančioje Stepono Batoro g. 41, Vilniuje, jie važiavo namo autobusu. Įlipusi į autobusą ji turėjo tris didelius pirkinių maišus, kuriuos nuėjo padėti ant grindų autobuso gale, po ko norėjo pažymėti Vilniečio kortelę. Padėjęs maišus V. M. nuėjo prie komposterio, tačiau komposteris yra išjungtas. Autobusas dar nebuvo privažiavęs stotelės, todėl V. M. stovėjo su Vilniečio kortele ir nežinojo, ką daryti. Autobusui sustojus „Dūmų“ viešojo transporto stotelėje, į autobusą įlipo keleivių kontrolieriai, vienas iš kurių iš karto priėjo prie V. M.. Ji tuo metu buvo autobuso gale ir girdėjo, kaip V. M. padėjo aiškinti norėjęs pažymėti bilietą, bet nespėjęs, nes komposteris buvęs išjungtas. Šalia buvusios keleivės taip pat pradėjo aiškinti kontrolieriams, kad V. M. tiesiog nespėjo pažymėti bilieto, tačiau kontrolieriai nieko neklausė ir pasakė, kad V. M. pažeidė važiavimo taisykles ir pastarajam bus surašytas protokolas. V. M. labai susinervino ir nenorėjo išlipti, o kontrolierius pasakė, kad iškvies policiją. Tada V. M. sutiko išlipti, tačiau kontrolierius V. M. užstojo kelią ir neleido lipti. V. M. buvo išgėręs, todėl susinervino ir pamatęs, jog kontrolierius visiškai nenori jo išklausyti, pradėjo savo kūnu stumti kontrolierių iš autobuso. Tuo metu antras kontrolierius stovėjo prie durų ir, uždėjęs savo ranką ant turėklų, laikė V. M.. Pastarasis tiesiog labai susinervino dėl neteisingos baudos ir įsižeidęs norėjo išlipti iš autobuso, todėl toliau savo kūnu stūmė kontrolierių. Jie abu išlipo ir lauke vėl susistumdė. Ji visų detalių nematė, bet pamatė, kad jie abu nukrito ant žemės. Buvo triukšmas ir sumaištis. Ji visą laiką bandė raminti V. M., bandė jam paaiškinti, kad neverta ginčytis. V. M. su kontrolieriumi atsistojus nuo žemės, kontrolieriai iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę pristatė juos į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 49, 50).
Ikiteisminio tyrimo metu M. B. (M. B.) parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. sausio 27 d. apie 11.35 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. B. buvo gautas pranešimas, kad šalia pastato, esančio Dūmų g. 3A, Vilniuje, keleivių kontrolieriai prašo pagalbos, kadangi keleivis puola muštis. Nuvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi M. P., kuris paaiškino, kad „Dūmų“ viešojo transporto stotelėje, Vilniuje, maršrutu Nr. 14 važiuojančio autobuso keleivių patikrinimo metu V. M. elgėsi agresyviai, keikė M. P. necenzūriniais žodžiais, pastarąjį pastūmė, dėl ko M. P. pargriuvo ir pajuto stiprų fizinį skausmą dubens srityje. V. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 55).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. sausio 27 d. 12.16 val. V. M. iškvepiamame ore rasta 2,05 promilės alkoholio (b. l. 94).
