Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), teistas 6 (šešis) kartus, iš kurių paskutinius 2 (du) kartus: 2018-10-29 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2021-10-18 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant 4 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 5 mėn. neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. N. 2022-05-03, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė šešis smūgius R. Š. į veido ir galvos sritis, o nukentėjusiajam išbėgus į lauką jį pagriebė už rūbų ir parvertė ant žemės, o tuomet pastarajam gulint ant žemės delnu sudavė du kartus į kairįjį skruostą ir taip nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. N. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad tą vakarą, pats R. jį išprovokavo paimdamas jo brendžio taurę ir jį išpildamas į kriauklę. Abu susistumdė tarpduryje. Susistumdymas buvo neprognozuotas, kaltinamajam būnant afekto būsenoje. Negali pasakyti ar susistumdymo metu R. smūgiavo, tačiau bandė jį išgrūsti lauk. R. pagalvojo, jog jis nori nuvilioti jo merginą J. R. galėjo stuktelėti į staktą. Susistumdė ir lauke, nes norėjo R. išstumti iš savo kiemo. Kai R. gyveno pas jį, pastoviai išgerdavo, dėl ko tapdavo neprognozuojamas, nesukalbamas. Pats asmeniškai nemėgsta žmonių, kurie išgėrinėja, yra ramus žmogus. R. jis sudavė tik vieną smūgį. Nežymių panašių į smūgius užsimojimų gal buvo ir daugiau. Tokie smūgiai galėjo asocijuotis ir su pastūmimu, čia jau kaip kam atrodo. R. jam nesudavė. Po konflikto jis bandė R. skambinti. Šiuo metu jis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, iš socialinės savivaldybės gauna pašalpą, už kurią atidirba, pasitaiko pavienių darbų.

3. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. apklaustas 2022-05-05 parodė, kad jeigu smūgius ir sudavė R. Š., tai juos sudavė netyčia kai prasprūdo ranka. R. Š. yra jo sugyventinės brolis. Jis ateina kartais pas jį padėti prie ūkio darbų. Prieš tą įvykį R. Š. buvo pas jį atėjęs pabūti, prašėsi, kad leistų pagyventi kelias dienas. 2022-05-03 pas jį namuose buvo ir R. Š. draugė J. Z. Tą pačią dieną R. Š. buvo išvykęs pas dantų gydytoją, jam ištraukė dantį ir šis vėl grįžo pas jį. Tada jis, J. Z. ir R. Š. pradėjo darbuotis pas jį ūkyje. Dirbo įvairius darbus. Jis su J. Z. remontavo automobilį, o R. Š. irgi kieme tvarkėsi. R. Š. jau buvo prieš tai gėręs, todėl dar išgėręs visai apgirto, buvo sunkiai sukalbamas ir sunkiai kontroliuojamas. Apie 13.00 val. jis nuėjo į savo namus pavalgyti. Netrukus atėjo į virtuvę ir J. Z. Ji atėjusi parodė, kad šaldytuve stiklinėje yra brendis ir jam pasiūlė išgerti to brendžio. Brendis buvo J. Z. ir R. Š. iš po nakties girtavimo. Jis truputį to brendžio paragavo. Po to J. Z. įsipylė stiklinę parvežto alaus. Tada į virtuvę įėjo R. Š., kuris paėmė tą stiklinę su brendžiu ir jį išpylė į kriauklę. R. Š. kaltino jį ir J. Z. paslėpus brendį, o be to jis dar pyko ant R. Š., kad šis pasakė neduosiąs jam alaus. Jis liepė R. Š. viską baigti ir pasišalinti iš virtuvės. R. Š. niekur nėjo ir visaip jį provokavo, sakydamas „daužyk mane“. Po to R. Š. puolė link jo. Jis rankomis nuo savęs pastarąjį atstūmė, liepė ramintis. Tikėtina, kad bandydamas atstumti kažkuriuo metu galėjo R. Š. ir suduoti. Galėjo R. Š. pataikyti į galvos sritį. Tačiau jeigu ir pataikė, tai netyčia. Vėliau po apsistumdymų kažkaip atsidūrė kieme. Po to jis nuėjo į virtuvę valgyti, o R. Š. lygtais išsikvietė medikus. Po to pas jį atvažiavo policijos pareigūnai. Papildomos apklausos metu V. N. parodė, kad namo viduje, virtuvėje, kai stūmė iš jos R. Š. galėjo pastarajam ir suduoti. Buvo ten toks šurmulys, kad negali pasakyti kur galėjo suduoti ir kiek. Dėl to konflikto lauke savo kaltės nepripažįsta (t. 1, b. l. 121-124, 155-157).

