Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-791-883/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03154-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.10; 1.3.9.2.1; 3.3.1.18.1

2020 m. gruodžio 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irena Stasiūnienė (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laitom Works“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Laitom Works“ ieškinį atsakovui A. A. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Laitom Works“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. (toliau – ir atsakovas), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimą (toliau – ir sprendimas), pripažinti, kad ieškovė UAB „Laitom Works“ tinkamai ir visiškai atsiskaitė su atsakovu A. A. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. A. (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuriuo prašė išieškoti iš ieškovės nesumokėtą darbo užmokestį, t. y. „žiemos pinigus“ – 2 044,50 Eur, taip pat išieškoti delspinigius. Atsakovas darbo ginčų komisijai nurodė, kad UAB „Laitom Works“ dirbo pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį. Darbdavys įsipareigojo mokėti 10 Eur valandinį atlyginimą ir papildomai kaupti „žiemos pinigus“ dar 1,5 Eur už išdirbtas valandas, kurie būtų išmokami darbuotojui, jei įmonė neužtikrintų darbo žiemos sezono metu kitose šalyse, išskyrus Skandinavijos šalis. Atsakovui iš ieškovės elektroninio pašto adreso info@laitomworks.com buvo atsiųstas elektroninis laiškas, jame buvo pridėta darbo tvarkos taisyklių atmintinė (toliau – Atmintinė), o joje buvo nurodytas „žiemos pinigų“ kaupimas. Atsakovas buvo komandiruotas į Švediją nuo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vidutiniškai per savaitę išdirbdavo po 47 valandas. Dirbo 29 savaites, paskaičiavus „žiemos pinigus“, susidarė 2044,50 Eur, kurie buvo pažadėti išmokėti žiemą per 3 mėnesius. Atėjus žiemai, jie išmokėti nebuvo.

3. Šiaulių darbo ginčų komisija sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB „Laitom Works“ atsakovo A. A. naudai 1 578,00 Eur papildomą darbo užmokesčio dalį pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), o prašymą dėl delspinigių išieškojimo atmetė.

4. Ieškovė UAB „Laitom WORKS“, prašydama panaikinti DGK priimtą sprendimą, nurodė, kad atsakovas teikdamas skundą DGK neįrodė aplinkybės apie žodinį buvusių ieškovės darbuotojų patvirtinimą dėl „žiemos pinigų“ mokėjimo, todėl nėra pagrindo spręsti apie Atmintinės turinio atitikimą ieškovės vadovybės sprendimui mokėti kokias tai papildomas išmokas. Be to, vertinant atmintinės turinį tiek atsakovui, tiek DGK, privalu buvo vertinti ne tik tai, kas vien tik atmintinėje parašyta, bet ir atmintinės galimybes kelti atitinkamas teisines pasekmes. Atsakovo reikalavimas išieškoti iš ieškovės „žiemos pinigus“ kildinamas iš rašto, kuris ne tik nepasirašytas ir nepatvirtintas, bet kuris, be to, visiškai neatitinka įmonėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Konstatavus, kad atmintinė neatitinka Darbo apmokėjimo sistemos nuostatų, yra parengta neaiškaus asmens, neturėjusio tam jokių įgaliojimų (priešingų aplinkybių atsakovas neįrodė), daryti išvadą, kad atmintinė – „atitinkamą vidaus tvarką reglamentuojantis dokumentas“ – nėra jokio teisinio pagrindo. Atmintinė – nėra teisėtai priimtas dokumentas, neatitinka tokio dokumento rengimui Darbo apmokėjimo sistemoje nustatytų nuostatų, todėl nesukuria jokių teisinių pasekmių, atmintinės pagrindu atsakovas neįgijo ir negalėjo įgyti jokių civilinių teisių, o reiškia ir teisėtų lūkesčių.

