Marijampolės apylinkės teismo nutartis

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios I. A. atstovės advokatės R. Z. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. balandžio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo gautas nukentėjusiosios I. A. atstovės advokatės R. Z. (toliau - pareiškėja) skundas, kuriuo pareiškėja teismui skundžia Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjos E. S. 2024 m. kovo 27 d. nutarimą ROIK: 23225216011, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. K. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 565-1 str. 1 d. 1 p. (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), bei prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti, pripažinti E. K. kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 str. 2 d. ir 417 str. 1 d., 3 d., bei paskirti administracinę nuobaudą arba grąžinti bylą Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, I. A. skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 64-ANR_O-3785-2024.

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo nutarta panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate buvo atliekama administracinio nusižengimo teisena ROIK:23225216011, kurioje E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad 2023 m. lapkričio 2 d. 14:00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas lenkimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio į kairę pusę pradėjusiam sukti automobiliui. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai ir kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata. Administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 423 str. 2 d. ir 417 str. 1 d., 3 d. Administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiąja pripažinta pareiškėja I. A.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 585/2023 (09) nukentėjusiajai I. A. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. S., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2024 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. K. atžvilgiu vadovaujantis ANK 565-1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).

Administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiąja pripažinta pareiškėja I. A., kuriai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 585/2023 (09) konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu nutarimu ir mano, jog jis yra neteisėtas, neteisingas ir visiškai nemotyvuotas, todėl turėtų būti panaikintas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, tyrėja rėmėsi vien tik Lietuvos Teismo ekspertizės centro pateikta ekspertizės išvada Nr. 11-76(24), kurioje nurodoma, kad “Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio VW Golf vairuotojos I. A. veiksmai- atlikdama posūkio į kairę manevrą, sudarė neišvengiamą kliūtį prie jos iš paskos artėjusio ir ją lenkiančio automobilio VW Pass?t vairuotojui E. K., dėl to transporto priemonės susidūrė - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti”. Skundžiamame nutarime tyrėja nurodo, kad “iš byloje esančios kelių eismo įvykio schemos, Lietuvos Teismo ekspertizės centro pateiktos ekspertizės akto, nuotraukų, paaiškinimų ir kitos rašytinės bylos medžiagos, darytina išvada, jog techniniu požiūriu dėl eismo įvykio kilimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neturėjo priežastinio ryšio. E. K., lenkdamas transporto priemonę, jau buvo pilnai įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko J. A., prieš sukdama į kairę, turėjo duoti kelią lenkiančiai transporto priemonei”. Ši tyrėjos išvada yra absoliučiai nepagrįsta. Apklausos metu nukentėjusioji I. A. nuosekliai ir aiškiai išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė, jog ketindama sukti į kairę, visų pirma apsižiūrėjo per galinio vaizdo bei šoninį veidrodėlius ir tik įsitikinusi, jog nėra kliūčių numatytam manevrui (matė už jos važiavusį sidabrinės spalvos automobilį bei eilę kitų, tačiau niekas nebuvo pradėjęs lenkimo manevro), rodė posūkio signalą ir sumažinusi greitį, pradėjo manevrą. Taip pat akcentuotina tai, kad tiek ekspertizės akto išvadą, tiek tyrėjos priimtą sprendimą paneigia Vilniaus g. namo Nr. 35 vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas. Apie esantį vaizdo įrašą nukentėjusiąją informavo pareigūnai Vilkaviškio PK, vėliau šį įrašą Vilniaus g. namo Nr. 35 gyventojai perdavė ir pačiai nukentėjusiajai. Tyrėja gi, skundžiamame nutarime vaizdo įrašo medžiagos net neanalizuoja, taip pat akivaizdu, jog jis nebuvo perduotas Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaizdo įraše matyti, kaip iš karto po įvykio E. K. perstato savo automobilį kitaip, kas taip pat galėjo turėti įtakos aplinkybių vertinimui. Taip pat akcentuotina tai, kad tyrėja, priimdama sprendimą, visiškai neanalizuoja ir nevertina liudytojo, sidabro spalvos automobilio vairuotojo, važiavusio paskui I. A. vairuojamą automobilį VW Golf ir tiesiogiai stebėjusio įvykį, parodymų. Taip pat būtina akcentuoti tai, kad nukentėjusioji I. A., po medicininės pagalbos suteikimo Vilkaviškio ligoninėje, pareigūnų paliepimu atvykusi į Vilkaviškio PK, iš karto pajuto pareigūnų „spaudimą“ sutikti su jos tariama kalte ir pasirašyti. Pareigūnai su I. A. kalbėjo gerokai pakeltu tonu, aiškiai ir atvirai ją kaltindami, net neišklausę jos parodymų, o sakydami, jog „viską jau papasakojo E. K.“. Beje, pats E. K. dar įvykio vietoje, nežiūrint į tai, kad I. A. buvo sužalota (kraujavo prakirsta galva), rėkė ant jo ir įžeidinėjo. Pareiškėja I. A. kategoriškai nesutinka su ekspertizės išvada, kurioje taip pat pagrįstų abejonių kelia ir ekspertų nuomonė, jog E. K. viršytas greitis neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Šiuo atveju manytina, jog vyriausioji tyrėja E. S., priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino bylos medžiagą, neatliko visų galimų veiksmų E. K. padarytam administraciniam nusižengimui teisingai nustatyti.

Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Nukentėjusiosios I. A. atstovė advokatė R. Z. teismo posėdyje skundą prašė tenkinti, bei paaiškino, kad jos atstovaujama nukentėjusioji I. A. yra įsitikinusi kad ji kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nepažeidė, nes sukdama į kairę, rodė posūkį, ir sukdama visiškai įsitikino, kad kelias yra laisvas iš priekio, tiek įvertino situaciją per galinio vaizdo veidrodėlius, kad nėra ją lenkiančių automobilių, kad sukti yra saugu ir tai padarė. Labai gerai matosi iš vaizdo įrašo, kad ją lenkęs automobilis lenkė ne jos vienos automobilį, ją lenkę jau antrą. Sunku suprasti iš vaizdo įrašo, kodėl nesiekė išvengti susidūrimo, kadangi matosi, jog stabdymas prasideda paskutinę sekundę, kai priartėjama prie nukentėjusiosios automobilio. I. A. nuomone dėl eismo įvykio kaltas E. K. (2024 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 40 sek. - 12 min. 22 sek.).

