- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 1-2714-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37598-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Girius Ivoška
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“ virėja, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. M. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.22 val., Vilniuje, Tauro g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesteriu nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas
2. Kaltinamoji J. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.00 val. nakties vairavo išgėrusi alkoholio ir atsitrenkė į medį. Dirba kavinėje-bare, turėjo dirbti pamainas nuo 8.00 iki 24.00 val., 1.00 val. nakties ir ne visada pavalgydavo, tą dieną taip pat nebuvo valgiusi. Tą dieną, penktadienį į darbą atvyko aplankyti draugės. Baigusi pamainą prisijungė prie jų ir išgėrė alkoholio. Buvo pavargusi ir negali pasakyti ko ir kiek tiksliai išgėrė. Prisimena, kad pabaigusi pamainą išgėrė alaus, barmenas dar pavaišino „Jagermeister“ ir dar kažkuo vaišino. Kolegos darbe pasakė, kad kai draugės išėjo, jiems pasakė, kad jaučiasi labai blogai ir važiuos namo. Kaltinamosios teigimu, turėjo telefoną ir jau kvietėsi taksi. Gal taksi neatvažiavo ar neišsikvietė. Neatsimena, kaip atsidūrė automobilyje. Važiavo automobiliu ir padarė avariją. Automobilis registruotas tėvo vardu. Faktiškai automobilis priklauso jai, tėtis padovanojo automobilį, tik nepasirašė sutarties. Jos atlyginimas yra 810 Eur. Po įvykio buvo labai gėda. Turi būsto paskolą, gyvena viena. Tėtis atskirai gyvena, tačiau nuolat bendrauja. Jis yra autoritetas, žmogus, kuriam viską pasakoja. Tėtis ir mama buvo pirmi asmenys, kuriems pasakė apie įvykį, kai išleido iš areštinės. Su tėvais bendrauja kiekvieną dieną. Labai stengiasi gyventi sąžiningai, prieš tėtį jaučia atsakomybę. Pasak kaltinamosios, kalbėjo su tėčiu apie įvykį, jis buvo labai nusivylęs ir išsigandęs, po įvykio barė. Negalėjo suprasti, kaip taip galėjo pasielgti, nes nuo vaikystės buvo griežtai auklėjama. Niekas iš jos to nesitikėjo. Turi 10 m. vairavimo stažą. Automobilis buvo stipriai apdaužytas, nepataisomas, dabar jis yra parduotas už 500 Eur dalims.
3. Laiduotojas G. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. dukra pavartojusi alkoholio važiavo namo. Ji pasakojo, kad buvo pavargusi ir užsnūdo. Mieste važiavo lėtai, bet sprendžiant iš smūgio greitis buvo apie 50-60 km/val., nukentėjo mašinos priekis. Ne tik kaip laiduotojas, bet ir kaip tėvas supranta. Jo manymu, savo vaikus išauklėjo gerai, sūnus ir dukra baigė mokslus, abu dirbantys. Pagal specialybę dukra nenorėjo dirbti, o dabar pasikeitė specialybę, kuri jai patinka. Pastoviai bendrauja su dukra, paskutiniu metu butą įsigijo. Visada atvažiuoja, aplanko, gyvena viename mieste. Auklėjant neturėjo jokių problemų su dukra. Garantuoja, kad viską padarys. Motina ir brolis su ja rimtai labai kalbėjo. Pasak laiduotojo, sakė vaikams, kad išgėrę jokiu būdu nesėstų už vairo. Viską vertina blogai, negalima taip daryti. Nežino, kodėl dukra taip pasielgė. Gal ji neįvertino, kad yra pervargusi. Automobilis buvo netinkamas naudojimui, nebetvarkomas, todėl jį pardavė už 500 Eur. Prieš 8 metus pirko iš salono, kainavo apie 30 000 Lt. Šiuo metu yra pensininkas. 43 m. dirbo aviacijoje. Ilgą laiką buvo vienos iš aviacijos įmonių vadovu, pensija yra gana gera. Padėjo dukrai butą nusipirkti. Nėra teistas, nebaustas administracine tvarka. Nežino, kokį užstatą reikia sumokėti. Mano, kad likutinės mašinos vertės dydžio.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Liudytojas N. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.30 val. važiavo Vilniuje, Vasario 16-osios g. link Tauro g. Užkilęs ant kalno pastebėjo stovintį, galimai tamsios spalvos, automobilį „Nissan“, valstybinio numerio nepamena. Iš automobilio priekinės dalies rūko dūmai, bet rūko neilgai, t. y. eismo įvykis buvo neseniai įvykęs. Tai pamatęs jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Priėjus prie automobilio iš vairuotojo pusės išlipo mergina. Ji automobilyje buvo viena, jai apytiksliai (duomenys neskelbtini) metai, vidutinio kūno sudėjimo, rudų trumpų plaukų, buvo apsirengusi juodos spalvos striukę, mėlynais džinsais. Matėsi, kad išlipusi mergina yra šoko būsenos, todėl jis pasiūlė merginai išgerti vandens. Mergina neatrodė, kad būtų išgėrusi, tačiau skundėsi krūtinės ląstos skausmais. Matėsi, kad mergina galimai nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į medį, kadangi jos automobilio dešinysis šonas buvo stipriai nubrėžtas, ant medžio, į kurį įvažiavo mergina, taip pat matėsi įbrėžimai. Paties vairavimo fakto, kaip mergina įvažiavo į medį, nematė, tačiau eismo įvykis įvyko neseniai (b. l. 8-9).