5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vienas iš pagrindinių įrodymų dėl 1,5 Eur už vieną valandą darbuotojo kauptų „žiemos pinigų“ kaupimo yra elektroninis laiškas iš ieškovei priklausančio elektroninio pašto adreso info@laitomworks.com, skirtas visiems tvorų montuotojams, kuriame buvo atmintinė, su kuria buvo privaloma susipažinti. Tokius pačius elektroninius laiškus gavo ne tik atsakovas, bet ir kiti ieškovės darbuotojai – tvorų montuotojai. Šią aplinkybę patvirtino kiti ieškovės darbuotojai – liudytojai K. P., P. V. ir F. V., kurie parodymus teikė pas notarą. Visi liudytojai patvirtino susitarimą dėl „žiemos pinigų“, K. P. nurodė, jog jam minėti pinigai nebuvo išmokėti, nors darbo žiemos metu ieškovė neužtikrino, o P. V. ir F. V. nurodė, kad buvo išmokėta tik nedidelė pinigų dalis. Nors ieškovė nurodo, kad nepavyko nustatyti, kas tokį elektroninį laišką išsiuntė iš ieškovei priklausančio elektroninio pašto adreso, tačiau ieškovė turėjo ir privalėjo užtikrinti, kad būtų galimybė identifikuoti asmenų, kurie gali naudotis šiuo elektroninio pašto adresu, atsekamumą. Toks ieškovės galimai nenustatyto darbuotojo elgesys sukėlė ieškovės darbuotojams teisėtus lūkesčius, jog jiems bus išmokėti „žiemos pinigai“, o jei tai padarė kažkoks ieškovės darbuotojas be ieškovės vadovo žinios, tai ieškovė turi ir gali reikalauti iš elektroninį laišką parašiusio asmens dėl to patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad apie „žiemos pinigų“ mokėjimą ne tik gavo minėtą elektroninį laišką, bet jam buvo nurodęs ir direktorius L. S. bei personalo vadovė N. V..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui A. A. iš ieškovės UAB „Laitom WORKS“ 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad iš ieškovės elektroninio pašto buvo atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame pateikta atmintinė. Teismo vertinimu, minėta atmintinė – konkretaus turinio lokalinis aktas, kuriuo buvo išreikšta ieškovės valia dėl mokėtino darbo užmokesčio padidinimo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog savo iniciatyva nustatydamas atsakovui palankesnes sąlygas bei parengdamas atitinkamą lokalinį privalomo pobūdžio dokumentą, išreiškė ne tikrąją savo valią. Teismo vertinimu, ieškovės atstovo parašo atmintinėje nebuvimas nelaikytinas esminiu reikalavimų darbo sutarties formai (jos keitimui), pažeidimu. Teismas konstatavo, kad laišką su atmintine siuntė ieškovės atstovai (koordinatoriai). Teismo vertinimu, ieškovės elektroniniu laišku siųstos atmintinės pateikimas laikytinas tinkamu atsakovo informavimo būdu, atitinkančiu jo interesus. Be to, teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu ne koks subjektas ir kokia forma pateikė atmintinę, o vertintinas šios atmintinės turinys ir privalomos pobūdis. Teismas sprendė, kad iš atmintinės turinio yra akivaizdu, kad ji detalizuoja ir patikslina darbuotojų darbo sąlygas, darbo laiką, apmokėjimą, darbuotojo elgesį, t. y. darbdavys inicijavo darbo sutarties sąlygų papildymą ir informavo apie tokios darbo sutarties sąlygų papildymą atsakovą, todėl atmintinė laikytina ieškovės lokalinių vidaus darbo tvarka reglamentuojančiu privalomo pobūdžio dokumentu. Teismo nuomone, kiti ieškovės nurodyti teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teismas jų neanalizavo.

8. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės atstovės prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, nes teismas laikė ieškovės atstovės nurodytą priežastį – laikiną nedarbingumą – nesvarbia. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovė nepateikė teismui specialios medicininės pažymos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovė visus ieškinio argumentus galėjo nurodyti ieškinyje, todėl ieškovės atstovės atvykimas nėra kliūtis išnagrinėti bylą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) UAB „Laitom Works“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas šioje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1 Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės atstovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kurį grindė laikinu nedarbingumu – kito asmens (vaiko) slauga. Speciali medicininė pažyma vaiko atžvilgiu, o atitinkamai ir vaiko motinos (ieškovės atstovės) atžvilgiu negalėjo būti išduota. Be to, nors teismas atmesdamas ieškovės atstovės prašymą siekė išnagrinėti bylą per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą 60 dienų terminą, net jei ieškovės atstovės prašymas būtų tenkintas, teismas nebūtų pažeidęs šio termino.

9.2 Teismas priėmė atsakovo atstovo teismo posėdžio metu pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau ieškovės atstovė neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise šiuos įrodymus vertinti bei pasisakyti dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas minėtais įrodymais siekia įrodyti, kad gavo laišką su Atmintine jau nebe iš el. pašto info@laitomworks.com, o iš kitų el. pašto adresų. Kontaktinis ieškovės el. pašto adresas yra info@laitomworks.com, taigi tiek atsakovui, tiek DGK, tiek pirmosios instancijos teismui buvo privalu išsiaiškinti asmenis, siuntusius atmintines, ir kad tie asmenys turėjo įgaliojimus spręsti dėl „žiemos pinigų“ mokėjimo.

9.3 Teismas, priimdamas sprendimą, vertino išimtinai tik atsakovo pateiktus įrodymus, t. y. apsiribojo tik vienos iš šalių pateiktais įrodymais, o ieškovės nurodytų teiginių dėl darbo sutarties sąlygų keitimo dokumento formos bei asmens, rengiančio tokį dokumentą, įgaliojimų, neanalizavo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.

9.4 Atsakovo pateikti įrodymai apie iš ieškovei priklausančio pašto išsiųstą elektroninį laišką su atmintine nėra CPK 114 straipsnio 1 dalies numatyta tvarka patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio asmens.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, atmesti apeliacinį skundą, taip pat priteisti iš apeliantės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas pagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškovės atstovės nedalyvavimo, kadangi visus savo motyvus ir argumentus apeliantė išdėstė savo ieškinyje, gavo atsakovo atsiliepimą į ieškinį, papildomų motyvų ir/ar įrodymų teismui nepateikė (nepateikė jų ir dabar su savo apeliaciniu skundu). Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai ir argumentai yra iš esmės tapatūs ieškovės ieškinyje išdėstytiems, todėl toks apeliantės motyvavimas, jog dalyvaujant ieškovės atstovei būtų priimtas kitoks sprendimas, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

10.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kadangi išskyrus teiginį, kad ieškovė nesiuntė atmintinės su įsipareigojimu mokėti „žiemos pinigus“ ir nežino, kas šias atmintines išsiuntė ne tik atsakovui, bet ir kitiems ieškovės darbuotojams, ieškovė jokių įrodymų teismui nepateikė bei nepateikia jų ir su savo apeliaciniu skundu. Atsakovas, atvirkščiai, nei teigia apeliantė, pateikė teismui įrodymus, jog iš ieškovei priklausančio elektroninio pašto buvo išsiųstos atmintinės ne tik atsakovui, bet ir kitiems ieškovės darbuotojams. Todėl visiškai neaišku, kodėl teismas turėtų remtis tik apeliantės deklaratyviais teiginiais ir nesiremti atsakovo pateiktais akivaizdžiais įrodymais. Kaip nurodyta anksčiau, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad kas nors būtų neteisėtai galėjęs naudotis jai priklausančiu elektroniniu paštu, išskyrus deklaratyvius teiginius, nors ieškovė pati privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Byloje kilo ginčas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, sumokėjimo atsakovui, dirbusiam pas apeliantą ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, kuriam išspręsti reikšminga nustatyti, ar atsakovui buvo faktiškai sumokėtos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo

13. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė papildomus įrodymus – antstolio R. K.. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kvitą. Nurodė, kad papildomi įrodymai pridedami siekiant paneigti ieškovės apeliaciniame skunde išreikštas abejones dėl atsakovo pateiktų įrodymų tikrumo. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme, sprendžia, jog ieškovės teisės, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi pridėti naujus įrodymus, nebus pažeistos. Įrodymai nedidelės apimties, pateikti siekiant paneigti ieškovės abejones dėl įrodymų –elektroninio laiško išsiųsto iš ieškovei priklausančio elektroninio pašto adreso info@laitomworks.com – tikrumo, įrodymų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo trukmės, todėl teisėjų kolegija priima apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, jie vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju bylos šalys sudarė darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, padaugintą iš koeficiento 1,3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotas dirbti į Švediją. (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo iš ieškovei priklausančio elektroninio pašto info@laitemworks.com išsiųstą elektroninį laišką, skirtą visiems tvorų montuotojams. Šiame elektroniniame laiške buvo pridėta ginčijama atmintinė, kurioje nurodyta, kad „už kiekvieną išdirbtą valandą kiekvienas darbuotojas papildomai prie jau gaunamo atlyginimo kaupia apie 1,5 Eur/val., priklausomai nuo gaunamo atlyginimo dydžio, žiemos sezonui, jei įmonė neužtikrintų darbo žiemos sezono metu kitose šalyse, išskyrus Skandinavijos šalis. Galimi ir kiti paskatinimai nuo išdirbto įmonėje laiko, pozityvių kliento atsiliepimų”. Atsakovas nurodė, ieškovė neužtikrino atsakovui darbo žiemos mėnesiais, todėl jam priklauso darbdavio žadėti „žiemos pinigai“. Ieškovė byloje neginčijo, jog darbas atsakovui žiemos mėnesiais nebuvo užtikrintas. Atsakovo prašymu darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Atsakovas kreipėsi darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB „Laitom Works“ atsakovo A. A. naudai 1 578,00 Eur papildomą darbo užmokesčio dalį pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), atsakovo prašymą dėl delspinigių išieškojimo atmetė.

16. UAB „Laitom Works“, nesutikdama su Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti ginčijamą DGK sprendimą ir pripažinti, kad ieškovė yra tinkamai ir visiškai atsiskaičiusi su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

17. Apeliantė UAB „Laitom Works“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės remiasi pagrindiniu argumentu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, vertino išimtinai tik atsakovo pateiktus įrodymus, t. y. apsiribojo tik vienos iš šalių pateiktais įrodymais, o ieškovės nurodytų teiginių dėl darbo sutarties sąlygų keitimo dokumento formos bei asmens, rengiančio tokį dokumentą, įgaliojimų, neanalizavo, tokiu būdu padarydamas nepagrįstas išvadas, kad ginčijama atmintinė – konkretaus turinio lokalinis aktas, kuriuo buvo išreikšta ieškovės valia dėl mokėtino darbo užmokesčio padidinimo.

18. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos teiginius, jog atmintinė sudaryta nesilaikant darbo sutarties sąlygų keitimo dokumento formos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tinkamai įforminti susitarimus dėl darbo santykių, jų keitimo, tarp jų ir dėl apmokėjimo yra darbdavio pareiga (DK 42–44 straipsniai), tačiau, pažeidus šį reikalavimą, situacija turi būti vertinama ne formaliai, o iš esmės sprendžiama, ar toks formos nesilaikymas yra toks esminis pažeidimas, dėl kurių šie darbo santykiai, jų pokyčiai negalioja. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbo santykių sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, bet taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad darbdavys galėjo nustatyti sąlygas dėl darbo užmokesčio dalies papildomo kaupimo ir negavęs raštiško darbuotojo sutikimo, o darbdavio atstovo parašo atmintinėje nebuvimas nelaikytinas esminiu reikalavimų darbo sutarties formai ar jos keitimui, pažeidimu, kadangi ginčijama atmintinė yra privalomo pobūdžio, ji detalizuoja ir patikslina darbuotojų darbo sąlygas, darbo laiką, apmokėjimą, darbuotojo elgesį, ji buvo išsiųsta iš ieškovės kontaktinio elektroninio pašto.

19. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (t. y., procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

20. Kasacinis teismas dėl proceso teisės normų, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

21. Šioje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad atmintinė, kurioje buvo nurodytas „žiemos pinigų“ kaupimas, buvo išsiųsta iš ieškovės kontaktinio elektroninio pašto info@laitomworks.com, o iš atsakovo atstovo 2020 m. liepos 10 d. teisme gautų papildomų duomenų, t. y. elektroninių laiškų, notaro patvirtintų liudytojų parodymų, matyti, kad analogiško turinio atmintines ir kitiems darbuotojams siuntė ieškovės atstovai (koordinatoriai). Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nėra žinomas atmintinę siuntęs subjektas, todėl atmintinė ieškovės neįpareigoja mokėti joje nurodytus „žiemos pinigus“. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nei nagrinėjant ginčą DGK, nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad tokios atmintinės nėra siuntusi, kad atmintinę siuntė ne ieškovė arba siuntė asmuo, neturintis tam reikiamų įgaliojimų, ir apsiribojo deklaratyviais teiginiais.

22. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad tokiu atveju, jei būtų pripažinta, kad ieškovės iniciatyva parengtoje atmintinėje įtvirtintos nuostatos ieškovės neįpareigoja, susidarytų situacija, kuomet bendrovės darbuotojai būtų priversti nepasitikėti iš bendrovės kontaktinio elektroninio pašto bei iš bendrovės koordinatorių gaunamais elektroniniais laiškais ir jais siunčiama informacija, o iš kontaktinio bendrovės elektroninio pašto gavę elektroninį laišką su privalomo pobūdžio darbo tvarkos taisykles detalizuojančia atmintine, darbuotojai būtų priversti kvestionuoti atmintinės nuostatas, o tai, ieškovei nepateikus įrodymų, kad atmintinės ji nėra siuntusi arba, kad atmintinė buvo išsiųsta neteisėtai, būtų akivaizdžiai neprotinga.

23. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad teismas turi vadovautis įrodymais, kurių visumos pagrindu galėtų daryti išvadas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateiktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog ieškovė iš jai priklausančio elektroninio pašto adreso išsiųsdama elektroninį laišką su privalomo pobūdžio atmintine sukūrė atsakovui lūkestį gauti atmintinėje nurodytus „žiemos pinigus“ ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovė neįrodė, jog savo iniciatyva nustatydama darbuotojui palankesnes sąlygas bei parengdama atitinkamą lokalinį privalomo pobūdžio dokumentą, išreiškė ne tikrąją savo valią.

Dėl ieškovės atstovės prašymo atidėti teismo posėdį netenkinimo

24. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės atstovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo dėl kito asmens (vaiko) slaugos, kadangi iki CPK nustatyto 60 dienų termino bylai išnagrinėti pabaigos teismo posėdžio metu buvo likusios 9 dienos.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-154/2014).

26. Teisėjų kolegija šiuo atveju nurodo, kad CPK 246 straipsnis įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą atidėti bylos nagrinėjimą, kuri, kaip nurodyta aukščiau turi būti derinama su proceso operatyvumo, koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principais bei atsižvelgiant į civilinio proceso nustatytus bylų nagrinėjimo terminus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kartą jau buvo pasinaudojęs CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teise atidėti bylos nagrinėjimą 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, kuomet išnagrinėjęs ieškovės UAB „Laitom WORKS“ atstovės advokatės prašymą dėl jos užimtumo atidėti bylos nagrinėjimą šį prašymą patenkino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai manė, jog ieškovės atstovės nurodyta negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis nelaikytina svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, o ieškovės atstovės advokatės neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai teisingai išnagrinėti, kadangi visus savo argumentus ieškovės atstovė turėjo galimybę nurodyti savo ieškinyje.