Nukentėjusioji I. A. teismo posėdyje parodė, kad įvykis buvo 2023 m. lapkričio 2 d. apie 13:30-14:00 val. Buvo laisva diena, ji važiavusi į kapines Virbalio m. Vilniaus g.. Jos fizinė būklė buvo normali. Važiavusi viena su VW Golf, kuris yra jau nurašytas. Pravažiavusi kapines, ten už 2-3 namų yra gėlinė, kurioje norėjo nusipirkti dar gėlių. Ten dvi juostos, ir kadangi kapinės, pakelėse stovėjimo vietose buvo pilna automobilių. Įvykio vietoje nėra ištisinė linija, lenkti galima. Ji važiavusi paskui koloną, pasižiūrėjusi, kad jos niekas nelenkia, susimažinusi greitį, ir baiginėjusi manevrą. Ji mačiusi, kad paskui važiavo sidabrinės spalvos automobilis, toliau gal buvo penkios mašinos, tiksliai nepasakysianti. Važiavusi 30-40 km/ha greičiu, leidžiama 50 km/ha greičiu. Ji važiavusi mažesniu greičiu, nes ruošėsi sukti į kairę, dar prieš tai praleidusi priešais iš Kybartų važiuojantį automobilį. Ji rodžiusi posūkį iš toliau. Jos apie tai pareigūnai klausė ligoninėje, ji tikrai jį įsijungusi. Baigiant pasukti ties pačiu įvažiavimu ji pajutusi smūgį, ir jos automobilį užmetė tiesiog ant žalios vejos. Jai tai netikėta, ji prieš tai nepastebėjusi, kad susidursiant su kitu automobiliu. Ji įsitikinusi, kad nieko nėra, ir sukusi. Jos greitis tikrai buvo nedidelis. Važiavusi su šviesomis. Tikrai nemačiusi, kas ją lenkė. Įsijungusi posūkį tikrai iš karto nesukusi, dar kažkiek pavažiavusi, buvo dar vietos pavažiuoti, ir sukti į kairę. Ji prisistabdžiusi, važiavusi tikrai ne daugiau kaip 30 km / ha, sukant galėjo būti ir 15 km/ha. Dešinėje, kur ji suko, mašinų nebuvo, ji sukusi į kairę, paskui ją kolona buvo, sukusi į įvažiavimą į parduotuvę. Jos mašina gavusi smūgį iš kairės per vidurį, sulankstė visą vidurinę atramą, dėl ko jos automobilį nurašė. Jos automobilį įvertino 5300-5500 Eur, draustas KASKO. Po smūgio jos automobilį užmetė į žalią veją ant šaligatvio. Iššoko jaunuolis, pradėjo keiktis, kad jis jam sudaužė automobilį. Ji jam sakė, kokiu greičiu jis važiavo. Po to jis patraukė automobilį, pastatė kitaip. Ji iškvietusi tarnybas. Atvažiavo greitoji. Jai atrodė, kad jaunuolis kažko pavartojęs, jis skėryčiojosi, buvo vienas. Pribėgę žmonės apibintavo galvą, nes bėgo kraujas, po to atvažiavusi greitoji jai suleido vaistus. Jos durelės buvo suspaustos, neatsidarė, stiklai išdužo, mačiusi, kad atsitrenkęs automobilis. Iš kur tas automobilis įvažiavo ji nemačiusi. Atvažiavus greitajai, ją per kitą keleivio pusę iškėlė, ir tik tada, kai buvo įkelta į greitąją, prisistatė pareigūnai, mačiusi pareigūnę, kuri prašė pūsti, tik iš trečio karto pavyko įpūsti. Greitosios darbuotoja tam prieštaravo, kad nebūtų pakenkta jos sveikatai, būtų nustatę iš jos kraujo. Ją iš karto įkėlė į greitąją, nespėjusi pamatyti nei kito automobilio markės. Paskui ją važiavusio automobilio vairuotojas priėjo ir pasakė tam jaunuoliui, kodėl jis nestabdė, kad jis prisilėkė, tada jis apsiramino, nesikeikė. Jis lenkė vienu metu dvi mašinas tikrai, galėjo ir daugiau, paskui ją važiavo pilkas automobilis, ne mašina, kuri atsitrenkė. Šios mašinos prieš lenkimą ji tikrai nemačiusi nei pro šoninį, nei pro galinį veidrodėlį. Jis tiesiog atskriejo, jo greitis miestelio ribose turėjo būti tikrai didelis. Ji tikrai apsižiūrėjusi tiek per šoninį, tiek per galinį veidrodėlį. To automobilio vairuotojas lenkdamas turėjo įsitikinti, kad ji nesuka į kairę. Vaizdo įrašuose nesimato, kad ji įsijungusi posūkį, ji pasižiūrėjusi išsigandusi, nes ji posūkį tikrai įsijungusi. Bet ten saulė, paskui važiavęs asmuo buvo įsijungęs avarinį, ir jo avarinio nebuvo taip pat matyti, kadangi buvo saulė. Saulė buvo iš kairio šono. Ar atsitrenkęs automobilis buvo su įjungtomis šviesomis, negalinti pasakyti. Oras buvo geras, rudeninė saulė, nelijo, jo saulė neakino, per veidrodžius taip pat. Ji buvo be akinių, gerai mato į tolį, akinių reikia tik skaitymui. Komisiją ėjusi prieš pora metų, nes turinti kitų sveikatos sutrikimų. Viskas prasidėjo, kai ją išleido iš ligoninės. Atvažiavo visai kitas pareigūnas prie ligoninės, jis sakė važiuoti su jos atvykusia drauge į komisariatą. Ji atvažiavusi ant policijos kiemo, jos draugė išlipo. Kita moteris sėdėjo automobilyje, o tas pareigūnas sakė jai pasirašyti, nes ji kalta. Ji sakiusi, kad nesupratusi, tada jis sakė, kad yra vaizdo medžiaga. Ji prašiusi parodyti, jis atsakė, kad ne, nerodys. Pareigūno vardo, pavardės nežinanti, nes jie jai skambino iš skirtingų telefonų. Girdėjusi, kad E. K. turi policijoje giminių, tiesos nežinanti. Jis jai sakė, kad lyg ir tėtis pareigūnas, ir jis pats bus. Ji sakiusi, kad jei jai nerodo vaizdo įrašo, tai parodys advokatui. Ji prašiusi pareigūnų, kurie buvo įvykio vietoje. Tada tas pareigūnas įėjo į pastatą, sugrįžo, ir sakė, kad einam į kabinetą. Ji siūlėsi eiti su drauge, nes silpnai jautėsi, tačiau pareigūnas jos neįsileido, tačiau draugė sėdėdama prie kabineto viską girdėjo. Jie sakė, kad viską pasakė kitas vairuotojas. Ji pasakiusi, kad surašytų kaip ji duodanti parodymus, tačiau jie liko nepatenkinti. Priekaištavo, kam ji išsikvietusi policiją, nes galėję susipildyti deklaraciją. Ji mananti, kad jeigu žmogus sužeistas, tai policija privaloma. Policininkas bendravo pakeltu tonu, kad jis galėjo lenkti koloną, nes nėra ištisinės. Surašė protokolą kaip ji sakė, pasirašiusi. Ji pasakiusi, kad valstybės tarnautoja, jie irgi, ir kaip jie užtaria tokius lakstančius. Tada pareigūnas susimėtė, pradėjo kalbėti žemesniu tonu, sakė, kad negalintis parodyti vaizdo medžiagos, bet kai nuvažiuosianti į įvykio vietą, kieme savininkė jai tikriausiai parodys. Jai ta moteris po kažkiek laiko jai vaizdo medžiagą persiuntė. Policininkai buvo paėmę vaizdo medžiagą, tačiau tyrėjo vėliau vėl važiavo jos paimti, nes tipo jos nėra. Dėl tyrėjų, įstaigos nušalinimo ji skundo nerašiusi. E. K. po įvykio automobilį patraukė ir pastatė į kiemą, vaizdo įraše matyti. Neaišku, kaip pareigūnai subraižė įvykio schemą, tuo labiau jos nebuvo. Ar jis susižalojo, ji nežinanti. Įvykį matė paskui ją važiavęs žmogus, po to subėgo turbūt gyvenančių žmonių. Ją labai greitai atvažiavusi greitoji išvežė, jokiame matavime įvykio vietos nedalyvavusi. Jai buvo sutrenkta galva, stresas, ji negalinti pasakyti, ar įvykio vieta buvo pakeista, mananti, kad jos nepakeitė. Mananti, kad E. K. kaltas dėl greičio viršijimo. Jeigu ji pažeidė, tai ir jis pažeidė. Ji jo praleisti negalėjusi dėl jo didelio greičio. Ar ji pasirašė ant įvykio schemos neprisimenanti, o protokole rašėsi vieną kartą, bet galėjo jai schemą pakišti pasirašyti, nes jos būklė buvo sunki. Prieš posūkį ji pristabdžiusi, bet visiškai sustojusi nebuvo. Ji žinojo kelią kur sukti, jo neieškojo, nežioplinėjo kelyje. Tikrai kitas vairuotojas viršijo greitį, apie ką sprendžianti iš susidūrimo pasekmių, mažesniu greičiu tikrai nebūtų taip sulankstytas jos automobilis. Jis atsimušė grynai visu priekiu (2024 m. birželio 6 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 13 min. 15 sek.--- 36 min. 40 sek.). Peržiūrėjus teismo posėdyje vaizdo įrašą, - ji stabdymo garso negirdėjusi, pajutusi tik smūgį. Ji tikrai įsitikinusi, kad jos nelenkia, jo greitis buvo didelis. Ji žiūrėjusi, nemačiusi automobilio, jis tikrai smarkiai važiavo, ten gal dar truputi kalniukas yra atvažiuojant. Veidrodėlis gerai nustatytas. Sąmonės nebuvo praradusi. Liudininkas paskui važiavo, buvo tikrai įjungęs avarinį, bet vaizdo įraše jo nesimato. (2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 24 min. 31 sek. - 29 min. 26 sek.).