6. Liudytojas D. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 apie 3.42 val., dirbant kartu su A. S. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Tauro g. 3, automobilis „Nissan“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė į medį. Atvykę nurodytu adresu pastebėjo minėtą automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į medį, o greitosios pagalbos automobilyje sėdėjo automobilio vairuotoja J. M., kuri jiems paaiškino, kad važiuodama nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalia kelio esantį medį. Bendraujant su automobilio vairuotoja J. M., iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo į šalis, dėl to buvo patikrintas vairuotojos blaivumas. Pirmuoju pūtimu jai buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antruoju – 2,10 promilių girtumas. J. M. prisipažino, kad vartojo alkoholį. Po apžiūros vairuotoja buvo išvežta į RVUL tolimesnei apžiūrai, kadangi skundėsi šonkaulių skausmais. J. M. automobilyje buvo viena (b. l. 12).
7. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.22 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Tauro g., kylant į Tauro kalną, kur vienpusis eismas, automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į medį, merginai silpna (b. l. 1).
8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2020 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės (b. l. 6).
9. Iš 2020 m. rugsėjo 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog J. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jai nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antrojo – 2,10 promilių girtumas (b. l. 14).
10. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., 3.42 val. J. M. buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o 4.07 val. nustatytas 2,10 promilių girtumas (b. l. 15-16).
11. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. patikros sertifikato Nr. 1217359 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARFM-0210 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 17).
12. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. rugsėjo mėn. duomenimis, automobilio „Nissan Qashqai“ (2012 m., benzinas) kaina su PVM yra 5 620 Eur (b. l. 22).
13. Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Nissan Qashqai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
14. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
15. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios J. M. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
16. Kaltinamoji J. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.00 val. nakties vairavo išgėrusi alkoholio ir atsitrenkė į medį. Tą dieną, penktadienį į darbą atvyko aplankyti draugės, baigusi pamainą prisijungė prie jų ir išgėrė alkoholio. Prisimena, kad išgėrė alaus, barmenas dar pavaišino „Jagermeister“ ir dar kažkuo vaišino. Kolegos darbe pasakė, kad kai draugės išėjo, jiems pasakė, kad jaučiasi labai blogai ir važiuos namo. Kaltinamosios teigimu, jau kvietėsi taksi, tačiau gal taksi neatvažiavo ar neišsikvietė. Neatsimena, kaip atsidūrė automobilyje. Važiavo automobiliu ir padarė avariją.
17. Tokie kaltinamosios J. M. parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas N. V., nors ir nematęs tiesiogiai vairavimo fakto, tačiau parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.30 val. važiuodamas ant Tauro g. kalno pastebėjo stovintį automobilį „Nissan“. Iš automobilio priekinės dalies rūko dūmai, bet rūko neilgai, t. y. eismo įvykis buvo neseniai įvykęs. Tai pamatęs jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį (b. l. 8-9). Tokias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išrašas (b. l. 1). Tuo tarpu į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas – liudytojas D. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastebėjo automobilį „Nissan“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo atsitrenkęs į medį, o greitosios pagalbos automobilyje sėdėjo automobilio vairuotoja J. M., kuri jiems paaiškino, kad važiuodama nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalia kelio esantį medį. Bendraujant su automobilio vairuotoja J. M., iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo į šalis, dėl to buvo patikrintas vairuotojos blaivumas. Pirmuoju pūtimu jai buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antruoju – 2,10 promilių girtumas (b. l. 12). Analogiškos aplinkybės apie įvykį nurodytos ir policijos pareigūno A. S. 2020 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamoji J. M. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivi, patvirtina pirmiau minėto liudytojo – policijos pareigūno D. A. parodymai (b. l. 12), A. S. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b. l. 6), 2020 m. rugsėjo 19 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog jai buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antrojo – 2,10 promilių girtumas (b. l. 14). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., 3.42 val. J. M. buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o 4.07 val. – 2,10 promilių girtumas (b. l. 15-16). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
18. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, J. M. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.22 val., Vilniuje, Tauro g., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija.
19. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios J. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
20. 2020 m. spalio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji J. M. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 75-76), tiek laiduotojas G. M. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 89-90). Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamoji palaikė šį prašymą ir prašė J. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
21. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
22. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką J. M. padarė pirmą kartą, anksčiau ji nėra teista (b. l. 55) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jos gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jos elgesio proceso metu. Ketvirta, dėl J. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviai ir buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis ir medis, tačiau automobilis šiuo metu netinkamas naudoti, parduotas, bet yra pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.
23. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. M. yra jauno amžiaus, administracine tvarka bausta, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 53-54), anksčiau neteista ir jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 55), dirbanti (b. l. 52, 79-80), gavo brandos atestatą su pagyrimu (b. l. 77), aukštojo išsilavinimo (b. l. 78), itin teigiamai charakterizuojama esamo ir buvusio darbdavio kaip kruopšti atsakinga, gerbianti kolegas, taktiška ir nekonfliktiška darbuotoja (b. l. 81-83). Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jos elgesio teismo posėdyje matyti, kad ji suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
24. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji J. M. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
25. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
26. Nagrinėjamu atveju atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos tėtis. Apklausiamas teismo posėdžio metu G. M. parodė, kad šiuo metu yra pensininkas, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, tai matyti ir patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis. Be kita ko, G. M. apdovanotas už nuopelnus (duomenys neskelbtini) apdovanojimu – (duomenys neskelbtini) medaliu (b. l. 84), jam suteiktas pažymėjimas už nuopelnus (duomenys neskelbtini) (b. l. 85), padėka už nepriekaištinga darbą (b. l. 86), taigi matyti, jog laiduotojas G. M. vertinamas teigiamai, jo asmenybė teigiama. Teismo posėdžio metu G. M. paaiškino, kad pastoviai bendrauja su dukra, ji visada atvažiuoja, aplanko. Auklėjant neturėjo jokių problemų. Motina ir brolis su ja rimtai labai kalbėjo. Pasak laiduotojo, sakė vaikams, kad išgėrę jokiu būdu nesėstų už vairo. Viską vertina blogai, negalima taip daryti. Pačios kaltinamosios J. M. teigimu, tėtis yra autoritetas, žmogus, kuriam viską pasakoja. Tėvai buvo pirmi asmenys, kuriems pasakė apie įvykį. Su tėvais bendrauja kiekvieną dieną. Labai stengiasi gyventi sąžiningai, prieš tėtį jaučia atsakomybę. Pasak kaltinamosios, kalbėjo su tėčiu apie įvykį, jis buvo labai nusivylęs ir išsigandęs, po įvykio barė. Negalėjo suprasti, kaip taip galėjo pasielgti, nes nuo vaikystės buvo griežtai auklėjama.
27. Teismas sprendžia, kad G. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Teismo manymu, tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už dukrą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas G. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiška kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimiausias jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėlto, siekiant stiprinti kaltinamosios atsakomybės jausmą prieš artimą asmenį, G. M. skirtinas J. M. laiduotoju taikant užstatą. Teismo vertinimu – 1 000 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei sustiprins J. M. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, o kartu padės įrodyti laiduotojui, kad jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už dukrą rimtas bei apgalvotas, motyvuos jį atidžiai prižiūrėti J. M.. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas, taikant užstatą.
28. Kaltinamajai J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 45-46) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
29. Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
30. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. M. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje neteista, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 19 d.
31. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
33. Bylos duomenimis, minėta transporto priemonė priklauso J. M. tėvui G. M. (b. l. 23), tačiau apklausiama teismo posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, jog išties transporto priemonė priklausė jai, ji buvo transporto priemonės valdytoja, o su tėčiu nespėjo pasirašyti sutarties. Po įvykio automobilis neremontuotinas, todėl jį pardavė detalėms už 500 Eur (b. l. 88). Taigi, nagrinėjamu atveju galėtų būti svarstytinas klausimas dėl pačios transporto priemonės konfiskavimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė parduota ir objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, šiuo atveju svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas (transporto priemonės likutinę vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-270-654/2019)) kartu su specialios teisės atėmimu, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
34. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad J. M. skirtinas likutinės turto vertės konfiskavimas, kadangi teismų praktikoje išaiškinta, jog konfiskuotina tokia turto vertė, kokios tas turtas buvo sprendimo priėmimo metu, šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-270-654/2019), t. y. išieškotina 500 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – taikant 1 000 Eur užstatą, įpareigojant sumokėti jį į teismo depozitinę sąskaitą per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą.
Paskirti J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. M. automobilio „Nissan Qasqhai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), likutinę vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 500 Eur.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Sumokėti konfiskuotino turto vertę (500 Eur) atitinkančią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6610.
Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.