Dėl ieškovės teisės pasinaudoti CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis apribojimo

27. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas priėmė atsakovo atstovo teismo posėdžio metu pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau, atmetus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, ieškovės atstovė neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise šiuos įrodymus vertinti bei pasisakyti dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas minėtais įrodymais siekia įrodyti, kad gavo laišką su atmintine jau nebe iš el. pašto info@laitomworks.com, o iš kitų el. pašto adresų. Kontaktinis ieškovės elektroninio pašto adresas yra info@laitomworks.com, taigi tiek atsakovui, tiek DGK, tiek pirmosios instancijos teismui buvo privalu išsiaiškinti asmenis, siuntusius atmintines ir, kad tie asmenys turėjo įgaliojimus spręsti dėl „žiemos pinigų“ mokėjimo.

28. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, kad kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę nei priešinga šalis padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr., pvz., 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje N. H. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, par. 24; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, par. 21; 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje D. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, par. 30).

29. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikęs ieškovės atstovei pasisakyti dėl atsakovo atstovo teismo posėdžio metu pateiktų argumentų, padarė proceso teisės normų pažeidimą. Proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais.

30. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks proceso teisės normų pažeidimas, kaip padarytas nagrinėjamoje byloje, expressis verbis nėra nustatytas CPK 329 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų išimtinumą, nėra pagrindo šiuos pagrindus aiškinti plačiai. Todėl apeliacinės instancijos teismo padarytą proceso teisės pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

32. Teisėjų kolegija atsižvelgia, kad ieškovė nurodydama CPK 42 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimą iš esmės toliau laikosi tos pačios pozicijos kaip ir nagrinėjant bylą ikiteisminėje instancijoje bei pirmosios instancijos teismo metu, tai yra, kad ieškovės oficialus kontaktinis elektroninis paštas yra info@laitomworks.com, tačiau ieškovė nežino, kas išsiuntė ginčijamą elektroninį laišką bei kad atsakovas turi įrodyti, kad tai padarė asmuo, turintis įgaliojimus spręsti dėl įmonės darbo apmokėjimo sistemos. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė nepateikė jokių naujų paaiškinimų, atsikirtimų, kurie nebuvo pateikti iki šiol, todėl nėra pagrindo spręsti, jog dėl šio proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl teisinio santykio su darbo ginčų komisijos sprendimu

34. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 3, 4 ir 7 dalimis, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme ginčas nagrinėjamas iš esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad reikalavimas pripažinti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme, kreipdamasi į teismą su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkanti ginčo šalis turi prašyti kilusį ginčą išnagrinėti iš naujo, o išnagrinėjus bylą darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-302-684/2019, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-158-684/2020 ir kt.).

35. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas teisiškai ydingai. Nevertindamas DGK sprendimo teisėtumo ir sprendimo nenaikindamas, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama darbo ginčų komisijos sprendimui, turi sprendimo rezoliucinėje dalyje pakartoti darbo ginčų komisijos rezoliucinę dalį, t. y. ginčą išspręsti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, papildant jo rezoliucinę dalį darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucine dalimi, t. y. ginčą išsprendžiant iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Atsakovas prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 400,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos. Taip pat atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pridėjo ir kvitą, kuriuo sumokėti 50,00 Eur už antstolio R. K. atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, todėl, atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą patikslinti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti ir ginčą išspręsti iš esmės.

Išieškoti iš UAB „Laitom Works“ A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 578,00 Eur (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 0 ct) papildomą darbo užmokesčio dalį pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Suma nurodyta neatskaičius mokesčių.

Ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl delspinigių išieškojimo atmesti.

Priteisti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Laitom WORKS 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) advokato pagalbos išlaidas.“

Priteisti iš UAB „Laitom Works“, j. a. k. 304862663, A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.