- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-78-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06761-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- M. C.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. C. (M. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Launeva“ ieškinį atsakovui M. C. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 4 500 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Nemokumo administratoriumi paskirtas fizinis nemokumo administratorius R. B.. Apie bankroto bylos iškėlimą įstatymų nustatyta tvarka pranešta Juridinių asmenų registrui (toliau – ir JAR) ir paskelbta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos tinklalapyje www.avnt.lt. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintas UAB „Launeva“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. JAR duomenimis, paskutiniu įmonės vadovu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. K., kuris taip pat buvo vieninteliu akcininku iki 2020 m. birželio 12 d. JAR duomenimis, nuo 2020 m. birželio 15 d. UAB „Launeva“ akcininku tapo atsakovas M. C..
1.2. 2020 m. birželio mėn. iš ieškovės banko sąskaitos, esančios Luminor banke, buvo atlikti mokėjimai į atsakovo sąskaitą: 2020 m. birželio 5 d. – 2 000 Eur, 2020 m. birželio 6 d. – 2 000 Eur ir 2020 m. birželio 8 d. – 500 Eur, bendra ieškovės atliktų mokėjimų suma – 4 500 Eur. Nemokumo administratorius nustatė, kad piniginės lėšos buvo pervestos be teisinio pagrindo, todėl atsakovas, kuris jas gavo nepagrįstai, privalo jas grąžinti ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė:
2.1. Niekada nebuvo atsakovės akcininku ir akcijų pirkimo sandorio ar sandorių nesudarė, už akcijas nemokėjo, kad yra įmonės akcininkas sužinojo tik iš nemokumo administratoriaus. Nežino kaip, kada ir kodėl tuo metu direktoriumi ir akcininku buvęs S. K. pateikė VĮ Registrų centras tokią informaciją. Su S. K. atsakovas susipažino naktiniame klube, tačiau jokie verslo ar darbo santykiai su šiuo asmeniu atsakovo niekada nesiejo.
2.2. 2020 m. birželio 5-8 d. į atsakovą kreipėsi pažįstamas S. K. su prašymu leisti pervesti į asmeninę atsakovo sąskaitą 4 500 Eur sumą. Savo prašymą S. K. motyvavo tuo, kad jo asmeninės sąskaitos yra užblokuotos ir jis negali pervesti lėšų, kurios yra reikalingos jo verslui. Visas atsakovui pervestas lėšas, t. y. 4 500 Eur, atsakovas perdavė S. K., kuris tai patvirtino 2023 m. birželio 14 d. rašytiniame paaiškinime. Atsakovas atsiliepime taip pat prašė pakeisti jį į tinkamą atsakovą – S. K..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 4 500 Eur skolos ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovo 114,28 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo argumentai:
3.1. Be S. K. paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pinigai buvo panaudoti įmonės (ieškovės) reikmėms. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad piniginės lėšos jam pagrįstai buvo pervestos.
3.2. Vertino, kad ginčo teisinei kvalifikacijai reikšmės neturi tai, kad ar atsakovas pats naudojo pinigines lėšas, ar šias lėšas dalijosi su kitais asmenimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
4. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai argumentai:
4.1. Atsakovas UAB „Launeva“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis niekada nesinaudojo, o perdavė jas įmonės vadovui S. K.. Teismo išvada, kad šis faktas neturi jokios reikšmės, padaryta neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių. Pats atsakovas gautomis lėšomis nesinaudojo, todėl negali turėti informacijos apie šių lėšų galutinį panaudojimą.
4.2. Teismas turėjo spręsti S. K. apklausos ar įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimą arba išaiškinti atsakovui apie jo teisę pateikti prašymą dėl S. K. apklausos byloje. Teismas nesiėmė visų priemonių teisingam bylos išnagrinėjimui, teisingai neįvertino visų bylos aplinkybių.
4.3. Atsakovas niekada nebuvo likviduojamos dėl bankroto UAB „Launeva“ akcininku. Šios aplinkybės teismas tinkamai nevertino ir nesiaiškino.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovo versija nėra nuosekli. Jei tikėti atsakovo pateikta versija, tai tokiais savo veiksmais atsakovas veikdamas savo rizika nesąžiningai padėjo S. K. išvengti atsiskaitymo prievolės prieš pastarojo kreditorius.
