- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-1215-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30602-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ramunės Mikonienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“ ieškinį atsakovui D. J. dėl daikto būtinųjų išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – A. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kertušas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. J. (toliau - atsakovas) 5 683,01 Eur automobilio būtinojo remonto išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens A. J. (toliau - trečiasis asmuo) įgijo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė paaiškino, kad iki jai įsigyjant nurodytą automobilį, trečiasis asmuo, veikdamas atsakovo, kaip automobilio savininko, jam 2014 m. gruodžio 12 d. išduoto įgaliojimo pagrindu, 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarė minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su L. M., tą pačią dieną buvo sudaryta dar viena automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo įgijo automobilį iš L. M. Ieškovė pažymėjo, kad įsigijimo metu automobilis buvo su esminiais defektais, t. y. turėjo variklio gedimą, tad ieškovė, įsigijusi automobilį, atliko būtinąjį remontą pakeičiant automobilio variklį ir tokiu būdu patyrė 5 683,01 Eur išlaidų, kurias sudarė tiek reikalingų detalių įsigijimas, tiek ir išlaidos už paties variklio keitimo darbus. Ieškovės teigimu, po remonto automobilio eksploatuoti taip ir nepradėjo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-394-1101/2020 pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento abi 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartis tarp A. J. ir L. M. bei priteisė iš A. J. 5 300,00 Eur automobilio kainą UAB „Kertušas“. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1450-643/2020 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, patikslindamas sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. pripažindamas negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2019 m. sausio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. J. ir pirkėjos UAB ,,Kertušas“.
3. Nurodė, kad teismui panaikinus pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo ieškovė įgijo automobilį, suremontuotas ir važiuojantis automobilis buvo grąžintas atsakovui. Ieškovės vertinimu, ji patyrė būtinąsias daikto išlaidas, kadangi įsigydama automobilį siekė jį suremontuoti ir parduoti, todėl investavo 5 683,01 Eur sumą į remontą tam, kad juo būtų galima tinkamai naudotis pagal tikslinę paskirtį. Ieškovė pažymėjo, kad teismui išreikalavus automobilį atsakovo naudai, pastarojo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėjo, o ieškovės – pablogėjo, kadangi atsakovas atgavo suremontuotą ir važiuojantį automobilį. Ieškovė pabrėžė, kad jei atsakovas automobilį būtų atgavęs iki trečiojo asmens ir ieškovės automobilio įsigijimo sandorio sudarymo, tokiu atveju atsakovas būtų atgavęs nevažiuojančią transporto priemonę. Ieškovės teigimu, šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ieškovei buvo priteista automobilio kaina, tačiau nebuvo išspręstas klausimas dėl transporto priemonės remontui skirtų būtinų daikto išlaidų atlyginimo, kurios, ieškovės vertinimu, laikytinos būtinomis, kadangi įvertinus transporto priemonės paskirtį, tam, kad ji galėtų tinkamai ją atlikti būtina, kad tinkamai veiktų automobilio variklio sistema.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, kad automobilio variklio keitimo išlaidos nėra laikytinos būtinomis išlaidomis, kadangi pakeitus variklį automobilio variklį esmingai padidėjo ir jo vertė, todėl tokio pobūdžio remontas pripažintinas automobilio pagerinimu. Atsižvelgiant į tai atsakovas vertino, kad automobilio pagerinimo išlaidų gali reikalauti tik neteisėtas sąžiningas valdytojas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.97 straipsnio 3 dalis), tačiau pabrėžė, kad šiuo atveju įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ieškovė buvo pripažinta neteisėta nesąžininga valdytoja, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti dėl daikto pagerinimo padarytas išlaidas. Atsakovo manymu, visų išlaidų, susijusių su automobilio pagerinimu, ieškovė galėtų reikalauti iš trečiojo asmens, su kuriuo ieškovė ir sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sandorį.
