Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Irenos Stasiūnienės, Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei UAB „Vilkas“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiai, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1(duomenys neskelbtini)4, par. 61). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo išvadų, tikslinga pasisakyti dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

12. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 13 d. atsakovė UAB „Vilkas“ ir ieškovas A. V. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)darbo funkcijoms atlikti, kuria sutarė, kad ieškovui bus mokamas minimalus valandinis Lietuvos Respublikoje nustatytas atlyginimas padaugintas iš koeficiento 1,3, plius dienpinigiai mokami 50 proc. pagal Finansų ministerijos patvirtintas dienpinigių normas (2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarė, kad atlyginimas bus mokamas vieną kartą per mėnesį iki 15 dienos imtinai. Taip pat darbo sutartimi šalys sutarė, kad darbuotojas A. V. pradės dirbti (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis nutraukta 2018 m. liepos 11 d. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbo sutarties nutraukimo dieną (2018 m. liepos 11 d.) darbdavys paskaičiavo ieškovui mokėtinas išmokas ir išrašė kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 261,45 Eur 2018 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio išmokėjimo, kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 176,82 Eur 2018 m. liepos mėnesio darbo užmokesčio išmokėjimo ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 11 d. dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 900 Eur sumai, iš viso pagal kasos išlaidų orderius ieškovui atsakovė išmokėjo 1 338,27 Eur sumą grynais pinigais. Ieškovas, nesutikdamas su darbdavio UAB „Vilkas“ išmokėtomis išmokomis susijusiomis su darbo santykiais 2018 m. liepos 18 d. kreipėsi su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atmetė ieškovo A. V. prašymą.

13. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, taip pat netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, todėl pripažinęs, kad atsakovė išmokėjo ieškovui pinigus, nepagrįstai atmetė ieškinį. Anot apelianto, jis teigdamas, kad pinigų jam atsakovas neišmokėjo, visą laiką buvo nuoseklus, tačiau atsakovo atsakingi darbuotojai nurodė kiekvienas vis kitokias, viena kitai prieštaraujančias, grynųjų pinigų išmokėjimo ieškovui aplinkybes.

14. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-3(duomenys neskelbtini)/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

15. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

16. Remiantis CPK 414 straipsnio 1 dalimi, darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinėje byloje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą, įrodymų ryšį su byla ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017) akcentavo, kad tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 50 punktą; 2014 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014 ir kt.). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti.

17. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, LITEKO duomenis dėl vykusių teismo posėdžių, šalių, liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visumą įrodymų. Ginčo dėl išmokėtinos sumos dydžio tarp šalių nekilo, darbdavio pareiga buvo įrodyti pinigų išmokėjimo faktą, ieškovo gi pareiga įrodyti, kad pinigų jis negavo. Taigi remiantis aukščiau nurodyta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, teigdamas, jog jis pinigų iš atsakovės negavo, turėjo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus. Kaip pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu jo reikalavimą išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, ieškovas iš esmės rėmėsi tik teigimu, kad pinigai jam nebuvo išmokėti. Be to galima vertinti akcentuodamas įmonėje buvusį netinkamą darbo organizavimą, neaiškią pinigų mokėjimo tvarką. Apeliaciniame skunde, apeliantas, papildomai nurodo, kad tai, jog pinigai jam nebuvo išmokėti, pagrindžia jo pozicijos nuoseklumas: negavęs pinigų, kreipėsi į darbdavį, vėliau į darbo ginčų komisiją ir į teismą. Tuo tarpu, pasak apelianto, atsakovė nebuvo visą laiką nuosekli. Nors apeliacinio teismo vertinimu su tuo sutikti nėra pagrindo nes kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė atsikirsdama į ieškovo reikalavimus, savo poziciją, kad pinigai ieškovui buvo išmokėti, grindė ne tik teigimu, bet ir liudytojų parodymais bei rašytiniais įmonės buhalteriniais apskaitos dokumentais.

