- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2-12740-842/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07663-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- A. E.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Ū. M. T.
- Advokatai
- Milda Martinkutė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo (trečiasis asmuo byloje – Ū. M. T., institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. E. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui A. S., prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (motina); 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos (po 350 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos); 4) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vaikai visuomet augo su ieškove, todėl vaikų interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Ieškovė pripažįsta atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, tačiau bendravimas turi būti reguliarus, atitikti vaikų poreikius. Tarp šalių kyla ginčai ne dėl tėvo teisės bendrauti su vaikais, o dėl tėvo pareigos bendrauti su vaikais sutartu laiku, laikytis vaikų dienotvarkės ir rėžimo. Atsakovas nuolat keičia nuomonę dėl bendravimo su vaikais, liepia pačiai ieškovei pasiimti vaikus iš jo nurodytos vietos, vaikams susirgus taip pat liepia juos pasiimti, o ne parveža. Ieškovė pateikia vaikų poreikių skaičiuotes, nurodo, kad dukros O. M. S. išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 Eur suma, sūnaus S. S. – 680 Eur suma, todėl prašo iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį priteisti po 350 Eur sumą. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2020 m. sausio 18 d., kuomet ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi skyrium.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies iš dalies, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur į mėnesį iki vaikų pilnametystės, nepriteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tačiau, siekiant užtikrinti skyriumi gyvenančio tėvo maksimalų dalyvavimą nepilnamečių vaikų auklėjime, palaikyti nuolatinį ir artimą ryšį su vaikais, prašo nustatyti jo nurodomą bendravimo tvarką. Tėvai turi turėti lygias galimybes laiką su vaikais praleisti vertingai, todėl tėvo namuose vaikai dažniau turėtų likti su nakvynėmis. Bendravimas be nakvynių darbo dienomis iš esmės reikštų tik jų nuvedimą ir parvedimą iš būrelių. Atsakovas persikėlė į butą, kuris yra netoli ieškovės, vaikų ugdymo įstaigų, jame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams. Išlaikymo įsiskolinimo, atsakovo teigimu, nėra. 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais vaikų išlaikymui atsakovas pervedė po 400 Eur, o iki kovo mėnesio padengdavo daugiau nei pusę vaikų ugdymo išlaidų, pirkdavo drabužius, maistą, vaistus. Ieškovės nurodomos vaikams išlaikyti reikalingos sumos yra orientuotos į maksimaliai tobulą vaikų išlaikymą, tačiau objektyviai vertinant nė viena iš šalių nėra tokioje padėtyje, kad nurodomas išlaidas galėtų padengti. Išlaikymas vaikams turėtų būti proporcingas šalių turtinei padėčiai. Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 1 350 Eur. Atsakovas turi dar vieną sūnų M. S., kurio išlaikymui per mėnesį skiria 150 – 200 Eur, taip pat papildomai perka rūbus, batus, sporto inventorių ir kt. Atsakovas neturėtų atsidurti tokioje padėtyje, kad turėtų aukoti vieno vaiko gerovę dėl kitų. Ieškovės būsto išlaidos neturėtų būti įskaitomos į išlaikymą, kadangi tokias išlaidas patiria ir atsakovas. Atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra 1/15 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