E. K., kurio atžvilgiu priimta skundžiamas nutarimas, teismo posėdyje paaiškino, kad lapkričio 2 dieną jis važiavęs nuo Kybartų pusės, gyvena Virbalyje. Nuo kapinių važiavo keturi automobiliai, už jo vienas, ir priekyje moteris, ir prieš ją kitas vyrukas. Už jo važiavo tikrai vienas automobilis, nes daugelis užsuko link kapinių, sustojo kelkraštyje, pravažiavus kapines. Buvo susidariusi automobilių eilė, kuri važiavo 30-40 km/ ha greičiu. Jis važiavęs su Pasatu B5. Ten leidžiamas greitis 50 km/ha. Jam ten kelias gerai žinomas, nes gimęs, augęs. Jo toks važiavimas neužnervino. Jis nieku neskubėjęs, jam buvo laisvadienis, kitą dieną lyg reikėjo į darbą. Važiavęs vienas. Jis lenkęs, kai išėjęs ant lenkimo, moteris parodė posūkį. Norėjęs aplenkti dvi mašinas priekyje, priešai moterį nebuvo daugiau automobilių. Jeigu ji būtų pasiūrėjusi per veidrodį, tikrai būtų jį pamačiusi, nes greitis tikrai nebuvo didelis. Jo automobilio variklis 1,9 l., 66 kw dyzelis. Jo greitis tikrai nebuvo 67 km/ha prieš lenkimą, jo greitis buvo iki 50 km/ ha. Pas jį buvo labai ilgos stabdymo žymės. Jo automobilio lempa ir buferis sulūžo, sparnas sulinko. Moteris vos nestovėjo, o jis atvažiavęs apie 50 km/ha greičiu, ir taip gavosi smūgis gan stiprus. Jis stabdė. Jis lenkdamas rodęs posūkį, išvažiavus jam į priešingą juostą moteris parodė posūkį ir suko. Tuo metu, kai moteris parodė posūkį, jo automobilio priekis buvo ties prieš jį važiavusio automobilio viduriu. Moteris už šio automobilio važiavo gal už 10-15 metrų. Jis pamatęs, kad ji rodo posūkį, iš karto spaudęs ant stabdžių, jau nieko negalėjęs padaryti. Jis gyvenantis netoli stoties, ir beveik visą laiką važiavęs paskui, matęs, kad važiavo garbingo amžiaus žmonės, prie kapinių buvo daug žmonių, daug automobilių. Jam neatrodė, kad moteris gali sukti tarp kiemų į kairę, kol neparodė posūkio, kurį parodžiusi iš karto suko. Jeigu būtų nestabdęs, nebūtų buvę stabdymo žymių, tą patį pasakęs tam vyrui, kuris klausė, kodėl jis nestabdęs. Šis vyriškis palinksėjo galva ir atsitraukė. Susidūrus, jis išlipęs iš automobilio ir tikrai iš streso kalbėjo pakeltu tonu. Jautęsi nekaltas. Tikrai neiškeikęs nukentėjusiosios, tik pakeltu tonu sakęs, kodėl nerodė posūkio. Jis nekaltas, nes moteris sukdama į kairę turėjo pasižiūrėti, ar niekas nelenkia. Jis važiavęs su automatinėmis šviesomis, buvo įjungtos trumpos šviesos. Jis patraukęs nedaug automobilį nuo kelio. Jam su liudytoju neteko kalbėtis, bet kalbėjo policija. Paskui važiavusio automobilio vairuotojo nepažįstantis. Nepamenantis, ar davė schemą pasirašyti. Po avarijos automobilis į priekį pavažiavo minimaliai. ABS automobilyje yra, ką tik buvo automobiliui atlikęs techninę apžiūrą, viskas buvo tvarkoje. Automobilis pradėjo slysti, kiek metrų slydo negalintis pasakyti, nematavęs. Blaivas buvęs, narkotikų nevartojantis, niekada nebaustas. Dirbantis Pasienio apsaugos tarnyboje. Jis nemanantis, kad patraukdamas automobilį, pakenkė tyrimui. Jo vairuotojo stažas 3 metai, nuobaudų neturėjęs. Jis išvažiavęs ties Virbalio stotimi, kur gyvenantis, buvo daug automobilių, asmenų, visur ištisinės, kiek laiko važiavo nepasakysiantis, 5-7 metai. Pradėjęs lenkti per punktyrinę liniją, taisyklių nepažeidęs. Prieš lenkimą ilgai važiavęs apie 30 km/ha greičiu, nes žmonės važiavo į kapines, suko į gyvenvietes, gale nedaug automobilių liko, tik gale gyvenvietės lenkęs. Nukentėjusioji lėtino greitį prieš sukdama, jei reikėjo nuo 30 km/ha numušti iki 20 km/ha, tai nebuvo staigus sulėtėjimas, bet nusuko staigiai. Priešais važiavusio automobilio galiniai žibintai nežibėjo, lyg buvo Passat B4. Jis nepajautęs, kad priekyje važiavę automobiliai sulėtėtų. Jis prieš nukentėjusiajai sukant buvo su savo automobiliu tarp lenkiamo automobilio vidurio ir nukentėjusiosios automobilio galo. Tikslinantis, kad susilyginęs su Passat B4 viduriu. (2024 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 36 min. 45 sek.- 56 min. 21 sek.).