4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. Š. parodė, kad praėjusį įvykį šiek tiek atsimena. Pamena, jog į kriauklę išpylė „šnapsą“, kuris priklausė jam, o V. jį užsipuolė. Tą dieną buvo pas odontologą, jam ištraukė dantį. Brendis buvo skirtas tam, kad galėtų jo užsipilti ant danties. Brendį nuo V. paėmė dėl to, nes jis turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) darbuotis. Nepamena kiek tiksliai gavo smūgių nuo V., gal buvo daugiau nei du ar trys smūgiai, o gal buvo ir dešimt. Smūgius į veido sritį davė iš rankos ir iš kojos. Kadangi iš jo buvo atimtas telefonas, jis nubėgo pas kaimyną Ž. ir paskambino policijai. Jis buvo išvežtas į ligoninę, jį apžiūrėjo, gydymo atsisakė. Jokių liekamųjų reiškinių neliko. V. iki šiol jo neatsiprašė. Civilinio ieškinio neteikė. J. Z. matė, kaip virtuvėje į kriauklę buvo išpiltas brendis. V. pažįsta nuo 9 metų, jis yra neprognozuojamas, šizofrenikas, nors šiaip geras žmogus. Po konflikto pas V. negyvena. Tačiau V. pats po kelių dienų jam paskambino ir klausė ar neateis pagelbėti, jis pats asmeniškai atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Moralinę žalą atlygino, pretenzijų neturi.

5. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Š. apklaustas 2022-05-03 parodė, kad 2022-04-26 jis atvyko apsigyventi pas V. N. Pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini) 2022-05-03, ryte, jis vyko į (duomenys neskelbtini) išsitraukti danties. Namuose taip pat buvo ir jo draugė J. Z. Grįžęs į V. N. namus ėjo į kiemą darbuotis, kur ardė V. N. automobilius. Apie 13 val. parėjęs į namus pastebėjo, kad J. Z. su V. N. virtuvėje ant stalo pasistatė jam priklausantį butelį brendžio, kurį buvo atidarę ir brendžio įsipylę į stiklinę. Ar pastarieji gėrė jis nematė. Tai jį supykdė, nes alkoholį pasiėmė be jo leidimo. Jam J. Z. dar pasiūlė atsigerti ir padavė stiklinę su alkoholiu. Dėl to, kad buvo piktas, jis paėmė stiklinę ir alkoholį išpylė į kriauklę. Tada V. N. įsiaudrino ir priėjęs prie jo pradėjo jį mušti. V. N. jam kumščiu sudavė šešis kartus į veido sritį, kas jam sukėlė fizinė skausmą (t. 1, b. l. 2). Papildomos apklauso metu nukentėjusysis R. Š. parodė, kad V. N. savo namo virtuvėje įvykusio konflikto metu kumščiu sudavė jam 6 kartus į veido sritį. Smūgiai kliuvo į galvos, skruosto sritis. Iš karto po suduotų V. N. smūgių išbėgo į kiemą ir iš savo telefono paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu „112“ pranešė apie įvykį. Iš namo į lauką išbėgęs V. N. puolė prie jo ir bandė atimti iš jo telefoną. V. N. jį pagriebė už rūbų ir parvertęs ant žemės sudavė jam delnu du kartus į kairįjį skruostą. Tada iš danties, to kuris buvo ištrauktas, pradėjo bėgti kraujas. Iš to skausmo jis paleido iš rankų savo telefoną ir jį paėmė V. N. Kaip tik tuo metu į jo telefoną paskambino, galimai iš bendrojo pagalbos centro, tačiau tada jau jo telefonu atsiliepė V. N., kuris pasakė kad pagalba nereikalinga. Tada jis nuėjo pas kaimyną ir paprašė duoti telefoną, kad galėtų paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą. Tada iš J. Ž. telefono vėl paskambino numeriu „112“ ir pranešė apie įvykį. Dėl šio įvykio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių tačiau po apžiūros buvo išleistas namo. Dalyvauti akistatoje su V. N. nesutinka, nes nenori daugiau jo sutikti ir su juo bendrauti. Iki pat šiol V. N. neatsiprašė, padarytos fizinės, moralinės žalos neatlygino, tačiau jis civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 46-49, 53-55).

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Z. parodė, kad R. yra jos sugyventinis, tą dieną buvo išgėręs, pas V. tvarkė automobilį, užėjęs į namo vidų pamatė, kad V. paėmė taurę alkoholinio gėrimo, pamatęs R. supyko, iš V. paėmė taurę ir išpylė į kriauklę. V. įsižeidė, pastūmė R., po to išėjo į lauką, R. nubėgo pas kaimyną Ž. ir iškvietė policijos pareigūnus. Po to jį nuvežė į ligoninę, R. apžiūrėjo, o policijos pareigūnai atvažiavo surašyti parodymus. Kas vyko lauke ji nematė.

7. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Z. apklausta parodė, kad 2022-05-02 jos draugas R. Š. ją parsivežė į namus. Ji gyveno pas V. N., adresu (duomenys neskelbtini). Namuose liko nakvoti. R. Š. 2022-05-03, ryte, išvyko į (duomenys neskelbtini) išsitraukti danties. Grįžęs iš gydymo įstaigos R. Š. nuėjo darbuotis pas V. N. į kiemą. Ji visą laiką buvo namuose. Jos sveikata „buvo sunki, buvo pagiringa“. Ji manė, kad galės „pataisyti sveikatą“ išgerdama alkoholio ir prisiminė, kad R. Š. šaldytuve turi pasidėjęs brendžio stiklinę. Ji paėmė stiklinę su alkoholiu ir norėjo jį išgerti. Namuose taip pat dar buvo ir V. N. Paėmus stiklinę į namus įėjo R. Š., kuris supyko, kad be jo sutikimo paėmė alkoholį ir jį norėjo išgerti. Kad R. Š. nepyktų ji stiklinę su alkoholiu pasiūlė ir jam. Alkoholio gal kokį gurkšnį buvo išgėręs ir V. N., tačiau pastarasis daugiau negėrė. Kai R. Š. pasiūlė išgerti, šis supykęs paėmė stiklinę ir išpylė alkoholį į kriauklę, kas labai suerzino V. N. Dėl to V. N. priėjo prie R. Š. ir jį pradėjo mušti. Kai V. N. sudavė kelis smūgius R. Š. į veido sritį, ji ir R. Š. išėjo į lauką, kur išsikvietė pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba R. Š. išvežė į priėmimo skyrių. Ji patį įvykį matė, tačiau į tai nekreipė dėmesio (t. 1, b. l. 67-70).

8. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. R. J. parodė, kad V. ir R. susigrūmė tarpusavyje, dėl ko susigrūmė, nežino. V. yra jo kaimynas. Santykiai yra geri. R. gyvena pas V., jie iš esmės nekonfliktuoja. Nematė, jog grumtynių metu būtų suduoti smūgiai, jie buvo tiesiog sukibę.

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. R. J. apklaustas parodė, kad 2022 m. gegužės pradžios, tikslios datos neatsimena, nuėjo pas kaimynystėje gyvenantį V. N. Jam atėjus į V. N. kiemą iš gyvenamojo namo išėjo R. Š., o jam iš paskos išėjo ir jo savininkas V. N. Gyvenamojo namo kieme V. N. sudavė R. Š. du smūgius į veidą. R. Š. po suduotų smūgių iš kišenės išsiėmė telefoną ir ketino kažkam skambinti. V. N. atėmė iš R. Š. telefoną ir neleido jam skambinti. Tuomet R. Š. iš V. N. sodybos išėjo ir nuėjo pas kaimynystėje gyvenantį J. Ž. Po kurio laiko į V. N. sodybą atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Jis tuo metu buvo išėjęs į namus. Jam V. N. sodyboje buvusi R. Š. draugė, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, papasakojo, kad konfliktas tarp V. N. ir R. Š. kilo begeriant alkoholinius gėrimus. V. N. supyko, kuomet R. Š. į kriauklę išpylė alkoholinį gėrimą (t. 1, b. l. 90-91).

10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Ž. apklaustas parodė, kad 2022 m. gegužės pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 13.00 val., pas jį į namus atėjo pažįstamas R. Š. Pastarasis ėmė guostis, kad jį ką tik sumušė V. N., kuris gyvena kaimynystėje. R. Š. pasakojo, kad V. N. jam sudavė į galvą ir veidą. Jokių aiškių sumušimo žymių ant R. Š. veido nematė. Jis prašė duoti telefoną, kad galėtų išsikviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. R. Š. sakė, kad po sumušimo jo turėtą telefoną atėmė V. N. Jis davė atėjusiajam savo telefoną. R. Š. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie savo sumušimą. Nerukus į V. N. namus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Jis tarp R. Š. ir V. N. įvykusio konflikto nematė (t. 1, b. l. 87-88).

11. 2022-05-03 Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalis (t. 1, b. l. 4). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal R. Š. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2022-05-03, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su V. N. metu, pastarasis sudavė jam 6 smūgius į veido sritį. Tokie V. N. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

12. 2022-05-03 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 2) ir jo priede - fotolentelėje (t. 1, b. l. 17-22) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), medinis vienos aukšto namas.

13. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis R. Š. patvirtina, jog jį sumušė V. N. (t., 1, b. l. 82-85, CD diskas (voke)).

14. 2022-05-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Š. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas padarytas paveikiant dešinės akies apatinio voko sritį. Jėga galėjo veikti tiek iš priekio, tiek iš dešinės pusės. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. kumščiu ir pan. Dėl sužalojimo R. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 42-43).

15. 2022-09-14 akistatos tarp liudytojo P. J. ir įtariamojo V. N. metu kiekvienas patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu (t. 1, b. l. 144-147, 148-151).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

17. Kaltinamasis V. N. tiek duodamas parodymus teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2022-05-03 (apie 13 val.) savo gyvenamojo namo virtuvėje, sukonfliktavo su nukentėjusiuoju R. Š., paaiškino, kad konflikto priežastimi buvo alkoholio vartojimas (ir jo išpylimas į kriauklę) bei galimas R. Š. pavydas. V. N. pripažino ir tai, kad aptariamo konflikto metu stumdėsi su R. Š. (tiek viduje, tiek lauke), tačiau, kaltinamojo tvirtinimu, vykusio susistumdymo / grumtynių metu jis kryptingai nukentėjusiajam nesmūgiavo, R. Š. galėjo ir tiesiog stuktelėti į staktą, nors nežymių panašių į smūgius kaltinamojo užsimojimų buvo. Nežiūrint į tai V. N. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai.

19. Taigi, aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais, kurie vienas kitą atitinka ir papildo, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. N. 2022-05-03, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė šešis smūgius R. Š. į veido ir galvos sritis, o nukentėjusiajam išbėgus į lauką jį pagriebė už rūbų ir parvertė ant žemės, o tuomet pastarajam gulint ant žemės delnu sudavė du kartus į kairįjį skruostą ir taip nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinime inkriminuoti V. N. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

20. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

21. Skirdamas bausmę V. N., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir gyvybei). Šios bylos atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Ir nors teisiamojo posėdžio metu V. N. atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas), o pagal formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms, suteiktą pagalbą ir pan.). V. N. savo kaltę pripažino ir gailestį išreiškė tik iš dalies, aiškindamas, kad jo veiksmus apsprendė paties nukentėjusiojo elgesys ir ne visi jo suduoti smūgiai galėjo sukelti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas pasekmes, kadangi dalis jam inkriminuotų smūgių fizinių pasekmių nesukėlė ir pan. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad V. N. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. V. N. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas įvertina taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis– šešis kartus teismas, pastaruosius du kartas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, teistumas nėra išnykęs, keturis kartus baustas administracine tvarka, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau kaip matyti kaltinamasis atitinkamais laikotarpiais nuolat palaikė darbo teisinius santykius įvairiose bendrovėse, jam buvo išduotas verslo liudijimas (t. 2, b. l. 1-52).

22. Pagal teismų praktiką, laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė galėtų būtų skiriama tik išskirtiniais atvejais (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-17 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-255/2019).

23. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai V. N. galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam skirtina prokuroro pasiūlyta griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant kiek mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis.

24. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis).

25. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-29 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-380/2020 ir jo 32 punktą).

26. Ir nors nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį, vis tik mano, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus šios bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, V. N. pripažintas kaltu dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo, yra registruotas užimtumo tarnyboje, nukentėjusysis, nepaisant to, kad V. N. jau ne pirmą kartą smurtavo jo atžvilgiu, savo noru lieka gyventi kaltinamojo namuose ir po konflikto kartu su kaltinamuoju dirbo, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, kadangi šis jau atlygino jam padaryta moralinę skriaudą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas mano, jog yra pagrindas V. N. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, skiriant jam papildomą pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte bei taikyti BK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio

27. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Tokia teise šioje baudžiamojoje byloje pasinaudojo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kuri pareiškė 107,94 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo R. Š. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. 1, b. l. 100-102). Nukentėjusiųjų gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad VšĮ Šilutės ligoninė nukentėjusiajam suteikė gydymo paslaugų už 107,94 Eur, kurias sudaro: skubios medicinos pagalbos paslauga (36,47 Eur) ir kompiuterinė tomografija (71,47 Eur) (t. 1. b. l. 102). V. N. žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarė nusikalstama veika, todėl ją privalo atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai), todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš V. N. priteistinas 107,94 Eur padarytos žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, V. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. N. 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio paskirti V. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. N. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. N. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. N. 107,94 Eur (vieną šimtą septynis eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.