2020 m. balandžio 3 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvada. Tarnyba nurodo, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Nepilnamečiams iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Patikslintoje 2020 m. lapkričio 18 d. išvadoje Tarnyba nurodė, kad šiuo metu nėra duomenų, jog nuolatinis maksimalus tėvo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, todėl mano, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja vaikų interesams ir leistų tėvui nuolat bei tiesiogiai dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė A. E. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad šalims gyvenant kartu vaikams buvo skiriama daug lėšų, dėl tėvų išsiskyrimo vaikų gyvenimo kokybė neturėtų nukentėti. Mano, kad jos turtinė padėtis yra prastesnė už atsakovo. Ji neturi jokio turto, ilgą laiką nedirbo, nes augino vaikus. Šiuo metu jai finansiškai padeda tėvai. Šalims gyvenant kartu šeimos išlaidos būdavo apie 2 000 Eur į mėnesį. Sutinka, kad vaikai pas tėvą praleistų prailgintą savaitgalį, nuo ketvirtadienio, tačiau nori, kad kitą savaitę bendravimas vyktų be nakvynių, kadangi vaikai išsiblaško, atsakovas pamiršta, tinkamai negrąžina vaikų daiktų, užklasinei veiklai reikalingų priemonių ar palieka jas, kur patogu pačiam atsakovui, reikalauja, kad ieškovė pati pasiimtų.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė advokatė Milda Martinkutė ieškinį prašė tenkinti. Prašomas priteisti išlaikymas yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra vienintelis sėkmingai veikiančios bendrovės akcininkas. Nurodė, kad po 1 500 – 2 000 Eur skolindavosi iš bendrovės, taigi tai ir laikytina jo pajamomis. Manytina, kad jis pats pasirinko sau patogiausią ir priimtiniausią pajamų išsimokėjimo būdą. Atsakovas turi ir trečią sūnų, kuriam reguliaraus išlaikymo neteikia. Ū. M. T. nurodė, kad gyvena dovanotame bute, su sutuoktiniu, taigi jos padėtis geresnės nei ieškovės, priteisus šalių vaikams išlaikymą po 350 Eur M. S. interesai nenukentėtų.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutiktų mokėti 250 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam iš vaikų. Daugiau neleidžia jo finansinė padėtis, be šalių vaikų turi dar vieną paauglį sūnų, kuris su motina persikelia į (duomenys neskelbtini), jam išlaikyti taip pat reikės skirti daugiau lėšų. Tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini),“, tiek jo vardu turimas nekilnojamasis turtas reikalingas jo, kaip (duomenys neskelbtini), veiklai vykdyti, iš to jis gyvena. Atsakovas nurodė, kad pati ieškovė neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Jo nuomone, ieškovės pajamos į mėnesį siekia apie 2 000 Eur. Būdama motinystės atostogose ieškovė taip pat užsiėmė verslu, tik tai darė jo vardu. Kad pajamos atitinkamu laikotarpiu buvo ne atsakovo, o ieškovės, patvirtina duomenys, kad įmokas Sodrai už aktualų laikotarpį mokėjo ieškovė. Atsakovą tenkina ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka atostogų, švenčių, vaikų gimtadienių metu, tačiau mano, kad mokslo metų savaičių eigoje vaikai pas jį taip pat turėtų pasilikti su nakvyne, kad būtų išsaugotas artimesnis ryšys, jis nori ir knygas vaikams vakarais paskaityti, o ne tik į būrelius nuvesti. Bendraujant be nakvynių savaitės eigoje nebūtų laiko kokybiškam bendravimui su vaikais.
Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo Ū. M. T. nurodė, kad neturi pozicijos dėl reikalavimų, tai šalių reikalas. Su atsakovu niekada nebuvo ginčo dėl bendravimo su sūnumi. Savo šeimos finansinę naštą dalinasi su dabartiniu vyru, gyvena tėvų dovanotame bute, be M. S. turi dar vieną jaunesnį vaiką. Sūnus bendrauja su sese ir broliu iš naujos atsakovo šeimos, jam šie santykiai svarbūs. M. S. lanko krepšinio, karate būrelius. Atsakovas skiria apie 150 Eur, kartais daugiau, šiuos pinigus tvarko ji, taip pat atsakovas vaikui papildomai perka drabužius ir pan. Vasarą sūnus daug laiko praleidžia pas atsakovo tėvus. Trečiojo asmens teigimu, ji didelių atsakovo turtų ir galimybių nemato.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Agnė Babravičiūtė nurodė, kad palaiko Tarnybos pateiktas išvadas, mamai nurodžius, kad vaikai būna išsiblaškę, tikėtina, kad vaikų interesus labiau atitiktų bendravimo tvarka be nakvynių savaitės eigoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nepilnamečių šalių vaikų O. M. S. ir S. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi ji nuo vaikų gimimo rūpinasi vaikų kasdieniniais poreikiais, turi stiprų ryšį su jais. Atsakovas neprieštaravo vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesą turėti saugią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, O. M. S. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo
Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina vaikų bendravimo su tėvu A. S. tvarka.