Liudytojas P. N. parodė, kad matęs nukentėjusįjį ir asmenį, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, po eismo įvykio, kuris buvo penai lapkričio 2 d.. Virbalį žinantis daugmaž, jame negyvenęs, gyvenantis Kaune. Ji su PASSAT automobiliu, sidabriniu, v/nr (duomenys neskelbtini) važiavęs iš kapų Kybartų kryptimi, kai įvyko avarija. Priekyje matęs važiuojantį automobilį, matęs kaip jis suko kairėn, buvęs tolokai. Važiavęs apie 50 km/ha. greičiu, ar mažiau, negalintis pasakyti. Tuo momentu jis per veidrodį pastebėjęs juodą Passat už savęs paskui važiuojant. Jis matęs kaip jį aplenkė. Priekyje važiavusi mašina lėtai suko į kairę. Jam atrodė, kad juodas Passat į priekyje sukusį automobilį atsitrenkė nestabdydamas. Jis negirdėjo, kad automobilis stabdė, stabdžių cypimo. E. K. sakė, kad matė lėtai važiuojantį dieduką, t. y. jį. Jis ne lėtai, o normaliai važiuojantis. Jis jam nesakė, kad prisilėkei, kodėl nestabdei. Buvo atvažiavusi tyrėjas. Jis tiksliai negali pasakyti kokiu greičiu važiavo, tačiau tikrai greičio neviršijo. Matė nukentėjusiąją kaip ji atėjo iš Gėlių salono, ją sutvarstė, aprišo, su ja nekalbėjo. Ar moteris rodė posūkį, jis nepamenana. Jo policija neapklausinėjo. Jis matęs, kad moteris buvo pasislinkusi prie punktyrinės linijos, ir ruošėsi sukti. Jis pats pristabdęs, o po avarijos sustojęs, manantis, kad lenkęs automobilis irgi galėjo spėti sustoti. Jis matė, kad atsitrenks automobilis, tada stabdė, dar buvo atstumas. Lenkęs automobilis atsimušė į kito automobilio duris. Jis pats važiavo apie 50 km/ ha greičiu. Ar rodė lenkęs automobilis posūkį, jis nežinantis. Saulės nebuvo, buvo vidurdienis. Ar lenkęs automobilis važiavo su šviesomis, neatsimena. Nukentėjusiosios automobilio buvo įjungtas avarinis, viskas mirksėjo. Ji suko iš karto, ar stabdė, negali pasakyti. Dabar mašinos su ABS, jos mažiau čiuožia, girdisi. Kuris automobilis pirmas pradėjo manevrą nematė, bet matė, kad nukentėjusioji aiškiai ruošiasi sukti. Jis pats nuėmė akseleratorių ir sustojo, jis buvo tolokai, jam nebuvo reikalo stabdyti. Jam nereikėjo pristabdyti automobilio, kad priekyje važiavęs nusuktų į kairę. Jo nuomone dėl eismo įvykio kaltas Passat automobilio vairuotojas. Jo nuomone, jei kitas vairuotojas nebūtų stabdęs, tai būtų kilę visai kitos pasekmės, o šiuo atveju jis atitraukė automobilį, perstatė į kitą vietą. Ar stabdė nukentėjusioji, negali pasakyti. Jis pats važiavo be muzikos, klausa gera. Perstatė automobilį, nes buvo užremtos vairuotojos durelės, negalėjo išlipti, ar jam kas sakė tai padaryti, jis negirdėjo. Ar avarinį jis buvo įjungęs, nepamena. Jis buvo, kai atvažiavo policija, bet pasakė, kad jis laisvas, nereikalingas (2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min. 4 sek. - 20 min. 52 sek.).

