- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2-394-1101/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00806-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- A. J., L. M., uždarosios akcinės bendrovės ,,Kertušas“
- Advokatai
- Linas Songaila, Eglė Vrubliauskienė, Andrius Juonys
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kertušas“ vadovui K. D. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atsakovams A. J., L. M. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Kertušas“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovams A. J., L. M. ir UAB ,,Kertušas“, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia tarp atsakovo A. J., veikusio ieškovo D. J. vardu, su atsakovu L. M. 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarytą transporto priemonės Toyota Land Cruiser pirkimo – pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia atsakovo L. M. (pardavėjo) su atsakovu A. J. (pirkėju) 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarytą transporto priemonės Toyota Land Cruiser pirkimo pardavimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančia atsakovo A. J. (pardavėjo) su atsakove UAB ,,Kertušas“ (pirkėja) 2019 m. sausio 18 d. sudarytą minėtos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį; 4) taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo A. J. ieškovui D. J. minėtą automobilį; 5) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas yra antstolis, jo brolis A. J. nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. dirbo ieškovo (antstolio) kontoroje. Atsakovo A. J. darbo pareigų vykdymui ieškovas jam perdavė ieškovui nuosavybės teise priklausiusį automobilį Toyota Land Cruiser. Kadangi atsakovas A. J. rūpinosi minėto automobilio eksploatavimu, pastarojo prašymu, siekiant supaprastinti automobilio eksploataciją, jam ieškovas 2014 m. gruodžio 12 d. išdavė įgaliojimą, suteikiantį teisę atsakovui A. J. ieškovo vardu naudotis, valdyti ir disponuoti automobiliu. 2018 m. rudenį tarp brolių kilo nesutarimai, ieškovas ėmė abejoti atsakovo sąžiningumu, todėl 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškimu panaikino įgaliojimą.
3. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas A. J., veikdamas pagal įgaliojimą, ieškovo vardu už 9 000 Eur sumą 2018 m. rugsėjo 1 d. pardavė automobilį atsakovui L. M., o atsakovas L. M. tą pačią dieną automobilį už 9 000 Eur kainą pardavė atsakovui A. J.. Pinigų, gautų už automobilį, atsakovas A. J. ieškovui negrąžino. 2019 m. sausio 18 d. atsakovai A. J. ir UAB „Kertušas“ pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. J. pardavė automobilį už 5 300 Eur kainą atsakovei UAB „Kertušas“. 2019 m. vasario 7 d. (kitą dieną po tos dienos, kai atsakovas A. J. sužinojo apie automobilio areštą) atsakovo UAB „Kertušas“ direktorius K. D. 2019 m. sausio 18 d. sutarties pagrindu kreipėsi į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti automobilį atsakovės UAB „Kertušas“ vardu bei tą pačią dieną gavo iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pranešimą dėl transporto priemonės registravimo, kuriuo atsisakyta registruoti automobilį UAB „Kertušas“ vardu.
Šalies argumentai
4. Ieškovas prašo pripažinti pirmiau nurodytas dvi 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis apsimestiniais sandoriais, o 2019 m. sausio 18 d. sutartį tariamu sandoriu. 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo pardavimo sudarytos tą pačią dieną, jose nurodyta automobilio rida ir kaina yra identiškos, automobilio registracijos įrašai šių sutarčių pagrindu buvo atlikti 2018 m. rugsėjo 1 d. 7 minučių skirtumu. Ieškovo teigimu, šie sandoriai yra apsimestiniai, kuriais buvo pridengtas, atsakovo A. J. sandoris su pačiu savimi. Teismui pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra gavęs iš atsakovo A. J. automobilio kainos, turėtų būti taikoma vienašalė restitucija natūrą grąžinant (priteisiant) automobilį ieškovui.