Dėl bendravimo mokslo metų eigoje teismas, kaip ir spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pažymi, kad abu tėvai turi lygias galimybes bendrauti su vaiku. Ieškovė nagrinėjant bylą iš esmės sutiko, kad tėvas bendrautų su vaikais, šiems pasiliekant pas jį su nakvynėmis tiek mokslo metų eigoje, tiek atostogų metu, tačiau teigė, kad mažiems vaikams labai svarbu rutiniškumas, savaitės eigoje vaikams liekant pas atsakovą su nakvynėmis vaikai išsiblaško, pamirštamos ugdymo įstaigoms ar užklasinei veiklai reikalingos priemonės, atsakovas jų nepristato arba palieka jas ten, kur jam patogu, reikalauja, jog ieškovė pati pasiimtų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad nustatytina, jog vaikai su skyriumi gyvenančiu tėvu bendrauja tokiu būdu: 1) pirmosios ir trečiosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienį atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ir lankomoje užklasinėje veikloje, ir po savaitgalio, pirmadienį, atveda vaikus į lankomą ugdymo įstaigą; 2) antrosios ir ketvirtosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienį atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ir lankomoje užklasinėje veikloje, ir kitą dieną, penktadienį, vaikus atveda į ugdymo įstaigą. Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.) vaikai gali būti paimami ar grąžinami iš/į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkoje. Tėvui dėl ligos ar kitų svarbių aplinkybių negalint bendrauti su vaikais nustatyta tvarka, jis apie tokias aplinkybes motiną įspėja kiek įmanoma anksčiau (per protingą terminą).
Ieškovė sutiko, kad atsakovas pirmą ir trečią mėnesio savaitėmis bendrautų nuo ketvirtadienio, jeigu kitą savaitę būtų numatytas jo bendravimas su vaikais be nakvynių. Teismas, įvertinęs, kad tėvas praleidžia pakankami daug laiko su vaikais, geba užtikrinti jų kasdienius poreikius, siekdamas, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko su kiekvienų iš tėvų, taip pat proporcingai būtų paskirstytos ir tėvų pareigos vaikams, sprendžia, kad pirmą ir trečią mėnesio savaitėmis atsakovas su vaikais bendraują nuo ketvirtadienio iki pirmadienio, pirmadienį juos pristatydamas į ugdymo įstaigas, o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitėmis vaikus paima ketvirtadienį iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą lankomoje užklasinėje veikloje, ir penktadienį vaikus atveda į ugdymo įstaigą. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka vaikams bus užtikrintas didesnis aiškumas, rutiniškumas bendravime, jiems žinant, kad kiekvieną ketvirtadienį jie bendrauja su tėčiu, taip pat ieškovei bus palengvinama rūpesčio vaikų užklasine veikla dalis. Išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs vaikų užimtumą užklasinėje veikloje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vaikų interesus labiau atitiks vaikų pasilikimas su nakvyne pas tėvą antros ir ketvirtos mėnesio savaitės ketvirtadieniais, kadangi po būrelių arba neliktų laiko tėvo kokybiškam bendravimui su vaikais, arba jie gana vėlai būtų grąžinami mamai (bendravimo tvarkoje, teismo posėdžio metu buvo siūloma vaikus grąžinti 21 val.), tokiu būdu abejotina ar vaikams liktų pakankamai laiko tinkamam poilsiui. Be to, nėra pagrindo vaikų ir tėvo bendravimo riboti (mažinti) labiau, nei buvo nustatyta laikinoje bendravimo tvarkoje.