Ekspertas paaiškino, kad jis vaizdo įrašo ekspertizei neturėjo, jo neperžiūrėjo, jam dabar sunku jį įvertinti, bet iš pirmo žvilgsnio jis neturėtų didelės įtakos jo išvadai. Jis matė jame, kad VW Passat buvo patrauktas įvykio vietoje, bet to medžiagoje nebuvo nurodyta, tai galėtų turėti šiek tiek įtakos modeliuojant greitį. Perstatymas galėtų turėti įtakos nustatant automobilio greitį susidūrimo metu. Stabdymo kelias priklauso nuo greičio. Sunku jam dabar pasakyti kiek padidėtų ar sumažėtų greitis, bet jis ženkliai nesiskirtų. Jam tyrimui vaizdo įrašas nebuvo pateiktas. 29 m. stabdymo kelias yra važiuojant 50 km/ha greičiu, šitas atstumas nesikeistų, o keistųsi nebent 44,8 m. nustatytas atstumas. Tam reikėtų papildomo tyrimo, nes jam dabar pasakyti kas tiksliai pasikeistų yra sudėtinga. Sunku pasakyti, ar sukusio automobilio vairuotoja turėjo realią galimybę pamatyti ją lenkiantį automobilį. Tam turėtų būti atliekamas eksperimentas. Šiuo atveju nėra ženklaus greičio viršijimo. Jo nustatytas greičio viršijimas negalėjo įtakoti eismo įvykio, jis nėra priimtinas, bet nėra eismo įvykio priežastis pagal išvadą, pagal jam pateiktus tyrimui duomenis, dėl eismo įvykio kalta nukentėjusioji, nes sudarė kliūtį lenkiančiam vairuotojui. Susidūrimo vietą jis vertino iš paliktų pėdsakų įvykio vietoje, kur keičiama kryptis. Greitis prieš susidūrimą nustatomas turint susidūrimo metu greitį plius stabdymo greitis. Jeigu padėtis kitokia susidūrimo momentu, tai greitis galėjo būti kiek kitoks, bet pati padėtis nekinta. Sudėtinga jam prognozuoti kiek pasikeistų greitis, atlikus papildomą ekspertizę, tikrai nebus greitis 100 km/h. Jis nustatęs išvadoje, kad lenkiantis asmuo neturėjo techninės aplinkybės sustabdyti ir 50 km/h greičiu ir 67 km/h greičiu. Su matomumu susijusius klausimus atsako eksperimentas, jie negalintys atsakyti į tokius klausimus. Gal ir būtų galimybė nustatyti greitį iš vaizdo įrašo, bet negali garantuoti, jie nustatinėja, jeigu yra galimybė. Jis nebendravo dėl ekspertizės su policijos pareigūnais, tiesiog jam buvo pateikta medžiaga, jam nebuvo vaizdo įrašas pateiktas, jei jis yra, prašo pateikti. Gal ir buvo pateikti vaizdo įrašai, bet pačio įvykio atskirai nebuvo (2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 30 min. 15 sek. - 42 min. 58 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas E. K. už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 2 d. 14:00 val. adresu (duomenys neskelbtini). vairuodamas automobilį VW Passat, v/nr (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas lenkimo manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio į kairę pusę pradėjusiam sukti nukentėjusiosios I. A. automobiliui, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 137 punktą, 101 p., 9 p., bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje (t. 1, b. l. 14-16).

Įvykio metu galiojusių KET 137 punkte nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. 9 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai I. A. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 62-63). ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamas reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas.

2024 m. kovo 27 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos konstatuojama, jog iš byloje esančios kelių eismo įvykio vietos schemos, Lietuvos Teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto, nuotraukų, paaiškinimų ir kitos rašytinės bylos medžiagos, darytina išvada, jog techniniu požiūriu, dėl eismo įvykio kilimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neturėjo priežastinio ryšio, E. K. lenkdamas transporto priemonę, jau buvo pilnai įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą (automobilio „VW Passat“ palikti stabdymo pėdsakai yra tiesūs, o jų padėtis kelio važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu yra artima lygiagrečiai), dėl ko I. A. prieš sukdama į kairę, turėjo duoti kelią lenkiančiai transporto priemonei (Kelių eismo taisyklių 109 p.), t. y. konstatuojama, kad būtent ji pažeidė KET reikalavimus, dėl ko pati nukentėjusioji turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn, įsiteisėjus skundžiamam nutarimui (t. 1, b. l. 103-107).

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, savo atsiliepimu į nukentėjusiosios skundą nurodė papildomus argumentus, kurių nebuvo skundžiamame nutarime, t.y. kad policijos pareigūnų kūno kameros įraše „Body O. B. 2.ntp4“ 16:13 laiku matoma pagrindiniame kelyje judanti I. A. transporto priemonė, kuri sulėtina greitį, tačiau nesustoja; 16:14 įrašo laiku pagrindiniame kelyje pasirodo E. K. transporto priemonė, kuri lenkia sidabrinės spalvos transporto priemonę; 16:14 įrašo laiku prieš tai nesustojusi I. A. transporto priemonė pradeda sukti kairėn, o tuo tarpu pagrindiniame kelyje priešpriešinio eismo juostoje jau pilnai atliekanti lenkimo manevrą yra E. K. transporto priemonė; 16:15 įrašo laiku E. K. transporto priemonė trenkėsi į I. A. transporto priemonę; nuo I. A. transporto priemonės atliekamo posūkio manevro iki transporto priemonių susidūrimo praėjo 1 sekundė laiko; bet to, E. K. transporto priemonei aplenkus lenkiamą transporto priemonę, ir toliau atliekant lenkimo manevrą, pilnai esant priešpriešinio eismo juostoje; šis vaizdo įrašas, priešingai, kaip teigiama skunde tik patvirtina, jog I. A. esamoje situacijoje sudarė staigią kliūtį lenkiančiai transporto priemonei. Toliau atsiliepime nurodoma, kad tai, jog E. K. eismo įvykio metu buvo pilnai išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, patvirtina ir 2023 m. liepos 2 d. kelių eismo įvykio vietos schemoje fiksuotos VW Passat stabdymo žymės - pėdsakai, jie yra tiesūs, ilgiausio stabdymo pėdsako ilgis yra 9,4 metrų, kaip nurodyta ir išvadoje: „VW Passat stabdymo pėdsakai yra tiesūs, o jų padėtis kelio važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu yra artima lygiagrečiai, iš ko seka, kad automobilis VW Passat prieš stabdymą buvo pilnai išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą“. Gretinant kelių eismo įvykio vietos schemoje paliktus stabdymo pėdsakus ir vaizdo įrašą, akivaizdu, jog E. K. būdamas priešpriešinio eismo juostoje, pastebėjęs atliekamą I. A. posūkio manevrą pradėjo stabdyti savo transporto priemonę, o pagal viešai prieinamus duomenis, važiuojant 50 km per valandą greičiu stabdymo kelias yra 25 m., kai šiuo atveju, atstumas nuo VW Golf iki VW Passat buvo daug mažesnis, iš ko akivaizdu, jog E. K. neturėjo jokios galimybės išvengti eismo įvykio, kadangi jam buvo sudaryta staigi kliūtis. Dėl eismo įvykio kilimo E. K. veiksmai neturėjo priežastinio ryšio, jis lenkdamas transporto priemonę, jau buvo pilnai įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą (automobilio VW Passat palikti stabdymo pėdsakai yra tiesūs, o jų padėtis kelio važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu yra artima lygiagrečiai), o I. A. prieš sukdama į kairę, nedavė kelio lenkiančiai transporto priemonei (Kelių eismo taisyklių 109 p.), taip pat keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu (Kelių eismo taisyklių 101 p.).