5. Atsakovas, vertindamas CK 4.97 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies normų taikymą nagrinėjamam atvejui nurodė, kad savininkui pareikalavus neteisėto nesąžiningo valdytojo grąžinti arba atlyginti savininkui visas daikto valdymo laikotarpiu gautas ar turėtas gauti pajamas, neteisėtas nesąžiningas valdytojas įgyja priešpriešinio reikalavimo teisę gauti iš savininko neteisėto nesąžiningo valdytojo tuo laikotarpiu padarytų dėl daikto būtinų išlaidų atlyginimą, t.y. atlikti atskaitymus grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo, kartu pažymėjo, kad jokiais kitais atvejais neteisėtam nesąžiningam valdytojui jo padarytos dėl daikto būtinos išlaidos nėra atlyginamos. Taigi, anot atsakovo, jam nepareiškus reikalavimo ieškovei dėl gautų ar turėtų gauti už daikto valdymą pajamų, ieškovė neturi teisės atsakovui reikšti atskiro savarankiško reikalavimo dėl būtinų daikto išlaidų atlyginimo.
6. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė sutinkantis su ieškovės pareikštu ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepime iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, jog atsakovo padėtis atgavus suremontuotą automobilį ieškovės atžvilgiu nepagrįstai pagerėjo bei liko neišspręstas būtinų daikto išlaidų atlyginimo klausimas. Trečiasis asmuo nurodė nesutinkantis su atsakovo CK 4.97 straipsnyje įtvirtintų teisės normų vertinimu bei pažymėjo, kad pagal CK 4.97 straipsnio 2 dalies lingvistinę formuluotę neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu (nepriklausomai, savarankiškai) gali reikalauti atlyginti jo patirtas būtinas išlaidas nepriklausomai nuo to, ar savininkas pasinaudoja savo teise reikšti reikalavimą dėl už daiktą gautų pajamų atlyginimo.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“ vadovas K. D. nurodė, kad jo vadovaujama įmonė užsiima automobilių perpardavimu, todėl suvokdamas, kad iš trečiojo asmens įsigyja nevažiuojantį automobilį bei siekdamas jį sutvarkyti ir parduoti, įmonės lėšomis atliko remontą, kurio metu buvo įdėtas naudotas kito automobilio variklis ir naujos detalės (termostatas, variklio žiedai, pagalvės ir kt.), tačiau visas nurodytų darbų išlaidas laikė būtinomis, kadangi esant tokiam variklio defektui automobilio nebūtų galima tinkamai eksploatuoti.
8. Posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. J. pažymėjo, kad atsakovo padėtis nelaikytina nesąžiningai pagėrėjusia ieškovo atžvilgiu, kadangi jokios naudos iš ieškovės lėšomis atlikto automobilio remonto atsakovas negavo ir pažymėjo, kad atsakovas trečiajam asmeniui perdavė techniškai tvarkingą transporto priemonę, todėl darė prielaidą, kad automobilio gedimas tikėtinai atsirado jį valdant trečiajam asmeniui ir dėl šios priežasties reikalavimas atlyginti išlaidas už automobilio remontą turėtų būti reiškiamas būtent trečiajam asmeniui. Atsakovo atstovo vertinimu, būtinosioms išlaidoms priskirtas toks remontas, kai keičiamos detalės, kurios nusidėvi savaime ir pagal gamintojo reikalavimus jos turi būti periodiškai keičiamos. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo keičiami esminiai automobilio agregatai – variklis, tiltai, greičių dėžė ir kt., kuriems nėra būdinga būtinybė periodiškai keisti. Atsakovo atstovo teigimu, po atlikto automobilio remonto jis įgijo tas savybes, kurių ieškovė negalėjo tikėtis automobilio įsigijimo momentu, todėl remonto išlaidos šiuo atveju laikytinos automobilio pagerinimu.