5. 2019 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį ieškovas prašo pripažinti negaliojančia kaip tariamą sandorį. Ieškovo teigimu, vertinant atsakovų A. J. ir UAB „Kertušas“ veiksmus po šios sutarties sudarymo, t. y. atsakovas A. J. po sutarties sudarymo neinformavo ieškovo apie esminį automobilio gedimą ir 2019 m. sausio 18 d. sutarties sudarymą bei nesumokėjo ieškovui už automobilį gautos jo kainos; inicijavo automobilio techninės būklės patikrą UAB „Mototoja“ bei gavęs išvadą apie automobilio techninę būklę el. laišku kreipėsi su prašymu į Toyota prekės ženklo atstovą Estijoje ir siuntė el. laiškus, aprašančius Automobilio būklę, el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); de facto naudojosi ir naudojasi automobiliu; atsakovė UAB „Kertušas“ po 2019 m. sausio 18 d. sutarties sudarymo su prašymu atlikti automobilio registraciją į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą kreipėsi tik kitą dieną po to, kai atsakovui A. J. tapo žinomas automobilio arešto faktas ir praėjus net 20 dienų po 2019 m. sausio 18 d. sutarties sudarymo dienos; automobilio kainos sumokėjimo nedokumentavo imperatyviai teisės aktais nustatytu bendrovės kasos operaciją įrodančiu dokumentu; faktiškai nesinaudojo ir nesinaudoja automobiliu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad 2019 m. sausio 18 d. sutartis niekuomet nebuvo ir nėra vykdoma ar juolab įvykdyta, o tai reiškia, kad minimas sandoris yra tariamas. Ieškovo manymu, 2019 m. sausio 18 d. sutartimi atsakovas A. J., sužinojęs apie ieškovo reikalavimus ir automobilio areštą, klastodamas dokumentus tyčia ir sąmoningai siekė sudaryti regimybę, esą automobilį atsakovas A. J. pardavė sąžiningam įgijėjui – atsakovui UAB „Kertušas“, kadangi tai apsunkina restitucijos natūra taikymo galimybes.
Atsiliepimas
6. Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. generaliniu įgaliojimu ieškovas įgaliojo atsakovą disponuoti ginčo automobiliu. 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovas, veikdamas jam suteiktų įgaliojimų pagrindu, sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį su L. M., kuria pardavė automobilį už 9 000 Eur kainą. Automobilis atsakovui L. M. buvo perleistas nenurodant automobilio defektų, tačiau nedelsiant po automobilio perleidimo naujajam savininkui, nenorėdamas turėti nemalonumų ateityje, atsakovas A. J. užsiminė atsakovui L. M. apie esamus automobilio variklio defektus ir atsakovas L. M., supratęs, kad galimai permokėjo už automobilį, o už papildomas pinigines lėšas dar turės jį ir suremontuoti, pareikalavo atsakovo automobilį priimti atgal. 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovams dar tebebūnant VĮ „Regitra“ buvo sudaryta kita transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas L. M. grąžino ką tik įsigytą automobilį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo su defektais, o tokių defektų pašalinimas yra ganėtinai brangus. 2019 m. sausio 18 d. atsakovas A. J. automobilį pardavė UAB ,,Kertušas“. Kadangi automobilio variklis buvo su defektais – automobilis parduotas už 5 300 Eur kainą. 2019 m. vasario 7 d. UAB ,,Kertušas“ vadovas K. D. kreipėsi į VĮ Regitra, norėdamas įregistruoti su atsakovu sudarytą automobilio pirkimo pardavimo sutartį, tačiau dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB ,,Kertrušas“ to padaryti nepavyko. Be to, naujasis automobilio savininkas (UAB ,,Kertušas“) atliko automobilio remonto darbus ir patyrė 5 683,01 Eur dydžio išlaidas. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad automobilio variklis buvo su defektais. Ieškovo atsakovui išduotas įgaliojimas galiojo iki 2024 m. gruodžio 12 d., apie įgaliojimo panaikinimą atsakovas nebuvo informuotas, todėl atsakovas A. J. turėjo teisę perleisti automobilį atsakovui L. M.. Kita vertus, minėtame įgaliojime nėra suteiktos teisės atsakovui D. J. ieškovo vardu įgyti transporto priemonę, todėl atsakovui L. M. nusprendus grąžinti automobilį dėl esamų variklio defektų, atsakovas negalėjo ieškovo vardu sudaryti automobilio pirkimo sutarties, dėl šios priežasties antroji 2018 m. rugsėjo 1 d. sutartis buvo sudaryta atsakovo A. J. vardu. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė UAB ,,Kertušas“ yra sąžininga automobilio įgijėja, kadangi ketino įgyti ir įgijo automobilį; viena iš pagrindinių įmonės veiklos sričių – transporto priemonių nuoma. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir UAB „Kertušas“ negalėjimo normaliai naudotis automobiliu, UAB „Kertušas“ įpareigojo atsakovą A. J. prižiūrėti automobilį, jį eksploatuoti ir išlaikyti. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Sumokėdamas už transporto priemonės remontą, UAB „Kertušas“ jau įgyvendino savo, kaip savininko, teises. Visos ieškovo ginčijamos sutartys turėtų būti nagrinėjamos ir vertinamos kompleksiškai, nes tik kompleksiškas šių sutarčių įvertinimas sudaro pagrindą tikriesiems atsakovo A. J. ketinimams atskleisti. Jeigu automobilis nebūtų turėjęs gedimo, tuomet atsakovui A. J. nebūtų kilęs poreikis sudaryti kitų dviejų sandorių: atpirkti automobilį iš atsakovo L. M. ir surasti pirkėją, kuris norėtų ne tik įsigyti automobilį su defektais, bet ir sutiktų jį suremontuoti savo lėšomis. Ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra nukreiptas į tai, kad tos teisės, jeigu jos buvo pažeistos, būtų apgintos realiai, ieškovas niekada neturėjo tikslo de facto valdyti ginčo transporto priemonę.