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, tiek skundžiamame nutarime, tiek savo atsiliepime, tiek teismo posėdyje, kaip ir asmuo, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas, E. K., ginčijo priežastinio ryšio tarp E. K. veiksmų ir eismo įvykio kilimo buvimą.

Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių, buvo atliktas ekspertinis tyrimas ir gautas ekspertizės aktas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-03-18 ekspertizės akto Nr. 11-76 (24) išvadose nurodyta, jog eismo įvykio mechanizmas tikėtina buvo toks: automobilis „VW Golf“ vairuojamas I. A., važiavo Vilniaus g. link Kybartų ir pradėjo daryti kairio posūkio manevrą; tuo metu keliu iš paskos ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo juosta apie 67 km/h greičiu važiavo automobilis VW ,,Passat“, vairuojamas E. K.. Apie 41 km/h greičiu judantis ir stabdomas automobilis VW Passat priekiniu dešiniu kampu trenkėsi į kairio posūkio kreive apie 18 km/h greičiu judėjusio automobilio „VW Golf“ kairįjį šoną. Susidūrimo pirminėje fazėje tarp automobilių išilginių ašių buvo smailus kampas, atviras link jų galinių dalių. Nuo smūgio automobilis „VW Golf“ buvo sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir stumiamas į priekį automobilio „VW Passat“ judėjimo kryptimi ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis „VW Passat“ po susidūrimo buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo padėtyje taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis „VW Passat“ prieš eismo įvykį, t. y. prieš pat stabdymą, važiavo, tikėtina, apie 67 km/h greičiu. Susidūrimo metu automobilio „VW Passat“ greitis, tikėtina, buvo apie 41 km/h. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo „VW Golf“, negalima; susidūrimo metu automobilio „VW Golf“ greitis, tikėtina, buvo apie 18 km/h.. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“ vairuotojos I. A. veiksmai, - atlikdama posūkio į kairę manevrą, sudarė neišvengiamą kliūtį prie jos iš paskos artėjusio ir ją lenkiančio automobilio „VW Passat“ vairuotojui E. K., dėl to transporto priemonės susidūrė - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „VW Passat“ vairuotojo E. K. veiksmai, - važiuodamas apie 67 km/h greičiu, viršijo eismo įvykio vietoje didžiausią leistiną 50 km/ha greitį, techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b.l. 89- 97).

Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas T. P. atlikdamas ekspertizę rėmėsi įvykio vietos schema ir įvykio vietoje padarytomis fotografijomis. Apklausiamas teismo posėdžio metu apylinkės teisme (2024 m. rugpjūčio 7 d. apylinkės teismo posėdis, garso įrašo 00.21.05 min.) ekspertas T. P. paaiškino, kad atlikdamas ekspertizę jis nematė vaizdo įrašo, kurį bylos nagrinėjimo metu pateikė nukentėjusioji. Be to, paklaustas, ar šis vaizdo įrašas galėtų tu-rėti įtakos jo ekspertizės akte padarytų išvadų pasikeitimui, ekspertas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad jo išvados dėl šio vaizdo įrašo keistųsi (2024 m. rugpjūčio 7 d. apylinkės teismo posėdis, garso įrašo 00.31.01 min.). Taigi šiuo atveju analizuojamoje administracinio nusižengimo byloje kilo abejonė dėl ekspertui pateiktų duomenų, reikšmingų eismo įvykio mechanizmui nustatyti, pakankamumo ir išsamumo.

2024 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi byloje buvo paskirta pakartotinė autotechninė ekspertizė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-03-13 ekspertizės akto Nr. 11-3543 (24) išvadose nurodyta, jog:

1. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilis „VW Passat“, artėdamas prie namo, adresu Vilniaus g. 48, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė lėčiau važiavusį automobilį „VW Golf 4, kuris ties šio namo kiemu suko į kairę. Automobilis „VW Passat“, judėdamas apie 67 km/h greičiu, buvo intensyviai užstabdytas ir jo priekinei daliai esant ties namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo artimesniu kraštu, susidūrė su kairio posūkio kreive judėjusio automobilio „VW Golf“ kairiojo šono vidurine dalimi. Susidūrimo metu automobilis „VW Passat“ judėjo apie 41 km/h greičiu, o automobilis „VW Golf“ - apie 25 km/h greičiu. Susidūrimo metu tarp automobilio „VW Passat“ dešiniojo šono ir automobilio „VW Golf“ kairiojo šono buvo smailus kampas, atviras link automobilių galinių ratų. Automobiliams susidūrus, automobilis „VW Passat“ pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir judėjo smailiu kampu į kairę, o automobilis „VW Golf“ buvo nublokštas automobilio „VW Passat“ važiavimo kryptimi į priekį ir po to judėjo į kairę kol sustojo. Po susidūrimo automobilis „VW Golf“ pasuktais į kairę ratais pavažiavo atgal per visą galinių durelių ilgį ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje. Iš kart po susidūrimo automobilis „VW Passat“ priekine dalimi sustojo šalia automobilio „VW Golf“ kairiojo šono priekinės dalies, o vėliau automobilio „VW Passat“ padėtis buvo pakeista ir jis pastatytas į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos schemoje.

2. Prieš pat stabdymą automobilis „VW Passat“ judėjo apie 67 km/h greičiu, o susidūrimo metu jo greitis buvo apie 41 km/h.

3. Susidūrimo metu automobilio „VW Golf“ greitis buvo apie 25 km/h. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo šis automobilis, negalima.

4. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“ vairuotojos veiksmai, - sukdama į kairę, nedavė kelio jos kairiau važiuojančiam ir lenkimo manevrą atliekančiam automobiliui „VW Passat“, dėl to transporto priemonės susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai, - važiuodamas apie 67 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio, kuomet tokią galimybę būtų turėjęs, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir pradėjęs reaguoti stabdyti toje pačioje kelio vietoje, kaip ir važiuodamas 67 km/h greičiu, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. (t. 2, b.l. 24-34)

Ekspertiniai tyrimai atliekami pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo parengtą ir pateiktą medžiagą. Ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-699/2015, 2K-97-976/2020 ir kt.). Taigi, specialiųjų tyrimo rezultatų kokybiškumui bei išvadų išsamumui didelę reikšmę turi pirminiai duomenys (tiriamieji objektai), kuriuos ištyręs ekspertas (ar specialistas) formuluoja atsakymą į jam pateiktus klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-1073/2020). Ekspertizės akto (specialisto išvados) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (taip pat kaip ir specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).

