- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-823-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07663-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. E.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Ū. M. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, trečiasis asmuo byloje – Ū. M. T., institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S., prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (motina); 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos (po 350 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos); 4) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad vaikai visuomet augo su ieškove, todėl vaikų interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Ieškovė pripažįsta atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, tačiau bendravimas turi būti reguliarus, atitikti vaikų poreikius. Tarp šalių kyla ginčai ne dėl tėvo teisės bendrauti su vaikais, o dėl tėvo pareigos bendrauti su vaikais sutartu laiku, laikytis vaikų dienotvarkės ir rėžimo. Atsakovas nuolat keičia nuomonę dėl bendravimo su vaikais, liepia pačiai ieškovei pasiimti vaikus iš jo nurodytos vietos, vaikams susirgus taip pat liepia juos pasiimti, o ne parveža. Ieškovė pateikia vaikų poreikių skaičiuotes, nurodo, kad dukros O. M. S. išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 Eur suma, sūnaus S. S. – 680 Eur suma, todėl prašo iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį priteisti po 350 Eur sumą. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2020 m. sausio 18 d., kuomet ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi skyrium.
2. Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur į mėnesį iki vaikų pilnametystės, nepriteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tačiau, siekiant užtikrinti skyriumi gyvenančio tėvo maksimalų dalyvavimą nepilnamečių vaikų auklėjime, palaikyti nuolatinį ir artimą ryšį su vaikais, prašo nustatyti jo nurodomą bendravimo tvarką. Teigia, jog tėvai turi turėti lygias galimybes laiką su vaikais praleisti vertingai, todėl tėvo namuose vaikai dažniau turėtų likti su nakvynėmis. Bendravimas be nakvynių darbo dienomis iš esmės reikštų tik jų nuvedimą ir parvedimą iš būrelių. Atsakovas persikėlė į butą, kuris yra netoli ieškovės, vaikų ugdymo įstaigų, jame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais vaikų išlaikymui atsakovas pervedė po 400 Eur, o iki kovo mėnesio padengdavo daugiau nei pusę vaikų ugdymo išlaidų, pirkdavo drabužius, maistą, vaistus. Ieškovės nurodomos vaikams išlaikyti reikalingos sumos yra orientuotos į maksimaliai tobulą vaikų išlaikymą, tačiau objektyviai vertinant nė viena iš šalių nėra tokioje padėtyje, kad nurodomas išlaidas galėtų padengti. Išlaikymas vaikams turėtų būti proporcingas šalių turtinei padėčiai. Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 1 350 Eur. Atsakovas turi dar vieną sūnų M. S., kurio išlaikymui per mėnesį skiria 150 – 200 Eur, taip pat papildomai perka rūbus, batus, sporto inventorių ir kt. Atsakovas neturėtų atsidurti tokioje padėtyje, kad turėtų aukoti vieno vaiko gerovę dėl kitų. Ieškovės būsto išlaidos neturėtų būti įskaitomos į išlaikymą, kadangi tokias išlaidas patiria ir atsakovas. Atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra 1/15 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
3. 2020 m. balandžio 3 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvada. Tarnyba nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Nepilnamečiams iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Patikslintoje 2020 m. lapkričio 18 d. išvadoje Tarnyba nurodė, kad šiuo metu nėra duomenų, jog nuolatinis maksimalus tėvo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, todėl mano, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja vaikų interesams ir leistų tėvui nuolat bei tiesiogiai dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečių vaikų O. M. S. ir S. S. gyvenamąją vietą su ieškove A. E.. Nustatė nepilnamečių vaikų O. M. S. ir S. S. bendravimo su tėvu A. S. tvarką:
1. Pirmosios ir trečiosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienį atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ir lankomoje užklasinėje veikloje, ir po savaitgalio, pirmadienį atveda vaikus į lankomas ugdymo įstaigas.