7. Atsakovė UAB ,,Kertušas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo automobilis turėjo rimtų defektų, todėl 2019 m. sausio 18 d. sutarties šalys susitarė, kad automobilio kaina 5 300 Eur. Kadangi automobilis turėjo rimtų defektų, tačiau jų tiksli prigimtis ir pilna apimtis šalims iki galo nebuvo žinoma, bei į tai, kad atsakovė UAB ,,Kertušas“ yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, šalys susitarė, kad atsakovas A. J. padės atsakovei UAB ,,Kertušas“ nustatyti tikslius gedimus bei konkretesnę būtino remonto sąmatą, kurią sutarties pasirašymo metu šalys, nustatydamos automobilio kainą, preliminariai numanė iš bendrų rinkos tendencijų. Atsakovė UAB ,,Kertušas“ 2019 m. vasario 7 d. kreipėsi į VĮ Regitra dėl automobilio perregistravimo UAB ,,Kertušas“ vardu, tačiau VĮ Regitra šio prašymo netenkino dėl pritaikytų ribojimų registruojant automobilį naujo valdytojo vardu. Kadangi minėtu laiku automobilis jau buvo parengtas variklio pilnam keitimui, atsakovė UAB ,,Kertušas“ apmokėjo už variklio keitimą 2019 m. vasario 25 d. išrašytą sąskaitą faktūrą 5 683,01 Eur sumai. 2019 m. kovo 12 d., atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, atsakovai UAB ,,Kertušas“ ir A. J. pasirašė susitarimą, kuriuo A. J. įsipareigojo eksploatuoti, prižiūrėti automobilį savo sąskaita bei užtikrinti, kad automobilio būklė neprastės, taip užtikrinant atsakovės UAB ,,Kertušas“ interesus nepatirti papildomų nenumatytų nuostolių, susijusių su įsigytu automobiliu, į kurį UAB ,,Kertušas“ jau buvo investavęs didelę sumą. Atsakovė UAB ,,Kertušas, 2019 m. sausio 18 d. sutarties pagrindu įsigijusi automobilį, yra laikytina sąžininga įgijėja. Atsakovai UAB ,,Kerušas“ ir A. J. realiai įvykdė sutartį. Sutarties realumo nepaneigia ir nemomentali automobilio registracija – įstatymai nedraudžia ir juo labiau neįpareigoja perregistruoti automobilio nedelsiant, antra, toks uždelstas perregistravimo prašymo pateikimas paaiškinamas tuo, kad iš pavėluoto perregistravimo atsirandantys padariniai (negalėjimas naudoti automobilio eisme) neturėjo esminės reikšmės atsižvelgiant į tai, kad automobilis apskritai net neturėjo veikiančio variklio. Sutarties sudarymo metu egzistavusios aplinkybės sudarė visus pagrindus atsakovei UAB ,,Kertušas“ tikėti, kad automobilį pastarasis įsigyja iš teisėto savininko A. J.. Šalys realiai vykdė sutartį, atsakovė UAB ,,Kertušas“ apmokėjo automobilio kainą bei po šalių kooperacijos nustatant būtinus automobilio defektų šalinimo veiksmus apmokėjo variklio keitimo (remonto) išlaidas. Taigi atsakovė UAB ,,Kertušas“ be jokių išimčių yra sąžininga automobilio įgijėja.