9. Posėdžio metu liudytojas K. Š. nurodė, kad trečiojo asmens prašymu atliko automobilio variklio remontą už kurį sumokėjo ieškovė ir pažymėjo, kad tokio pobūdžio variklio defektai Toyota Land Cruiser markės automobiliams yra būdingi tuo atveju, jei periodiškai nėra keičiamos tam tikros variklio sudėtinės detalės. Paaiškino, kad atliekant remonto darbus įdėjo kitą, tačiau dėvėtą variklį su viduje esančiomis naujomis detalėmis. Liudytojas nurodė, kad tokio pobūdžio remontas nelaikytinas pagerinimu ir pažymėjo, kad papildomai į variklį įdėtų naujų detalių būtinumą sąlygoja nusistovėjusi tokio pobūdžio variklio defektų šalinimo praktika, kuomet keičiant variklį įdedamas naudotas variklis, tačiau su tam tikromis naujomis detalėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės UAB „Ketrušas“ ieškinį atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių pozicijas priėjo išvados, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovę pripažinus nesąžininga daikto, t. y. automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir grąžinus daiktą teisėtam jo savininkui atsakovui D. J., ieškovė turi teisę į patirtų būtinų automobilio išlaidų atlyginimą.
12. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė automobilį įsigijo su variklio defektu, sprendė, kad dėl nurodyto defekto ieškovė neturėjo galimybės tinkamai eksploatuoti automobilio, todėl ieškovės patirtas 5 683,01 Eur išlaidas vertino kaip būtinąsias išlaidas. Pažymėjo, kad nors šiuo atveju jokių pajamų iš daikto nei viena šalis negavo, tačiau grąžinus automobilį atsakovui, ieškovė įgijo teisę reikalauti būtinųjų išlaidų atlyginimo.
13. Sprendime pabrėžiama, kad šiuo atveju reikšminga atsižvelgti į aplinkybę, jog ieškovė ginčo automobilį nesąžiningai įgijo ne iš atsakovo, tačiau iš trečiojo asmens, kuriam automobilį įgaliojimo pagrindu perdavė atsakovas (trečiojo asmens brolis) antstolio padėjėjo funkcijoms vykdyti. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas trečiajam asmeniui perdavė važiuojantį automobilį ir remdamasis aplinkybe, jog 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartyse, sudarytose tarp trečiojo asmens ir L. M., nurodoma, kad automobilis paduotas be defektų už 9000,00 Eur kainą, padarė prielaidą, jog atsakovui netenkant transporto priemonės, ji buvo tinkama naudoti. Teismas pabrėžė, kad pirkimo - pardavimo sutartis su ieškove sudaryta praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams, t. y. 2019 m. sausio 18 d., per kuriuos automobilio kaina nukrito 40 procentų ir pažymėjo, kad šis skirtumas, t. y. 3 316,99 Eur yra artimas pakeisto variklio kainai (3 800,00 Eur) ir atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartyje kaip vienintelis automobilio defektas nurodytas variklio defektas, teismas sprendė, kad nors ieškovė ir patyrė būtinąsias išlaidas, jas sąlygojo ne atsakovo veiksmai. Teismas vertino, kad nors ieškovė ir įsigijo automobilį su variklio defektu, tačiau tokios būklės ginčo automobilį įgijo ne iš atsakovo, o iš trečiojo asmens ir padarė išvadą, jog nėra pagrindo ieškovės patirtas būtinąsias išlaidas priteisti iš atsakovo. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo trečiajam asmeniui ieškovė nepareiškė, nors teismas 2020 m. gruodžio 23 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei pasiūlė keisti atsakovą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 683,01 Eur daikto būtinąsias išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
15. Ieškovė teigė, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai pripažino, jog ieškovė, kaip nesąžininga automobilio valdytoja patyrė būtinąsias daikto išlaidas, tačiau klaidingai aiškino ir netinkamai pritaikė CK 4.97 straipsnio 2 dalį nurodydamas, kad nors ieškovė ir patyrė daikto būtinąsias išlaidas, tačiau jas sąlygojo ne atsakovo, o trečiojo asmens veiksmai.
16. Ieškovė nurodė, kad pirmąją sąlygą, reikšmingą reiškiant reikalavimą CK 4.97 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovė įrodė, kadangi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ieškovė pripažinta nesąžininga neteisėta daikto valdytoja.
