- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-172-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02746-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- V. V., J. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Trečiasis asmuo
- notarė Lidija Pečkienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovams V. V. ir J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė Lidija Pečkienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas1) 2021 m. vasario 22 d. sudarytą sandorį – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po J. V. (toliau – ir palikėja) mirties perleidimą bei įpareigoti atsakovą J. V. (toliau – atsakovas2) grąžinti atsakovo1 perleistą turtą; 2) leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo1 pagal vykdomuosius dokumentus vykdomą išieškojimą į atsakovui1 po motinos mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.
2. Ieškovė nurodė, kad antstolės Svajonės Žukaitienės (toliau – ir antstolė) kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0076/19/01032 pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2SP-8879-985/2018 bei vykdomoji byla Nr. 0076/19/01033 pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2SP-9073-374/2018, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko V. V. išieškotojos UAB „Legal Balance“ naudai. 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė gavo antstolės raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-76-22398, taip pat 2022 m. rugsėjo 9 d. antstolės patvarkymą dėl 2022 m. rugpjūčio 23 d. prašymo Nr. S-22-76-24207, kuriuose pateikiama informacija, kad atsakovas1 atsisakė paveldėjimo teisės į palikėjos turtą atsakovo2 naudai. Palikėjai priklausė 1/2 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai). Atsakovas1 pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė 1/3 dalis buto ir 1/3 dalis žemės sklypų, tačiau nors atsakovas1 2021 m. vasario 22 d. pareiškimu palikimą priėmė, tą pačią dieną atsakovas1 paveldėjimo teises perleido atsakovui2. Ieškovės vertinimu, tokie atsakovo1 veiksmai pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo1 paveldėjimo teisių perleidimą. Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, yra visos sąlygos leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo1 vykdomą išieškojimą į atsakovui1 po palikėjos mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.
3. Atsakovas V. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo mama J. V.. Po mamos mirties teisę priimti palikimą turėjo palikėjos sutuoktinis J. V., palikėjos sūnus V. V. bei palikėjos dukra I. M.. Butas, likęs po palikėjos mirties buvo palikėjos ir jos sutuoktinio J. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ½ dalis buto priklausė palikėjos sutuoktiniui J. V., o likusią ½ dalį sudarė palikimas, kurį turėjo teisę priimti sutuoktinis, atsakovas bei jo sesuo. Atsakovui tenkanti palikimo dalis būtų sudariusi tik 187/1000 dalį, atitinkamai sesers dalis 187/1000 ir atsakovo tėvo (palikėjos sutuoktinio) dalis – 626/1000 (½ dalis jo kaip sutuoktinio ir 1/4 dalis likusio palikimo). Buto plotas yra 40,79 kv. m, gyvenamasis plotas 25,66 kv. m, todėl atsakovui tenkanti dalis būtų sudariusi tik 7,62 kv. m bendro ploto ir 4,80 kv. m gyvenamojo ploto. Jokios galimybės atidalinti tokios dalies ir/ar ja naudotis nebuvo ir nėra galimybės, todėl atsakovas ir atsisakė palikimo, lygiai taip pat savo dalies atsisakė ir atsakovo sesuo. Turint atitinkamą dalį, būtų tekę mokėti proporcingai ir visus su buto išlaikymu bei jo priežiūra susijusius mokesčius, kas būtų buvę neracionalu ir ekonomiškai nenaudinga. Atsakovas lėšų neturi, todėl skolos būtų tik dar labiau padidėję. Atsakovas ieškovei pagal vykdomuosius raštus nemoka, kadangi susidarė sunki turtinė padėtis, turi du nepilnamečius vaikus, pajamos užsienyje nedidelės, paveldėjimo teises po motinos mirties tėvui perleido neturėdamas tikslo išvengti išieškojimo, manė, kad turtą užgyveno tėvai, todėl turtas turėjo likti tėvui. Ieškovė iš Testamentų registro gavo išrašą iš kurio matyti, kad 2021 m. vasario 22 d. yra registruotas ginčijamas sandoris. Minėti duomenys Testamentų registre buvo registruoti ir ieškovei galėjo būti prieinami. Vien tai, kad ji tokius duomenis patikrino tik dabar, nesudaro pagrindo laikyti, kad ji tokių duomenų negalėjo sužinoti ankščiau. Įstatymo leidėjas numato vienerių metų terminą, todėl ieškovė apie savo pažeistas teises ir ginčijamą sandorį galėjo sužinoti nuo pat sandorio įregistravimo. Atsakovo manymu, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir prašo teismo taikyti ieškinio senatį.