Nukentėjusiosios I. A. atstovė advokato padėjėja R. Z. teismo posėdyje teigė, kad byloje yra pakartotinės ekspertizės išvada, kurios niekas neginčija. Galima pagrįstai manyti, kad ji yra teisinga. Ekspertas savo išvadoje nurodė, kad dėl jos atstovaujamosios I. A. veiksmų, kad posūkio metu, sukdama į kairę, ji iš tiesų nesuteikė kelio lenkiančiam automobiliui. Tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Dėl E. K. veiksmų – ekspertas pasisakė tai, kad važiavimas apie 67 km/h greičiu, vietoje leistinų 50 km/h, iš tiesų atėmė realią galimybę laiku reaguoti ir išvengti susidūrimo. Būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti nustatoma tuomet, kai konstatuojamos aplinkybės kurioms esant sukuriama eismo dalyvių veiksmais pavojinga žmonėms ar jų turtui eismo situacija, kuria eismo dalyvis galėjo išvengti eismo įvykio, tačiau dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų jo neišvengė. Šiuo atveju akivaizdu, kad E. K., įvykio metu vairavusio VW Passat automobilį, greičio viršijimas iš tiesų atėmė galimybę iš jo tinkamai ir laiku reaguoti. Svarbu pabrėžti, kad būtent greičio viršijimas yra ypač pavojingas kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris mažina tiek matomumą, tiek reagavimą, tiek stabdymo laiką, tiek iš galimybę saugiai atlikti bet kokį manevrą, šiuo atveju lenkimo. Manytina, kad įvertinus eksperto išvadą bei visas byloje esančias aplinkybes, ypatingai liudytojo P. N. parodymus, kitą medžiagą, mano, kad yra pakankamas pagrindas laikyti, kad vis tik būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent E. K. greičio viršijimas. Tokiu būdu yra pagrindas tenkinti pareiškėjos I. A. skundą, panaikinti 2024 m. kovo 27 d. priimtą nutarimą, konstatuojant, kad kaltė buvo abipusė. (2025 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 min. 02 sek. - 6 min. 40 sek.).

Institucijos atstovas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad institucijos pozicija nesikeičia, mano, kad I. A. sukdama į kairę sudarė kliūtį jos automobilį lenkusiai transporto priemonei, kuri jau buvo pilnai išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Būtent I. A. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo esminė ir pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Tai, kad ekspertas nurodo, kad E. K. būtų turėjęs galimybę sustoti – tai priklausi nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip vairuotojo vairavimo įgūdžiai, jo reakcijos laikas, transporto priemonės būklė. Šitų dalykų jau neįvertinsi. Tai būtų tik numanomo pobūdžio aplinkybė. Be to pirmasis ekspertas pasisakė, kad 67 km/h greitis neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Todėl prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. (2025 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. 40 sek. - 7 min. 42 sek.).

Teismų praktikoje pasisakoma, kad nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu, tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal ANK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Eismo saugumo taisyklių pažeidimo fakto nustatymas taip pat yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Tik teismo kompetencija vertinti ekspertų išvadas ir sutikti su jomis visiškai ar iš dalies. Eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai dėl minėto požymio buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2012, 2K-233-1073/2020). Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.

Siekiant teisingai išspręsti bylą, būtina įvertinti kiekvieno iš eismo įvykio dalyvių veiksmus, juos įvertinti pagal KET, nustatyti priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje pasisakoma, kad kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui (dalyviams) jas pažeidus, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018).

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiosios I. A. vairuojamas automobilis keitė važiavimo kryptį, t. y. suko į kairę, įvažiuodamas iš kelio į namo kiemą. KET nepateikia sankryžos apibrėžimo, tačiau ji pateikiama 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 62 punkte, kur nurodyta, kad sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai; sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad I. A. suko iš kelio ne sankryžoje, o išvažiavo iš kelio į teritoriją – kiemą, todėl jos atžvilgiu galioja speciali KET taisyklė, nustatyta KET 103 punkte, kuriame teigiama, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Taip pat galioja speciali KET taisyklė, nustatyta KET 109 straipsnyje, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Taip pat nukentėjusioji I. A. privalėjo laikytis KET bendro pobūdžio taisyklės, nustatytos KET 101 punkte, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; taip pat KET 106 punkte nustatytos taisyklės, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu), vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad E. K. lenkė nukentėjusiosios I. A. vairuojamą automobilį leistinoje vietoje, ką patvirtina eismo įvykio vietoje esančios ženklinimo linijos, ir kelio ženklų, draudžiančių lenkti, nebuvimas. KET 3.9 punkte nustatyta, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, kas reiškia, jog šiuo atžvilgiu E. K. veiksmai lenkiant dvi transporto priemones atitiko KET reikalavimus. E. K. atlikdamas lenkimą taip pat privalėjo laikytis bendro pobūdžio taisyklės, nustatytos KET 101 punkte, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, tačiau ši taisyklė galioja ir nukentėjusiajai I. A.. KET 136 straipsnyje nustatyta, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad 136.2. transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 136.4. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; 136.5. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. KET 137 straipsnyje nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Ši taisyklė kertasi su KET 103 punkte ir 109 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, kad asmuo sukdamas į kairę privalo praleisti ją lenkiančią transporto priemonę.

Objektyviai vaizdo įrašas (b.l. 12) patvirtina, kad I. A. vairuojamas automobilis prieš sukimą važiuoja panašiu vienodu greičiu, ir prieš posūkį pristabdo ir iš karto suka į kairę, jai pradėjus sukti girdimas jį lenkiančio E. K. vairuojamo automobilio stabdymo garsas, tačiau I. A. automobilis juda toliau, kol automobiliai susiduria, pro juos pravažiuoja sidabrinis automobilis ir už eismo įvykio vietos sustoja.

Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad I. A. automobiliui dar neprivažiavus įsukimo į kiemą pradžios, E. K. vairuojamas automobilis jau yra išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, ką patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-03-18 ekspertizės aktu Nr. 11-76 (24), tiek ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-03-13 ekspertizės aktu Nr. 11-3543 (24) nustatytos eismo įvykio aplinkybės.

Tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-03-18 ekspertizės akte Nr. 11-76 (24), tiek ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-03-13 ekspertizės akte Nr. 11-3543 (24) konstatuojama, kad E. K. vairuoto automobilio „VW Passat“, greitis prieš eismo įvykį buvo apie 67 km/h.