Ir ieškovė, ir atsakovas procesiniais dokumentais prašė nustatyti vienodą tėvo bendravimo su vaikais tvarką atostogų, švenčių ir vaikų gimtadienių dienomis, todėl teismas sprendimu tvirtina šalis tenkinančią atsakovo su vaikais bendravimo tvarką ir plačiau šiuo klausimu, išskyrus dėl vasaros atostogų ir vaikų paėmimo, nepasisako.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė išsakė pageidavimą, kad, kol vaikai maži, vasarą su tėvais turėtų praleisti po savaitę. Ieškovės teigimu, S. S. ir 10 dienų be mamos jau buvo per daug. Atsakovas su tokiu bendravimo tvarkos patikslinimu sutiko. Atsižvelgdamas į šalių sutarimą, teismas atitinkamai patikslina atsakovo bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu dalį, nustatydamas, kad iki O. M. S. ir S. S. sulauks (duomenys neskelbtini) amžiaus, vasaros atostogų metu tėvas su vaikais nepertraukiamai bendrauja ne ilgiau nei 7 dienas. Tuo atveju, jei tėvai nesusitaria, laikoma, kad poriniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 1-7 d., birželio 15 - 21 d., birželio 29 d. – liepos 5 d., liepos 13 d. – liepos 19 d., liepos 27 d. – rugpjūčio 2 d., rugpjūčio 10 d. – rugpjūčio 16 d., rugpjūčio 24- 30 d.; neporiniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 8-14 d., birželio 22-28 d., liepos 6-12 d., liepos 20-26 d., rugpjūčio 3-9 d., rugpjūčio 17-23 d. Tuo atveju, jei šalims ir vėliau, vaikams paaugus, ne visada pavyktų sutarti dėl bendravimo vasarą, tvirtinama ir šalių procesiniais dokumentais prašoma nustatyti bendravimo tvarkos dalis dėl vasaros atostogų pasidalinimo po 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į pakankamai mažą vaikų amžių, tvirtina ieškovės prašomą nustatyti sąlygą, kad atostogų metų šalys vaikus į užsienio šalį gali išsivežti ne ilgiau kaip dviem savaitėms.
Atsakovui su vaikais paskiriama bendrauti porinių metų sausio 1 – ąją dieną, siekiant, kad vaikai būtų mažiau blaškomi bei įvertinus, kad ši dieną atsakovui tenka ir pagal vaikų žiemos atostogų grafiką.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas išreiškė pageidavimą, kad bendravimo tvarkoje būtų patvirtinta, jog pasibaigus bendravimui vaikus pasiima ieškovė. Bendravimo su vaiku tvarka nustatoma skyrium gyvenančiam tėvui (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), todėl jam nustatoma ir pareiga pasiimti bei grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą. Teismui nustatant bendravimo tvarką kitoks vaikų paėmimas ar grąžinamas galimas tik šalims geranoriškai susitarus. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovei ir taip tenka didesnė rūpesčio vaikais bei kasdieniais jų poreikiais, ypač kiek tai susiję su vaikų vedžiojimu į ugdymo įstaigas bei lankomus užklasinius užsiėmimus, todėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkoje jai nustatyti papildomus įpareigojimus nebūtų proporcinga.
Kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalys konfliktuoja dėl įdedamų/grąžinamų vaikų daiktų, nustatytina ir atsakovo prašoma sąlyga, jog ieškovė A. E. vaikų bendravimo su atsakovu A. S. laikotarpiui įdeda vaikams reikalingus daiktus, rūbus ir medikamentus pagal kiekvieno iš vaikų individualius poreikius, patikslinant, kad vaikų daiktus, pasibaigus bendravimo laikotarpiui, tėvas grąžina ieškovei ar, šalims sutarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.), palieka kitoje ieškovės nurodytoje vietoje.
Atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime išdėstytą prašymą, bendravimo tvarkoje taip pat įvirtinama sąlyga, kad ugdymo įstaigos bei neformalaus ugdymo veikla/os vaikams parenkama bendru ieškovės A. E. ir A. S. sutarimu. Tai, kad klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, numatyta ir CK 3.165 straipsnio 3 dalyje. Šiuo metu vaikai lanko valstybinę ugdymo įstaigą, taip pat jiems parinktus neformalaus ugdymo būrelius. Kilus ginčui dėl konkrečių ugdymo įstaigų parinkimo šalys turi teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad kuriai nors iš šalių vien savo nuožiūra parinkus privačią ugdymo įstaigą, itin didelių investicijų reikalaujančias neformalaus ugdymo veiklas ir pan. paprastai tai šaliai tenka ir jų apmokėjimo našta.
Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.
Šalių vaikai O. M. S. ir S. S. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko valstybinį lopšelį – darželį ,,(duomenys neskelbtini)“. Tarnybos 2020 m. lapkričio 18 d. išvadoje nurodyta, kad šiais mokslo metais mergaitė daželyje lankys keramikos ir dailės užsiėmimus, papildomai lanko ,,(duomenys neskelbtini)“ pianino pamokėles, (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) dailės užsiėmimus, berniukas papildomai lanko dailės užsiėmimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklėlę. Ieškovė nurodė, kad išskirtinių sveikatos problemų vaikai neturi, būna, kad serga (duomenys neskelbtini).
Atsakovas A. S. yra (duomenys neskelbtini), vienintelis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Asmeninės nuosavybės teise turi 2353/7290 0,7290 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė, masinio vertinimo duomenimis, 84 600 Eur), 8113/25158 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė, masinio vertinimo duomenimis, 248 000 Eur). Kito jam asmeniškai priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo registruotino turo neturi. Atsiliepime, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas teigė, kad į mėnesį jis iš įmonės pasiskolina apie 1 300 Eur, iš kurių ir gyvena, tačiau tai vertintina kaip paskola, kurią reikės grąžinti. Skolą įmonei grąžina, kai įvykdo projektus, išsimokėjus dividendus ir pan. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. vienintelio akcininko sprendimą A. S. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokėti 1 642, 74 Eur atlyginimą. Atsakovas taip pat turi sūnų M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teikia išlaikymą 150 – 200 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, papildomai perka sportinį inventorių, rūbus, apmoka būrelius. Pasak atsakovo, sūnus M. S. su mama išsikrausto į (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad reikės skirti daugiau pinigų ir jo išlaikymui.
Ieškovė A. E. ieškinyje nurodė, kad pagal individualios veiklos pažymą verčiasi internetine prekyba – internete esančiose platformose prekiauja rūbais, yra apskaičiavusi, kad preliminariai jos pajamos per mėnesį 2020 metais sudaro apie 800 Eur, atskaičius dalį išlaidų bei mokesčius. Registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi.
Ieškovė ieškinyje pateiktoje vaikų poreikių skaičiuotėje nurodo, kad per mėnesį vaikui reikia skirti apie: 150 Eur – maistui, 80 Eur – darželiui, 20 Eur – sveikatai, 15 Eur – higienos priemonėms, 180 Eur – vaiko būsto išlaidų daliai, 50 Eur – drabužiams, avalynei, 40 Eur – laisvalaikiui, 40 Eur – atostogoms, 15 Eur – išlaidoms ugdymui, 160 Eur lankomiems ar lankytiniems būreliams, 20 Eur – transporto išlaidoms, 30 Eur norėtų skirti vaikų draudimui.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė teikė įrodymus, kuriais grindė vaikų poreikius: kino teatro bilietus, mokėjimus už ugdymo įstaigas, būrelius, būsto nuomą, komunalines paslaugas, elektrą, UAB ,,Barbora“ PVM sąskaitas faktūras, aprangos, kanceliarinių, maisto parduotuvių, kavinių, vaistinių čekius. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad jie nepatvirtina, jog kiekvieno iš vaikų išlaikymui per mėnesį būtų realiai išleidžiama apie 700 Eur ar net didesnė suma. Pati ieškovė pripažino, kad vaikų apdraudusi nėra, tik norėtų tai padaryti. Šalys gyvendamos kartu vaikų neapdraudė, taigi tikėtina, jog tam neturėjo finansinių galimybių. Pagal į bylą pateiktas UAB ,,Barbora“ PVM sąskaitas faktūras, maisto parduotuvių, kavinių čekių negalima spręsti, kad vaikams, maitinimui būtų išleidžiama po 150 Eur. Teismo vertinimu, išlaidos maistui gali siekti iki 120 Eur į mėnesį kiekvienam iš vaikų. Išlaidos būreliams taip pat nepatiriamos vasaros mėnesiais, kai užsiėmimai nevyksta, taigi, skirstant visiems dvylikai mėnesių, yra atitinkamai mažesnės. Sutiktina ir su atsakovo atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai, higienai, aprangai, tikėtina, yra užaukštintos. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, spręstina, kad kartu gyvendamos šalys šeimos poreikiams išleisdavo apie 2 000 Eur, taigi mažai tikėtina, kad vaikams būdavo išleidžiamos ieškovės nurodomos sumos. Teismas sprendžia, kad vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga apie 660 Eur kiekvienam.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Iš 660 Eur atimtina 60 Eur išmoka vaikui, taigi šalys vieno vaiko išlaikymui per mėnesį turi skirti 600 Eur.
Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, didesnės ir jo kasmėnesinės pajamos. Tačiau atsakovas taip pat turi dar vieną išlaikytinį – sūnų M. S., kuris jau yra paauglys, taigi jo poreikiai maistui, aprangai natūraliai didesni, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, berniukas irgi turi savo poreikių bei pomėgių (krepšinio, karate būreliai, nori madingų rūbų), prie kurių prisidėti yra ir atsakovo, kaip vaiko tėvo, pareiga. Tai, kad trečiasis asmuo byloje Ū. M. T. ir atsakovas dėl vaiko išlaikymo susitaria geranoriškai, nereiškia, kad byloje, sprendžiant dėl šalių vaikų poreikių tenkinimo, neturėtų būti vertinama atsakovo galimybė prisidėti prie visų vaikų išlaikymo.
Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra ir tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai plati atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su vaikais mokslo metų eigoje praleistų apie 10 dienų, taip pat po pusę vaikų vasaros, pavasario, rudens ir žiemos atostogų. Taigi su vaikais mokslo metų eigoje praleistų apie trečdalį mėnesio laiko, o atostogų metu dar daugiau. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu akivaizdu, kad atsakovas su vaikais bendrauja pakankami daug, nustatoma bendravimo tvarka nebus formali, todėl į su kiekvieno iš tėvų praleidžiamą laiką taip pat atsižvelgiama sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio vaikams.
Kiekviena iš šalių, kiekvieno iš savo vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį turėtų skirti po 300 Eur sumą. Esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, vaikai su tėvu praleis apie trečdalį mėnesio, pusę atostogų. Tėvas, rūpindamasis vaikais, patiria ir patirs išlaidas būstui, komunaliniams patarnavimams, užtikrindamas vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, atostogoms, laisvalaikiui, maistui, higienos priemonėms, sveikatos priežiūrai, jei vaikai sunegaluotų, taip pat miego, apatiniams drabužiams, transportui, kanceliarinėms priemonėms, žaislams, pramogoms, kelionėms ir pan. Atitinkamai mažės ieškovės išleidžiamos sumos įvardintiems poreikiams tenkinti. Įvertinant, kad ieškovė moka už vaikų ugdymo įstaigas, užklasinės veiklos užsėmimus, jai tenka našta aprūpinti vaikus didesniais pirkiniais (batai, viršutiniai, lauko drabužiai ir kt.), tėvas su vaikais praleis ne mažiau nei trečdalį laiko, atsižvelgiant ir į tai, kad gali pasitaikyti, jog dėl svarbių priežasčių tėvas su vaikais negalės bendrauti visą bendravimo tvarkoje nustatytą laiką, todėl tam laikotarpiui mama patirtų papildomas išlaidas, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2020 m. kovo 13 d., iki vaikų pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas privalo būti teikiamas kiekvieną einamąjį mėnesį.
Ieškovė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys pradėjo gyventi skyrium.
