Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei L. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovams V. V. ir J. V., trečiajam asmeniui notarei L. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (actio Pauliana).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022-08-23 Ieškovas gavo antstolės S. Žukaitienės 2022-08-23 raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-76-22398, taip pat 2022-09-09 Ieškovas gavo antstolės S. Žukaitienės 2022-09-09 patvarkymą dėl 2022-08-23 prašymo Nr. S-22-76-24207, kuriuose pateikiama informacija, kad Atsakovas-1 atsisakė paveldėjimo teisės į turtą J. V. naudai. J. V. priklausė 1/2 dalis buto su rūsiu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas), dalis žemės sklypo 0,06 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalis žemės sklypo 0,0232 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Atsakovas-1 pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po J. V. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė 1/3 Buto ir 1/3 žemės sklypų, bet nors 2021-02-22 pareiškimu palikimą priėmė, tačiau 2021-02-22 perleido paveldėjimo teises J. V..Ieškovo vertinimu, tokie Atsakovo-1 veiksmai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl Ieškovas reiškia šį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo (ab initio) Atsakovo-1 paveldėjimo teisių perleidimą. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju nors 2021-02-22 Atsakovas-1 pareiškimu palikimą priėmė, tačiau 2021-02-22 perleido paveldėjimo teises J. V., o tai akivaizdžiai pažeidė Ieškovo teises, kadangi Atsakovas-1 neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Vienas iš būdų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius - pareikšti actio Pauliana (Pauliano ieškinį). Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Nagrinėjamu atveju, Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Byloje esanti medžiaga (antstolės patvarkymas ir raštas) patvirtina, kad Ieškovo naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš Atsakovo-1 pagal 2019-06-27 Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2SP-8879-985/2018 bei pagal 2019-06-14 Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2SP-9073-374/2018. Ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad Ieškovas yra Atsakovo-1 kreditorius, turintis neabejotiną ir galiojantį reikalavimą, o taip pat tai, kad šis reikalavimas yra atsiradęs gerokai anksčiau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius yra pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Konkrečioje situacijoje aktualus vieno CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007.Antstolės gautas patvarkymas patvirtina, kad Atsakovo-1 skola Ieškovui nėra išieškota, Atsakovo-1 vardu nėra registruoto nekilnojamo bei kilnojamo turto, Atsakovas-1 nedirba, vykdomosios bylos eiga nesidomi bei su antstole nebendradarbiauja. Taigi, Atsakovo-1 finansinė padėtis yra itin prasta ir Atsakovas-1, perleisdamas paveldėjimo teises, ją sąmoningai toliau blogina.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijamas sandoris yra pažeidžiantis Ieškovo interesus, nes sudarydamas tokį sandorį Atsakovas-1 iš esmės apsunkino Ieškovo galimybes atgauti skolą, sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Būdamas sąžiningu, Atsakovas-1, žinodamas apie didelės vertės jo piniginių prievolių kitiems asmenims egzistavimą, būtų kaip tik stengęsis priimti palikimą bei neatsisakyti paveldėjimo teisių į jį ir iš gauto turto bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011). Pagal Testamentų registro išrašą matyti, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2021-02-22. Ieškovas apie ginčijamą sandorį buvo informuotas 2022-08-23 antstolės 2022-08-23 raštu dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-76-22398, taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 str. pagrindu pareikšti, kadangi senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, šiuo atveju nuo 2022-08-23.

Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu yra taikoma restitucija (CK 6.146–153 straipsniai).) Actio Pauliana atveju tai reiškia, kad per restituciją atstatomas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą ar turtinę teisę, iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus naudai. Sudarydamas ginčijamą sandorį (perleidęs paveldėjimo teises), Atsakovas-1 atsisakė turtinių teisių, kurios, nuginčijus Atsakovo-1 sudarytą vienašalį sandorį, grąžintinos Atsakovui-1. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuotas išaiškinimas, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, todėl negalimas įpėdinio įpareigojimas pasinaudoti tokia teise (t. y. teise priimti palikimą). Tačiau kasacinio teismo, sprendžiant analogiškas situacijas, yra konstatuota, jog nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsakovui-1 tenkantį palikimą sudarantis turtas, Ieškovo turimais duomenis, yra perėjęs Atsakovui-2 J. V. (2021-02-22 paveldėjimo teisės buvo perleistos J. V.), todėl, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, yra visos sąlygos taikyti kasacinio teismo nurodytas pasekmes, t. y. leisti nukreipti Ieškovo naudai iš Atsakovo-1 pagal 2019-06-27 Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2SP-8879-985/2018 bei pagal 2019-06-14 Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2SP-9073-374/2018 vykdomą išieškojimą į Atsakovui-1 po J. V. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė M. Z. (toliau atstovė) palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi motyvais bei argumentais išdėstytais jame.