4. Trečiasis asmuo notarė Lidija Pečkienė (toliau – ir notarė) prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovas V. V. 2021 m. vasario 22 d. pateikė notarei pareiškimą apie (duomenys neskelbtini) mirusios jo mamos J. V. palikimo priėmimą pagal įstatymą. Palikimą taip pat priėmė palikėjos sutuoktinis J. V. ir dukra. Paveldimas turtas įpėdiniams priklausė paveldėti tokiomis dalimis: įstatyminiams įpėdiniams – vaikams 3/4 dalys lygiomis dalimis (po 3/8 dalis) ir sutuoktiniui – 1/4 dalis palikimo. Įgijęs įpėdinio statusą atsakovas1 įgijo ir teisę perleisti savo paveldėjimo teisę ją dovanodamas ar parduodamas paties pasirinktam asmeniui. Notarė 2021 m. vasario 22 d. patvirtino paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 400, kuria visas paveldėjimo teises į J. V. palikimą, atsakovas1 kartu su kita įpėdine (palikėjos dukra) perleido savo tėvui, palikėjos sutuoktiniui J. V.. Prieš tvirtinant minėtą sutartį, notarė patikrino Turto arešto aktų registrą, ar nėra asmeniui, perleidžiančiam paveldėjimo teises, įregistruotų turto arešto aktų, kuriais apribotos fizinio asmens nuosavybės teisės į turtą – atsakovo1 turtui nei areštas, nei kiti suvaržymai (hipoteka(įkeitimas)) sandorio dieną nebuvo įregistruoti. Sudarant paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį šalys buvo supažindintos su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66–6.67 straipsnių nuostatomis dėl kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius ir dėl šalių nesąžiningumo, taip pat CK 1.86–1.87 straipsnių nuostatomis dėl tariamo ir apsimestinio sandorio. Paveldėjimo teisių perleidimas dovanojant yra įprasta praktika, kad mirus vienam iš tėvų, vaikai savo paveldėjimo teises perleidžia likusiam gyvajam tėvui ar motinai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Legal Balance“ patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia 2021 m. vasario 22 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 400, dalį, kuria V. V. (dovanotojas) padovanojo ir neatlygintinai perleido asmeninės nuosavybės teise J. V. (apdovanotasis) paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, atsiradusias (duomenys neskelbtini) mirus dovanotojo motinai J. V.. Teismas leido nukreipti ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus išduotus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarčių civilinėse bylose Nr. e2SP-9073-374/2018 dėl 5 593,79 Eur išieškojimo ir Nr. e2SP-8879-985/2018 dėl 7 272,97 Eur išieškojimo pagrindu į V. V. atsiradusį po motinos J. V. palikimą, kurį jis priėmė paduodamas 2021 m. vasario 22 d. pareiškimą notarui, notarinio registro Nr. 399. Teismas netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą J. V. grąžinti perleistą atsakovo V. V. turtą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjų UAB „Legal Balance“ ir V. V., kuria V. V. įsipareigojo sumokėti UAB „Legal Balance“ 7 422,97 Eur pagal patvirtintą grafiką. Minėtoje taikos sutartyje šalys susitarė, kad V. V. vėluojant mokėti ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, gali būti išduotas vykdomasis raštas dėl visų sumų. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8879-985/2018 buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu išieškojimą vykdo antstolė Svajonė Žukaitienė.
6.2. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjų UAB „Legal Balance“ ir V. V., kuria V. V. įsipareigojo sumokėti UAB „Legal Balance“ 5 753,61 Eur sumą per 36 mėnesius, mokėdamas kas mėnesį po 159,82 Eur. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9073-374/2018 išduotas vykdomasis raštas dėl 5 593,79 Eur skolos išieškojimo.