Specialistas, apžiūrėjęs M. P. medicininius dokumentus, nustatė, kad M. P. padarytos poodinės kraujosruvos sėdmens kairėje bei kairėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. sausio 27 d. paveikus kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vieno įvykio metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant (b. l. 37, 38).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą SĮ „Susisiekimo paslaugos“, nustatyta, kad vaizdo įraše matomas priešais kamerą autobuse prie durų stovintis vyras, šalia stovi moteris, už kadro girdimas vyriškas balsas: „Policiją iškvieskit“, moteris sako „Nereikia, nereikia policijos...“. Vyras bando išlipti iš autobuso, tačiau išėjimą užstoja keleivių kontrolierius, kuris prašo pateikti dokumentą. Vyras keikiasi necenzūriniais žodžiais, keleivių kontrolierius pakartoja prašymą pateikti dokumentą, autobuse kyla sumaištis. Keleivių kontrolierius atstumia vyrą nuo savęs, vyras atsitraukia į autobuso vidų, po ko vėl prieina prie keleivių kontrolieriaus ir vėl keikiasi necenzūriniais žodžiais. 00.00.14 įrašo minutę matyti, kaip vyras prieina prie keleivių kontrolieriaus ir rankomis išstumia pastarąjį iš autobuso, moteris bando raminti vyrą. Keleivių kontrolierius išlipa iš autobuso, tarp durų ir keleivių kontrolieriaus atsistoja moteris. Vyras toliau keikiasi ir stumdo moterį, norėdamas išlipti, keleivių kontrolieriui sako „Ko tu nori?“. Keleivių kontrolierius vėl įlipa į autobusą, sako „Palaukit, dokumentą paieškokit“. Vyras kitam keleivių kontrolieriui sako „Aš ką tik užėjau, ką tik, nespėjau pramušti“. Kitas keleivių kontrolierius sako „Jūs užėjote praeitam sustojime“, vyras atsako „Va šitam, va, va, moteris gali pasakyti“. Keleivių kontrolierius klausia „Kuriame, va šitame sustojime?“, moteris atsako „Ne, šitame“, vyras sako „Va šitame“. Keleivių kontrolierius sako „Šitam sustojime?“, vyras sako „Nespėjau pramušti“, autobuse vyksta ginčas. Įraše matomas keleivių kontrolierius, lauke prie autobuso durų telefonu kviečiantis policijos pareigūnus. Vyras eina prie durų, keleivių kontrolierius uždeda ranką ant durų ir sako „Nereikia niekur eiti“. Vyras stumdosi, autobuse sumaištis, vaizdas neaiškus. Įrašo 00.01.16 minutę matyti, kaip vyras nugara išlipa iš autobuso, lauke eina prie keleivių kontrolieriaus ir kelis kartus sako „Ko tu nori, a?“, keleivių kontrolierius sako „Dokumentus duokit, apsiramink“. Įrašo 00.01.26 minutę vyras priėjęs prie keleivių kontrolieriaus sako „Patrauk rankas… ko tu nori, a?“. Vėl vyksta ginčas, keleivių kontrolierius atstumia vyrą nuo savęs. Įrašo 00.01.44 minutę matyti, kad keleivių kontrolierius laiko vyrą už rankos, vyras priešinasi, keikiasi, keleivių kontrolierius kelis kartus pakartoja „Pabandyk...“. Įrašo 00.01.54 minutę matyti, kaip vyras nustumia keleivių kontrolierių nuo savęs, keikiasi, o keleivių kontrolieriai vyrui liepia nusiraminti. Vyras sako, kad jo netampytų, įvykio vietoje sumaištis. Įrašo 00.02.27 minutę keleivių kontrolierius šaukia „R.“. Vėliau tarp keleivių kontrolierių, vyro ir moters vyksta pokalbis dėl nepažymėto bilieto, vyras keikiasi. 00.06.15 įrašo minutę keleivių kontrolierius valo sniegą nuo keleivių kontrolieriaus šono. Atvykus policijos pareigūnams vyksta situacijos aiškinimasis, keleivių kontrolierius paaiškina, jog vyras jį pargriovė ant žemės, parodo išpurvintą šoną, kitas keleivių kontrolierius pasako, kad vyras pagriebė ir numetė jo akinius, nusuko kamerą (b. l. 58-61).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktus du garso įrašus, nustatyta, kad garso įrašuose užfiksuota, kaip vyras kviečia policijos pareigūnus adresu Dūmų g. 3A, Vilniuje, bei paaiškina, kad pažeidėjas puola muštis, pareigūnus kviečia keleivių kontrolė ir prašo atvažiuoti kuo skubiau. Antrojo skambučio metu vyras klausia, kodėl į įvykio vietą vis dar neatvyko patruliai, bei pasako, jog yra naudojamas smurtas (b. l. 63, 64).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad V. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – paties V. M., taip pat M. P., J. Š., S. J., R. R., M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadoje bei apžiūrų protokoluose nurodyti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. sausio 27 d. apie 11.30 val. „Dūmų“ viešojo transporto stotelėje šalia pastato, esančio Dūmų g. 3C, Vilniuje, V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), nepakluso viešojo administravimo funkcijas vykdančio SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus M. P. reikalavimams pateikti važiavimo bilietą bei, vengdamas administracinės atsakomybės už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, sukėlė konfliktą, kurio metu pasipriešino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui M. P., t. y. tyčia savo kūno korpusu pastūmė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių M. P., dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, dėl to M. P. buvo padarytos poodinės kraujosruvos sėdmens kairėje bei kairėje šlaunyje, t. y. sužalojimai, nežymiai sutrikdę M. P. sveikatą.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
V. M., ignoruodamas viešojo administravimo funkcijas atliekančio SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus M. P. reikalavimus pateikti važiavimo bilietą, pastūmė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių M. P., dėl ko pastarasis parkrito ir patyrė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis Nr. 2K-69-976/2015). Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad V. M., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. pargriaudamas viešojo administravimo funkcijas atliekantį SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, taigi V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
1. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.