8. Atsakovas L. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas A. J. jam buvo skolingas pinigų, tačiau neturėdamas galimybių jų grąžinti, pasiūlė pigiau nei rinkos kaina pirkti ginčo automobilį. Atsakovas L. M. buvo gerai pažįstamas tiek su A. J., tiek su ieškovu; nurodė, kad faktiškai automobilis priklausė atsakovui A. J.. Atsakovams VĮ Regitra pateikus pirmosios sutarties dokumentus, atsakovas A. J. pasakė, kad transporto priemonės variklis su defektais, variklis yra forsuotas, todėl atsakovas 2018 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kad šalys būtų grąžintos į tą pačią padėtį.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad visos byloje dalyvaujančios šalys yra susiję su atsakovu A. J.. 2008 m. rugsėjo 1 d. pirkimo pardavimo sutartys 7 minučių skirtumu buvo ne pasirašytos, o įregistruotos, registraciją atliko buvusi atsakovo A. J. gyvenimo draugė. Įstatymai draudžia įgaliotiniui sudaryti sandorį su pačiu savimi. Ieškovui iškėlus civilinę bylą ir teismui pritaikius automobiliui areštą, 2019 m. vasario 7 d. ieškovai A. J. ir atsakovė UAB ,,Kertušas“ kreipėsi į tą pačią atsakovui pažįstamą VĮ Regitra darbuotoją A. P.. Atsakovė UAB ,,Kertušas“ už automobilio remontą sumokėjo po to, kai jau žinojo apie automobiliui pritaikytą areštą, neatlygintinai perdavė ja naudotis pardavėjui (atsakovui A. J.), UAB ,,Kertušas“ niekada nevaldė to automobilio. Nuosavybės teisę į daiktą naujasis savininkas įgyja nuo daikto perdavimo momento, ginčo automobilis nebuvo perduotas atsakovei UAB ,,Kertušas“, todėl jai nėra perėjusi nuosavybė.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. ir jo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad atsakovas A. J. automobiliu visą laiką naudojosi kaip savo, ieškovas įgaliojimu suteikė teisę atsakovui visiškai disponuoti automobiliu. Byloje nustatyta, kad automobilis sugedo, pardavus automobilį UAB ,,Kertušas“, ji sumokėjo už automobilį atsakovui A. J. jo kainą, sumokėjo už automobilio remontą.
11. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,Kertušas“ atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė jį atsakovės UAB ,,Kertušas“ atžvilgiu atmesti. Atsakovės vadovas K. D. paaiškino, kad 2019 m. sausio mėn. jam paskambino atsakovas A. J., su kuriuo jie kartais bendrauja, pasiskundė, kad sugedo jo automobilis, sakė, kad ji yra Toyota servise. UAB ,,Kertušas“ vadovas K. D. pasiūlė, kad atsakovas automobilį jam parduotų, atsakovas A. J. sutiko, suderino kainą ir sudarė automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Jam (K. D.) nekilo abejonių, jog automobilis priklauso atsakovui A. J., kad jis yra minėto automobilio savininkas, nežinojo, kad ieškovas D. J. būtų pareiškęs pretenzijas į automobilį. Automobilį UAB ,,Kertušas“ pirko tikslu jį suremontuoti ir parduoti, ir tokiu būdu gauti pelno. Automobilis buvo išvežtas į servisą, kai nuvažiavo į VĮ Regitra, paaiškėjo, kad automobilis yra areštuotas. K. D. nurodė, kad su atsakovu A. J. yra pažįstami 8 ar 10 metų. Už įsigytą automobilį su atsakovu A. J. atsiskaitė ofise sutarties pasirašymo dieną grynaisiais pinigais. Sužinojęs, kad automobilis areštuotas, A. J. paaiškino, kad yra susipykęs su broliu D. J. ir jis turbūt uždėjo areštą. UAB ,,Kertušas“ atsiskaitė už remontą. Iš Toyota serviso į Trakų Vokės servisą automobilį nuvežė tralas, kurį užsakė A. J., už tralą mokėjo A. J.. Prieš priimdamas sprendimą automobilio neapžiūrėjo, nes automobilį jau buvo matęs anksčiau. Už automobilio remontą apmokėjo UAB ,,Kertušas“. Automobilį iš serviso atsiėmė K. D. kolega, automobilį iš serviso atsiėmė vėliau, negu paaiškėjo, kad UAB ,,Kertušas“ jo negalėjo įregistruoti. Pagrindinė UAB ,,Kertušas“ veikla – kemperių nuomai. Atsakovės UAB ,,Kertušas“ atstovė advokatė Eglė Vrubliauskienė paaiškino, jog automobilio įsigijimo tikslas – suremontuoti, parduoti ir gauti pelną, tai nėra vienintelis toks atvejis UAB ,,Kertušas“ veikloje. Sandorio šalys realiai įgijo teises ir pareigas, jis buvo įvykdytas – UAB ,,Kertušas“ įsigijo automobilį iš teisėto savininko, sumokėjo kainą, jam buvo perduoti dokumentai, todėl nėra pagrindų pripažinti šį sandorį negaliojančiu. UAB ,,Kertušas“ yra sąžininga įgijėja, todėl restitucija jos atžvilgiu neturėtų būti taikoma (CK 6.153 straipnis). Ginčo automobiliu UAB ,,Kertušas“ negalėjo disponuoti dėl ieškovo prašymu šiam automobiliui teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Dėl 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio Toyota Land Cruiser savininkas – ieškovas D. J. – 2014 m. gruodžio 12 d. įgaliojimu suteikė atsakovui A. J. teisę disponuoti automobiliu, įskaitant ir teisę bet kuriam asmeniui parduoti minėtą automobilį (el. b. 1 t., b. l. 44-45). 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas A. J., atstovaudamas transporto priemonės savininką (ieškovą), pardavė ginčo automobilį atsakovui L. M. už 9 000 Eur kainą (1 t., el. b. l. 7). Tą pačią dieną (2018 m. rugsėjo 1 d.) sudaryta kita minėtos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas L. M. pardavė ginčo automobilį atsakovui A. J. už 9 000 Eur kainą (el. b. 1 t., b. l. 12). Ieškovas įrodinėja, kad šie du 2018 m. rugsėjo 1 d. sandoriai yra apsimestiniai, skirti pridengti atsakovo A. J., kaip ieškovo įgaliotinio, ieškovui priklausiusio automobilio pirkimo–pardavimo sandorį su pačiu savimi.
13. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas.
14. Atsakovo A. J. atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad jis, veikdamas ieškovo išduoto įgaliojimo pagrindu, 2018 m. rugsėjo 1 d. turėjo teisę perleisti minėtą ieškovui priklausiusį automobilį savo nuožiūra, yra teisingi, tačiau šiame ginče neaktualūs, nes byloje kilęs ginčas ne dėl to, kad atsakovas neturėjo teisės parduoti ieškovui priklausiusio automobilio trečiajam asmeniui (šiuo atveju – atsakovui L. M.), o dėl to, kad minėti 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sandoriai yra apsimestiniai, sudaryti su statytiniu L. M., turint tikslą atsakovui A. J. įgyti ieškovui nuosavybės teise priklausiusį automobilį nuosavybės teise apeinant įstatyminį draudimą atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį su pačiu savimi (CK 2.134 straipsnio 1 dalis).
15. Sudarius abi 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis ieškovui D. J. priklausiusio automobilio nuosavybės teisė perėjo atsakovui A. J.. Aiškindami šių sandorių sudarymo aplinkybes, atsakovai A. J. ir L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas A. J. turėjo garbės skolą atsakovui L. M., todėl pasiūlė įsigyti minėtą automobilį už mažesnę nei rinkos kainą (9 000 Eur, o automobilio rinkos vertė apie 15 000 Eur), tokiu būdu atlygindamas minėtą skolą, kuriai grąžinti piniginių lėšų neturėjo. Aplinkybei apie atsakovo A. J. turėtą skolą atsakovui L. M. pagrįsti atsakovai nepateikė jokių įrodymų, teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti netgi šio įsiskolinimo prigimties. VĮ Regitra pažyma patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad minėtos sutartys VĮ Regitra įregistruotos keleto minučių skirtumu, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 34 min. registruota, kad transporto priemonės savininkas yra L. M., o 2018 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 41 min. registruota, kad transporto priemonės savininkas – A. J. (el. b. 1, b. l. 15). Atsakovų paaiškinimais, jiems sudarius pirmąją 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. J., atstovaudamas ieškovą, perleido automobilį atsakovui L. M., ir pateikus minėtą sutartį VĮ Regitra įregistruoti, atsakovas A. J. pasakė/priminė atsakovui L. M., kad automobilis turi rimtų defektų, jo variklis yra