18. Teisėjų kolegija vertindama apelianto argumentus, pastebi, kad tai, jog apeliantas dėl 1 338,27 Eur sumos, susijusios su darbo santykiais kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o vėliau į teismą, nepagrindžia jo pozicijos nuoseklumo ir neįrodo fakto, kad jam pinigai nebuvo išmokėti. Priešingai, vertinant ieškovo paaiškinimus, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas teismo posėdyje nurodydamas aplinkybes apie grynųjų pinigų mokėjimo atsakovės bendrovėje praktiką, painiojosi. Kaip antai, iš pradžių teismo posėdyje teigdamas, kad jokių grynųjų pinigų iš atsakovės ir jo darbuotojų niekada nėra gavęs ir jokių kasos išlaidų orderių nėra pasirašęs (2019 m. kovo 29 d. posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 02 sek. iki 12 min. 06 sek.; nuo 12 min. iki 25 sek. iki 12 min. 30 sek.; nuo 12 min. 35 sek. iki 12 min. 38 sek.), vėliau pripažino, kad visgi iš atsakovės darbuotojo yra gavęs grynųjų pinigų (50 Eur), tačiau šią sumą jam atsakovės darbuotojas paskolino kaip draugas ir dėl jų gavimo nieko nepasirašė (2019 m. kovo 29 d. posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 48 sek. iki 14 min. 19 sek.).

19. Atsakovei pateikus papildomus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir apelianto pasirašytą 2018 m. balandžio 26 d. kasos išlaidų orderį dėl 50 Eur sumos gavimo, apeliantas nurodė, kad šių aplinkybių neprisimena (2019 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašas nuo 14 min. 46 sek. iki 14 min. 49 sek.). Toks apelianto pozicijos prieštaringumas, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytinas nuosekliu. Atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad lėšos ieškovui buvo mokamos tik į jo nurodytą sąskaitą. Be to pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atleidimo dieną jis susinervino, jo netenkino darbo sąlygos, todėl jo iniciatyva buvo parašytas prašymas dėl atleidimo iš darbo, kad buvo kalba apie jo pageidavimą dėl atleidimo tą pačią dieną. Bylos duomenimis nėra pagrindo atmesti argumentų, kad ieškovas pats reiškė prašymą išmokėti atsiskaitymą grynais pinigais dėl aplinkybių susijusių su antstoliais, kad tuo metu buvo lėšų kasoje ir galimybė išmokėti ieškovui atsiskaitymą buvo. Atsakovė UAB „Vilkas“ ir liudytojai N. S., I. G. bei G. N. patvirtino, kad apeliantui buvo išmokėti ir perduoti į rankas pinigai (2019 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašas nuo 50 min. 21 sek. iki 50 min. 35 sek.; nuo 50 min. 53 sek. iki 51 min.; 2019 m. kovo 29 d. posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 1 min. 20 sek. iki 1 val. 1 min. 29 sek.; 2019 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 10 min. 41 sek. iki 1 val. 10 min. 47 sek.; 1 val. 16 min. 08 sek. iki 1 val. 16 min. 10 sek.).

21. Taigi, atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visetą ir kasacinio teismo praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais, nurodytą šios nutarties 14 -16 punktuose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuo įrodymų vertinimo taisyklių nenukrypo, todėl apelianto argumentai dėl netinkamai pritaikytų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų pakankamumą, netinkamai paskirstytos šalims įrodinėjimo naštos, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kas jau minėta pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų taisyklių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017). Nagrinėjamu atveju, būtent neigianti šalis atsakovė pateikė daugiau savo poziciją patvirtinančių įrodymų, nei teigianti šalis ieškovas, todėl padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo tikėtinos išvados, kad labiau tikėtina, kad atsiskaitymas išmokėtas, o ne, kad neišmokėtas apeliantas jokiais kitais įrodymais, išskyrus teigimą, jog jis pinigų negavo, nepaneigė.

22. Apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nurodo ir tai, kad atsakovė pateikė į bylą ne visus įrodymus, t. y. į bylą pateikta kasos knyga buvo nepilna, joje trūko dokumentų ir nebuvo jokių įrašų apie tai, kur jie yra. Apeliantui kilo abejonė, kad nėra užtikrinamas šio svarbaus dokumento vientisumas. Be to, anot apelianto, ginčijami kasos išlaidų orderiai užpildyti netinkamai - juose gavėjas savo ranka turėjo įrašyti gautą sumą žodžiais, gavimą patvirtindamas aiškiai parašytais vardu, pavarde ir parašu. Kaip antai, vienintelį grynųjų pinigų (50 Eur) gavimo dokumentą pasirašė 2018-04-26, aiškiai įrašydamas savo vardą, pavardę ir parašą, todėl be jokios abejonės taip būtų patvirtinęs pinigų gavimą (jei juos būtų gavęs) ir ginčijamuose orderiuose.