17. Pažymėjo, kad šiuo atveju reikalavimą dėl patirtų būtinų daikto išlaidų turi reikšti tik savininkui, t. y. atsakovui ir galimybės reikšti reikalavimą kitiems asmens CK 4.97 straipsnio 2 dalies pagrindu nėra. Ieškovės įsitikinimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad tiek 2018 m. rugsėjo 1 d., tiek 2019 m. sausio 18 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartys įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, tad savininkui (atsakovui) daiktas bei jo pajamos priklausė visą laiką, kadangi nuosavybės teisės į automobilį atsakovas niekada nebuvo praradęs.
18. Ieškovė iš esmės pritarė pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovo patirtos 5 683,01 Eur išlaidos automobilio remontui yra būtinosios išlaidos. Ieškovės vertinimu, teismas teisingai nustatė ir pripažino, kad ieškovė yra nesąžininga neteisėta automobilio valdytoja, tačiau padarė aiškią teisės taikymo klaidą CK 4.97 straipsnio 2 dalies normos taikymo ir aiškinimo kontekste, kas iš esmės lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo pripažinimą. Anot ieškovės, jos patirtos būtinosios daikto išlaidos turi būti priteisiamos iš daikto savininko – atsakovo.
Atsiliepimas
19. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo ieškovės apeliacinio skundo netekinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškovės patirtas automobilio varikio keitimo išlaidas pripažino būtinomis daikto išlaidomis, be kita ko, neatskleidė CK 4.97 straipsnio turinio. Atsakovas nurodė, kad nepaisant šių ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies trūkumų, pirmosios instancijos teismas ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Atsakovo įsitikinimu, ieškovei perkant nevažiuojantį automobilį su neremontuotinu varikliu, tikslu suremontuoti automobilį ir jį perparduoti, akivaizdu, kad ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog nepakeitus automobilio variklio jį bus galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Pabrėžė, kad vien faktas, jog ieškovės sumokėta nevažiuojančio automobilio kaina buvo 40 procentų mažesnė nei važiuojančio automobilio ir šis skirtumas yra artimas variklio keitimo išlaidoms, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė pakeitusi variklį pagerino automobilio technines savybes ir automobilis tapo naudingesniu bei vertingesniu tokiu būdu, kad buvo galima pradėti pirkimo metu nevažiuojantį automobilį naudoti pagal įprastinę paskirtį. Dėl šios priežasties, atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada nurodė, kad ieškovės patirtos automobilio variklio keitimo išlaidos teisiniu požiūriu negali būti laikytinos įprastinėmis ar daikto būtinomis išlaidomis.
21. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad su automobiliu susijusių išlaidų atlyginimo ieškovė turi teisę reikalauti iš trečiojo asmens, nes automobilį ieškovė nesąžiningai įgijo būtent iš trečiojo asmens, o atsakovui netenkant automobilio, jis buvo tinkamas naudoti. Nurodė, kad ieškovė klaidingai interpretuoja CK 4.97 straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje apskritai neatskleidė šios teisės normos prasmės.
22. Anot atsakovo, jam nepareiškus reikalavimo ieškovei CK 4.97 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovė neturi teisės atsakovui reikšti atskiro savarankiško reikalavimo CK 4.97 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų automobilio variklio keitimo išlaidas daikto būtinomis išlaidomis, atsakovui nepareiškus reikalavimo ieškovei dėl turėtų gauti už daikto valdymą pajamų atlyginimo, ginčijamas sprendimas (jo rezoliucinė dalis) nenaikintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Šios apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 683,01 Eur automobilio būtinojo remonto išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl reikalavimo atlyginti automobilio remonto išlaidas
26. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas pareikšto reikalavimo atlyginti būtinąsias išlaidas, kai daiktas įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu yra išreikalautas iš nesąžiningo neteisėto valdymo, pagrįstumo klausimas.
27. Apeliantė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog savo lėšomis atlikusi automobilio variklio remontą patyrė būtinąsias daikto išlaidas, kurių pagrįstai reikalauja iš atsakovo kaip teisėto automobilio savininko. Apeliuoja į tai, jog CK 4.97 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisių gynimo būdas numato, kad nesąžiningo neteisėto valdymo atveju reikalavimas dėl būtinųjų daikto išlaidų reiškiamas būtent daikto savininkui. Dėl šios priežasties ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirtų būtinųjų daikto išlaidų atsiradimą sąlygojo ne atsakovo, o trečiojo asmens veiksmai, todėl ir reikalavimas dėl automobilio remonto išlaidų turėtų būti reiškiamas trečiajam asmeniui. Apeliantės įsitikinimu, įstatyme įtvirtinta formuluotė numato galimybę reikšti reikalavimą dėl būtinųjų daikto išlaidų tik daikto savininkui, todėl vertina, kad automobilio remonto išlaidos šiuo atveju priteistinos iš automobilio savininko, t. y. atsakovo.