2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti.
3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą.
1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.
3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.
5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Spręsdamas dėl V. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. V. M. neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. Teismas pažymi, kad skirti BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausios rūšies – viešųjų darbų bausmę neturi galimybės, nes V. M. nesutiko atlikti viešuosius darbus. Kita vertus, kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos, V. M. atžvilgiu vykdoma daug vykdomųjų bylų, yra neišieškota daug administracinių nuobaudų, kas rodo, kad V. M. yra indiferentiškas turtinio pobūdžio bausmėms bei leidžia pagrįstai manyti, kad, V. M. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, V. M. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda V. M. neskirtina. Teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. M. griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant V. M. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas – įtakoti V. M. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviau pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus V. M. skirtina minimalaus termino – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas vieneriems metams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant V. M. per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko V. M. skirtinos trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – vienu mėnesiu ir V. M. skirtina galutinė dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant V. M. per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.
V. M. nuo 2019 m. sausio 27 d. 11.50 val. iki 2019 m. sausio 28 d. 11.40 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 75, 86), taigi V. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju V. M. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Civiliniai ieškiniai
1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
Šio baudžiamojo proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 61,16 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl išlaidų, patirtų gydant M. P. (b. l. 104, 105), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 1 059,05 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl M. P. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. vasario 19 d. išmokėtos ligos išmokos (b. l. 118, 121), M. P. pareiškė 400 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl V. M. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos, kurią sudaro jo patirtas fizinis skausmas ir patirtas diskomfortas negalint kokybiškai užsiimti kasdiene veikla (b. l. 25, 26, 159-161).
Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (b. l. 105), M. P. konsultacija pas ortopedą – traumatologą bei radiologinės paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 61,16 eurų. Teismas nustatė, jog sužalojimą M. P. padarė V. M., kuris pripažintinas kaltu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos V. M. baudžiamojo proceso metu neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl prieš M. P. padarytos nusikalstamos veikos patirtos 61,16 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš V. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 61,16 eurų.
Vertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (b. l. 119-121), M. P. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondas išmokėjo 1 059,05 eurų ligos išmokos. Įvertinus tai, jog M. P. buvo nedarbingas dėl V. M. padaryto sužalojimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos V. M. baudžiamojo proceso metu neatlygino, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl prieš M. P. padarytos nusikalstamos veikos patirtos 1 059,05 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš V. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteistina 1 059,05 eurų.
Vertindamas M. P. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, jog M. P. dėl V. M. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, taigi M. P. turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus - į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
V. M. nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė M. P. sveikatą. Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. V. M. pastūmus M. P. pastarasis parkrito ant žemės, dėl ko atsirado poodinė kraujosruva sėdmens kairėje bei kairėje šlaunyje, todėl M. P. neabejotinai juto fizinį skausmą, dėl sumušimo kurį laiką buvo apribotas M. P. judėjimas. Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis. V. M. yra dirbantis, gaunantis stabilias pajamas, tačiau, dėl turimų įsiskolinimų iš jo turto išieškojimą vykdo antstoliai. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 1 500 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019). Atsižvelgiant į tai, kad V. M. padaryti nežymūs sužalojimai yra kojos ir sėdmens srityje, t. y. ne itin matomoje vietoje, M. P. priteistinos neturtinės žalos dydis (teismų suformuotos praktikos panašiose bylose ribose) nustatytinas artimas minimaliam – 400 eurų. Įvertinus tai, jog V. M. M. P. savanoriškai sumokėjo 100 eurų žalos, M. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš V. M. M. P. naudai priteistina 300 eurų neturtinės žalos.
VI. Procesinės prievartos priemonės
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-85), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 65), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 69, 74, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. M. (V. M.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – vienu mėnesiu ir V. M. (V. M.) skirti galutinę dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant V. M. per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarytą turtinę žalą.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju V. M. (V. M.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką (vieną dieną) įskaityti į bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. M. (V. M.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 61,16 eurų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. M. (V. M.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti 1 059,05 eurų.
M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. M. (V. M.) M. P. naudai priteisti 300 eurų neturtinės žalos.
V. M. (V. M.) skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.