2. Antrosios ir ketvirtosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienį atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ir lankomoje užklasinėje veikloje, ir kitą dieną, penktadienį, vaikus atveda į ugdymo įstaigas.
3. Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.), vaikai gali būti paimami ar grąžinami iš/į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktuose.
4. Tėvas A. S. turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais O. M. S. ir S. S. pusę vaikų atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros):
4.1. Rudens atostogų metu poriniais metais tėvas bendrauja su vaikais pirmąją pusę atostogų, o neporiniais metais – antrąją atostogų pusę. Poriniais metais tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų 20 val. Neporiniais metais tėvas paima vaikus praėjus pusei atostogų 10 val. (apie konkrečią dieną motina raštu praneša tėvui iki vaikų atostogų pradžios) ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.;
4.2. Žiemos atostogų metu poriniais metais tėvas bendrauja su vaikais gruodžio 28 d. – sausio 3 d., o neporiniais metais – gruodžio 24-28 d. Žiemos atostogų metu tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 20.00 val. vakaro;
4.3. Pavasario atostogų metu poriniais metais tėvas bendrauja su vaikais pirmąją pusę atostogų, o neporiniais metais – antrąją atostogų pusę. Poriniais metais tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų 20 val. Neporiniais metais tėvas paima vaikus praėjus pusei atostogų 10 val. (apie konkrečią dieną motina raštu praneša tėvui iki vaikų atostogų pradžios) ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.;
4.5. Vasaros atostogų metu apie konkrečią tėvo atostogų su vaikais trukmę ir laiką tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 15 d., nurodydamas, kurią dieną ir kurią valandą vaikus paims ir kurią dieną bei valandą vaikus parveš į jų gyvenamąją vietą. Iki O. M. S. ir S. S. sulauks 10 m. amžiaus, vasaros atostogų metu tėvas su vaikais nepertraukiamai bendrauja ne ilgiau nei 7 dienas. Tuo atveju, jei tėvai nesusitaria, laikoma, kad poriniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 1-7 d., birželio 15 - 21 d., birželio 29 d. – liepos 5 d., liepos 13 d. –19 d., liepos 27 d. – rugpjūčio 2 d., rugpjūčio 10 d. –16 d., rugpjūčio 24- 31 d.; neporiniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 8-14 d., birželio 22-28 d., liepos 6-12 d., liepos 20-26 d., rugpjūčio 3-9 d., rugpjūčio 17-23 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val. Vaikams sulaukus 10 metų, tuo atveju, jei tėvai nesusitaria, laikoma, kad poriniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 1-15 d., liepos 1-15 d., rugpjūčio 1-15 d., neporiniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 15-30 d., liepos 15-30 d., rugpjūčio 15-30 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.;
4.6. Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.), vaikai gali būti paimami ar grąžinami iš/į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkos 4.1 – 4.5 punktuose.
5. Tėvas A. S. ir motina A. E. turi teisę vaikų atostogų metu išsivežti vaikus į užsienio šalis, bet ne ilgiau kaip 2 savaitėms, vienas kitą prieš tai įspėdami raštu, elektroniniu paštu, nurodydami išvykimo tikslą, laiką, šalį ir buvimo vietos adresą, kontaktus. Kitais atvejais vaiko vaikų išvykimui turi būti gautas kito iš tėvų notariškai patvirtintas sutikimas.
6. Tėvo A. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. M. S. ir S. S. tvarka per metines šventes ir vaikų gimtadienius:
6.1. poriniais kalendoriniais metais (2020, 2022, 2024 ir t.t.) – sausio 1 – ąją, kovo 11-ąją (Nepriklausomybės atkūrimo dieną), Velykų antrąją dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną), birželio 24-ąją (Jonines), rugpjūčio 15-ąją (Žolinę), gruodžio 26-ąją (antrąją Kalėdų dieną), paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. vakaro;
6.2. neporiniais kalendoriniais metais (2021, 2023, 2025, 2027 ir t.t.) – vasario 16-ąją (Valstybės atkūrimo dieną), Velykų pirmąją dieną, liepos 6-ąją (Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-25 (Kūčias, Kalėdas), paima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. vakaro;
6.3. Vaikų gimtadienių ((duomenys neskelbtini)) šventėse turi teisę dalyvauti abu tėvai. Tuo atveju, jei tėvams nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaikais per vaikų gimtadienius, tėvas turi teisę bendrauti su vaikais per vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais nuo 10 val. iki 15 val., o neporiniais metais nuo 15 val. iki 20 val. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami į gyvenamąją vietą.