28. Nagrinėjamu atveju šalys laikosi skirtingo CK 4.97 straipsnio 1 ir 2 dalies normų aiškinimo. Ieškovė, viena vertus, pabrėžia, kad jos reikalavimas dėl būtinųjų automobilio remonto išlaidų atlyginimo atsakovui yra pagrįstas, kadangi ieškovė, kuri įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu buvo pripažinta neteisėta nesąžininga automobilio įgijėja, įrodė, jog automobilio remonto išlaidos yra būtinosios daikto išlaidos, kurių priteisimo įstatymo pagrindu negali reikalauti iš jokio kito asmens kaip tik daikto savininko. Kita vertus, atsakovas laikosi pozicijos, kad jam nepareiškus reikalavimo dėl viso neteisėto valdymo laikotarpiu už daiktą gautų pajamų atlyginimo CK 4.97 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovė apskritai neturi teisės reikšti savarankiško reikalavimo dėl būtinųjų automobilio išlaidų atlyginimo, vadovaudamasi CK 4.97 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
30. Aiškindamas teisės akto normą, teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis). Į šiuos principus turi atsižvelgti ne tik teismas, bet ir teisės norminius aktus priimantys subjektai, kad jų priimami teisės aktai neprieštarautų principams. Aiškindamas konkrečią teisės normą, teismas preziumuoja, kad civilinius santykius reglamentuojantį norminį aktą priėmęs subjektas suderino tokio akto nuostatas su teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilęs teisės normos taikymo apimties klausimas taip pat vertintinas teisės principų kontekste, be kita ko, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą.
31. Aiškinant teisės normos turinį ir taikymą turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokiu tikslu įstatymų leidėjo priimtas teisės aktas, kuriame ta norma yra. Bendriausia prasme CK 4.97 straipsnyje yra numatytos atsiskaitymo tarp turto savininko ir neteisėto daikto valdytojo sąlygos. Pagal CK 4.97 straipsnio 1 dalį, savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką. Minėto CK 4.97 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos. Taigi, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas iš esmės siekė sureguliuoti situacijas, kai savininkui išreikalavus jam priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, atsiranda savininko teisė reikalauti gautų pajamų už neteisėtą daikto valdymo laikotarpį bei nesąžiningo neteisėto valdytojo teisė reikalauti būtinųjų daikto išlaidų.
32. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 18 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 5 300,00 Eur įsigijo automobilį Toyota Land Cruiser valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įsigijimo metu buvo nevažiuojantis dėl variklio defekto. Siekdama, kad transporto priemonę būtų galima tinkamai eksploatuoti ir dalyvauti eisme, ieškovė savo lėšomis finansavo automobilio remontą, kurį atliko (duomenys neskelbtini) dirbantis K. Š., automobiliui buvo įdėtas kitas (naudotas) variklis su jame esančiomis naujomis detalėmis. Ieškovės teigimu, po atlikto remonto ji taip ir nepradėjo naudotis automobiliu, kadangi įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu buvo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento tiek 2018 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys tarp trečiojo asmens A. J. ir L. M., tiek 2019 m. sausio 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis tarp trečiojo asmens ir ieškovės, automobilį grąžinant teisėtam savininkui, t. y. atsakovui.
33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui A. J. ir L. M. 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarant automobilio pardavimo sandorius automobilis tiek vienu, tiek kitu atveju parduotas be defektų už 9 000,00 Eur kainą, tą patvirtina pirkimo – pardavimo sutartyse nurodomi duomenys. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei 2019 m. sausio 18 d. įsigyjant automobilį iš trečiojo asmens, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas variklio defektas, o transporto priemonės kaina nukrito beveik 40 procentų ir šis skirtumas buvo artimas paties keisto variklio kainai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobilio būklės pablogėjimas, kurį sąlygojo variklio defektas, atsirado transporto priemonę valdant trečiajam asmeniui.