Tiek teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, jog sandoriai - tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Todėl Atsakovas mano, kad toks jam tenkančios turto dalies atsisakymas tėvo naudai yra įprastas praktikoje sandoris, bei atitiko visas faktines aplinkybes, buvo logiškas ir būtinas, kadangi kaip jau minėta priėmus minėtą dalį iš to jokios faktinės naudos ne tik kad nebūtų buvę, tačiau priešingai būtų buvę tik išlaidų, o savarankiškai naudotis minėta dalimi ar ja disponuoti nebūtų buvę galima, nes niekas tokios dalies aplamai nebūtų pirkę. Pažymėtina ir tai, kad sudarant minėtą sandorį jokių apribojimų nebuvo, t.y. nebuvo įregistruota kokių nors draudimų dėl tokio sandorio sudarymo.

Pažymėtina, kad sandoriai yra laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos įgyvendinimo priemone, nes sudarydami juos, asmenys išreiškia savo valią dėl tarpusavio susitarimu sukuriamų teisių ir pareigų, prisiimamos atsakomybės (CK 1.2, 6.2, 6.156 straipsniai). Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija.

Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015). Atsakovas mano, kad jis atsisakydamas jam tenkančios dalies tėvo naudai, savo teise nepiktnaudžiavo ir tokiu būdu išvengė dar didesnių skolų atsiradimo, susijusio su tokio turto išlaikymu bei priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą - skolininko sudarytą sandorį laiką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009).

Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku {ir. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). CK 1.126 str. 2 d. numato, kad ieškinio senatis taikoma kai ginčo šalis to reikalauja. CK 1.131 str. numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl Atsakovas prašo teismo Ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

Atsakovas V. V. teismo posėdžio metu nepripažino patikslinto ieškinio visiškai prašė jo netenkinti, taikyti ieškinio senatį ir atmesti visiškai, tai yra palaiko atsiliepimą visa apimtimi bei papildomai nurodo, kad jis ieškovei pagal vykdomuosius raštu nemoka, nes susidarė sunki turtinė padėtis, turi du nepilnamečius vaikus, pajamos užsienyje nedidelės, paveldėjimo teises po motinos mirties tėvui perleido ne turėdamas tikslą išvengti išieškojimo, o kad turtą buvo tėvai užgyvenę ir turtas turėjo likti tėvui ir be to sesuo taip pat perlaido savo paveldėjimo teises tėvo J. V. naudai. Atsakovas V. V. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes kreipsis papildomai į advokatą V. R. rašiusį atsiliepimą, kad jis atstovautų teisme, nes jam viena sunku „apsiginti“, anksčiau nebuvo sudarę sutarties atstovauti advokatui atsakovą teisme dėl neturėjimo lėšų. Pasisakė, kad teismas jam išaiškino galimybę vesti bylą per atstovą advokatą, tačiau neišaiškino jog gali kreiptis ir dėl nemokamos teisinės pagalbos gavimo.

Atsakovas J. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių (CPK 142 str.).

Atsakovas J. V. į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė apie teismo posėdžius jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar duomenų patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą iki teismo posėdžio pradžios negauta, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo notarė L. P. (toliau notarė) pateikė į bylą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Pagal paveldėjimo byloje Nr. 15/2021 m. dėl J. V. palikimo, esančius dokumentus, LR Civilinio kodekso 5.50 str. nustatyta tvarka atsakovas V. V. 2021-02-22 pateikė notarui pareiškimą apie (duomenys neskelbtini) mirusios jo mamos J. V. palikimo priėmimą pagal įstatymą ( CK 5.11 str.). Palikimą taip pat priėmė CK 5.11 str. pagrindu mirusios duktė I.M., ir CK 5.13 str. pagrindu sutuoktinis J. V.,. Paveldimas turtas įpėdiniams priklausė paveldėti tokiomis dalimis: įstatyminiams įpėdiniams - vaikams 3/4 dalys lygiomis dalimis (po 3/8 dalis) ir sutuoktiniui - 1/4 dalis palikimo.