6.3. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 23 d. informavo ieškovę, kad V. V. atsisakė paveldėjimo teisės į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), J. V. naudai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis turtas nuo 2021 m. balandžio 13 d. nuosavybės teise registruotas J. V. vardu, nes ½ dalį jis paveldėjo, o į kitą ½ dalį išduotas nuosavybės teisės liudijimas.
6.4. J. V., V. V. ir palikėjos dukra 2022 m. sausio 22 d. pateikė notarei pareiškimus apie palikimo priėmimą, tai yra priėmė palikimą po J. V. mirties pagal įstatymą.
6.5. 2022 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi V. V. ir jo sesuo, tai yra dovanotojai bei jų tėvas J. V. sudarė sutartį, kuria V. V. ir jo sesuo padovanojo ir neatlygintinai perleido savo tėvui asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, atsiradusias (duomenys neskelbtini) dovanotojų motinai J. V.. Apdovanotasis J. V. jam dovanojamas paveldėjimo teises priėmė. Dovanojamos paveldėjimo teisės įvertintos 200 Eur suma. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad dovanotojai pareiškia, jog dovanojamos paveldėjimo teisės yra dovanotojų asmeninė nuosavybė, kad tretieji asmenys neturi kokių nors pretenzijų dėl paveldėjimo teisių perleidimo, dovanotojai taip pat patvirtina, kad ginčų ar apribojimų, kurie kliudytų sudaryti šį sandorį, nėra. Sutarties 9 punkte nurodyta, kad sutarties šalims išaiškintas CK 6.66 straipsnio (kreditoriaus teisė ginčyti sandorį), 6.67 straipsnio (nesąžiningumo prezumpcija) ir kitų punkte nurodytų straipsnių turinys.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovė, turi reikalavimo teisę į atsakovą1, tai yra į minėtomis taikos sutartimis nustatytas ir teismo nutartimis patvirtintas sumas, kurių didžioji dalis neišieškota ir šiuo metu, tokias aplinkybes nustatė ir teismas, todėl teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas daryti išvadai, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą1 ir konstatuoti jog yra pirmoji būtina sąlyga ir teisinis pagrindas nagrinėjamoje byloje ieškovei reikšti ir teismui taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teigė, jog atsakovas1 neturi kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas1, nevykdantis taikos sutartimis prisiimtų prievolių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas1 neturi turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius raštu išduotus civilinėse bylose Nr. e2SP-8879-985/2018 ir Nr. e2SP-9073-374/2018 bei, kad tokio turto jis neturėjo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu, kadangi prievolės mokėti kiekvieną mėnesį atitinkamas sumas jis nevykdė ir nevykdo, tai patvirtina antstolės pateikti duomenys bei tai, kad minėtose bylose buvo priimtos nutartys išduoti vykdomuosius raštus dėl 7 272,97 Eur ir 5 593,79 Eur išieškojimo.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas1 galėjo ne padovanoti paveldėjimo teisę, o parduoti paveldėjimo teisę tam pačiam J. V. proporcingai paveldimo turto dalies rinkos vertei ir gautas pajamas panaudoti atsiskaityti bent iš dalies su ieškove UAB „Legal Balance“, tačiau to nepadarė.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas1 ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti ir ieškovės teisės gauti bent dalį priklausančių sumų pagal teismo nutartimis patvirtintas taikos sutartis, anksčiau minėtose bylose, buvo pažeistos. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis privalėjo ginčijamą sandorį sudaryti, tai yra privalėjo padovanoti paveldėjimo teises į motinos turtą savo tėvui.