34. Aptartos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad atsakovui įgaliojimo pagrindu perduodant automobilį trečiajam asmeniui, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, tiesiogiai naudojama pagal paskirtį, tokios pat būklės automobilis buvo ir 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo – pardavimo sutarčių duomenimis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad variklio defektas jau egzistavo ieškovei įsigyjant automobilį, tačiau iki momento, kai įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu automobilis buvo grąžintas atsakovui, kaip teisėtam savininkui, automobilio gedimas buvo pašalintas ieškovės lėšomis. Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas susigrąžino automobilį tokios pat būklės, kaip ir prarado, tačiau šiuo atveju reikšminga įvertinti, ar ieškovė, kaip neteisėta nesąžininga daikto valdytoja, pagrįstai reikalauja jos patirtų automobilio remonto išlaidų atlyginimo iš atsakovo.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Nagrinėjamu atveju taikant CK 4.97 straipsnio 1 ir 2 dalies teisės normas, būtinas jų sisteminis aiškinimas, t. y. būtina nustatyti šių teisės normų tikrąją vietą teisės sistemoje, teisės šakoje, teisės institute, įstatymo dalyje, skyriuje, skirsnyje ar straipsnyje.
36. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas susigrąžino automobilį tokios pat būklės, kaip ir prarado, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki atsakovui susigrąžinant automobilį, egzistavo variklio defektas, kurį ieškovė pašalino savo lėšomis ir, remdamasi CK 4.97 straipsnio 2 dalimi, reiškia reikalavimą dėl daikto išlaidų atlyginimo atsakovui. Vienas esminių argumentų, kuriais atsakovas ginčija ieškovės reikalavimą dėl automobilio variklio remonto išlaidų yra, jog teisė reikalauti iš savininko neteisėto nesąžiningo valdytojo padarytų dėl daikto būtinų išlaidų atlyginimo nėra absoliuti ir yra tiesiogiai sietina su savininko reikalavimu neteisėtam nesąžiningam valdytojui grąžinti arba atlyginti iš daikto gautas arba turėtas gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šia atsakovo pozicija. Kolegijos nuomone, sistemiškai aiškinant CK 4.97 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, seka, kad neteisėto nesąžiningo savininko teisė reikalauti būtinųjų išlaidų atlyginimo tiesiogiai siejama su konkrečiu laiko momentu, t. y. nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos.
37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad taikant materialinės teisės normas, įtvirtintas CK 4.97 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiškinti jas atsietai vienas nuo kitų nebūtų teisinga, kadangi priešingu atveju ieškovė nepagrįstai įgytų pranašumą atsakovo atžvilgiu ir, neteisėtai įgijusi daiktą, pretenduotų į daikto išlaidas, už kurių susidarymą atsakovas nėra atsakingas, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas trečiajam asmeniui perdavė techniškai tvarkingą transporto priemonę ir variklio defektas atsirado automobiliui esant būtent trečiojo asmens dispozicijoje.
38. Kolegijos vertinimu, lingvistinis CK 4.97 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos formuluotės, jog neteisėtas nesąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas tada, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos, aiškinimas, papildomai suponuoja, kad CK 4.97 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas būtina aiškinti sistemiškai. Kitaip tariant, ieškovė teisę į automobilio būtinąsias remonto išlaidas įgys nuo to momento, kai savininkui priklausys gautos iš daikto pajamos. Priešingas CK 4.97 straipsnio 1-2 dalių aiškinimas ir taikymas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste būtų nepagrįstas, nesąžiningas, nesuderinamas su šalių lygiateisiškumu ir sudarantis pagrindą ieškovei neteisėtai, bei nesąžiningai įgijus automobilį reikalauti iš atsakovo atlyginti išlaidas, kurių kilimas sietinas su trečiojo asmens veiksmais.
