Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Linai Gricienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. I. 2021 m. sausio 30 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, antro aukšto bendro naudojimo virtuvėje peiliu įpjovė J. Š. į kaklą, padarydamas J. Š. 4 cm pjautinę paviršinę kaklo žaizdą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. I. apylinkės teisme parodė, kad buvo šeštadienis, laisva diena, visi išgėrinėjo. Jie išėjo į 3 aukštą gerti. Atėjo tada į 2 aukštą. Prašė eiti lauk. Jį nuspyrė ir išstūmė. Prasidėjo muštynės. Su kažkuo per galvą uždavė. Daužėsi, lakstė kėdės. Muštynių metu taip išėjo, kad nukentėjusiajam gal per kaklą dūrė. Atsibudo greitojoje. Sveikata pablogėjo, šonkauliai lūžę, galva perskelta, ranka perpjauta. Nebuvo jokio būtinumo, kad juos jis pultų. Vokietijos pareigūnų nebuvo apklaustas, nes nekalba nei anglų, nei vokiečių kalba. Kairės pusės 2 šonkauliai sulaužyti. Ranka supjaustyta, siūti reikėjo žaizdą.

Kaltinamasis G. I. apygardos teisme parodė, kad jo ranka buvo perpjauta, buvo skersinis pjūvis, du šonkauliai sulaužyti, sumušta galva. Nežino, kas ranką perpjovė, nes atsijungė. Įvyko muštynės, atsibudo greitojoje pagalboje. Niekaip nepaaiškins, kodėl peilis buvo rastas jo kambaryje. Per muštynes visko galėjo įvykti. Peiliai buvo bendro naudojimo, ir kiekviename kambaryje atrasi po peilį, juos išduoda gamykloje, tai darbo instrumentas. Su savimi peilio nesinešiojo.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad sėdėjo trečiame aukšte. Dalyvavo D., R. ir J. J. pasiūlė nusileisti pas jį, pavalgyti salotų. Nusileido į 2 aukštą, valgė bendroje virtuvėje. Tą vakarą buvo išgėrę 2–3 buteliukus alaus. Stiprių gėrimų tikrai negėrė. Jautėsi blaivas. Buvo nustatytas 1 promilės neblaivumas. Kiti draugai irgi gėrė tą vakarą alų. Atėjo G., pradėjo kažką burbuliuoti, nieko nėjo suprasti, sunkiai stovėjo, atsirėmė į stalą. Jis ir J. G. nuvedė į kambarį, uždarė duris. Po kažkiek laiko, už kokių 5 minučių, išėjo G., ėjo link tualeto. Praėjęs jis pasisuko, čiupo už galvos ir pjovė. Pjovė per gerklę, kaire ranka. Buvo megztinį prapjovęs. Džiaugiasi, kad megztinis pasitaikė. Atsistojęs pamatė, kad jis toliau stovi su peiliu. Eugenijus iš karto davė savo marškinėlius prispausti kaklui. D. pradėjo su kėde daužyti, bandė iš G. išmušti peilį, paskui R. gesintuvu bandė išmušti peilį, nepavyko, tai atidarė gesintuvą ir pradėjo purkšti. Išsijungė šviesos, jie išbėgo iš namų. Ligoninėje užsiuvo žaizdą, buvo nemažai siūlių. Po įvykio buvo 2 mėnesius nedarbingume, yra vedęs, turi vaiką. Jis bijo šito žmogaus, kuris vos neatėmė gyvybės. Negautos pajamos – 3 800 Eur. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis J. Š. apygardos teisme parodė, kad jo parodymais apylinkės teisme galima remtis. Kaltinamojo visiškai nepažinojo, jis atvyko vėliau, matydavo girtą vaikštantį. Pavalgė, jis atėjo neblaivus, pradėjo stumdyti stalą, prašė eiti į kitą kambarį. Nėjo suprasti, ką kaltinamasis šneka, jis stumdė stalą ir norėjo konflikto. Prieš jį niekas nesmurtavo. Buvo išsigandę, bandė išmušti peilį. Jam gal nepatiko, kad prašė išeiti iš virtuvės ir nebestumdyti stalo. Kiekvienas turi savo kambarį, virtuvė bendra. Į bendrą virtuvę bet kas gali ateiti. Jis buvo pasislėpęs peilį, priėjęs iš galo pakėlė galvą ir pjovė. Pirmas sušuko R.. Bandė palenkti galvą, todėl pjūvis išėjo per megztinį. Kaltinamojo nepuolė, jog jam reikėtų gintis peiliu. Psichologinės kančios pasireiškia nemiga, sapnais, negali normaliai nueiti į parduotuvę, turi baimės jausmą, turi žiūrėti, kas yra iš paskos. Per plauką liko gyvas, jei ne megztinis. Turtinė ir neturtinė žala realiai padaryta. Du mėnesius negalėjo vykti į darbą, nes gydytojai liepė nieko nekilnoti ir nedaryti staigių judesių. Galėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“, bet G. I. dirba ten, todėl nenori kartu dirbti.