6.4. A. S. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaikais su nakvyne, tuomet A. S. paima nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. vakaro;
6.5. A. E. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaikais su nakvyne, tuomet A. S. nepilnamečius vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą Motinos dienos išvakarėse (šeštadienį) iki 20 val. vakaro;
6.6. Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.), vaikai gali būti paimami ar grąžinami iš/į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkos 6.1 – 6.5 punktuose.
7. Tuo atveju, jeigu tėvas A. S. negalės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatyta tvarka dėl svarbių priežasčių (dėl ligos ar kitų svarbių aplinkybių), tėvas apie tokias aplinkybes įspėja motiną kiek įmanoma ankščiau (per protingą terminą).
8. Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, privalo užtikrinti, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku/vaikais bendrauti visomis komunikacijų priemonėmis (elektroniniu ryšiu ir pan.).
9. Ieškovė A. E. vaikų bendravimo su atsakovu A. S. laikotarpiui įdeda vaikams reikalingus daiktus, rūbus ir medikamentus pagal kiekvieno iš vaikų individualius poreikius, kuriuos, pasibaigus bendravimo laikotarpiui, tėvas grąžina motinai ar, šalims sutarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.), palieka kitoje ieškovės nurodytoje vietoje.
10. Ugdymo įstaigos bei neformalaus ugdymo veikla/os vaikams parenkama bendru ieškovės A. E. ir A. S. sutarimu.
Priteisė iš atsakovo A. S. materialinį išlaikymą vaikui S. S. po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. kovo 13 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 243,27 išlaikymo įsiskolinimo. Priteisė iš atsakovo A. S. materialinį išlaikymą vaikui O. M. S. po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. kovo 13 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 243,27 išlaikymo įsiskolinimo. Paskyrė ieškovę A. E. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių O. M. S. ir S. S. išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės. Priteisė ieškovei A. E. iš atsakovo A. S. 805 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo A. S. 145,20 Eur žyminio mokesčio bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.
5. Spręsdamas dėl bendravimo mokslo metų eigoje, teismas pažymėjo, kad abu tėvai turi lygias galimybes bendrauti su vaiku. Įvertinęs, kad tėvas praleidžia pakankami daug laiko su vaikais, geba užtikrinti jų kasdienius poreikius, siekdamas, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko su kiekvienų iš tėvų, taip pat proporcingai būtų paskirstytos ir tėvų pareigos vaikams, sprendė, kad pirmą ir trečią mėnesio savaitėmis atsakovas su vaikais bendraują nuo ketvirtadienio iki pirmadienio, pirmadienį juos pristatydamas į ugdymo įstaigas, o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitėmis vaikus paima ketvirtadienį iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą lankomoje užklasinėje veikloje, ir penktadienį vaikus atveda į ugdymo įstaigą. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka vaikams bus užtikrintas didesnis aiškumas, rutiniškumas bendravime, jiems žinant, kad kiekvieną ketvirtadienį jie bendrauja su tėčiu, taip pat ieškovei bus palengvinama rūpesčio vaikų užklasine veikla dalis.