forsuotas. Sužinojęs apie defektų pobūdį atsakovas L. M. atsisakė pirkti automobilį, todėl buvo sudaryta antroji sutartis, kuria, atsakovų teigimu, automobilis buvo grąžintas atsakovui A. J.. Teismo vertinimu, tokie atsakovų paaiškinimai, yra neįtikinami (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, sudarius ginčo sandorius automobilis buvo ne ,,grąžintas“ atsakovui A. J., o jam perleistas, nes iki šių sandorių sudarymo automobilio nuosavybės teisė priklausė ieškovui, ir atsakovai A. J. bei L. M., abu būdami profesionalūs teisininkai, sudarydami ginčo sandorius, tai suprato. Antra, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai A. J. bei L. M. yra vaikystės draugai; minėtų sandorių sudarymo metu tarp ieškovo ir atsakovo A. J. buvo konfliktiniai santykiai. Atsižvelgiant į atsakovų A. J. bei L. M. draugiškus bei tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius, įvertinus abiejų sutarčių registracijos VĮ Regitra laiką (kelių minučių skirtumas), atsakovo A. J. ir ieškovo konfliktinius santykius, atsakovų deklaruojama versija apie šių sandorių sudarymo aplinkybes ir jomis siektus tikslus yra neįtikima. Juo labiau, kad net ir laikantis atsakovų versijos, kodėl iškilo poreikis sudaryti antrąją 2018 m. rugsėjo 1 d. sutartį (atsakovui L. M. sužinojus apie tokius automobilio defektus, dėl kurių jis nebenorėjo įsigyti automobilio), atsakovai galėjo nutraukti sudarytą pirmąją sutartį, kas būtų lėmę, kad nuosavybės teisė liktų ieškovui, o ne sudaryti kitą sutartį, kuria minėto automobilio nuosavybės teisė perėjo atsakovui A. J..
16. Atsakovo A. J. akcentuojamos aplinkybės, kad ginčo automobiliu faktiškai visada naudojosi jis (atsakovas A. J.), o ne ieškovas, kad ieškovas jam buvo išdavęs generalinį įgaliojimą disponuoti ginčo automobiliu, nepaneigia fakto, kad automobilio savininkas buvo ieškovas, o ne atsakovas A. J..
17. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartys yra apsimestinės (CK 1.87 straipsnis), atsakovui A. J. siekiant pridengti automobilio pirkimo pardavimo sandorį su pačiu savimi, todėl pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.78 straipsnis). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). CK 2.134 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi. Šiuo atveju, atsakovas A. J., 2018 m. rugsėjo 1 d. sutartimis atstovaujamojo (ieškovo) vardu sudarė sandorį su pačiu savimi, pažeisdamas CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ribojimą, todėl toks sandoris yra neteisėtas ir pripažįstamas negaliojančiu.
Dėl 2019 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
18. Kaip minėta, 2019 m. sausio 18 d. sutartimi atsakovas A. J. (pardavėjas) minėtą automobilį perleido atsakovei UAB ,,Kertušas“ (pirkėjai). Šią sutartį ieškovas prašo pripažinti negaliojančia, įrodinėdamas, kad ji yra tariamas sandoris.
19. CK 1.86 straipsnyje įtvirtinta, kad tariamas sandoris yra toks, kuris sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių). Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą. Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje; ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui.
20. 2019 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio kaina – 5 300 Eur, sutartyje padarytas prierašas, kad minėtą sumą UAB ,,Kertušas“ vadovas K. D. gavo. Atsakovė UAB ,,Kertušas“ taip pat pateikė 2019 m. sausio 18 d. UAB ,,Kertušas“ kasos išlaidų orderį, patvirtinantį, kad UAB ,,Kertušas“ sumokėjo atsakovui A. J. 5 300 Eur sumą, bei išrašą iš UAB ,,Kertušas“ kasos knygos 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. sausio 31 d. laikotarpiu, kuriame atsispindi ši finansinė operacija. Šie įrodymai patvirtina atsakovų argumentus, kad atsakovė UAB ,,Kertušas“ atsiskaitė su A. J. pagal ginčijamą 2019 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį (CPK 185 straipsnis).
