Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00327-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.1.1.2.22.

2020 m. sausio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1647-1068/2019 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. S. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei V. R. dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą R. S. grąžinti dukterį E. S. į jos gyvenamąją vietą ir nustatyti tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką.

2. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti dukters E. S. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu R. S., nutraukti dukteriai priteistą išlaikymą pagal 2018-12-07 Plungės apylinkės teismo sprendimą ir priteisti išlaikymą dukteriai iš ieškovės bei nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su dukterimi.

3. 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai prašė patvirtinti šalių pasirašytą ir teismui pateiktą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Taip pat prašė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nes dėl jų susitarti nepavyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Atsakovui R. S. grąžinta 56,00 Eur dalis žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį.

5. Teismas nurodė, jog šalys kilusį ginčą išsprendė taikiai, taikos sutarties turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepilnamečio vaiko, šalių ir kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (CK 6.983–6.986 straipsniai) ir bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

6. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas konstatavo, jog ieškovės ieškinio pareiškimą sąlygojo teismo sprendimo nevykdymas, o šalių pateikti procesiniai dokumentai ir jų procesinis elgesys buvo tinkami, jos sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, siekė ekonomiškai užbaigti ginčą. Teismas nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų susidarymui įtakos turėjo skirtingas šalių požiūris į ginčo objektą ir pozicijos argumentavimas, t. y. ieškinio (priešieškinio), atsiliepimų parengimas reikalavo specialių teisinių žinių, laiko sąnaudų, tačiau šalių procesiniai dokumentai (ieškinys, priešieškinis ir atsiliepimai) neišsiskiria savo sudėtingumu ir yra standartinio turinio tokio pobūdžio bylose. Taip pat teismas nurodė, jog taikos sutartimi iš esmės patenkinti priešieškinio reikalavimai, tačiau pažymėjo, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys.

7. Teismas nurodė, jog abiem šalims procese atstovavo kvalifikuoti teisininkai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-575-4712 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui atstovavo advokatas atstovavimo sutarties pagrindu.

8. Teismas nustatė, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma ieškovei sudaro 367,00 Eur, ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir už priešieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo jis atleistas. Teismas nurodė, jog šalių atstovų indėlis ir atstovavimas byloje buvo lygiavertis ir nors patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės skiriasi finansine verte, tačiau tai padarė įtakos tik taikytų paslaugų įkainiai, bet ne paslaugų kiekis ar kokybė. Dėl to teismas darė išvadą, kad šalys, atsižvelgus į jų turtinę / socialinę padėtį, patyrė lygiavertes išlaidas, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisė (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis), o sudarius taikos sutartį atsakovui grąžino dalį žyminio mokesčio (75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas R. S. (apeliantas) prašo teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės jo patirtų 1000 Eur išlaidų atlyginimą.

10. Argumentuoja, jog teismas jam nepagrįstai nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teigia, jog ieškovė pareiškė ieškinį, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo ir atstovavimo bei priešieškinio parengimo, t. y. patyrė 1000 Eur išlaidų būtent dėl ieškovės inicijuotos bylos. Nurodo, jog siūlė ieškovei baigti bylą taikiai, tačiau ši kategoriškai atsisakė, todėl jis pareiškė priešieškinį. Tik vėliau, bylos nagrinėjimo metu, ieškovė sutiko pasinaudoti teisminės mediacijos procedūra ir pavyko ginčą baigti taikiai. Teigia, jog dėl ieškovės užsispyrimo, savanaudiškų principų patyrė išlaidas šioje byloje. Pažymi, jog išlaidų dydis neviršija nurodytų Rekomendacijose, nėra per didelės, yra pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iš ieškovės.

11. Ieškovė V. R. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Plungės apylinkės teismo 2018-12-07 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi susitarė, jog nepilnametės dukterys gyvens su ja. Tačiau likus savaitei iki šio teismo sprendimo priėmimo dukra išvyko pas tėvą ir negrįžo, o atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad dukra grįžtų ir kad būtų vykdoma teismo nutartis. Siekdama, kad teismo sprendimas būtų vykdomas, pareiškė šioje byloje ieškinį, o atsakovas priešieškinį, nors nuo pat pradžių ji buvo linkusi susitarti. Mano, kad būtent atsakovas turėjo inicijuoti civilinę bylą dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, o ji siekė įsitikinti, kad dukters valia nėra veikiama atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjimo dalyką sudaro klausimas, ar turėtų būti paskirstytos (ir kaip turėtų būti paskirstytos) ginčo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės – šalims sudarius taikos sutartį ir joje dėl bylinėjimosi išlaidų nustačius sutarties sąlygą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti teismui.

14. Ginčijama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių atstovų indėlis ir atstovavimas byloje buvo lygiavertis ir, nors patirtos bylinėjimosi išlaidos skiriasi finansine verte, tačiau tai darė įtakos tik taikytų paslaugų įkainiai, bet ne paslaugų kiekis ar kokybė. Dėl to teismas darė išvadą, kad šalys, atsižvelgiant į jų turtinę / socialinę padėtį, patyrė lygiavertes išlaidas ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisė (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

15. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

17. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškė ieškinį, lėmusį išlaidų susidarymą, pati savaime nereiškia, kad atsakovo patirtos išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškinio pareiškimą iš esmės lėmė atsakovo elgesys – įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nevykdymas. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nors šalių patirtų išlaidų dydis skiriasi, tačiau abiem šalims advokatų teiktų teisinių paslaugų pobūdis, apimtis ir esmė yra tapatūs. Kainų skirtumas susidarė tik dėl to, kad ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o atsakovas naudojosi privačiai praktikuojančio advokato paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino susiklosčiusią situaciją, pagrįstai konstatavo, kad šalių patirtos išlaidos yra lygiavertės, ir tinkamai išsprendė išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. jų nepriteisė ir paliko šalims jų patirtas išlaidas.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

20. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.