23. Šių apelianto argumentų kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė UAB „Vilkas“ teismui pateikė kasos knygos įrašus už tokius laikotarpius, kokių prašė ieškovo atstovė (2019 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 25 min. 55 sek. iki 1 val. 29 min. 30 sek.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovės prašymus, įpareigojo atsakovę pateikti kasos knygos 2018 m. II-III ketvirčio laikotarpio įrašus, t. y. už nagrinėjamam ginčui aktualius laikotarpius (2019 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 32 min. 45 sek. iki 1 val. 35 min. 15 sek.). Be to, nors apeliantas ir teigia, kad ginčijami kasos orderiai yra surašyti ir įforminti netinkamai, teisėjų kolegija pritaria atsakovės UAB „Vilkas“ argumentams, jog lyginant kasos orderių turinį su teisės aktų nustatytomis kasos orderių įforminimo taisyklėmis, matyti, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad nebuvo tikslinga teikti į bylą dokumentų, kurie jau buvo teikti, pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pateikta kasos knyga buvo nepilna, joje trūko dokumentų reikšmingų bylos išnagrinėjimui.

24. Svarbu tai, kad kasos orderių surašymo ir įforminimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintos taisyklės (toliau – Taisyklės) dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo. Taisyklių 5 punkte numatyta, jog pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Taisyklių 4¹ punkte įtvirtinta, jog kasos (iš pinigus išmokančios šalies pusės) pasirašo to ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Taisyklių 19 punktas numato, jog kai kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 11 d. kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) juose yra žodžiais ir skaitmenimis nurodyta pinigų suma, yra pinigų gavėjo, kaip šio ūkio subjekto darbuotojo, parašas bei kasos išlaidų orderius turinčių teisę pasirašyti šio ūkio subjekto atstovų parašai (įmonės vadovo, vyriausiojo finansininko ir kasininko). Tai, kad grafoje „įmonės vadovas“ ir „kasininkas“ pasirašė tas pats asmuo – (duomenys neskelbtini)G. N., patvirtina šio liudytojo paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad tuo metu jis buvo ir įmonės vadovas, ir kasininkas, o įmonės kasa buvo jo kabinete. Visumoje, aptartas nagrinėjamu atveju kasos išlaidų orderių surašymas ir įforminimas atitinka Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai įforminti tinkamai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė patikimais įrodymais.

25. Apeliantas taip pat tvirtina, jog ginčijamuose kasos išlaidų orderiuose pinigų gavėjas savo ranka turėjo įrašyti gautą sumą žodžiais, o gavimą patvirtinti aiškiai parašytu savo vardu, pavarde ir parašu, nes vienintelį grynųjų pinigų (50 Eur) gavimo dokumentą pasirašė 2018-04-26 būtent įrašydamas savo vardą, pavardę ir parašą, todėl mano, kad taip būtų patvirtinęs pinigų gavimą (jei juos būtų gavęs) ir ginčijamuose orderiuose.

26. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl šio apelianto argumento, akcentuoja, jog minėta, kad į kasos išlaidų orderį įrašoma pinigų gavėjo vardas, pavardė ir parašas tik tokiu atveju, kai gavėjas nėra to ūkio subjekto darbuotojas (Taisyklių 5 punktas). Šiuo atveju, apeliantas pinigų išmokėjimo momentu, buvo atsakovės darbuotojas, todėl tai, kad 2018 m. liepos 11 d. kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pinigų gavėjo ranka įrašyto vardo ir pavardės, nelaikytina, jog kasos išlaidų orderiai užpildyti netinkamai, pažeidžiant Taisyklėse nustatytą tvarką. Tai, kad prieš tai vienintelį grynųjų pinigų (50 Eur) gavimo dokumentą apeliantas pasirašė, įrašydamas savo vardą ir pavardę nereiškia, kad ir 2018 m. liepos 11 d. kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) privalėjo būti pasirašyti tokiu pat būdu, atsižvelgiant papildomai ir į aplinkybes. Vienintelį grynųjų pinigų (50 Eur) gavimo dokumentą apeliantas, įrašydamas vardą, pavardę, pasirašė būdamas atsakovės darbuotoju, o paskutinius tris – atleidimo iš atsakovės bendrovės metu, tikėtinai skubėdamas ir galimai mažiau teikdamas reikšmės pasirašomo dokumento turiniui. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą yra pagrindo padaryti atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pageidavo gauti su darbo santykiais susijusias išmokas tą pačią dieną ir grynais, o ne banko pavedimu į sąskaitą. Nurodomų apelianto argumentų dėl netinkamai įformintų kasos išlaidų orderių ir nevientisos kasos knygos kontekste, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės pateiktus dokumentus kaip tinkamai įformintus, buhalterinės apskaitos vedimo reglamentuojančių teisės aktų apimtyje ir pagrįstai ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