6. Įvertinęs tai, kad ieškovė ir atsakovas procesiniais dokumentais prašė nustatyti vienodą tėvo bendravimo su vaikais tvarką atostogų, švenčių ir vaikų gimtadienių dienomis, teismas patvirtino šalis tenkinančią atsakovo su vaikais bendravimo tvarką. Atsižvelgęs į pakankamai mažą vaikų amžių, patvirtino ieškovės prašomą nustatyti sąlygą, kad atostogų metų šalys vaikus į užsienio šalį gali išsivežti ne ilgiau kaip dviem savaitėms. Atmetė atsakovo pageidavimą bendravimo tvarkoje nustatyti sąlygą, kad pasibaigus bendravimui vaikus pasiima ieškovė, sprendė, jog tėvui nustatoma pareiga pasiimti bei grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą.
7. Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais buvo grindžiami vaikų poreikiai, konstatavo, kad jie nepatvirtina, jog kiekvieno iš vaikų išlaikymui per mėnesį būtų realiai išleidžiama apie 700 Eur ar net didesnė suma. Teismo vertinimu, pagal į bylą pateiktas UAB ,,Barbora“ PVM sąskaitas faktūras, maisto parduotuvių, kavinių čekius negalima spręsti, kad vaikams, maitinimui būtų išleidžiama po 150 Eur, išlaidos maistui gali siekti iki 120 Eur į mėnesį kiekvienam iš vaikų. Išlaidos būreliams taip pat nepatiriamos vasaros mėnesiais, kai užsiėmimai nevyksta, taigi, skirstant visiems dvylikai mėnesių, yra atitinkamai mažesnės. Sutiko ir su atsakovo atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai, higienai, aprangai yra užaukštintos. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, sprendė, kad vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga apie 660 Eur kiekvienam, atėmus 60 Eur valstybės išmoką.
8. Nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi nekilnojamojo turto, yra UAB ,,Archicechas“ vienintelis akcininkas, didesnės ir jo kasmėnesinės pajamos, tačiau jis turi dar vieną išlaikytinį – sūnų M. S., kuris yra paauglys ir kurio poreikiai maistui, aprangai natūraliai didesni. Be to, nustatyta pakankamai plati atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, vaikai su tėvu praleis apie trečdalį mėnesio, pusę atostogų, todėl tėvas, rūpindamasis vaikais, patiria ir patirs išlaidas būstui, komunaliniams patarnavimams, užtikrindamas vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas ir pan., atitinkamai mažės ieškovės išleidžiamos sumos nurodytiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė moka už vaikų ugdymo įstaigas, užklasinės veiklos užsėmimus, jai tenka našta aprūpinti vaikus didesniais pirkiniais (batai, viršutiniai, lauko drabužiai ir kt.), tėvas su vaikais praleis ne mažiau nei trečdalį laiko, be to, gali pasitaikyti, jog dėl svarbių priežasčių tėvas su vaikais negalės bendrauti visą bendravimo tvarkoje nustatytą laiką, todėl tam laikotarpiui mama patirtų papildomas išlaidas, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams po 260 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.
9. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, nustatė, jog šalys atskirai gyventi pradėjo 2020 m. sausio 18 d. Už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyriumi, t. y. nuo 2020 m. sausio 18 d., iki 2020 m. kovo 12 d. (imtinai), vaikams iš tėvo turėjo būti suteiktas 956,38 Eur išlaikymas. Abiem vaikams už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d., iki 2020 m. kovo 12 d. (imtinai) buvo suteiktas 469,85 Eur išlaikymas. Įvertinęs tai, teismas sprendė vaikams O. M. S. ir S. S. priteisti po 243,27 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistos sumos ir nustatytos bendravimo tvarkos antrosios ir ketvirtosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienį ir priimti naują sprendimą – 1) dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo: antrosios ir ketvirtosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienį atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ir lankomoje užklasinėje veikloje, ir grąžina vaikus į nuolatinę gyvenamąją vietą (motinai) tą pačią dieną iki 21 val.; 2) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo: iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams O. M. S. ir S. S. išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 350 Eur nuo 2020 m. kovo 13 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nepilnamečių vaikų poreikių maistui užtikrinimui nereikalinga 150 Eur suma. Pažymi, kad įstatymai ir teismų praktika nenumato, jog ieškovai išlaikymo vaikui priteisimo bylose privalo rašytiniais įrodymais pagrįsti protingą sumą maisto išlaidoms. Visuotinai žinoma ir suprantama aplinkybė, kad vaikai turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą, tam reikia skirti lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai sparčiai auga ir intensyviai formuojasi kaip asmenybės, mažamečiai vaikai valgo kokybišką, ekologišką ir visavertį maistą bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje - kylančias kainas, apeliantės nurodyta 150 Eur suma maistui per mėnesį laikytina protinga ir jos nereikia papildomai įrodinėti rašytiniais įrodymais.