Įgijęs įpėdinio statusą V. V. įgijo ir teisę perleisti savo paveldėjimo teisę ją dovanodamas ar parduodamas paties pasirinktam asmeniui. Atsižvelgiant į įpėdinio pasirinktą paveldėjimo teisių perleidimo būdą, patvirtinau 2021-02-22 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria visas paveldėjimo teises į J. V. palikimą, kartu su kita įpėdine ( mirusios dukterimi I.M) perleido savo tėvui, mirusios sutuoktiniui J. V..

Prieš tvirtinant 2021-02-22 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, not. reg.Nr. (duomenys neskelbtini), patikrino valstybės registrą - Turto arešto aktų registrą, ar nėra asmeniui, perleidžiančiam paveldėjimo teises, įregistruotų turto arešto aktų, kuriais apribotos fizinio asmens nuosavybės teisės į turtą - atsakovo V. V. turtui nei areštas, nei kiti suvaržymai (hipoteka(įkeitimas)) sandorio dieną 2021-02­-22 VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro duomenimis nebuvo įregistruoti.

Sudarant paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį šalys buvo supažindintos su CK 6.66 str., 6.67 str. CK 6.67 str. nuostatomis dėl kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (Acto Pauliana), ir dėl šalių nesąžiningumo, taip pat CK 1.86 str. ir 1.87 str. dėl tariamo ir apsimestinio sandorio.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, ginčijamą 2021-02-22 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą atsakovo V. V. kartu su kitais įpėdiniais, patvirtinta vadovaujantis sutarties šalių išreikšta bendra valia ir sutarimu, pateiktais sutarties sudarymui būtinais dokumentais, tikraisiais Šalių ketinimais siekiant sukurti teisines pasekmes - perleisti visą paveldėjimo teisę vienam paveldėtojui. Paveldėjimo teisių perleidimas dovanojant yra įprasta praktika, kad mirus vienam iš tėvų, vaikai savo paveldėjimo teises perleidžia likusiam gyvajam tėvui ar motinai.

Būdama trečiuoju asmeniu, kaip proceso dalyvis, šioje civilinėje byloje savarankiškų reikalavimų neturi, prašo šią civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra.

Notarė L. P. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti jai nedalyvaujant, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama notarei nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Teismas Konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas dalinai.

Teismas pirmiausia pasisako, kad atsakovui V. V. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 161 str.) išaiškino parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovas visuose kituose posėdžiuose kalbėjo tik apie bylos vedimą per atstovą – advokatą V. R., tačiau advokato teises atstovauti V. V. nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, patvirtinančio dokumento nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad 2018-10-16 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjų (ne ginčo teisena, CK 6.983 str.) UAB „Legal Balance“ ir V. V. (2018-10-24 nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai) , kuria V. V. įsipareigojo 7422,97 EUR sumokėti kreditoriui UASB „Legal Balance“ pagal patvirtintą grafiką, tai yra nuo 218-10-15 mokant kas mėnuo po 150 EUR, nuo 2020-11-15 mokant po 159, 82 EUR kas mėnuo iki 2021-05-15. Taip pat susitarė, kad V. V. vėluojant mokėti ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, gali būti išduotas vykdomasis raštas dėl visų sumų. 2019-06-13 nutartimi (civilinė byla Nr. e2SP-8879-985/2018) buvo išduotas vykdomasis raštas išieškoti iš išieškoti 7272,97 EUR sumą, 5 procentų metines palūkanas iš V. V.. Išieškojimą vykdo antstolė Svajonė Žukaitienė (toliau antstolė).

