- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-274-255/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30352-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- G. N.
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-255/2019
Teisėja D. Dyburienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30352-2019-9
2019 m. spalio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2019 m. liepos 18 d., apie 10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu du kartus trenkė į veidą sugyventinei J. Z., po to keliu jai tris kartus trenkė į galvą, taip nukentėjusiajai J. Z. sukėlė fizinį skausmą,
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtą bausmę arba paskirti maksimalų namų areštą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju. Turi galimybę grįžti į tą patį darbą. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, kad ateityje tokie veiksmai nepasikartos. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus maksimalų namų areštą.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo G. N. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį nepakeistą. Prokuroras nurodo, kad G. N. yra teistas keturis kartus, paskutinius tris kartus – per neilgą laikotarpį už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paskutinį kartą buvo teistas 2019 m. liepos 10 d., veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar neįsiteisėjus nuosprendžiui, teistumas neišnykęs. Nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Prokuroro manymu, ankstesni nuteisimai ir švelnesnės bausmės G. N. nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nuolat smurtauja, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai G. N. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, artimą (bet mažesnę) numatytam sankcijos vidurkiui, taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes G. N. pakartotinai daro smurtinius nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus, o anksčiau taikytomis bausmėmis bausmės tikslai pasiekti nebuvo. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nepagrįstai prašo jam paskirti maksimalų namų areštą. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse namų arešto bausmė nenumatyta, todėl spręsti dėl tokios bausmės paskyrimo nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
4.1. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
4.2. Nuteistasis nesutinka su nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prašo sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę arba paskirti maksimalią namų arešto bausmę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad tenkinti apeliaciniame skunde pareikštus prašymus nėra pagrindo.
4.3. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytas kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymima, kad skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti parinkta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo teisė. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
4.4. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteistajam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė. Teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, jas nuosprendyje aptarė, nurodė byloje esančiais duomenimis pagrįstus laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
4.5. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį privalo paskirti įstatyme numatytą bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nuteistasis prašo jam paskirti namų arešto bausmę, tačiau įstatymas nenumato tokios bausmės rūšies kaip namų areštas, todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija dėl įstatyme nenumatytos bausmės rūšies nepasisako.
4.6. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pagal teismų praktiką, teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam G. N. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė. Nuteistasis G. N. yra recidyvistas, anksčiau teistas už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai padarymą ir už tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. Laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą jis atliko 2015 m. rugsėjo 23 d., o Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu vėl buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šią bausmę atliko 2018 m. rugsėjo 25 d., o 2018 m. spalio 4 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu vėl buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Tik atlikęs bausmę Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu jis vėl buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams atidedant bausmės vykdymą, o nusikaltimą, dėl kurio pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2019 m. liepos 18 d., t. y. praėjus savaitei po nuosprendžio priėmimo. Tokiu savo elgesiu G. N. demonstruoja piktybinį polinkį daryti priešingus teisei smurtinius veiksmus, aiškų nenorą laikytis įstatymų bei gyventi dorai ir sąžiningai. Todėl pirmosios instancijos teismas, už naują nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realios laisvės atėmimo bausmės rūšį, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.
4.7. Paskirdamas G. N. už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, teismas tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo. Teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes sukėlė norą smurtauti, sutrukdė įvertinti smurtinio elgesio pasekmes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
4.7. Nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimo ar kitų procesinių pažeidimų, sutrukdžiusių teismui tinkamai individualizuoti bausmę, keisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. N. apeliacinį skundą atmesti.