Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. J. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 5 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 29 d., pabaiga – 2024 m. vasario 20 d.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistąjį S. J. charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo S. J. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis S. J. ne visada sprendimus priima atsakingai, kartais pasielgia impulsyviai ir neapgalvotai. Pataisos įstaigoje nuteistojo apsvaigimo nuo alkoholio faktų neužfiksuota, bet ankstesnis teisės pažeidimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos vykdymui. Ir pats nuteistasis vertinimo metu pripažino, kad būdamas laisvėje bendraudamas su draugais, periodiškai vartodavo alkoholio, stokojo atsakingumo ir savęs realizavimo nuoseklumo, o ir smurtinis nusikaltimas padarytas esant jam neblaiviam. Šiuo metu jis teigia, kad rinktųsi išimtinai socialų draugų ratą, ir tik teisėtus problemų sprendimo būdus, tačiau kaip matyti iš ankstesnio S. J. elgesio, būdamas paleistas lygtinai, šiuo laikotarpiu įvykdė naujus, tyčinius nusikaltimus, kas teisingai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip asmens negebėjimas pasimokyti iš ankstesnių savo klaidų stokojimo motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą.

11. Iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų matyti, kad bausmės atlikimo pradžioje pagal OASys metodiką S. J. buvo nustatyta vidutinė rizika, kuri vėliau tapo žema ir tokia išlieka iki šiol. Nuteistajam nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių, dalį kurių (3) sudaro statiniai veiksniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, o kita dalis – (8), yra dinaminiai: buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nuteistajam nustatyti ir 6 apsauginiai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai. Visi šie paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors kaip paminėta, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka daugiau nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, ir ne tik statinių, bet didžioji jų dalis yra dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

12. Skunde nuteistasis nesutinka su teismo įvertinta neatlikta bausmės dalimi, nes to nenumato BVK normos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, atliktas ir neatliktos bausmės dalių santykis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šią aplinkybę, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

13. Skundą nuteistasis grindžia ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. rekomendacija Rec(2003) 22, kuri, pasak jo, numato, jog lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, o ne išimtimi. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau akivaizdu ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad tam tikrais atvejai, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tokį nutarimą turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šis teisinis reguliavimas atitinka ir minėtų Rekomendacijų principe nurodytą aplinkybę, jog „Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, priimtą sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, šiuos argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog S. J. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.