2018-10-25 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis (ne ginčo teisena, CK 6.983 str.) tarp V. V. ir UAB „Legal Balance“ kuria V. V. įsipareigojo sumokėti kreditoriui 5753,61 EUR sumą per 36 mėnesius, mokėdamas po 159,82 EUR kas mėnuo. 2019-06-05 nutartimi (civilinį byla Nr. e2-SP-9073-374/2018) išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos 5593,79 EUR įsiskolinimo.

Antstolė 2022-09-09 patvarkymu informavo ieškovę šioje byloje, kad nuolat tikrina V. V. turtinę padėtį, turto neturi, nedirba, nebendradarbiauja su antstole.

Antstolė 2022-08-23 informavo ieškovę, kad V. V. „atsisakė paveldėjimo teisės į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), J. V. naudai“. VĮ Registrų centras duomenimis šis turtas (butas Nr. 2) nuo 2021-04-13 nuosavybės teise registruotas J. V. (atsakovo 2) vardu, nes ½ dalį jis paveldėjo, o į kitą ½ dalį išduotas nuosavybės teisės liudijimas.

Testamentų registro išraše yra duomenys, kad po J. V. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis J. V. (atsakovas 2) ir vaikai dukra kuri nėra dalyvaujančiu asmeniu byloje ir sūnus V. V. (atsakovas 1). Abu vaikai paveldėjimo teises perleido tėvo naudai.

J. V. paveldėjimo byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktoje notarės yra duomenys, kad J. V., V. V. ir palikėjos dukra (I.M.) 2022-01-22 pateikė notarei pareiškimus apie palikimo priėmimą, tai yra priėmė palikimą po J. V. mirties pagal įstatymą (DOK 22249, 2023-05-19). J. V. prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimus jam kaip pergyvenusiam sutuoktiniui ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes vaikai paveldėjimo teises perleido jam.

Pateiktoje paveldėjimo byloje yra duomenys, kad 2022-02-22 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi vaikai (dukra I.M.) ir V. V. (atsakovas 1), tai yra dovanotojai ir jų tėvas J. V. (atsakovas 2) sudarė sutartį, kuria padovanojo ir neatlygintinai perleido savo tėvui asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, atsiradusias (duomenys neskelbtini) dovanotojų motinai J. V.. Apdovanotasis J. V. jam dovanojamas paveldėjimo teises priėmė . Dovanojamos paveldėjimo teisės įvertintos 200 EUR suma.

Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties (toliau sutarties) 6 p. nurodyta, kad dovanotojai pareiškia, kad dovanojamos paveldėjimo teisės yra dovanotojų asmeninė nuosavybė, kad tretieji asmenys neturi kokių nors pretenzijų dėl paveldėjimo teisių perleidimo, dovanotojai taip pat patvirtina, kad ginčų ar apribojimų, kurie kliudytų sudaryti šį sandorį, nėra.

Sutarties 9 p. nurodyta, kad sutarties šalims išaiškinta CK 6.66 str. (kreditoriaus teisė ginčyti sandorį), 6.67 str. (nesąžiningumo prezumpcija) ir kitų punkte nurodytų straipsnių turinys išaiškinti.

Nuosavybės teisės liudijime notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau liudijime), esančiame paveldėjimo byloje, nurodoma, kad J. V. yra sutuoktinę J. V. pergyvenęs sutuoktinis ir jam priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio nurodytos dalies nuosavybės teisė tvirtinama pergyvenusiam sutuoktiniui J. V. sudaro ½ dalis buto ((duomenys neskelbtini)) <...> šiuo liudijimu įregistruojama NTR (nekilnojamojo turto registre) tokie juridiniai faktai J. V. ¼ dalis buto asmeninė nuosavybė, J. V. ¼ dalis buto asmeninė nuosavybė.

