Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Seišelių Respublikoje registruotos bendrovės East China Automobile Association Ltd apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Seišelių Respublikoje registruotos bendrovės East China Automobile Association Ltd ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ECAA Europe“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2020 m. sausio 28 d. ECAA Europe UAB bankroto byla buvo inicijuota septynis kartus. Visais atvejais teismų sprendimais prašymai iškelti bankroto bylą buvo atmesti, vadovaujantis ir pasitikint ECAA Europe UAB pateikiamais finansiniais duomenimis, jog neva bendrovė turi milijono eurų vertės turtą ir neva neturi skolinių įsipareigojimų ieškovei. Būtent tokius pareiškimus nuolat teikė UAB „Vaivorykštė“ ir J. D. Akivaizdu, jog bendrovės bankroto bylos iškėlimas buvo pavėluotas ir tai lėmė būtent atsakovų UAB „Vaivorykštė“ ir J. D. veiksmai. Buvo sąmoningai tyčia sudaromos įvairios kliūtys iškelti bankroto bylą ir tik tuomet, kai žala pasiekė 1,5 milijono eurų sumą, ECAA Europe UAB vadovas J. D. pateikė prašymą iškelti bendrovei nemokumo bylą.

4. Žalą lėmė UAB „Vaivorykštė“ ir J. D. apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir bankroto bylos neinicijavimas laiku, kuris yra bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais (ir likvidavimo) priežastis. Už žalos atsiradimą atsakingi ir teismai, kurie neiškėlė ECAA Europe UAB bankroto bylos, vadovavosi pateiktais finansiniais dokumentais ir nesiėmė veiksmų nustatyti bendrovės tikrąją finansinę būklę, nors privalėjo būti aktyvūs. Todėl, atmetus prašymą priteisti žalą iš atsakovų J. D. ir UAB „Vaivorykštė“, turi būti laikoma, jog žala bendrovei padaryta dėl teismo kaltės, pavėluotai iškėlus bankroto bylą. Be to, ieškovė nesusiaurina atsakovės atsakomybės vien dėl teismų neveikimo ar netinkamo veikimo, nes neatmestina ir tokia situacija, kad šiuo atveju nebuvo tinkamas ir teisinis reglamentavimas, už kurį taip pat atsakinga atsakovė.

5. Jau 2013 metais ECAA Europe UAB įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, o 2015 metais pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl bankroto byla privalėjo būti iškelta ne vėliau kaip 2015 metais. Būtent Šiaulių apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. B2-1224-357/2013, Nr. B2-641-267/2014, Nr. eB2-631-124/2015 (Nr. eB2-836-372/2015) ir Nr. eB2-718-357/2019 buvo padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo bei taikymo klaidų, nes teismai nesiėmė veiksmų, kad ECAA Europe UAB atsakingi asmenys teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų bendrovės turtą, dėl to ECAA Europe UAB laiku nebuvo iškelta bankroto byla.

6. Žalą sudaro visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma – 1 565 964,38 Eur.

7. Ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovė 2023 m. kovo 27 d. raštu kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama nurodyti, ar numatoma patenkinti jos finansinį reikalavimą, o nemokumo administratorė 2023 m. balandžio 12 d. raštu pranešė, kad padengti finansinių reikalavimų nebus galimybės. Šio pranešimo data yra trejų metų ieškinio senaties termino pradžia, nes šią dieną ieškovė sužinojo, kad jos teisė pažeista bei tapo žinomas patirtų nuostolių dydis, kuris lygus finansinio reikalavimo sumai. Nėra pagrindo ieškinio senaties termino skaičiuoti nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties priėmimo dienos, kadangi ieškovė tuo metu negalėjo žinoti, ar iš tiesų jos teisė pažeista. Nors ieškovė kvestionavo ECAA Europe UAB balanse nurodytų duomenų teisingumą, tačiau tai, kad iš tiesų bendrovės turto vertė buvo nurodoma klaidingai, paaiškėjo tik bankroto proceso metu realizuojant bendrovės turtą, t. y. paaiškėjo, jog bendrovės balanse nurodytas beveik milijono eurų vertės turtas yra vertas vos 29 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

25. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-567-267/2020 (vėlesnis bylos Nr. eB2-47-883/2023) ECAA Europe UAB iškėlė bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 23 d.

30.2. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Acemark Enterprises Limited pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ECAA Europe UAB, 2014 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-641-267/2014 atsisakė iškelti bankroto bylą ECAA Europe UAB, kadangi nebuvo nustatytas bendrovės nemokumas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės ECAA Europe UAB ir trečiojo asmens UAB „Vaivorykštė“ bei trečiojo asmens East China Automobile Association Ltd atskiruosius skundus, 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-925/2014 pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, paliko nepakeistą.

30.3. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos East China Automobile Association Ltd pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ECAA Europe UAB, 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-631-124/2015 atsisakė iškelti bankroto bylą ECAA Europe UAB. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs East China Automobile Association Ltd ir ECAA Europe UAB atskiruosius skundus, 2015 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1996-943/2015 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus; pripažinęs atsakovę ECAA Europe UAB mokia įmone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatinėjo ir neanalizavo įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei šių įsipareigojimų santykio su turimo turto verte. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai įvertinti atsakovės finansinę būklę ir netinkamai nustatyti įmonės turto ir jos pradelstų įsipareigojimų santykį.

30.4. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos East China Automobile Association Ltd pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ECAA Europe UAB, 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-836-372/2015 atsisakė iškelti bankroto bylą, kadangi teismui ištyrus byloje esančius įrodymus, nebuvo nustatytas bendrovės nemokumas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos East China Automobile Association Ltd atskirąjį skundą, 2015 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1858-330/2015 pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įtraukto turto vertės santykis net nėra artimas nemokumo situacijai, be to, nenustatyta, jog įmonė būtų nutraukusi veiklą, nemokėtų darbuotojams darbo užmokesčio. Įvertino, kad nagrinėjamu atveju siekiama ne pagrindinių ĮBĮ įtvirtintų tikslų, o sprendžiami bendrovės akcininkų nesutarimai, tai procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažino abi ginčo šalys.