10.2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant su motina, jai tenka didesnė finansinė našta, kasdienė priežiūra ir rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismas iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisdamas po 260 Eur, pažeidė proporcingumo principą. Apeliantės nuomone, teismas konstatavęs, kad nepilnamečiams pakanka tik jų būtiniausius poreikius tenkinančio išlaikymo, pažeidė nepilnamečių vaikų teisę gauti ne tik būtiniausius poreikius užtikrinantį išlaikymą, kadangi tėvų turtinė padėtis tai leido. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys paaiškino, kad šalims gyvenant kartu, M. O. S. lankė privačią ugdymo įstaigą, kur mėnesio kaina - apie 500 Eur, šalys atostogavo užsienyje, vaikams būdavo perkamas ekologiškas ir kokybiškas maistas, kokybiška apranga, buvo lankomi būreliai, išsilavinimas ir vaikų lavinimas buvo prioritetas. Aplinkybė, kad atsakovo ir ieškovės santykiai nutrūko, negali reikšti, jog dėl to turi nukentėti vaikai: būti maitinami prastesnės kokybės maistu, rengiami prastesnės kokybės apranga, negauti lavinimosi, kuris buvo užtikrintas anksčiau ir pan.
10.3. Apeliantė nurodo, kad nepaisant dvigubai mažesnių pajamų bei prastesnės turtinės padėties, jai tektų didesnė finansinė našta šalių nepilnamečių vaikų išlaikyme. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas, esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, patiria daug išlaidų vaikų išlaikymui, tame tarpe miego, apatiniams drabužiams, higienos priemonėms, kanceliarinėms priemonėms ir pan., kadangi visus reikalingus drabužius, apatinius, kanceliarines ir kitas priemones vaikams perka ieškovė bei sudeda vaikams einant pas tėvą, tad atsakovas vaikų miego, apatinių drabužių bei kitų priemonių įsigijimui papildomų išlaidų nepatiria. Ieškovės ir atsakovo pajamų ir turtinės padėties skirtumas yra pakankamai žymus, net ir įvertinus atsakovui tenkančio dar vieno vaiko išlaikymo išlaidas, apeliantės nuomone, priteisus šalių vaikams išlaikymą po 350 Eur atsakovo sūnaus M. S. interesai nenukentėtų.
10.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl lankomų būrelių, padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, kad vasarą būreliai nevyksta, todėl išlaidos šiems užsiėmimams turi būti dalinamos dvylikai mėnesių ir atitinkamai mažinamos. Priešingai - privatūs, ne valstybės finansuojami būreliai, kuriuos lanko šalių nepilnamečiai vaikai, vyksta ištįsus metus. Be to, vasaros laikotarpiu, kadangi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas dirba, vaikai lanko stovyklas. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad šalių dukra O. M. S. 2021 m. metais pradės lankyti pradinę mokyklą, taigi, išlaidos taip pat išaugs.