Nuosavybės teisės liudijimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojamos NTR tokios daiktinės teisės, žymos ir juridiniai faktai: ¼ dalis buto J. V. asmeninė nuosavybė, ¼ buto J. V. asmeninė nuosavybė, , ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra J. V. asmeninė nuosavybė, kitos ½ dalys šių žemės sklypų yra J. V. asmeninė nuosavybė.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime yra duomenys, kad J. V. paveldi asmeninės nuosavybės teise palikėjos (sutuoktinės) J. V. turtą ½ dalį buto, po ½ dalį minėtų žemės sklypų. Paveldėjimo teisės liudijime yra pastabos, kad J. V. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį buto.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 6) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nustačius, kad yra visos šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Pirmoji būtina sąlyga, kad kreditorius galėtų ginčyti sandorį, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tai reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovė, turi reikalavimo teisę į atsakovą 1 (V. V.), tai yra į minėtomis taikos sutartimis nustatytų ir teismo nutartimis patvirtintas sumas, kurių didžioji dalis neišieškota ir šiuo metu, tokias aplinkybes nustatė ir teismas, todėl yra teisinis pagrindas daryti išvadai, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. V. ir konstatuoti jog yra pirmoji būtina sąlyga ir teisins pagrindas nagrinėjamoje byloje ieškovei reikšti ir teismui taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Antra būtina CK 6.66 str. taikymo būtina sąlyga- actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad turi būti nustatoma kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Ieškovė teigė jog atsakovas V. V. (toliau ir skolininkas) neturi kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, šios aplinkybės neginčijo ir pats skolininkas, nevykdantis taikos sutartimis prisiimtų prievolių, ieškovė pateikė antstolės patvarkymą, kuriame yra duomenys, kad atsakovas 1 neturi turto, nedirba, nebendradarbiauja su antstole. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. V. neturi turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius raštu išduotus civilinėse bylose Nr. e2SP-8879-985/2018 ir e2SP-9073-374/2018 bei, kad tokio turto jis neturėjo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu, kadangi prievolės mokėti kiekvieną mėnesį atitinkamas sumas (po 150 EUR ir po 159 EUR) jis nevykdė ir nevykdo, tai patvirtina antstolės pateikti duomenys bei tai, kad dar 2019-06-05 ir 2019-06-13 minėtose bylose buvo priimtos nutartys išduoti vykdomuosius raštus dėl 7272,97 Eur ir 5593,79 EUR išieškojimo.

V. V. ginčijamu sandoriu, turėdamas prievolę ieškovei, tai yra pareigą sumokėti minėtas pinigų sumas, savo turtą, nes jis priėmė palikimą po motinos mirties, padovanojo (paveldėjimo teises) tėvui J. V. (atsakovas 2) , ir tokiu sandoriu pažeidė ieškovės kaip V. V. kreditorės teises į skolos (visos skolos ar skolos dalies) išieškojimą (priteistų sumų gavimą). CK 6.66 straipsnio l dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Koks sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises reikalinga nustatyti kiekvienu atveju. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Taip pat nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Teismas šioje byloje nenustatinėjo ir nenustatinėja turto, kurį galėjo paveldėti atsakovas priimdamas palikimą, tai yra nepadovanodamas paveldėjimo teisių tėvui, po motinos mirties, vertės bei nenustatinėja ar dėl paveldėjimo teisių padovanojimo V. V. tapo nemokiu, nes kaip jau minėta, pagal Kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus ar dalį jų iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

Teismas pasisako ir dėl to, kad per actio Pauliana institutą sandoris gali būti ginčijamas, tik tuomet jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas V. V. atsiliepime (7 p.) nurodo, kad <..> atsakovui tenkanti dalis būtų sudariusi tik 7,62 kv. m bendro ploto ir <..> akivaizdu, kad tokia tenkanti dalis iš esmės yra niekinė, nes jokios galimybės atidalinti tokios dalies ir/ar ja naudotis nebuvo ir nėra galimybės dėl ko atsakovas ir atsisakė nuo palikimo tėvo naudai <..>. Atsakovas šiai pozicijai pagrįsti įrodymų nepateikė ir be to jis galėjo ne padovanoti paveldėjimo teisę, o parduoti paveldėjimo teisę tam pačiam J. V. proporcingai paveldimo turto dalies rinkos vertei ir gautas pajamas panaudoti atsiskaityti bent dalinai su kreditoriumi UAB „Legal Balance“, tačiau to nepadarė tikrai žinodamas jog ieškovė šioje byloje turi galiojančią ir neginčijamą reikalavimo teisę. Atsakovas taip pat nurodė teismo posėdžio metu jog turtą užgyveno tėvai ir yra įprasta jog po vieno sutuoktinio mirties turtą paveldi kitas sutuoktinis. Teismas dėl šios aplinkybės pasisako, kad paveldint pagal įstatymą vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai ( CK 5.11 str. 1 d.1 p.), o sutuoktinis, pergyvenęs kitą sutuoktinį, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jeigu jų yra . Su pirmos eilės įpėdiniais paveldi vieną ketvirtadalį palikimo jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 str.). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad testamento neliko ir buvo paveldima pagal įstatymą kaip ir dėl įpėdinių rato bei paveldimo turto apimties ir jo paskirstymo, tai yra nebuvo ginčo dėl notaro atliktų veiksmų tvarkant paveldėjimo bylą po J. V. mirties.