11. Teismas nurodė, kad atsakovas1 padovanojo paveldėjimo teises artimam giminaičiui – tėvui, todėl yra pagrindo išvadai jo abu atsakovai buvo nesąžiningi. Teismo vertinimu, įrodyti atsakovo2 nesąžiningumą šioje byloje nėra privaloma, kadangi ginčijamas neatlygintinis sandoris ir teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė. Teismas konstatavo, kad sandorį sudarančios šalies, tai yra atsakovo1 nesąžiningumas yra nustatytas ir įrodytas, kadangi sandorio sudarymo – paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovas1 tikrai žinojo apie tai, jog jis nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškove ir, kad neprivalo padovanoti paveldėjimo teises tėvui, o jas gali parduoti arba paveldėti jam priklausančią turto dalį ir iš jos atsiskaityti bent iš dalies su ieškove. Teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė būtinas sąlygas paveldėjimo teisų dovanojimo sandoriui atsakovo1 tėvui J. V. nuginčyti CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
12. Teismas sutiko su atsakovo1 atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad duomenys apie palikimo priėmimą/atsisakymą, paveldėjimo teisių perleidimą yra registruojami Testamentų registre, tačiau nurodė, kad atsakovai nepateikė byloje duomenų, jog ieškovei turėjo būti žinomas faktas apie J. V. mirtį ir palikimo atsiradimą bei pareigą tikrinti Testamentų registrą ir kitus registrus anksčiau nei nurodo ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo nei pareigos, nei galimybių sužinoti anksčiau apie ginčijamą sandorį. Teismas nurodė, kad įrodyti kitokį, tai yra ankstesnį ieškovės sužinojimo apie ginčijamą sandorį laiką yra atsakovų pareiga ir tokio laiko jie neįrodė. Teismas nenustatė pagrindų konstatuoti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimo, kadangi ieškovė įrodė, kad sužinojo apie ginčijamą sandorį 2022 m. rugpjūčio 23 d., ieškinys pateiktas 2022 m. spalio 12 d., nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino. Teismas sprendė, kad nėra teisinių sąlygų taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
14. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo1 2021 m. vasario 22 d. sudarytą sandorį – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po motinos J. V. mirties dovanojimą tėvui J. V. yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą2 grąžinti perleistą atsakovo1 turtą netenkintinas, kadangi atsakovas2 nėra skolingas ieškovei ir ieškovė neįrodė, kad atsakovas 2 atliko kokius neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus priimdamas jam dovanojamas paveldėjimo teises iš atsakovo1. Teismas nurodė, kad tiek palikimo priėmimas, tiek atsisakymas priimti palikimą yra vienašaliai sandoriai, palikimo teisių dovanojimo sutartimi apdovanotajam nebuvo nustatytos jokios pareigos, taigi ir atsiskaityti su ieškove, kuri nenurodė pagrindo, kuriam esant atsakovas2 turėtų grąžinti atsakovo1 perleistą turtą, nors buvo perleistos paveldėjimo teisės bei kaip tai atlikti. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir realiai vykdytinas. Ieškovė net nenurodo kam bei koks turtas turėtų būti grąžintas. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą2 grąžinti perleistą atsakovo1 turtą yra nepagrįstas, neįrodytas ir netenkintinas.
16. Teismas nurodė, kad atsakovas1 palikimą po motinos J. V. mirties priėmė 2021 m. vasario 22 d. paduodamas pareiškimą notarei, šis pareiškimas nenaikinamas ir nekeičiamas šiuo teismo sprendimu, tai reiškia, jog pripažinus negaliojančia atsakovo1 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovui2 po J. V. mirties, lieka galioti 2021 m. vasario 22 d. atsakovo1 pareiškimas ir atsakovui1 atsiranda nuo palikimo atsiradimo momento nuosavybės teisė į jam priklausančią J. V. turto dalį kaip pirmos eilės įpėdiniui – sūnui pagal įstatymą. Į minėtą turto dalį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarčių civilinėse bylose Nr. e2SP-9073-374/2018 ir Nr. e2SP-8879-985/2018 pagrindu dėl 5 593,79 Eur ir 7 272,97 Eur išieškojimo ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
17.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors atsakovas1 savo atsiliepime nurodė, jog jam tenkanti dalis yra labai maža, tačiau šiai pozicijai pagrįsti įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad buto plotas, tiek bendras, tiek ir naudingas yra įregistruoti viešajame registre ir šie duomenys matyti iš minėto buto registro duomenų. Nekilnojamojo turto registre esant įregistruotiems duomenims apie buto plotą ir jo naudingą plotą, teismas nepagrįstai teismo sprendime nurodė, kad atsakovas1 savo pozicijas, kad jam tenka mažas buto dalies plotas, pagrįsti, nepateikė jokių duomenų.
