Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 40 parų areštas. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. S. prašo: 1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-08-08 nuosprendį ir nutraukti bylą BK 37 straipsnio pagrindu; 2) netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-08-08 nuosprendį ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę; 3) netenkinus antrojo prašymo, pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-08-08 nuosprendį ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti 40 parų arešto bausmės vykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui; 4) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo

Dėl viešųjų darbų bausmės

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Iš nuteistojo N. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės vienas pagrindinių keliamų klausimų yra bausmės individualizavimas, prašant skirti švelnesnę, t. y. kitos rūšies bausmę (viešuosius darbus) arba atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, atitinkamai menkinant BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytos veikos pavojingumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo

5. Skundžiamu nuosprendžiu N. S. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tačiau šią veiką prašo pripažinti mažareikšme, ir dėl šios veikos bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

6. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-186-689/2020).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. S., 2025 m. gegužės 8 d. iki 22 val. 20 min., V. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, vidinėje striukės kišenėje laikė polietileninį maišelį su narkotine medžiaga - metamfetaminu, kurios kiekis - 0,106 g. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pas N. S. rasta medžiaga yra narkotinė - metamfetaminas, kurio masė yra 0,106 g. (t. 1., b. l. 20-24). Nuteistasis N. S. kaltę dėl šios veikos pripažino pilnai. Be jo kaltės pripažinimo, ji pagrįsta byloje ištirtais įrodymais: tarnybiniu pranešimu, asmens apžiūros ir daiktų paėmimo protokolais, specialisto išvada. Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jo N. S. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tai yra neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti yra įrodyta.

8. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos objektas yra visuomenės sveikata, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką, nusikaltimo dalykas yra narkotinės medžiagos, kurios yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas nedidelis rastos psichotropinės medžiagos kiekis, tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos tik skiriant asmeniui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, ką pirmosios instancijos teismas šioje byloje ir padarė, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį tokioje situacijose leistų formuotis nebaudžiamumo už pavojingą veiką nuostatoms ir prieštarautų šalies baudžiamajai politikai narkotinių medžiagų srityje, kas visgi yra įstatymų leidėjo, o ne teismo prerogatyva. Svarbu paminėti ir tai, kad N. S. teisiamas už analogišką veiką jau ne pirmą kartą (Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-11-13 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį), šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos keliems mėnesiams po anksčiau paskirtos bausmės atlikimo (2025-03-14 paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) kalėjimo, atlikęs 40 parų arešto bausmę paskirtą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-11-13 baudžiamuoju įsakymu), todėl akivaizdu, kad tai nebuvo vienetinis atvejis jo gyvenime. Šios paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik, kad nemažina aptariamo baudžiamo nusižengimo pavojingumo, tačiau rodo ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

9. Aukščiau minėtos išvados nepaneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde minimame nuosprendyje kito teismo padarytos išvados ar priimtas procesinis sprendimas. Teisėjų kolegijos nuomone apeliaciniame skunde minimame Vilniaus apygardos teismo 2019-01-09 nuosprendyje priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-654/2019 yra įvertinta tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė pirmą kartą, yra jauno amžiaus, mokosi. Taip pat sprendė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis iš dalies padarė dėl jaunatviško maksimalizmo, noro pačiam išsispręsti savo problemas, įstatymų nežinojimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nuteistojo veiksmai nėra vienkartiniai, t. y. jis anksčiau buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Esant skirtingoms šioje byloje ir apelianto minimoje byloje nustatytoms aplinkybėms, minėtas Vilniaus apygardos teismo 2019-01-09 nuosprendis negali būti laikomas precedentu šioje byloje priimamam apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui.

Dėl bausmės

10. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas alternatyvus reikalavimas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir jam (N. S.) skirti švelnesnę, t. y. viešųjų darbų bausmę. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais skundo argumentais.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

12. Nagrinėjamu atveju N. S. yra pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Taigi nors BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta viešųjų darbų bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybių visetą dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo, tai jog N. S. prisipažino padaręs šią veiką, tai nustatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau jis teistas tris kartus, paskutinį kartą už analogišką veiką - 2024-11-13, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs, nedirbantis, nemato pagrindo N. S. skirti viešųjų darbų bausmę. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog švelniausios sankcijoje numatytos viešųjų darbų bausmės taikymas šiuo atveju neįgyvendintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties.

13. Vis dėlto, teisėjų kolegija negali sutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus tik arešto bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepaisant to, jog vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausmė buvo sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 40 parų areštas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas skirdamas N. S. arešto bausmę, neįvertino aplinkybės, jog BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto. Ši nuostata yra imperatyvi, taigi šiuo atveju N. S. 60 parų arešto bausmės nustatymas apskritai yra neteisingas. Vis tik, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nepritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti N. S. paskyrus tik arešto bausmę.

14. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, į tai, kad N. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ir tai pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, nedirbantis, taip pat įvertinusi tai, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-11-13 baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir nuteistas arešto bausme, šiuo atveju, kaip minėta, jis pripažintas kaltu už baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) padarymą, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti N. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus su realiu laisvės ribojimu nesusijusią bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks N. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaip minėta, nors nuteistasis apeliaciniame skunde yra išreiškęs sutikimą dirbti viešuosius darbus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirti švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, nagrinėjamu atveju pagrindo nėra. Atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistajam skiriama su realiu laisvės ribojimu nesusijusi bausmė, dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su bausmės vykdymo atidėjimu, nepasisakoma.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę N. S. neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir nenurodė pakankamų jos rūšies parinkimo motyvų. Todėl nuteistojo N. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį.

N. S., pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. S. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.