- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2YT-11418-1230/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01230-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., T. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. V., T. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo motinos V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)).
Pareiškime nurodė, kad jo motina V. J. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei V. J.“ atkurtos nuosavybės teisės į 1000/4000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., ir 4000/16000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v. Testamentų registro duomenys rodo, kad pareiškėjo motina testamento nebuvo sudariusi, į notarą su pareiškimu dėl palikimo, atsiradusio po V. J. mirties, priėmimo nesikreipė jokie asmenys, notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, Testamentų registre palikimo priėmimo faktų nėra registruota. Be to, joks paveldėtinas V. J. turtas neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn.
Pareiškėjas paaiškina, kad po mamos mirties patyrė didelį stresą ir išgyvenimus, nes su motina buvo itin artimi, motinos mirtis pareiškėją stipriai sukrėtė, pablogėjo jo sveikata, pareiškėjas buvo pasimetęs ir sutrikęs, nepakankamai gerai suvokė įstatymus ir palikimo priėmimo terminus, klydo dėl paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo ir niekas jam nepaaiškino, kad terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo yra tik trys mėnesiai. Pareiškėjas pažymėjo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, o jo elgesys negali būti laikomas piktnaudžiavimu. Sužinojęs apie tai, kad yra praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti, nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir pradėjo ruoštis kreipimuisi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taigi, pareiškėjo elgesys, siekiant paveldėti mamos paliktą turtą, parodo, kad jis atidžiai ir sąžiningai siekė įgyvendinti savo įgytas teises, tačiau praleido terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties.
2024 m. lapkričio 12 d. pareiškėjo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, akcentuodamas tai, kad mirus motinai pareiškėjas patyrė labai didelį emocinį sukrėtimą, stresą ir išgyvenimus, dėl pablogėjo jo sveikata, jis buvo pasimetęs ir sutrikęs. Dėl pirmiau aptartos savo būsenos nepakankamai gerai suvokė ir klydo dėl paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimuose neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po jo motinos mirties, priimti. Suinteresuoti asmenys V. V. ir T. V. pozicijos dėl pareiškėjo pareiškimo per nustatytą terminą neišreiškė. Dėl to pagrįsta manyti, kad jos neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas. Jeigu jos su pareiškimu nesutiktų, neabejotinai tokią poziciją būtų raštu išreiškusios teismui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neprieštarauja rašytiniam bylos nagrinėjimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių, pareiškime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad iki šiol žemės sklypai yra privati nuosavybė ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso mirusiai V. J. ir kitiems bendraturčiams. Pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. J. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jos palikimo, pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys V. V., T. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai joms įteikti asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra V. J. sūnus. Pareiškėjo motinai nuosavybės teise Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklausė 1000/4000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., ir 4000/16000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v. V. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė. Taigi, pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos mirties, priimti.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Iš pareiškėjo nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad terminas praleistas dėl pareiškėjo emocinės būsenos po motinos mirties ir teisinių žinių stokos. Pareiškėjas nežinojo, kad palikimą turi priimti per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, todėl per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, sužinojęs įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą ir tai, kad šį terminą praleido, nedelsdamas kreipėsi į advokatą, taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų dėl kreipimosi į teismą. Svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad pareiškėjas neturi teisinių žinių. Pareiškėjas, nors ir pavėluotai, tačiau aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal 2024 m. liepos 18 d. Testamento registro duomenis palikėjos V. J. palikimo priėmimo (atsisakymo priimti) faktų nėra įregistruota. Taigi, byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę palikėjos palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Suinteresuoti asmenys V. V. ir T. V. (palikėjos dukros ir pareiškėjo seserys) prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių (emocinės būsenos, teisinių žinių stokos) negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmęs palikimo pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys galėjo lemti, kad jis laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Be to, terminą atnaujinus, kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti, nes palikimo kiti įpėdiniai nepriėmė, palikimas taip pat nėra perėjęs valstybei. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui I. J. (I. J.), praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo motinos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad pareiškėjui per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.