27. Apeliantas nurodo, kad teismas nesirėmė ekspertizės akte pateiktu to tyrimo apibendrinimu, kuriuo nustatyta, kad nei sutapimai, nei skirtumai nesudaro požymių visumos pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai duoti. Pasak apelianto, sprendime nepaaiškinta, kodėl ekspertų tyrimo aprašymas laikomas įrodymu, jog A. V. pasirašė kasos išlaidų orderiuose, jeigu ekspertai tokios išvados pateikti neturėjo galimybės.

28. Atsakant į šį apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada, nors ir laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis), tačiau ji teismui nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančiu įrodymu ištyrimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019). Kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-11 Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)lyginant tiriamuosius parašus tarpusavyje, nustatyta parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų visuma, artima individualiai ir pakankama tikėtinai išvadai, kad minėtuose dokumentuose A. V. vardu pasirašė vienas asmuo. Kategoriškai išvadoje neatsakyta, nes tiriamieji parašai yra trumpi ir paprastos sandaros. Ekspertizės akte nurodyta, jog lyginant tiriamuosius parašus su lyginimui pateiktais A. V. parašų ir rašysenos pavyzdžiais nustatytas parašų bendrųjų požymių skirtumas: tempo – pavyzdžiuose greitesnis. Taip pat nustatyti specialiųjų požymių skirtumai, iš kurių minėtini tokie: judesio forma, rašant spėjamai skaitomos „V“ 1 elementą: tiriamuosiuose neženkliai lankinė, pavyzdžiuose vyrauja tiesi; judesio forma jungiant spėjamai skaitomos „V“ papildomą pradinį elementą ir 1 elemento viršutinę dalį: tiriamuosiuose kampinė arba grįžtamuoju judesiu, pavyzdžiuose kampinė, lankinė artima kampinei arba lankinė. Greta išvardintų bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių skirtumų, nustatyta parašų bendrųjų požymių sutapimų: išlavinimo ir judesių koordinacijos, dydžio, nuolinkio, įbėgio. Taip pat nustatyta ir parašų specialiųjų požymių sutapimų, iš kurių minėtini tokie: judesio forma, rašant užraito viršutinę dalį kampinė; santykinis judesio išsidėstymas vertikalėje ir horizontalėje, rašant pirmą neraidinį elementą apgaubiant spėjamai skaitomą „V“; santykinis judesio išsidėstymas vertikalėje, rašant spėjamai skaitomos „V“ 2 elemento viršutinę dalį 1 elemento viršutinės dalies atžvilgiu ženkliai žemiau.

29. Įvertinusi ekspertizės akto teiginius, byloje esančių kitų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių eilutėje „Išduoti“ nurodytas A. V., o eilutėje „Gavėjo parašas“ labiau tikėtina yra pasirašytas paties ieškovo A. V., nei kito asmens. Nors apeliantas ir nurodo, kad sprendime nepaaiškinta, kodėl ekspertų tyrimo aprašymas laikomas įrodymu, jog A. V. pasirašė kasos išlaidų orderiuose, jeigu ekspertai tokios išvados pateikti neturėjo galimybės, tačiau kaip jau minėta, ekspertų tyrimo aprašymą pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais atsakovės pateiktais įrodymais ir nenustatęs tarp jų prieštaravimo, padarė ne konkrečią, o tikėtiną išvadą, jog kasos išlaidų orderiuose pasirašė pats ieškovas. Kiti byloje esantys įrodymai – atsakovės ir liudytojų paaiškinimai, neabejotinai patvirtino pinigų išmokėjimo faktą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados įvertinus visumą įrodymų sudarė pagrindą spręsti, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog atsakovė UAB „Vilkas“ su ieškovu A. V. atsiskaitė jo atleidimo iš darbo dieną, sumokėdama su darbo santykiais susijusias išmokas grynais pinigais, dėl ko laikytina, kad ieškovo ieškinys atmestas pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties.

30. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė UAB „Vilkas“ pateikė duomenis dėl patirtų 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsakovės atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, spręstina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto A. V. priteistinos atsakovės UAB „Vilkas“ turėtos 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Vilkas“ j. a. k. 302656764 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ) advokato teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.