Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. (toliau – S. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 10 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 95-2 netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. J. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant S. J. sumažintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu S. J. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, skiriant jam galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 20 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis S. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesio pažanga vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo S. J. atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai ir nuteistajam sutinkant su intensyvios priežiūros jo atžvilgiu taikymu, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ankstesnius jo teistumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu, kas vertinamu atveju vis tik nenustatyta.

7. Nuteistasis S. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl tvirtinti, jog ši dalis yra per maža, priešingai nei skundžiamoje nutartyje tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pataisos įstaigoje drausmine tvarka S. J. nebaustas, septynis kartus skatintas už gerą elgesį, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Be to, jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skunde, betarpiškai patvirtina, kad pataisos įstaigoje S. J. stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau, įvertinus ir kitus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis, akivaizdu, kad nuteistojo elgesio korekcija ir teigiami jo asmenybės pokyčiai pataisos įstaigoje vis dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam S. J. nustatyta 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau šiuo metu pakankamai didelę dalį, tai yra net 13 balų, sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos savo pavyzdingu elgesiu nuteistasis vis dar gali sumažinti laisvės atėmimo bausmę ir toliau atlikdamas pataisos įstaigoje bei vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane būtent jam nustatytas priemones, kuriomis siekiama sumažinti galimą nuteisto asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki statinių jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atitinkančių balų skaičiaus. Svarbu ir tai, kad vertinamu atveju S. J. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o priimant tokį procesinį sprendimą būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Abejojant nuteistojo pasirengimu šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje išeiti į laisvę pažymėtina ir tai, kad šis teistumas S. J. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas ne kartą, tame tarpe ir už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Svarbu tai, kad už šio nusikaltimo padarymą S. J. buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymo metu nuteistojo atžvilgiu buvo pritaikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas ir asmuo buvo paleistas į laisvę ankščiau laiko. Tačiau, šio teismo jam parodyto pasitikėjimo S. J. nesugebėjo pateisinti ir lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Toks nuteistojo elgesys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad praeityje S. J. nesugebėjo pasimokyti iš ankstesnių savo klaidų ir, nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą. Šia motyvacija, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejotina ir šiuo metu.

10. Nors buvę nuteistojo teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie ankstesnius S. J. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

11. Abejonių tinkamu S. J. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos) bei finansinės naudos gavimo motyvą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vos 5 klasių išsilavinimą bei kalvio suvirintojo specialybę, tačiau pataisos įstaigoje įgyti vidurinio išsilavinimo nesiekė, mokėsi plytelių klojėjo specialybės. Tiek būdamas laisvėje, tiek ir pataisos įstaigoje nuteistasis dirbo, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju – bus įdarbintas ekspeditoriaus pareigose. Tačiau, įvertinus tokios darbo patirties neturėjimą bei itin menką nuteistojo išsilavinimą, abejotina jo gebėjimais išlaikyti komentuojamą darbo vietą ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Darant šią išvadą būtina įvertinti ir tai, kad net ir dirbdamas ir už tai gaudamas oficialų darbo užmokestį, asmuo padarė nusikalstamą veiką, susijusią su finansinės naudos siekimu, iš ko spręstina, kad oficialių pajamų asmeninių poreikių tenkinimui nuteistajam būnant laisvėje nepakako. Tai itin aktualu, įvertinus dar ir tai, kad, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis turi iš jo priteistą nemažą civilinį ieškinį, tačiau jokių duomenų apie jo savanorišką atlyginimą, nagrinėjamoje byloje nėra. Esant šių duomenų visumai darytina pagrįsta išvada, kad asmuo kiek stokoja darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, todėl abejotina, jog S. J. vis dar turėdamas pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų, sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokiu būdu, ir toliau tobulintina S. J. finansinių lėšų panaudojimo kompetencija šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

12. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintinos ir jo asmeninės charakterio savybės. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, bendraudamas su draugais, S. J. pavartodavo alkoholio, stokojo atsakingumo ir savęs realizavimo nuoseklumo. Itin sunkų nusikaltimą, sukėlusį kito žmogaus mirtį, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuteistasis nemano, kad alkoholį vartojo neatsakingai ar kad buvo nuo jo priklausomas, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir šiuo metu S. J. kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir juo sukeltų pasekmių, nesistengia pasitaisyti, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis ne visada sprendimus priima atsakingai, kartais pasielgia impulsyviai ir neapgalvotai. Duomenų apie pakitusį S. J. mąstymą šioje srityje skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Svarbu ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – pataisos namuose už gerą elgesį jis buvo paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, drausmine tvarka pataisos namuose baustas nebuvo, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus S. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.