Teismas neginčija, kad gal būt ir yra įprasta praktika jog vieno sutuoktinio turtą paveldi kitas sutuoktinis, tačiau V. V. nevykdo prievolės kreditoriui UAB „Legal Balance“ ir jo veiksmai vertinami ir per šią prizmę, o būtent ar jis padovanodamas paveldėjimo teisę pažeidė ar nepažeidė kreditoriaus interesus ir teismas vienareikšmiškai pasisako jog tokio sandorio jis neprivalėjo sudaryti ir kreditoriais teisės gauti bent dalį priklausančių sumų pagal teismo nutartimis patvirtintas taikos sutartis, anksčiau minėtose bylose, buvo pažeistos ir teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė jog jis privalėjo ginčijamą sandorį sudaryti, tai yra privalėjo padovanoti paveldėjimo teises į motinos turtą savo tėvui ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str., 185 str.).

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija- kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas, atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis- tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

Ginčijamas sandoris – paveldėjimo teisių dovanojimo sandoris yra vienašalis ir neatlygintinis sandoris, taigi nėra privaloma nustatyti atsakovo J. V. nesąžiningumo, sudarant šį sandorį (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punkto nuostatas preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. V. V. padovanojo paveldėjimo teises artimam giminaičiui - tėvui, todėl yra pagrindo išvadai jo abu atsakovai buvo nesąžiningi. Įrodyti J. V. nesąžiningumą šioje byloje nėra privaloma, kadangi ginčijamas neatlygintinis sandoris ir teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, konstatuodamas jog sandorį sudarančios šalies, tai yra V. V. nesąžiningumas yra nustatytas ir įrodytas, kadangi sandorio sudarymo- paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo metu V. V. tikrai žinojo apie tai jog jis nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškove ir, kad neprivalo padovanoti paveldėjimo teises tėvui, o jas gali parduoti arba paveldėti jam priklausančią turto dalį ir iš jos atsiskaityti bent dalinai su ieškove.

Teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė būtinas sąlygas paveldėjimo teisų dovanojimo sandoriui V. V. tėvui J. V. nuginčyti CK 6.66 str. 1 d. pagrindu.

Dėl ieškinio senaties

CK 66 str. 1 d. pagrindu kreditorius ieškinį turi teisę pareikšti per vienerius metus, tai yra CK 6.66 str. 3 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos , kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Ieškinio senatis tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1124 str.). Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.).

Pagal CK 6.66 str. 3 d. šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikomos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Kasacinis teismas dėl senaties termino skaičiavimo bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą- skolininko sudarytą sandorį- laiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Teismas pasisako, kad sutinka su atsakovo V. V. atsiliepime nurodytu (12 p.), kad duomenys apie palikimo priėmimą/atsisakymą, paveldėjimo teisių perleidimą yra registruojami Testamentų registre, tačiau atsakovai nepateikė byloje duomenų jog ieškovei turėjo būti žinomas faktas apie J. V. mirtį ir palikimo atsiradimą bei pareigą tikrinti Testamentų registrą ir kitus registrus anksčiau nei nurodo ieškovė, o būtent nuo 2022-08-23 kai informaciją suteikė antstolė jog V. V. atsisakė paveldėjimo į butą ir byloje esantis Testamentų registro išrašas 2022-10-07, pateiktas kartu su ieškiniu, patvirtina jog, sužinojusi aplinkybes dėl atsiradusio palikimo iš antstolės rašto 2022-08-23, ieškovė jas tikrino ir 2022-10-12 pateikė ieškinį teismui dėl V. V. paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. pagrindu.