Šalys atskirai gyventi pradėjo 2020 m. sausio 18 d. Konstatavus, kad vaikams iš tėvo per mėnesį priteistinas 260 Eur išlaikymas, įvertinus, kad vasario – kovo mėnesiais atsakovas sumokėjo 315,01 Eur (2020 m. sausio 27 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 27 d. mokėjimai) už vaikų lankomas ugdymo įstaigas, užklasinius užsiėmimus (iš esmės analogiškas sumas ieškinyje pripažįsta ir ieškovė), dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (2020 m. kovo 24 d.) yra sumokėjęs po 200 Eur už kiekvieno iš vaikų išlaikymą kovo mėnesį, taigi iki 2020 m. kovo 13 d. yra suteikęs ir po 77,42 Eur išlaikymą už kovą, spręstina, kad už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyriumi, t.y. nuo 2020 m. sausio 18 d., iki 2020 m. kovo 12 d. (imtinai), vaikams iš tėvo turėjo būti suteiktas 956,38 Eur išlaikymas. Abiem vaikams už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d., iki 2020 m. kovo 12 d. (imtinai) buvo suteiktas 469,85 Eur išlaikymas. Taigi vaikams O. M. S. ir S. S. priteistina po 243,27 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių atstovė motina A. E. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ji pateikė įrodymus apie 150 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui (po 75 Eur už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymą), 1 000 Eur už dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme.
Įvertinant, kad reikalavimai dėl išlaikymo, bendravimo tvarkos, su kuria atsakovas didžiojoje dalyje sutiko, tenkinti iš dalies, reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos tenkintas, atsakovui tokiam prašymui neprieštaraujant, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į patenkintų turtinių reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteisia 70 proc., t.y. 805 Eur, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 140 Eur žyminio mokesčio išlaidų ((260x2x12x0,03)x0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 7 dalis).
Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,20 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies, įvertinus, kad išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo trečiajam asmeniui, atsakovo vaiko motinai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,20 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 145,20 Eur, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų O. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečių vaikų O. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. Pirmosios ir trečiosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienį atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ir lankomoje užklasinėje veikloje, ir po savaitgalio, pirmadienį atveda vaikus į lankomas ugdymo įstaigas.
2. Antrosios ir ketvirtosios kiekvieno kalendorinio mėnesio savaičių ketvirtadienį atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, užtikrindamas vaikų dalyvavimą ir lankomoje užklasinėje veikloje, ir kitą dieną, penktadienį, vaikus atveda į ugdymo įstaigas.
3. Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.), vaikai gali būti paimami ar grąžinami iš/į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktuose.
4. Tėvas A. S. turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais O. M. S. ir S. S. pusę vaikų atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros):
4.1. Rudens atostogų metu poriniais metais tėvas bendrauja su vaikais pirmąją pusę atostogų, o neporiniais metais – antrąją atostogų pusę. Poriniais metais tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų 20 val. Neporiniais metais tėvas paima vaikus praėjus pusei atostogų 10 val. (apie konkrečią dieną motina raštu praneša tėvui iki vaikų atostogų pradžios) ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.;
4.2. Žiemos atostogų metu poriniais metais tėvas bendrauja su vaikais gruodžio 28 d. – sausio 3 d., o neporiniais metais – gruodžio 24-28 d. Žiemos atostogų metu tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 20.00 valandą vakaro;
4.3. Pavasario atostogų metu poriniais metais tėvas bendrauja su vaikais pirmąją pusę atostogų, o neporiniais metais – antrąją atostogų pusę. Poriniais metais tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų 20 val. Neporiniais metais tėvas paima vaikus praėjus pusei atostogų 10 val. (apie konkrečią dieną motina raštu praneša tėvui iki vaikų atostogų pradžios) ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.;
4.5. Vasaros atostogų metu apie konkrečią tėvo atostogų su vaikais trukmę ir laiką tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 15 d., nurodydamas, kurią dieną ir kurią valandą vaikus paims ir kurią dieną bei valandą vaikus parveš į jų gyvenamąją vietą. Iki O. M. S. ir S. S. sulauks (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, vasaros atostogų metu tėvas su vaikais nepertraukiamai bendrauja ne ilgiau nei 7 dienas. Tuo atveju, jei tėvai nesusitaria, laikoma, kad poriniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 1-7 d., birželio 15 - 21 d., birželio 29 d. – liepos 5 d., liepos 13 d. –19 d., liepos 27 d. – rugpjūčio 2 d., rugpjūčio 10 d. –16 d., rugpjūčio 24- 31 d.; neporiniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 8-14 d., birželio 22-28 d., liepos 6-12 d., liepos 20-26 d., rugpjūčio 3-9 d., rugpjūčio 17-23 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val. Vaikams sulaukus 10 metų, tuo atveju, jei tėvai nesusitaria, laikoma, kad poriniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 1-15 d., liepos 1-15 d., rugpjūčio 1-15 d., neporiniais metais tėvas su vaikais bendrauja birželio 15-30 d., liepos 15-30 d., rugpjūčio 15-30 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.;
4.6. Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.), vaikai gali būti paimami ar grąžinami iš/į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkos 4.1 – 4.5 punktuose.