Konflikte dalyvavę liudytojai buvo apklausti apylinkės teisme.

Liudytojas D. K. parodė, kad tą vakarą sėdėjo pas jį bute kartu su J., R. ir J. 3 aukšte. J. pasiūlė pas ji nueiti pavalgyti, gal valandą pasėdėjo, atėjo I. Ir prasidėjo. Jis nieko nesakė, buvo girtas. Gal jie jam trukdė, bet muzikos neleido. Nuvedė G. į jo kambarį, kad netrukdytų. Po valandos atėjo vėl, priėjo prie Jurijaus iš nugaros, viena ranka pakėlė galvą, o kita perpjovė gerklę. Tuo metu, kiek pamena, J. žiūrėjo savo telefoną. Ištiktas šoko atsistojo, nežinojo, ką daryti, pasiėmė kėdę, bandė išmušti peilį. R. pasiėmė gesintuvą, pradėjo purkšti. Dingo šviesa, jie pabėgo. Atvažiavo policija, greitoji, G. buvo greitosios mašinoje. Tą vakarą vartojo alkoholį. Nepastebėjo, kad G. būtų sumuštas. Peiliai savo spintelėse padėti buvo. Po įvykio G. sėdėjo greitosios mašinoje, jo rankos buvo subintuotos. Peilį surado pareigūnai po G. buto čiužiniu. Tokie G. veiksmai negali būti adekvatūs. G. su jais nekalbėjo, nieko nesakė, tylėjo, nesuprato, ko jis nori iš jų. Jie jo nemušė, nieko blogo jis nedarė, konfliktų nebuvo. Jau kai perpjovė gerklę, pradėjo jam mušti per rankas. G. neišreiškė nieko, nesakė nė žodžio dėl triukšmo.

Liudytojas J. F. parodė, kad, kai grįžo iš darbo, pasidarė valgyti. Jis juos pasikvietė pas save pavalgyti. Jie sėdėjo prie stalo, atėjo itin girtas G. I., pagriebė butelį, norėjo juos pulti. Jie jį nustūmė į kambarį. Vėliau jis išėjo iš kambario, apėjo stalą, Jurijui užkėlė galvą ir perpjovė gerklę. R. ar D. bandė kėde išmušti peilį. R. iš gesintuvo porą kartą purkštelėjo. Suveikė sistema, dingo elektra. Neišmušė peilio. J. davė marškinius kaklui uždėti. Atvažiavo policija, darė apklausą. Darė pirminę kratą, rado peilį. Buvo 3–4 tušti buteliai degtinės pas G.

Liudytojas R. M. parodė, kad sėdėjo virtuvėje. Išlindo neblaivus žmogus, kaltinamasis, paėmė alaus butelį, pradėjo kažką daryti, perpjovė žmogui gerklę. Nieko jis nesakė, neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo. Jis paėmė kėdutę ir per rankas daužė, kad paleistų peilį. Neišmetė to peilio, paėmė šalia buvusį gesintuvą ir papurškė ant jo. Ir šviesos pradingo. J. megztinis buvo su apykakle, jeigu ne ta apykaklė, G. būtų papjovęs žmogų.

Specialisto D. V. išvados duomenimis, J. Š. nustatyta maždaug 4 cm ilgio pjautinė paviršinė kaklo žaizda atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryta aštriu pjaunančiu įrankiu, galbūt peilio geležte – vienu pjūviu, vertinama kaip sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 90).

