Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, kaltinamajam D. M., jo gynėjui advokatui Artūrui Jucevičiui, nukentėjusiajai M. M., jo atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui, uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 2 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. laikotarpiu nuo 2020-07-20 iki 2020-08-04, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, viešoje internetinėje erdvėje, socialiniame tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyras "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)" bei "Messenger" susirašinėjimo programėlėje paskleidė apie nukentėjusiąją M. M. tikrovės neatitinkančią, ją paniekinančią, pažeminančią bei pakertančią pasitikėjimą ja informaciją, kurią tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, siuntė įvairiems tiksliai nenustatytiems asmenims, rašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją: "mes su ja pasiaučiam pas berniukus", bei viešindamas tretiesiems asmenims jos intymių kūno dalių nuotraukas.

Be to, jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto šaltinio įsigijo ne mažiau kaip 5 pornografinio pobūdžio nuotraukas, šias nuotraukas laikė iki 2020 m. spalio 6 d. 9.30 val. jam priklausančioje USB laikmenoje “Adata c906/32 GB”, planšetiniame kompiuteryje “Samsung”, kompiuteryje “HP COMPAQ”, iš planšetinio kompiuterio “Samsung”, naudodamasis socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyromis "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)" bei "Messenger" susirašinėjimo programėle, per interneto prieigą, išplatino 5 pornografinio pobūdžio, t. y. nuogos M. M., nuotraukas.

Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis paskleidė apie nukentėjusiąją M. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią ją kaip asmenį - neva ji pasiaučia pas berniukus bei platino pornografinio turinio dalykus – intymias nukentėjusios nuotraukas. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios M. M. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų K. V., Š. Š. parodymai, kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, byloje esantys susirašinėjimai socialiniuose tinkluose, specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. M., įgyvendindamas vieną ir tą patį sumanymą, tais pačiais veiksmais, naudodamas tuos pačius įrenginius, per socialinius tinklus paskleidė apie M. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pažeminti nukentėjusios asmenį - neva ji pasiaučia pas berniukus ir jos (M. M.) intymias nuotraukas, kurios pagal savo turinį yra pornografinio pobūdžio. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamasis abi nusikalstamas veikas padarė to paties tęstinio konflikto su nukentėjusiąja metu, kas rodo vieningos tyčios buvimą padarant abi nusikalstamas veikas. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą D. M. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje, idealią sutaptį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad atlygino nusikaltimu padarytos žalos dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos V. M. laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. D. M. kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, padarymu. Įvertinama ir tai, kad D. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl tokio savo poelgio atsiprašė nukentėjusiosios. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad D. M. savanoriškai nukentėjusiajai atlygino dalį neturtinės žalos, į jos sąskaitą pervesdamas 500 eurų (t. II, b. l. 177), kas rodo, jog dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas. Kaltinamasis praeityje neteistas (t. II, b. l. 115-118), nors administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau paskirtą baudą sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. II, b. l. 119). Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis tiek iki nusikalstamos veikos, tiek po jos padarymo dirba, darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. II, b. l. 178), kas patvirtina tamprius kaltinamojo socialinius bei darbinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu pritarė ir prašė, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog D. M. yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. Priešingai, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad D. M. nusikalstamą elgesį lėmė spontaniška reakciją į galimą sutuoktinės, šioje byloje nukentėjusiąją pripažintos M. M., neištikimybę, susiklostę įtempti santykiai šeimoje. D. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, šiuo konkrečiu atveju, mažina padarytų nusikaltimų ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jo susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti D. M. pasitikėjimą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad V. M. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad V. M. laikytina vertu teismo pasitikėjimo. Vien ta aplinkybė, kad V. M. penkerių metų laikotarpyje du kartus bausta administracine tvarka, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, neleidžia daryti išvados, kad ateityje ji negalės daryti ir nedarys teigiamos įtakos savo sūnui. Pažymėtina, kad paskirtos piniginės nuobaudos sumokėtos (t. II, b. l. 175-176), padaryti administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs ir nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog V. M. ateityje elgsis netinkamai. V. M. neteista (t. II, b. l. 173), dirbanti ir darbe charakterizuojamas teigiamai (t.II, b. l. 173). Tiek kaltinamasis, tiek jo motina V. M. parodė, kad juos sieja artimi santykiai – kartu gyvena, sutaria puikiai, kartu tariasi, planuoja ir sprendžia problemas, leidžia laisvalaikį. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad V. M. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Pažymėtina tai, kad V. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji savo sūnaus elgesį vertina kritiškai, jai toks elgesys nėra priimtinas, savo sūnaus elgesio neteisino, ragino padaryti iš to išvadas. Svarbu akcentuoti ir tai, kad D. M. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, todėl V. M. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sūnaus elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja V. M. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti sūnaus D. M. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad V. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie V. M. asmenybę, tiek jos bei D. M. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad V. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką D. M., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 2 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje, sudarančių idealią nusikalstamų veikų sutaptį, padarymą pagal laiduotojos V. M. laidavimą. Priimdamas sprendimą atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamas veikas, padarytas nukentėjusios M. M. atžvilgiu, teismas įvertina ir bendros kaltinamojo ir nukentėjusios dukros O. M. interesus ateityje. Nuteisus D. M., jo dukra O. M. turėtų teistą tėvą, o tai ateityje, jai gali užkirsti kelią užimti norimas pareigas valstybės tarnyboje. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, D. M. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos V. M. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė D. M.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį D. M. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus D. M. ir V. M. šeimynines aplinkybes, finansinę padėtį, jų mėnesinės pajamos nėra didelės, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. D. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad intymias nukentėjusios nuotraukas ir šmeižiančio pobūdžio tekstinius pranešimus siuntė naudodamasis savo planšete ir kompiuteriu, o intymias M. M. nuotraukas laikė ir USB laikmenoje. Taigi, pačio kaltinamojo D. M. parodymais nustatyta, kad be USB laikmenos, kompiuterio ir planšetinio kompiuterio kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl kratos metu iš jo paimti USB laikmena „ADATA c906/32GB, baltos spalvos; planšetinis kompiuteris „Samsung“ juodos spalvos; kompiuteris HP Compaq su maitinimo laidu, pripažintini nusikalstamos veikos padarymo įrankiais. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, todėl nurodyti kratos metu paimti daiktai, kurie šiuo metu saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji M. M. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam D. M. dėl 12 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).

Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos teismų formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo padarius nusikalstamas veikas, susijusias su asmens šmeižimu, žeminančios informacijos apie asmenį paskleidimu, yra labai įvairi. Tokiais atvejais iš asmenų nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 500 eurų iki 3 000 eurų (KAT 1A-611-383/2021; PAT 1A-72-491/2020; SAT 1A-9-519/2020; SAT 1A-216-309/2019 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Nukentėjusioji nurodė, kad jai padarytą neturtinę žalą ji vertina 12 000 eurų. Ši suma ženkliai viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iš tiesų pagrindžia gan ženklų nukrypimą nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Bylą nagrinėjantis teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji M. M. dėl kaltinamojo D. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė nepatogumus, nerimą, gėdą prieš artimuosius, bendradarbius ir pažįstamus asmenis. Dėl kaltinamojo atliktų veiksmų nukentėjusioji į savo paskyrą socialiniuose tinkluose gaudavo nepažįstamų vyriškių pranešimus su nepadoriais pasiūlymais, intymias nuotraukas, kas neišvengiamai M. M. sukėlė neigiamus išgyvenimus. Nustatydamas priteistos neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo, liekamųjų reiškinių M. M. psichinei ar dvasinei sveikatai, socialiniams ryšiams ir darbiniams santykiams nekilo. Jau buvo minėta, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 12 000 eurų suma neturtinei žalai, reikšmingai didesnė nei suformuota teismų praktikoje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusioji tokio nukrypimo nepagrindė išskirtine situacija, itin sudėtingomis ar sunkiomis aplinkybėmis ar kitais, neturtinės žalos nustatymui svarbiais, argumentais. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės, pagal savo pobūdį, artimiausios Kauno apygardos teisme nagrinėtos bylos Nr. 1A-611-383/2021 bylos aplinkybėmis, kur asmuo taip pat nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalyje, sudarančias idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje byloje nukentėjusiajam priteista 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, ir šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nukentėjusios M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš kaltinamojo D. M. priteisti 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinus iš dalies nukentėjusios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš D. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo dienos (kasacinė nutartis 2K-P-75-788/2019).

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-499-891/2020).

Nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė 750 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b. l. 167-168). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra proporcinga nukentėjusios atstovo atliktam darbui, bylos sudėtingumui ir proceso eigai, todėl nukentėjusios prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, D. M. padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos V. M. laidavimą.

Nustatyti dviejų metų laiduotojos V. M. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – USB laikmenos „ADATA c906/32GB, baltos spalvos; planšetinio kompiuterio „Samsung“ juodos spalvos; kompiuterio HP Compaq su maitinimo laidu, saugomų Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, konfiskavimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. M. M. M. naudai 1500 (tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. M. M. M. naudai 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo 1500 eurų už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Priteisti iš D. M. M. M. naudai 750 (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) eurų proceso (atstovavimo) išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. M. ir laiduotojai V. M. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.