Byloje nėra duomenų, kad V. V. pranešė antstolei apie atsiradusį palikimą po motinos mirties ir jos mirtį, nei ieškovė, nei antstolė nežinojo ir negalėjo žinoti jog V. V. motina mirė (duomenys neskelbtini), taigi nėra ir duomenų, kad antstolė anksčiau nei 2022-08-23 informavo ieškovę apie palikimo atsiradimą ar jo atsisakymą (perleidimą) taip pat duomenų, kad antstolė turėjo tai padaryti kaip ir nėra duomenų, kad ieškovė – juridinis asmuo turi pareigą tikrinti duomenis apie kiekvieno iš skolininkų tėvus ar jų mirtį ar kitas aplinkybes dėl palikimo atsiradimo ar jo atsisakymo, ar perleidimo. Priešingai atsakovas V. V. turėjo pareigą apie tai informuoti antstolę tačiau šios pareigos nevykdė, nes antstolė yra nurodžiusi patvarkyme 2022-09-09 jog atsakovas V. V. su antstole nebendradarbiauja nors skolininkas Vykdymo procese koks yra V. V. pagal CPK 644 str. turi teikti antstolei duomenis reikalingus vykdomajam dokumentui įvykdyti.

Teismas vertina jog ieškovė neturėjo nei pareigos, nei galimybių sužinoti anksčiau apie ginčijamą sandorį nei kaip nurodo ieškinyje 2022-08-23, įrodyti kitokį, tai yra ankstesnį ieškovės sužinojimo apie ginčijamą sandorį laiką yra atsakovų pareiga ir tokio laiko jie neįrodė (CPK 178 str., 185 str., tai yra neįrodė nei to, kad ieškovė sužinojo anksčiau nei 2022-08-23 apie ginčijamą sandorį nei, kad turėjo apie jį sužinoti anksčiau ir teismas nenustatė pagrindų konstatuoti CK 6.66 str. 3 d. nustatyto ieškinio senaties termino praleidimo, kadangi ieškovė įrodė, kad sužinojo apie ginčijamą sandorį 2022-08-23, ieškinys pateiktas 2022-10-12, nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 6.66 str. 3 d. ir 1.127 str. 1 d.), tai reiškia jog nėra teisinių sąlygų taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl kurių pasisakė anksčiau, teismas konstatuoja jog ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio V. V. 2021-02-22 sudarytą sandorį – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po motinos J. V. mirties dovanojimą tėvui J. V. yra pagrėstas, įrodytas ir tenkinamas (CPK 178 str., 185 str.).

CK 1.95 str. 1 d. reglamentuoja, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio) ir tai reiškia, kad pripažinus negaliojančia V. V. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovas J. V. neturėjo pagrindo įgyti paveldėjimo teisių į tą J. V. palikimo dalį, kurią pagal įstatymą priklausė paveldėti V. V. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

CK 6.66 str. 4 d. įtvirtinta actio Pauliana būdinga restitucijos forma, o būtent CK 6.66 str. 4 d. reglamentuoja, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti.

Dėl įpareigojimo atsakovo 2 (J. V.) grąžinti perleistą atsakovo 1 (V. V.) turtą ir leidimo nukreipti išieškojimą į V. V. po motinos mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą

Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Bendra prasme restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento; ji atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą 2 (J. V.) grąžinti perleistą atsakovo 1 (V. V. ) turtą.

Šis reikalavimas netenkinamas taip kaip suformulavusi ieškovė, nes atsakovas J. V. nėra skolingas ieškovei ir ieškovė neįrodė, kad atsakovas 2 (J. V.) atliko kokius neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus priimdamas jam dovanojamas paveldėjimo teises iš V. V., kadangi tiek palikimo priėmimas, tiek atsisakymas priimti palikimą yra vienašaliai sandoriai, palikimo teisių dovanojimo sutartimi apdovanotajam nebuvo nustatytos jokios pareigos, taigi ir atsiskaityti su ieškove, kuri nenurodė pagrindo kuriam esant J. V. turėtų grąžinti V. V. perleistą Turtą nors buvo perleistos paveldėjimo teisės bei kaip tai atlikti. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir realiai vykdytinas. Ieškovė net nenurodo kam bei koks turtas turėtų būti grąžintas.