21. Sandorio tariamumą ieškovas įrodinėja ir tuo, kad pirkėjai UAB ,,Kertušas“ nebuvo perleista nuosavybės teisė į minėtą transporto priemonę, t. y. visą laiką nuo pat sutarties sudarymo automobilio faktiniu valdytoju liko atsakovas A. J.. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad automobilis pagal 2019 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį pirkėjai (UAB ,,Kertušas“) nebuvo perduotas, šį automobilį ir po sutarties sudarymo faktiškai valdė atsakovas A. J.. Tačiau šis faktas byloje esančių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad minėtas sandoris yra tariamas, t. y., kad juo sutarties šalys nesiekė sukurti pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovų nurodytą aplinkybę, kad ginčo automobilis sandorio sudarymo metu turėjo defektų. Atsakovų paaiškinimais, atsakovai A. J. ir UAB ,,Kertušas“ susitarė, kad atsakovas A. J. padės atsakovei UAB ,,Kertušas“ nustatyti tikslius automobilio gedimus bei konkretesnę būtino remonto sąmatą, ką patvirtina ir byloje esantis A. J. (o ne UAB ,,Kertušas“) susirašinėjimas su UAB ,,Mototoja“ darbuotojais. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už pačius automobilio remonto darbus sumokėjo UAB ,,Kertušas“ (5 683,01 Eur sumą) (el. b. 1 t., b. l. 57-58). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta šioje byloje, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – automobilio areštas, automobilio saugotoju paskiriant atsakovą A. J.. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas, gavęs šią nutartį, nebeturėjo teisės perduoti automobilio pirkėjai UAB ,,Kertušas“. 2019 m. kovo 12 d. tarp atsakovų UAB ,,Kertušas“ ir A. J. buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį, atsižvelgiant į automobiliui pritaikytus ribojimus, UAB ,,Kertušas“ perdavė ginčo automobilį neatlygintinai naudoti A. J. iki bus išspręsta ši byla.
22. Nurodytų aplinkybių visuma, ypač įvertinant tai, kad pirkėja atsiskaitė su pardavėju už įsigytą automobilį, apmokėjo automobilio remonto išlaidas, teismo vertinimu, neleidžia spręsti, kad 2019 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartis yra tariama, kad šiuo sandoriu šalys nesiekė sukurti ginčo transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartinių teisinių santykių. Faktas, kad 2019 m. sausio 18 d. sutarties šalys į VĮ Regitra kreipėsi ne sandorio sudarymo dieną, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti sandorio tariamumo; teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti registruojamas savininko pasikeitimas. Be to, kaip minėta, šis sandoris buvo iš dalies įvykdytas (pirkėja sumokėjo pardavėjui perkamo daikto kainą) ir vien todėl negali būti laikomas tariamu.
23. Kita vertus, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas buvo nurodęs aplinkybes, kad atsakovas A. J., nebūdamas automobilio savininkas ar jo įgaliotas asmuo, neturėjo teisės perleisti ginčo automobilio atsakovei ,,Kertušas“.
24. CK 6.307 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį.
25. Kaip konstatuota pirmiau šiame sprendime, 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai. Tokie sandoriai yra niekiniai, t. y. negalioja nuo jų sudarymo momento, nepriklausomai nuo to, yra ar ne teismo sprendimas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Taigi 2019 m. sausio 18 d. sandorio sudarymo metu atsakovas A. J. nebuvo parduodamos transporto priemonės savininkas. Šio sandorio sudarymo metu (2019 m. sausio 18 d.) atsakovas A. J. taip pat nebuvo savininko (ieškovo) įgaliotas parduoti savininkui priklausančią transporto priemonę asmuo (2014 m. gruodžio 12 d. ieškovo atsakovui išduotas įgaliojimas panaikintas 2018 m. lapkričio 13 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. J. pardavė automobilį, į kurį neturėjo nuosavybės teisės ir nebuvo savininko įgaliotas asmuo, 2019 m. sausio 18 d. sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalis pagrindu.
Dėl pripažintų negaliojančiais sandorių teisinių pasekmių
26. Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 straipsnio 1 dalis), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 straipsnio 3 dalis).
27. CK 6.307 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus 4.96 straipsnyje. Ieškovas nebuvo 2019 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutarties šalis, todėl automobilį iš UAB ,,Kertušas“ gali išreikalauti vindikacijos (ne restitucijos) būdu (CK 4.95 straipsnis). Įstatymas nustato išimtis, kada taikoma ne visiška, o ribota vindikacija. Iš nesąžiningo įgijėjo daiktas gali būti išreikalautas visais atvejais (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).
28. Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-2012).