17.2. Nesant galimybės tokia maža buto dalimi naudotis, atsakovui1 vis tiek būtų tekę mokėti su minėtos dalies išlaikymu susijusius mokesčius, kas būtų buvę neracionalu ir ekonomiškai nenaudinga. Atsakovo finansinės prievolės būtų tik dar labiau padidėjusios, tačiau teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė.
17.3. Sudarant ginčijamą sandorį jokių apribojimų nebuvo, t. y. nebuvo įregistruota kokių nors draudimų dėl tokio sandorio sudarymo. Apeliantas neveikė nesąžiningai ir jo elgesys nebuvo nukreiptas į tai, kad tokiu būdu galėtų išvengti išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Teismas pripažindamas ginčo sandorį negaliojančiu, neįvertino to, kad tokiu sprendimu bus sukurti nauji ginčai ir atsiras naujos prievolės apeliantui. Per visą šį laiką turtui esant atsakovo2 nuosavybe, jis kaip turto savininkas vykdydamas savo prievoles minėtą turtą išlaikė, juo rūpinosi, tvarkė ir kitaip prižiūrėjo, patirdamas išlaidas. Teismui pripažinus pavedėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, apeliantui nuo 2021 m. vasario 22 d. atsirado visos ir prievolės, susijusios su jam tenkančio turto dalies išlaikymu, todėl atsakovas2 įgyja teisę reikalauti iš apelianto atlyginti visas atsakovo2 patirtas išlaidas, susijusias su apeliantui tenkančia turto dalimi ir jos išlaikymu.
17.5. Turtas yra ne (duomenys neskelbtini) mieste, o už miesto ribų, t. y. (duomenys neskelbtini), kur turto vertė nėra tokia didelė ir turtas nėra toks paklausus kaip mieste. Apeliantui tenkančios dalies vertė, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji pakankamai maža, į tai, kad jos atidalinti ir naudoti atskirai nėra jokios galimybės yra nepaklausi ir iš esmės nevertinga, todėl tokios dalies realizavimas būtų sudėtingas ir kažkokių didesnių pajamų neduotų bei ieškovės interesai nebūtų apginti. Jeigu formaliai laikytume, kad ieškovės teisių pažeidimas buvo, tai jis nebuvo ir nėra toks, dėl ko būtų galima naikinti ginčo sandorį, nes sandorio panaikinimas savo paskirties šiuo atveju nepasiektų ir priešingai sukurtų tik naujus ginčus ir naujas prievoles apeliantui, susijusias su išlaidų, susijusių su jam tenkančios dalies išlaikymu atlyginimu.
17.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Apelianto manymu, ieškovės ieškinys yra pareikštas pasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios ieškovei būtų sukliudžiusios duomenis iš Testamentų registro gauti nuo 2021 m. vasario 22 d. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neturėjo galimybių ankščiau sužinoti minėto fakto, kadangi pasak teismo, pats apeliantas tokių duomenų nei antstolei, nei ieškovei nepateikė. Tokia teismo išvada apelianto nuomone nepagrįsta. Tokių duomenų apeliantas nei ieškovei, nei antstolei nepateikė ir iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, tačiau tai nebuvo kliūtis ieškovei tokia informaciją sužinoti. Minėtos aplinkybės liudija, kad ieškovė turėjo galimybę tokią informaciją gauti ir ją gavo. Taigi ieškovė tokią informaciją galėjo gauti (duomenis pasitikrinti) ir ankščiau, t. y. nuo 2021 m. vasario 22 d.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo atmesti atsakovo V. V. apeliacinį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nagrinėjamoje byloje pateikti visi įrodymai, kad apeliantas nevykdo prievolės ieškovei jau gana ilgą laiką, taip pat apeliantas neįrodė, kad jis privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai yra privalėjo padovanoti paveldėjimo teises į mirusios motinos turtą savo tėvui J. V.. Todėl apelianto argumentai, kad jo paveldėtas turtas yra nedidelės vertės ir tai įprasta praktika, kuomet vieno sutuoktinio turtą paveldi kitas sutuoktinis, turi būti atmesti kaip nepagrįsti ir vertintini išimtinai tik kaip apelianto gynybinė pozicija.