5. Tėvas A. S. ir motina A. E. turi teisę vaikų atostogų metu išsivežti vaikus į užsienio šalis, bet ne ilgiau kaip 2 savaitėms, vienas kitą prieš tai įspėdami raštu, elektroniniu paštu, nurodydami išvykimo tikslą, laiką, šalį ir buvimo vietos adresą, kontaktus. Kitais atvejais vaiko vaikų išvykimui turi būti gautas kito iš tėvų notariškai patvirtintas sutikimas.
6. Tėvo A. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. M. S. ir S. S. tvarka per metines šventes ir vaikų gimtadienius:
6.1. poriniais kalendoriniais metais (2020, 2022, 2024 ir t.t.) – sausio 1 – ąją, kovo 11-ąją (Nepriklausomybės atkūrimo dieną), Velykų antrąją dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną), birželio 24-ąją (Jonines), rugpjūčio 15-ąją (Žolinę), gruodžio 26-ąją (antrąją Kalėdų dieną), paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 valandos vakaro;
6.2. neporiniais kalendoriniais metais (2021, 2023, 2025, 2027 ir t.t.) – vasario 16-ąją (Valstybės atkūrimo dieną), Velykų pirmąją dieną, liepos 6-ąją (Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), lapkričio 1-ąją (Visų šventųjų dieną), gruodžio 24-25 (Kūčias, Kalėdas), paima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 valandos vakaro;
6.3. Vaikų gimtadienių (duomenys neskelbtini) šventėse turi teisę dalyvauti abu tėvai. Tuo atveju, jei tėvams nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaikais per vaikų gimtadienius, tėvas turi teisę bendrauti su vaikais per vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais nuo 10 val. iki 15 val., o neporiniais metais nuo 15 val. iki 20 val. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami į gyvenamąją vietą.
6.4. A. S. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaikais su nakvyne, tuomet A. S. paima nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 valandą ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 valandos vakaro;
6.5. A. E. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaikais su nakvyne, tuomet A. S. nepilnamečius vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą Motinos dienos išvakarėse (šeštadienį) iki 20 valandos vakaro;
6.6. Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.), vaikai gali būti paimami ar grąžinami iš/į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkos 6.1 – 6.5 punktuose.
7. Tuo atveju, jeigu tėvas A. S. negalės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatyta tvarka svarbių priežasčių (dėl ligos ar kitų svarbių aplinkybių), tėvas apie tokias aplinkybes įspėja motiną kiek įmanoma ankščiau (per protingą terminą).
8. Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, privalo užtikrinti, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku/vaikais bendrauti visomis komunikacijų priemonėmis (elektroniniu ryšiu ir pan.).
9. Ieškovė A. E. vaikų bendravimo su atsakovu A. S. laikotarpiui įdeda vaikams reikalingus daiktus, rūbus ir medikamentus pagal kiekvieno iš vaikų individualius poreikius, kuriuos, pasibaigus bendravimo laikotarpiui, tėvas grąžina motinai ar, šalims sutarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.), palieka kitoje ieškovės nurodytoje vietoje.
10. Ugdymo įstaigos bei neformalaus ugdymo veikla/os vaikams parenkama bendru ieškovės A. E. ir A. S. sutarimu.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 260,00 EUR (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. kovo 13 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 243,27 (du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 27 ct) išlaikymo įsiskolinimo.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui O. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 260,00 EUR (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. kovo 13 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 243,27 (du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 27 ct) išlaikymo įsiskolinimo.
Paskirti ieškovę A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių O. M. S. ir S. S. išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės.
Priteisti ieškovei A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 805 Eur (aštuonis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir 20 ct) žyminio mokesčio bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.