Ekspertas Gintautas Paulikas paaiškino, kad tyrimo objektas buvo Vokietijos medicininis dokumentas. Eksperto D. V. išvadai pritaria, pagal medicininius dokumentus, kurie pateikti, tik tokią išvadą ir galima padaryti. Yra nurodyta, kad siūles traukti po 12 dienų, klausimas, kodėl tada sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o ne nesunkus, nes gydymosi laikotarpis yra virš 10 dienų. 2003-05-23 įsakymo „Dėl sveikatos sutrikdymo masto taisyklių patvirtinimo“ 23.12 punkte parašyta, jog gydymo trukmės adekvatumą (per ilga, per trumpa) sužalojimo, susargdinimo pobūdžiui teismo medicinos gydytojas privalo vertinti kritiškai ir remtis tiriamo asmens būkle bei objektyviais medicinos dokumentų įrašais, taip pat medicinoje žinomais faktais apie sužalojimų gydymo trukmę. Paviršinės žaizdos paprastai sugyja per 10 dienų, jų ilgesnis gijimas turi būti objektyviai pagrįstas, jis paprastai įvyksta tada, kai įvyksta komplikacijos, pvz., žaizdos pūliavimas, kai atsiranda nenumatytų sužalojimų – kai galvojama, jog žaizda paviršinė, o pasirodo, ji gilesnė. Yra įvairios priežastys, dėl ko trukmė gali būti ilgesnė, bet turi būti objektyvus pagrindas, o ne siūlės išėmimo laikas. Siūlės pašalinimas nelemia sugijimo laiko. Sveikatos sutrikdymo mastas dėl to nesikeičia. Reikėtų pateikti objektyvius duomenis, kodėl gydymo trukmė buvo ilgesnė nei 10 dienų laikotarpis, šiuo atveju nieko nėra pateikta, ką jie galėtų laikyti objektyviu pagrindu ilgesnio gijimo laiko nei 10 dienų laikotarpis. Patyrus tokią traumą, žmogus nukraujuoti negali, aiškiai parašyta, kad žaizda paviršinė, kraujagyslių nesimato, aktyvaus kraujavimo požymių nėra. Žaizda nebuvo aktyviai kraujuojanti, kas galėtų sukelti nukraujavimo ar hemoraginį šoką, šiuo atveju nebuvo pavojaus gyvybei. Apygardos teisme apžiūrėjęs nukentėjusiojo randą kakle, ekspertas paaiškino, kad randas likęs, matosi, kad buvo sužalojimas, randas susidaro būnant žaizdai, kai būna pažeisti gilesni odos sluoksniai, nebūtinai visi odos sluoksniai, kai pažeidžiamas trečiasis odos sluoksnis, tada susidaro randas. Poodinių audinių nesužeidė, buvo pažeista tik odos struktūra, sukėlusi randą. Priekinėje kaklo dalyje yra visi gilesni organai, yra miego arterijos, šiuo atveju nebuvo padaryti gilesni sužalojimai. Jei bus pažeista miego arterija kaklo srityje, jei pažeista išorinė miego arterija, išgyvenimo tikimybė priklauso nuo pagalbos suteikimo, jei užspaus, laikys, iškvies greitąją, išgelbės. Spaudžiant miego arteriją iš vienos pusės, žmogaus neuždusinsi, spaudžiant iš dviejų pusių, žmogus uždus. Pas nukentėjusįjį randas yra vienoje pusėje. Iš žaizdos neaišku, ar kontaktuota su megztiniu.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis J. Š. iš jam atpažinimui pateiktų šešių nuotraukų atpažino G. I. kaip asmenį, kuris bendro naudojimo virtuvėje peiliu perpjovė jam kaklą (t. 1, b. l. 80–84).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota, kad pateiktas megztinis yra pilkos spalvos, „Adidas“ firmos, XS dydžio. Megztinio apykaklė apvalios formos. Apykaklės kairėje pusėje matomas pailgos formos 3 cm ilgio įplyšimas, ties apykakle, dešinėje pusėje matosi rudos spalvos dėmės ( t.1, b. l. 97–103).

Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų pateiktais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sužalotas J. Š.. G. I. miegamajame lovoje po kruvinu čiužiniu rastas peilis, jis paimtas ir konfiskuotas (t. 2, b. l. 4–49).

Kaltinamasis abejoja, ar jis galėjo sužaloti J. Š.. Tačiau teismas pripažįsta, kad ne kas kitas, o G. I. peiliu padarė sužalojimus J. Š. kakle. Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgus ne tik į nukentėjusiojo, jo draugų parodymus, bet ir į tai, kad G. I. miegamajame lovoje po kruvinu čiužiniu Vokietijos policijos pareigūnai aptiko kruviną peilį. Be to, ir pats kaltinamasis pripažįsta, kad tarp jo ir kitų Lietuvos emigrantų kilo muštynės, taip išėjo, kad buvo padarytas sužalojimas J. Š., o ir pats G. I. buvo smarkiai sužalotas.

Nagrinėjant bylą apylinkės teisme pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuriuo buvo kaltinamas G. I., nukentėjusiojo atstovas pareiškė G. I. kaltinimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, numatančio atsakomybę už pasikėsinimą nužudyti, todėl byla buvo baigiama nagrinėti apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau toks žymiai sunkesnis kaltinimas nepasitvirtino. Specialisto išvada buvo nustatyta, kad pjautinė paviršinė kaklo žaizda, kurią G. I. padarė J. Š., atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo medicinos ekspertas G. Paulikas apygardos teisme paaiškino, kad tvirtina specialisto išvadą. Papildomai jis paaiškino, kad, patyręs tokią traumą, žmogus nukraujuoti negali, žaizda paviršinė, kraujagyslių nesimato, aktyvaus kraujavimo požymių nėra. Žaizda nebuvo aktyviai kraujuojanti, kas galėtų sukelti nukraujavimo ar hemoraginį šoką, šiuo atveju nebuvo pavojaus gyvybei.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