Teismas vertina jog ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą J. V. grąžinti perleistą V. V. turtą yra nepagrįstas, neįrodytas ir netenkinamas (CPK 178 str., 185 str.).

Kaip jau minėta pagal CK 6.66 str. 4 d. actio Pauliana restititucija yra specifinė ir sukelia teisines pasekmes tik ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Į civilinę bylą pateiktoje byloje yra duomenys, kad yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas J. V. į J. V. priklausantį turtą ne tik į tą, kurį jis būtų paveldėjęs kaip sutuoktinis, bet ir į tą, kurį būtų paveldėjęs V. V. jeigu nebūtų padovanojęs paveldėjimo teisių tėvui po motinos mirties.

Ieškovė neformuluoja reikalavimo dalį paveldėjimo teisės liudijimo pripažinti negaliojančiu ir teismas nesant pareikšto tokio reikalavimo nesprendžia ir negali spręsti, kadangi byla yra dispozityvi ir nagrinėjama rungimosi principu bei neturi viešo intereso požymių (CPK 5 str., 135 str. 143 str.).

Teismas pasisako dėl paveldėjimo teisės liudijimo tiek, kad pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėjimas tai ir mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas į[ėdiniams (CK 5. 1 str. 1 d.). Palikimas pereina įpėdiniams tokios būklės kokios jis buvo palikėjo mirties momentu ir palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Asmuo laikomas priėmusiu palikimą kai jis paduoda pareiškimą notarui (CK 5.50 str. 2 d.). V. V. tokį pareiškimą yra padavęs ir priėmęs palikimą po motinos mirties į jam priklausančią dalį. Priėmęs palikimą asmuo įgyja turtinę teisę į palikimą kaip visumą.

Paveldėjimo teisės liudijimas tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmęs palikimą įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu kaip nuosavybės teisės objektu.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ar jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda (įgyjama) palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai , tai yra nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-173-916/2021, 36 p.).

V. V. palikimą po motinos J. V. mirties priėmė (duomenys neskelbtini) paduodamas pareiškimą notarei (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), šis pareiškimas nenaikinamas ir nekeičiamas šiuo teismo sprendimu, tai reiškia jog pripažinus negaliojančia V. V. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį J. V. po J. V. mirties, lieka galioti 2021-02-22 V. V. pareiškimas dėl palikimo priėmimo po motinos mirties ir jam atsiranda nuo palikimo priėmimu nuo palikimo atsiradimo momento nuosavybės teisė į jam priklausančią J. V. turto dalį kaip pirmos eilės įpėdiniui – sūnui pagal įstatymą ir į šią turto dalį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarčių civilinėse bylose Nr. e2SP-9073-374/2018 ir e2SP-8879-985/2018 pagrindu dėl 5593,79 EUR ir 7272,97 EUR išieškojimo kreditorės (ieškovės šioje byloje) UAB „Legal Balance“ naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2659-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 275 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį (DOK 23582,2023-05-29) tenkinti dalinai.

Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo V. V. 2022 m. vasario 22 d. sudarytą sandorį - paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po J. V. mirties perleidimą (padovanojimą) atsakovui J. V., tai yra pripažinti negaliojančia Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalį, kuria V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (dovanotojas) padovanojo ir neatlygintinai perleido asmeninės nuosavybės teise J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (apdovanotasis) paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, atsiradusias mirus (duomenys neskelbtini) dovanotojo motinai J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 22 dienos.

Leisti nukreipti ieškovės UAB „Legal Balance“ juridinio asmens kodas 302528679, naudai išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus išduotus pagrindu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarčių civilinėse bylose Nr. e2SP-9073-374/2018 dėl 5593,79 EUR išieškojimo ir Nr. e2SP-8879-985/2018 dėl 7272,97 EUR išieškojimo į V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiradusį po motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, kurį jis priėmė paduodamas 2021 m. vasario 22 d. pareiškimą notarui, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Netenkinti reikalavimo patikslinto ieškinio įpareigoti atsakovą J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti perleistą atsakovo V. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtą.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ juridinio asmens kodas 302528679, 88 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 48,37 EUR bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti trečiajam asmeniui notarei L. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.