18.2. Asmens duomenys apie skolininkų gimines, jų mirtį nėra viešai prieinami ar skelbiami, taip pat ir vienašalis sandoris – palikimo atsisakymas – nėra jokia forma išviešinamas, todėl ieškovė net neturėjo jokių galimybių sužinoti apie tokį sandorį 2021 m. vasario 22 d. Ieškinio senatis galėtų būti taikoma tik jeigu apeliantas 2021 m. kokiu nors būdu būtų informavęs ieškovę apie palikimo atsisakymą arba bent jau apie tai, kad mirė jo artimasis giminaitis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, kad ieškovė informaciją apie apelianto motinos mirtį galėjo gauti ir ankščiau nuo pat 2021 m. vasario 22 d., turi būti atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas kreditoriaus ieškinys, pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu, dėl skolininko paveldėjimo teisių į po motinos mirties atsiradusį palikimą perleidimo (dovanojimo) pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip atsakovo kreditorius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – paveldėjimo teisių perleidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
22. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas, kurioms esant turi būti tenkinamas ieškinys, pareikštas actio Pauliana pagrindu. Apeliantas iš esmės ginčija tai, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises ir, kad skolininkas buvo nesąžiningas. Apeliantas teigia, kad jam tenkančio palikimo dalies vertė maža (nevertinga), ją atidalinti ir naudoti atskirai nėra jokios galimybės, todėl tokios dalies realizavimas (pardavimas) būtų sudėtingas bei kreditorius iš esmės negautų jokios naudos; 2) apeliantas savo paveldėtą turto dalį savo tėvui J. V., kuris bute gyvena, juo rūpinasi ir moka mokesčius, perleido ne todėl kad siekė išvengti ieškovės pareikšto išieškojimo, o todėl, kad jam tenkanti dalis buvo pakankamai maža, dėl ko jos nei atidalinti, nei ja naudotis nebuvo jokios realios galimybės. Be to, jis būtų turėjęs vykdyti pinigines prievoles susijusias su jam tenkančios dalies išlaikymu, dėl ko atsakovo finansinė padėti būtų tik dar labiau pablogėjusi. Apelianto teigimu, toks jam tenkančios turto dalies perleidimas savo tėvui atitiko ir įprastą praktiką, kuomet tenkanti turto dalis yra perleidžiama pragyvenusiam tėvui (lygiai taip pat padarė ir kita palikėjos dukra). Teisėjų kolegija su apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
25. Byloje nustatyta, kad po palikėjos J. V. mirties liko ir palikimą sudarė ½ dalis 40,79 kv. m. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (viso turto vidutinė rinkos vertė 16 000 Eur), ir ½ 0,0600 ha dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (viso turto vidutinė rinkos vertė 5 700 Eur), ir ½ 0,0232 ha dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (viso turto vidutinė rinkos vertė 159 Eur). Paveldimo nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė yra 10 929,50 Eur (vertės nustatymo data: 2021 m. kovo 12 d.). Palikimą 2021 m. vasario 22 d. priėmė mirusios J. V. sutuoktinis J. V. ir jos vaikai I. M. ir V. V.. Pagal 2021 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, palikimą priėmę įpėdiniai I. M. ir V. V. paveldėjimo teises perleido (padovanojo) tėvui J. V..