5.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kaip toliau judėjo gautos piniginės lėšos jo sąskaitoje. Apie piniginių lėšų perdavimą S. K. ir jų panaudojimą įmonės reikmėms jokių duomenų ir dokumentų administratoriui nebuvo perduota. Jei atsakovas iš tiesų pinigines lėšas perdavė S. K., atsakovas gali regreso tvarka jų reikalauti iš S. K., kuriam jas tariamai buvo perdavęs ir taip padėjęs „apeiti“ pastarajam teisėtai taikomas sankcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje kilo ginčas dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
9. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 500 Eur kaip nepagrįstai iš ieškovės gautas lėšas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad iš ieškovės gautos piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovėms reikmėms, o teisinei ginčo kvalifikacijai neturi reikšmės, ar atsakovas pats naudojosi piniginėmis lėšomis, ar jomis naudojosi kiti asmenys. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir neišsiaiškino atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių dėl to, kad iš ieškovės gautas lėšas atsakovas perdavė ieškovės buvusiam vadovui S. K..
10. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
11. Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas).
12. CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.
13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 46 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes (tik) tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustatyta, kad atsakovas pinigines lėšas iš ieškovės gavo ir nenustatyta, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti pinigines lėšas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, jog yra visos būtinosios sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokias išvadas padarė iš esmės neišnagrinėjęs ir neįvertinęs atsakovo atsikirtimų į ieškinį.
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo, kuriuo prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 4 500 Eur sumą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 4 500 Eur buvo pervesta atsakovui per kelis kartus, t. y. 2020 m. birželio 5 d. – 2 000 Eur, 2020 m. birželio 6 d. – 2000 Eur ir 2020 m. birželio 8 d. – 500 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas gavo pinigines lėšas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien ši aplinkybė savaime nepagrindžia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybės, t. y. fakto, kad atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tirtos ir vertintos atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad atsakovas gautas pinigines lėšas iš esmės gavo ne sau, bet S. K., kad su S. K., tuo metu buvusiu ieškovės vadovu, buvo iš anksto sutarta, kad atsakovui pervesti pinigai realiai bus skirti ir perduoti S. K.. Pažymėtina, jog byloje yra atsakovo pateiktas rašytinis S. K. patvirtinimas dėl anksčiau minėtų aplinkybių, be kita ko, kad S. K. gavo 4 500 Eur iš atsakovo, kad buvo sudaręs susitarimą gauti šiuos pinigus pasinaudojant atsakovu. Taigi, jei atsakovo nurodytos aplinkybės būtų laikomos įrodytomis (atsikirtimų pagrindas pasitvirtintų), tuomet taptų akivaizdu, kad tarp ieškovės, kuriai tuo metu vadovavo S. K., atsakovo ir S. K., kaip fizinio asmens, buvo sudarytas apsimestinis sandoris, pagal kurį ieškovė pinigus pervedė atsakovui tik kaip statytiniui, tokiu būdu pridengiant tikrąjį sandorį tarp šalių, pagal kurį tikruoju ieškovės pervestų lėšų gavėju buvo ne atsakovas, bet S. K.. Tačiau tokiu atveju teismas pagal pareigas turėtų konstatuoti akivaizdžiai apsimestinį sandorį, laikyti jį niekiniu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.87 straipsnis) ir, atsižvelgdamas į tai, kad jo dalyve buvo ir ieškovė, ir atsakovas, ir S. K., taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles, t. y. tikruoju pinigų gavėju pripažinti S. K., o ne atsakovą, kas, atitinkamai, lemtų ir išvadą, kad atsakovas nepraturtėjo ieškovės sąskaita.
18. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovo atsikirtimų į ieškinį, kuriais jis iš esmės kėlė klausimą dėl apsimestinio sandorio (teisinį ginčo santykių kvalifikavimą atlieka teismas pagal pareigas), pagrįstumo ir su tuo susijusių įrodymų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių iš esmės pasisakyti taip pat negali, nes į bylą neįtrauktas S. K., kurio teisėms ar pareigoms teismo atliktas vertinimas ir padarytos išvados galėtų turėti tiesioginės reikšmės. Šiame kontekste teismas pastebi, kad teismas, nagrinėjantis likviduojamos dėl bankroto įmonės ieškinį dėl viešojo intereso gali ir pats rinkti įrodymus, t. y. imtis priemonių apklausti S. K., įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kada jis iš savo sąskaitos išgrynino pinigus, kuriuos teigė perdavęs S. K..
19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą nepagrįstai neišnagrinėjo ir neįvertinto atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo ir todėl neatskleidė bylos esmės, o pagal bylos medžiagą ir į bylą įtrauktus asmenis negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
20. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.