Be to, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-03-18 ekspertizės akte Nr. 11-76 (24), tiek ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-03-13 ekspertizės akte Nr. 11-3543 (24) konstatuojama, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“ vairuotojos I. A. veiksmai, - sukdama į kairę, nedavė kelio jos kairiau važiuojančiam ir lenkimo manevrą atliekančiam automobiliui „VW Passat“, kurį vairavo E. K., dėl to transporto priemonės susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Nors 2025-03-13 ekspertizės akte Nr. 11-3543 (24) konstatuojama, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai, - važiuodamas apie 67 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio, kuomet tokią galimybę būtų turėjęs, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir pradėjęs reaguoti stabdyti toje pačioje kelio vietoje, kaip ir važiuodamas 67 km/h greičiu, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau teismas sutinka su Institucijos priėmusios nutarimą atstovo teismo posėdžio metu nurodyta pozicija dėl E. K. galimybės sustoti - tai priklauso ne tik nuo transporto priemonės greičio, bet ir nuo asmeninių vairuotojo savybių ir tai yra tik numanomo pobūdžio aplinkybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad I. A. pradėjus sukimo manevrą, E. K. automobilis jau buvo aplenkęs liudytojo automobilį, ir tik pradėjus nukentėjusiajai sukti į kairę E. K. pradėjo stabdyti. Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios I. A. parodymus, kad ji pasižiūrėjo į veidrodžius ir įsitikino, kad gali sukti saugiai į kairę, nes akivaizdu, kad ji tokiu atveju negalėjo nepastebėjusi priešpriešinėje juostoje esančio ir lenkimo manevrą pradėjusio E. K. automobilio, kadangi prieš priartėdamas prie I. A. automobilio E. K. aplenkė dar vieną transporto priemonę – t.y. išbuvo priešpriešinio eismo juostoje ir lenkimo manevrą atlikinėjo pakankamai ilgą laiko tarpą.

Konstatuotina, kad būdama pakankamai atidi, I. A. galėjo ir turėjo matyti atvažiuojantį ir pradėjusį ją lenkti E. K. automobilį, tačiau pažeisdama KET 101 p. ir 157 p. reikalavimus neįsitikino manevro saugumu bei nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui.

Teismas spręsdamas priežastinio ryšio tarp vairuotojų veiksmų ir eismo įvykio kilimo visų pirma atsižvelgia į tai, kad kiekvienas vairuotojas pirmiausia turi atsižvelgti į savo pareigą eismo įvykyje, o tik tada galvoti kokią pareigą turi kitas vairuotojas. KET 9 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Ši teisės norma įpareigoja vairuotoją imtis priemonių išvengti didesnės žalos, nepaisant to, kad kitas eismo įvykio dalyvis pažeidžia KET taisykles, ir jis atleidžiamas nuo atsakomybės tik tada, kai įrodoma, kad jis ėmėsi visų priemonių išvengti didesnės žalos.

KET 137 straipsnyje nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Šiuo atveju, E. K. iš karto susilyginęs su aplenktu liudytojo automobiliu, pastebėjo, kad nukentėjusiosios I. A. vairuojamas automobilis parodė posūkį ir pradėjo sukti į kairę, bei ėmėsi KET 9 p. nurodytų veiksmų, t. y. siekdamas išvengti eismo įvykio, jį stabdė vairuojamą transporto priemonę. Pabrėžtina, kad jis tai darė jau būdamas priešpriešinėje eismo juostoje, atlikdamas lenkimo manevrą.

2025-03-13 ekspertizės ako Nr. 11-3543 (24) aprašomojoje dalyje nurodoma, kad „Atlikti skaičiavimai leidžia teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojas, važiuodamas apskaičiuotu apie 67 km/h greičiu, grėsmės eismo saugumui kilimo momentu stabdydamas, neturėjo techninės galimybės sustoti iki susidūrimo vietos ir taip išvengti eismo įvykio, nes 17,3 m atstumas, kuriuo buvo nutolęs automobilis „VW Passat“ nuo susidūrimo vietos grėsmės eismo saugumui kilimo momentu yra mažesnis už 44,8 m atstumą, kuris reikalingas sustabdyti automobilį, važiuojantį 67 km/h greičiu. Minėtas 17,3 m atstumas taip pat yra mažesnis ir už 29,0 m atstumą, kuris reikalingas sustabdyti automobilį, važiuojantį 50 km/h greičiu. Dėl to, galima teigti, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas, grėsmės eismo saugumui kilimo momentu stabdydamas, taip pat nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti eismo įvykio, jeigu būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu.“ (ekspertizės akto 9 ir 10 lapai)

Šiuo atveju savo pareigų KET prasme neįvykdė būtent nukentėjusioji I. A.. Ji visų pirma turėjo žinoti ir laikytis KET 87 punkto nuostatos, jog signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės; taip pat KET 103 punkto nuostatos, kurioje teigiama, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms); KET 109 straipsnyje nustatytos taisyklės, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms; bendro pobūdžio taisyklės, nustatytos KET 101 punkte, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 137 straipsnio nuostata, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, jos neatleidžia nuo minėtuose aukščiau KET punktuose nustatytų pareigų vykdymo, t.y. ji visų pirma turi vykdyti savo pareigas, o ne galvoti, ar jas vykdys ar vykdo kiti vairuotojai. Teismo vertinimu, jeigu ji būtų laikiusis šių taisyklių, praleidusi jos vairuojamą transporto priemonę lenkiantį E. K. vairuojamą automobilį, kuris lenkė ją pilnai važiuodamas priešpriešinėje eismo juostoje, o tam turėjo realią galimybę, nes buvo lenkimo manevras atliekamas jai dar nepradėjus posūkio, tai eismo įvykis būtų neįvykęs. Ką patvirtina tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-03-18 ekspertizės akte Nr. 11-76 (24), tiek ir 2025-03-13 ekspertizės akte Nr. 11-3543 (24) padaryta išvada, kad Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“ vairuotojos veiksmai, - sukdama į kairę, nedavė kelio jos kairiau važiuojančiam ir lenkimo manevrą atliekančiam automobiliui „VW Passat“, dėl to transporto priemonės susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Teismas sprendžia, kad 2025-03-13 ekspertizės akte Nr. 11-3543 (24) padaryta išvada, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai, - važiuodamas apie 67 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, neleidžia konstatuoti, kad kaltė buvo abipusė.

Teismas, įvertindamas virš paminėta, daro išvadą, kad skundas, jame nurodytais pagrindais ir motyvais netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios I. A. atstovės advokatės R. Z. skundo dėl Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjos E. S. 2024 m. kovo 27 d. nutarimo ROIK: 23225216011, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. K. atžvilgiu, atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti nukentėjusiajai I. A., jos atstovei advokatei R. Z., asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas, E. K., institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.