Byloje buvo nustatyta, kad Lietuvos emigrantų bendrabutyje Vokietijoje tarp G. I. iš vienos pusės ir J. Š. kompanijos kilo muštynės. Tokį faktą patvirtina ir tai, kad Lietuvoje dėl G. I. sužalojimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis 2022 m. liepos 1 d. prokurorės nutarimais buvo atskirtas, o po to 2022 m. rugsėjo 19 d. sustabdytas (t.1, b.l.50, t. 3, b.l.75-78).

Pripažinus, kad J. Š. buvo sužalotas abipusio konflikto ir po to kilusių muštynių metu, veika turi būti kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.

Kita vertus, nepaisant to, kad ir pats G. I. buvo smarkiai sumuštas, negalima vertinti, kad jis sužalojimus padarė esant būtinosios ginties situacijai: G. I., būdamas išgėręs, atėjo į virtuvę, kurioje vakarieniavo J. Š. su draugais, be jokios priežasties prikibo prie vyrų, konfliktavo su jais. Kilusių muštynių metu tiek G. I., tiek J. Š. buvo sužaloti.

Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas G. I. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, numatančios atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

G. I. padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, anksčiau teistas nebuvo, todėl teismas jam skiria laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusysis J. Š. civiliniu ieškiniu su priedais prašo priteisti 2 790 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 21–26). Turtinę žalą sudaro negautos pajamos – jis du mėnesius buvo nedarbingas, pagal pateikiamą darbo sutartį jis turėjo uždirbti 3 180 Eur, gavo iš „Sodros“ 390,31 Eur.

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016).

Nukentėjusysis pateikė 2021 m. sausio 4 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį (t. 3, b.l.24-26), nustatomas 1,65xMMA+2 Eur mėnesinis darbo užmokestis ir nurodo, kad jis dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas apie du mėnesius. Pagal jo ir darbdavio - UAB „(duomenys neskelbtini)" 2021 m. sausio 4 d. sudarytą darbo sutartį jo mėnesio atlyginimą sudaro apie 1590 Eur, t.y. pagal darbo sutarties 1.3. punktą nustatomas 1,65 x MMA + 2 (du) Eur mėnesinis atlyginimas (1,65 x 642 Eur = 1059,30 Eur + 2 Eur =1061,30 Eur). Darbo sutarties 1.4. punktas numato mokėti ne mažiau 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, kas sudaro apie 530 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (ligos), matyti, kad nukentėjusysis J. Š. nedarbingas buvo 2 mėnesius, t.y. nuo 2021-02-04 iki 2021-03-31. Per 2 mėnesius J. Š. turėjo uždirbti apie 3180 Eur. Už minimą nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajam J. Š. išmokėta 390,31 Eur ligos išmoka ir skirtumas sudaro apie 2789,69 Eur (3180 Eur - 390,31 Eur = 2789,69 Eur). Teismas pripažįsta, kad advokato pateikti skaičiavimai yra objektyvūs, patvirtinti pateiktais dokumentais, todėl šią civilinio ieškinio dalį tenkina ir negautas pajamas priteisia iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis J. Š. prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, į J. Š. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, teismas laikosi nuomonės, kad prašomos atlygintinos neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl ją mažina iki 500 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo priteisti 494,06 Eur , kadangi nukentėjusiajam už nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo sumokėta išmoka. Pareikštas civilinis ieškinys yra tenkinamas (CK 6.280 straipsnis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys), kadangi J. Š. buvo nedarbingas, o sumokėtos išmokos regreso tvarka turi būti priteisiamos iš kalto asmens. Tačiau priteisiamos sumos dydis yra mažinamas, kadangi yra neteisingai apskaičiuotas (164,35+92,44+133,5=390,32 Eur).

Nukentėjusysis prašo priteisti 1 600 Eur už suteiktas advokato paslaugas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant patirtas išlaidas atsižvelgiama į tai, kad nors advokatas dalyvavo tiek apylinkės teisme, tiek ir apygardos teisme, tačiau jo pareikštas prašymas pakeisti kaltinimą sunkesniu nepasitvirtino, todėl iš kaltinamojo priteisia pusę patirtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,

nusprendžia:

G. I. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užregistruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš G. I. priteisti nukentėjusiajam J. Š. 2790 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš G. I. priteisti nukentėjusiajam J. Š. 800 Eur už suteiktas advokato paslaugas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. I. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 390,32 Eur.

Daiktinį įrodymą – megztinį, saugomą Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugykloje, grąžinti J. Š..

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.