39. Apeliantė (ieškovė), be kita ko, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo automobilio remonto išlaidas priteisti iš atsakovo, kadangi jų atsiradimą sąlygojo trečiojo asmens veiksmai ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad vadovaujantis CK 4.97 straipsnio 2 dalimi, tokio pobūdžio reikalavimą turi teisę reikšti tik automobilio savininkui, t. y. atsakovui.
40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais ir pažymi, kad ieškovės pasirinktas pažeistų civilinių teisių būdas reikšti reikalavimą CK 4.97 straipsnio 2 dalies pagrindu yra nukreiptas būtent į teisėtą daikto savininką ir kartu nenumato galimybės reikšti reikalavimą jokiam kitam subjektui. Vis dėlto, šiuo atveju net pripažinus, kad ieškovė reikalavimą dėl automobilio remonto išlaidų pagrįstai reiškia atsakovui, kaip daikto savininkui, tokia išvada per se (liet. savaime) nesudarytų pagrindo kitokiai, nei padarytai išvadai dėl ieškovės reikalavimo pareiškimo sąlygų. Taigi, net ir pripažinus pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam asmeniui, toks vertinimas jokio materialinio teisinio rezultato ieškovei nesukurs.
Dėl automobilio remonto išlaidų pripažinimo būtinomis
41. Nagrinėjamoje byloje taip pat išsiskyrė šalių pozicijos dėl automobilio variklio ir su tuo susijusių išlaidų pripažinimo būtinosiomis daikto išlaidomis. Ieškovės įsitikinimu, automobilio remonto išlaidos laikytinos būtinosiomis išlaidomis, kadangi tam, jog transporto priemonę būtų galima tinkamai eksploatuoti ir dalyvauti viešajame eisme būtina, kad tinkamai veiktų automobilio variklio sistema, su tokia ieškovės pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas, nesutikdamas nei su ieškovės pozicija, nei su pirmosios instancijos teismo išvada, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad ieškovei įsigyjant nevažiuojantį automobilį su neremontuotinu varikliu, tikslu suremontuoti automobilį ir jį perparduoti, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog nepakeitus automobilio variklio jį bus galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovės sumokėta nevažiuojančio automobilio įsigijimo kaina buvo 40 procentų mažesnė nei važiuojančio automobilio ir šiam skirtumui esant artimam variklio keitimo išlaidoms ir vertino, kad ieškovė, pakeitusi automobilio variklį, atliko daikto pagerinimą.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tikslinga pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovės patirtos 5 683,01 Eur išlaidos yra būtinosios daikto išlaidos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, įsigydama automobilį su neveikiančiu ir neremontuotinu varikliu, neturėjo galimybės eksploatuoti transporto priemonės pagal jos tikslinę paskirtį, todėl ieškovės lėšomis atlikti variklio keitimo ir remonto darbai yra būtinosios dėl daikto patirtos išlaidos, kurios yra neatsiejamai susiję su sąlyga, kad daiktą būtų galima tinkamai naudoti pagal tikslinę paskirtį.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas automobilio remonto išlaidas tinkamai įvertino būtinumo aspektu ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad variklio keitimo išlaidos yra būtinosios išlaidos. Vis dėlto, esant šioms aplinkybėms, net ir pripažinus ieškovės patirtas automobilio variklio išlaidas būtinomis, nėra pagrindo ieškovės reikalavimą tenkinti, kadangi būtinųjų išlaidų atlyginimas galimas tik konstatavus, kad savininkui priklauso gautos pajamos.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir nepasisakė dėl CK 4.97 straipsnio 1 ir 2 dalies sisteminio aiškinimo, tačiau iš esmės pagrįstai sprendė ieškovės reikalavimo dėl 5 683,01 Eur automobilio būtinojo remonto išlaidų netenkinti, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės atsakovo naudai.
47. 2021 m. gegužės 6 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas nurodo, jog iš viso patyrė 1 270,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija AJ Nr. 21030 kopija, sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu mokėjimo nurodymu, jo duomenimis sąskaita apmokėta 2021 m. gegužės 4 d.).
48. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos 1270,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“, juridinio asmens kodas 121253292, atsakovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 270,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.