29. Vertinant atsakovės UAB ,,Kertušas“ sąžiningumą objektyviąja prasme, sutiktina, jog sandorio sudarymo metu automobilio nuosavybės teisė buvo registruota atsakovo A. J. (pardavėjo) vardu, kas vidutiniškai protingam, apdairiam asmeniui neleistų abejoti įgyjamo turto priklausomybės nuosavybės teise faktu. Kita vertus, vertinant UAB ,,Kertušas“ sąžiningumą subjektyviuoju požiūriu, t. y. tai, ką ji galėjo žinoti, reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovas A. J. ir UAB ,,Kertušas“ vadovas K. D. buvo gerai pažįstami asmenys, bendravę apie 8-10 metų, todėl teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog atsakovės UAB ,,Kertušas“ vadovui ginčo sandorio sudarymo dieną negalėjo būti žinoma apie kilusį A. J. konfliktą su D. J. dėl automobilio. Apie atsakovės UAB ,,Kertušas“ nesąžiningumą sandorio sudarymo metu, teismo vertinimu, leidžia spręsti atsakovės UAB ,,Kertušas“ veiksmai iki sandorio sudarymo ir po jo. Kaip nurodė atsakovės UAB ,,Kertušas“ vadovas teismo posėdžio metu, automobilį jis įsigijo jo neapžiūrėjęs; pagrindinė UAB ,,Kertušas“ veikla yra kemperių nuoma, o ne automobilių su defektais įsigijimas ir perpardavimas juos suremontavus; automobilis buvo įsigytas ir kaina už jį atsakovui A. J. sumokėta tik preliminariai įvertinus automobilio defektus. 2019 m. vasario 7 d. pranešimu VĮ Regitra informavo atsakovę UAB ,,Kertušas“, kad atsisakyta registruoti transporto priemonę UAB ,,Kertušas“ vardu, kadangi automobiliui taikytas areštas (el. b. 1 t., b. l. 56). Jau žinodama šią informaciją, atsakovė UAB ,,Kertušas“ 2019 m. vasario 25 d. sumokėjo 5 683,01 Eur sumą už automobilio remonto darbus (el. b. 1 t., b. l. 57-58), ką patvirtino ir atsakovės UAB ,,Kertušas“ vadovas teismo posėdžio metu. 2019 m. kovo 12 d. susitarimu, sudarytu su A. J., atsakovė UAB ,,Kertušas“ suteikė teisę atsakovui A. J. neatlygintinai naudotis transporto priemone iki bus išspręsta ši byla. Visų šių aplinkybių visuma, įskaitant ir atsakovės UAB ,,Kertušas“ ekonomiškai nepagrįstą elgesį po sandorio sudarymo, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad atsakovės UAB ,,Kertušas“ vadovas, jau sudarydamas automobilio įsigijimo sandorį, žinojo apie kilusį konfliktą dėl automobilio nuosavybės teisės, t. y. nebuvo sąžiningas įgijėjas (CPK 185 straipsnis).
30. Konstatavus, kad atsakovė UAB ,,Kertušas“ nebuvo sąžininga įgijėja, vindikacija yra galima, išreikalaujant automobilį iš UAB ,,Kertušas“ (CK 4.95 straipsnis; 4.96 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju susiklosčius tokiai situacijai, kad automobilis, kuris 2019 m. sausio 18 d. sutartimi buvo perleistas atsakovei UAB ,,Kertušas“, faktiškai yra valdomas ir saugomas atsakovo A. J., kuris šio automobilio saugotoju paskirtas ir 2019 m. sausio 14 d. teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo reikalavimas dėl automobilio priteisimo tenkintinas, išreikalaujant automobilį iš A. J..
31. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Kertušas“ (pirkėja) sumokėjo atsakovui A. J. (pardavėjui) 5 300 Eur automobilio kainą pagal 2019 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį, todėl, pripažinus šį sandorį negaliojančiu CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu, vadovaujantis CK 6.323 straipsnio 1 dalimi, atsakovei UAB ,,Kertušas“ iš atsakovo A. J. priteistina 5 300 Eur dydžio automobilio kaina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys yra tenkintas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir atsakovų. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 452 Eur dydžio žyminis mokestis ir 2 662 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 3 114 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 1 038 Eur (CK 6.5 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo– pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo D. J., atstovaujamo A. J., ir pirkėjo L. M..
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo– pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo L. M. ir pirkėjo A. J..
Išreikalauti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 300 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus eurų) automobilio kainą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kertušas“, juridinio asmens kodas 121253292.
Priteisti iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Kertušas“, juridinio asmens kodas 121253292, po 1 038 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.