26. Nėra ginčo, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro apie trylika tūkstančių eurų. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas nevedęs, neturi jokio savo vardu registruoto turto, niekur nedirba, su antstole nebendradarbiauja. Atsakovas neginčija, kad yra skolingas kreditoriui, taip pat neginčija, kad nedirba, pajamų ir turto neturi, tad akivaizdu, kad buitine prasme jis yra nemokus. Atkreiptinas dėmesys, kad neturint kreditorių, asmuo turi apsisprendimo teisę dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo, ar teisių į jį perleidimo, tačiau turint įsiskolinimus bei neturint jokio kito turto ar pajamų į kur antstolė galėtų nukreipti skolos išieškojimą, atsiradusi galimybė paveldėti turtą turi būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą išieškojimą, todėl priėmęs jam tenkantį palikimą, teismo vertinimu, negalėjo įgytų paveldėjimo teisių neatlygintinai perleisti (padovanoti) tėvui. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo paveldėjimo teisių į po motinos mirties atsiradusį palikimą perleidimas (dovanojimas) pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus. Akcentuotina, kad įsiskolinimo suma atsakovui didelė, skola ilgą laiką nėra dengiama, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu sandoriu skolininkas išvengė galimo kreditoriaus reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl paveldėto turto vertės bei išieškojimo iš jo galimybės, taip pat tenkanti turto išlaikymo našta ar artimųjų giminaičių susitarimai, neturi jokio prioriteto prieš kreditoriaus interesų gynimą. Pareiga priimti palikimą bei sąžiningai elgtis kreditoriaus atžvilgiu, yra svarbesnė nei jo santykis su palikėju, turtu bei kitais paveldėtojais. Kaip minėta, atsakovo įsiskolinimas kreditoriui didelis, atsakovas niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi bei nededa jokių pastangų skolą grąžinti, o priešingai, nesąžiningai pasinaudojo teise neatlygintinai perleisti paveldėjimo teises, taip išvengdamas bent dalinio atsiskaitymo su kreditoriumi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės įrodytas sąlygas, kurioms esant turi būti tenkinamas ieškinys, pareikštas actio Pauliana pagrindu, tame tarpe ir tai, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises ir skolininkas buvo nesąžiningas, yra padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai taikant CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl ieškinio senaties taikymo
27. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Mano, kad ieškovei ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo tada, kada sužinojo apie ginčijamą sandorį, o nuo tada, kada turėjo sužinoti. Nurodo, kad ieškovė informaciją apie teisių perleidimą galėjo gauti ir ankščiau, t. y. nuo 2021 m. vasario 22 d., kai ginčijamas sandoris buvo registruotas Testamentų registre. Todėl, apelianto vertinimu, ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senatį ir egzistuoja pagrindas ieškinį atmesti.
28. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Taigi asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti.
29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė apie po skolininko motinos J. V. mirties likusį palikimą, palikimo priėmimo ir karto sekusį paveldėjimo teisių perleidimą (dovanojimą) nežinojo ir iš esmės neturėjo galimybių sužinoti anksčiau nei apie tai jai pranešė antstolė. Ieškovė nėra asmuo, kuris turi pareigą sistemingai tikrinti Testamentų registrą ir sekti ar kas nors iš skolininko giminės nemirė ir nepaliko palikimo, juo labiau kai vykdomieji dokumentai priverstiniam vykdymui (skolos išieškojimui) yra perduoti antstolei, o išieškotojos galimybės naudotis Testamentų registro duomenimis ribotos. Pažymėtina, kad vykdomieji dokumentai dar iki J. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) buvo perduoti vykdyti antstolei, kuri tik 2022 m. rugpjūčio 23 d. informavo išieškotoją (ieškovę) apie skolininko (atsakovo) paveldėjimo teisių į po motinos mirties atsiradusį palikimą perleidimą. Taigi, apie apelianto paveldėjimo teisių perleidimą ieškovei tapo žinoma tik 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad apie tai ieškovė turėjo sužinoti anksčiau. Sužinojusi apie tokias aplinkybes, ieškovė nesielgė pasyviai ar nerūpestingai – priešingai, ji 2022 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo įmanoma anksčiau sužinoti apie jo sudarytą teisių perleidimo sandorį, todėl apelianto pozicija, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2021 m. vasario 22 d., kai ginčijamas sandoris buvo registruotas Testamentų registre, atmestina kaip nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
33. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK (93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovė nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.