10.5. Teismo nustatyta antrosios ir ketvirtosios mėnesio savaičių ketvirtadienį bendravimo tvarka ieškovei nepalengvina rūpesčio vaikų užklasine veikla, o priešingai: keičiant nakvynės vietą, vaikai yra išblaškomi, tad tokia bendravimo tvarka įneša nepastovumo vaikų rutinoje ir neatitinka vaikų interesų. Be to, atsakovas dažniausiai tinkamai negrąžina vaikų daiktų bei užklasinei veiklai reikalingų priemonių, ieškovė pati turi rūpintis jų atsiėmimu. Be to, teismas nustatydamas atsakovo pageidaujamą bendravimo tvarką, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas, šalims pradėjus gyventi skyrium, per metus net tris kartus naudojo fizines bausmes dukrai.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas yra priimtas išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, todėl labiausiai atitinka tiek abiejų ginčo šalių, tiek ir jų nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinio skundo argumentai dėl bendravimo tvarkos yra nepagrįsti ir sąlygoti ne vaikų interesų, o ieškovės siekio sumažinti atsakovo galimybes maksimaliai bendrauti su vaikais bei praleisti su jais kuo daugiau laiko. Kaip teisingai pažymėjo teismas, tuo atveju, jeigu būtų patvirtinta ieškovės prašoma tvarka, vaikai dėl savo užklasinės veiklos arba visai neturėtų laiko pabūti ir pabendrauti su atsakovu, arba į gyvenamąją vietą jie būtų grąžinami labai vėlai, o tai kenktų vaikų poilsiui. Ieškovei pradėjus gyventi skyriumi nuo atsakovo, jis netgi išsinuomojo butą netoli naujos ieškovės gyvenamosios vietos bei vaikų lankomų ugdymo įstaigų, kad tik būtų kuo arčiau savo vaikų bei šiems netektų ilgai keliauti namo, bei į ugdymo įstaigas po bendravimo su atsakovu. Nepagrįsti apeliantės kaltinimai atsakovui dėl smurto prieš jų dukrą. Pažymi, kad jis pripažino, jog pliaukštelėjo dukrai per sėdmenis, nes sudrausminta žodžiu ji vis tiek nenurimo, tačiau nurodė, jog gailisi ir supranta, kad toks auklėjimo būdas yra nepriimtinas. Atsakovui pagalbą teikia VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ specialistai, kurie sudarė jam pagalbos planą, yra suderinęs konsultaciją su psichologe, ketina lankyti pozityvios tėvystės kursus. Nurodo, kad stengiasi išlaikyti kuo glaudesnius santykius su vaikais, jo noras kuo daugiau laiko praleisti su jais, rodo ne ką kitą, o siekį maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime bei neprarasti juos siejančio ryšio. Kritiškai vertina ieškovės poziciją, jog vaikų užklasinė veikla bei jų lankomi užsiėmimai, poreikis kiekvieną dieną praktikuotis groti pianinu, yra vaikams reikalingesni nei bendravimas su tėvu. Be to, atsakovas rūpinasi vaikais, jų ugdymu, įskaitant ir jų mokymąsi groti pianinu. Atsakovo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo sutrumpinti teismo sprendimu nustatytą atsakovo ir jo vaikų bendravimo laiką. Apeliantė apeliaciniame skunde išlaikymo dydį vaikams grindžia tais pačiais argumentais kaip ir ieškinyje dėl kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė ir juos įvertino. Apeliantė, prašydama iš atsakovo priteisti po 350 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, taip pat neįvertina to, jog pagal sprendimu nustatytą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, atsakovas su vaikais kiekvieną mėnesį praleis 10 naktų, t. y. apie 30 procentų viso laiko, taip pat į tai, kad atostogų metu vaikai su atsakovu praleis 50 procentų viso laiko. Esant tokiai situacijai, vaikams net ir faktiškai būnant su atsakovu, apeliantė vis tiek gaus vienodo dydžio kasmėnesines išmokas. Atsakovas taip pat patirs daug išlaidų tiek būsto nuomai, kuriame vaikai galėtų nakvoti su atsakovu, tiek jų bendroms atostogoms, tiek vaikų maistui bei pramogoms. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, taip pat į šalių finansinę padėtį, todėl apeliaciniame skunde nepateikus jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, nėra pagrindo pakeisti priteisto 260 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir nustatytos bendravimo tvarkos dalies, t. y. antrosios ir ketvirtosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienio.
14. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija vaikams priteisto išlaikymo dydį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino turtinės šalių padėties, priteisdamas tik būtiniausius poreikius tenkinantį išlaikymą pažeidė nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą atitinkantį tėvų turtinę padėtį.
15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
16. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010) bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
18. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, įvertino vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaikų poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą.
19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu mažinti išlaidas, skirtas maitinimui ir būreliams vasarą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog jie nepatvirtina, kad vaikams maitinimui būtų išleidžiama po 150 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad išlaidos būreliams nepatiriamos vasaros mėnesiais, kai užsiėmimai nevyksta, išlaidas skirtas būreliams mažino. Teismas detaliai išanalizavo ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti pagrįstumą, su kuo teisėjų kolegija visiškai sutinka. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su minėtomis išlaidomis, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl išlaikymo dydžio, nepaneigia.
20. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl jai tenka didesnė finansinė našta, kasdienė priežiūra ir rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pasak apeliantės, nepaisant jos dvigubai mažesnių pajamų bei prastesnės turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas laikydamas, kad abu tėvai vieno vaiko išlaikymui turi skirti 600 Eur, priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui po 260 Eur išlaikymo.
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių turtinės padėties bei galimybių teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, vertino šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes, nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – sūnų M. S., kuris jau yra paauglys, taigi jo poreikiai maistui, aprangai natūraliai didesni. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad pagal nustatytą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, atsakovas su vaikais mokslo metų eigoje praleis apie trečdalį mėnesio laiko, pusę vaikų atostogų. Taigi, tėvas, rūpindamasis vaikais, patiria ir patirs išlaidas būstui, komunaliniams patarnavimams, užtikrindamas vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, atostogoms, laisvalaikiui, maistui, ir pan. Atitinkamai mažės ieškovės išleidžiamos sumos įvardintiems poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio priteisimo, įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat įvertino kiek laiko kiekvienas iš tėvų praleis su vaikais ir kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 260 Eur kas mėnesį.
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kuria nustatyta, jog antrosios ir ketvirtosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienį atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ir lankomoje užklasinėje veikloje, ir kitą dieną, penktadienį, vaikus atveda į ugdymo įstaigas. Apeliantės nuomone, tokia bendravimo tvarka įneša nepastovumo vaikų rutinoje ir neatitinka vaikų interesų, keičiant nakvynės vietą vaikai yra išblaškomi. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad tėvas praleidžia pakankami daug laiko su vaikais, geba užtikrinti jų kasdienius poreikius, siekdamas, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko su kiekvienų iš tėvų, taip pat proporcingai būtų paskirstytos ir tėvų pareigos vaikams, sprendė, kad antrą ir ketvirtą mėnesio savaitėmis atsakovas vaikus paima ketvirtadienį iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą lankomoje užklasinėje veikloje, ir penktadienį vaikus atveda į ugdymo įstaigą. Nors apeliantė nesutinka su šia bendravimo tvarka, tačiau tai nereiškia, jog tokia bendravimo tvarka neteisinga, nes nustatant tokią bendravimo tvarką teismas visų pirma atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, t. y. bus užtikrintas didesnis aiškumas, pastovumas bendravime, jiems žinant, kad kiekvieną ketvirtadienį vaikai bendrauja su tėčiu. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu būtų patvirtinta ieškovės prašoma tvarka, vaikai dėl savo užklasinės veiklos arba visai neturėtų laiko pabūti ir pabendrauti su atsakovu, arba į gyvenamąją vietą jie būtų grąžinami labai vėlai ir tai kenktų vaikų poilsiui.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
27. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Atsakovas sumokėjo 300 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės A. E. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.