30.5. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės East China Automobile Association Ltd pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB, 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-516-440/2019 iškėlė bendrovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės ECAA Europe UAB atskirąjį skundą, 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1005-798/2019 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą išspręndė iš esmės – pareiškėjos East China Automobile Association Ltd pareiškimą dėl ECAA Europe UAB bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB kreipėsi jos akcininkė East China Automobile Association Ltd, o aktualus teisinis reglamentavimas nesuteikia juridinio asmens akcininkams teisės kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

30.6. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos East China Automobile Association Ltd pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-718-357/2019 atsisakė iškelti bankroto bylą. Teismas nurodė, kad įmonės finansinė padėtis nėra labai gera, tačiau vertinant, jog įmonė dengia įsiskolinimus, tęsia veiklą, įsiskolinimų darbuotojams neturi, nėra pagrindo daryti išvados, kad įmonė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės East China Automobile Association Ltd, atsakovės ECAA Europe UAB ir trečiųjų asmenų UAB „Vaivorykštė“, A. V. ir J. D. atskiruosius skundus, 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-318-241/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės

31. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovė reikalavimą valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad teismai – Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, nebūdami aktyvūs ir nesiėmę veiksmų nustatyti tikrąją ECAA Europe UAB finansinę padėtį, o vadovavęsi vien tik į bylą jas parengusių asmenų pateiktais tikrovės neatitinkančiais finansiniais dokumentais, nepagrįstai laiku neiškėlė ECAA Europe UAB bankroto bylos, dėl to buvo padaryta žala – bendrovės turtas nuvertėjo ir nėra galimybės patenkinti jos kreditorių (įskaitant ieškovės) finansinių reikalavimų.

32. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį, pareikštą valstybei dėl žalos atlyginimo, atmetė, nenustatęs, kad teismai, spręsdami ECAA Europe UAB bankroto bylos iškėlimo klausimą, būtų veikę neteisėtai – padarę šiurkščių ir akivaizdžių teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, dėl kurių klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl toliau nurodomų motyvų.

33. Valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.272 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Todėl asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o jų neįrodžius, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, jog teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį vien siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

35. Taigi teismo procesinis sprendimas, kuris nėra pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka, gali būti pagrindas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį pareikšti, tačiau šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata negali būti naudojamasi kaip priemone dar kartą pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kvestionuojant konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata (teismo išspręsta byla) reikšmę, šalių ginčas yra galutinai išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis), teismo sprendimas įgyja įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis) ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos civiliniame procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-910/2022, 19 punktas).

36. Ieškovė šioje byloje, siekdama ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimo, turėjo įrodyti, kad teismai, sprendę ECAA Europe UAB bankroto bylos iškėlimo klausimą, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovė turėjo nurodyti teismų (teisėjų) padarytas klaidas, kurios reikštų, jog teismo procesinis sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas sąmoningai ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių teismų klaidų padarymo apeliantė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais neįrodė.

37. Visų pirma teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir šios bylos nagrinėjimo ribas peržengiančius ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nebuvo įvertinti ieškovės pateikti įrodymai (dėl ECAA Europe UAB finansinės būklės 2013–2020 metų laikotarpiu), nepasisakyta dėl galimo ECAA Europe UAB nemokumo momento (teismui nesutinkant, kad bendrovė buvo nemoki dar 2015 metais), taip pat nevertintos faktinės aplinkybės dėl bendrovės nemokumo po 2015 metų.

38. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Teisminio nagrinėjimo dalykas būtent ir nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį valstybei dėl žalos atlyginimo, jį grįsdama galimai neteisėtais teismų (teisėjų) veiksmais, sprendžiant ECAA Europe UAB bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl, įvertinus ieškovės pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, aktualų teisinį reglamentavimą dėl valstybės civilinės deliktinės atsakomybės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir vertinti faktines aplinkybes bei įrodymus, šalių dėstomus argumentus tik pagal apibrėžtas ginčo ribas, t. y. tik tuo aspektu, ar ECAA Europe UAB bankroto bylą nagrinėję teismai, vertindami duomenis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pagrindų buvimo, padarė šiurkščių ir akivaizdžių teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, lemiančių valstybės pareigą atlyginti žalą.

40. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas ECAA Europe UAB nemokumo klausimas, todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas ne tik neturėjo, tačiau, paisydamas įsiteisėjusių teismo sprendimų bylose, kuriose buvo nuspręsta dėl bankroto bylos ECAA Europe UAB iškėlimo, res judicata galios, ir negalėjo iš naujo tirti ir vertinti aplinkybių bei pateiktų įrodymų, susijusių su bendrovės (ne)mokumu 2013–2020 metais. Ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė šiuo atveju siekia tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, pakartotinio įvertinimo, tačiau, kaip jau minėta, CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti naudojamasi kaip priemone dar kartą pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kvestionuojant konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas. Remiantis anksčiau aptarta teismų praktika tokio pobūdžio bylose, ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, kildinamas iš įsiteisėjusių ir nepanaikintų (nepakeistų) teismo procesinių sprendimų, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti.

41. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su tuo, kaip teismai, spręsdami ECAA Europe UAB bankroto bylos iškėlimo klausimą, įvertino vienus ar kitus įrodymus (pavyzdžiui, ieškovės teigimu, kitaip turėjo būti vertinama balansuose nurodoma atsargų vertė, skola ieškovei, kt.) ir padarė priešingas išvadas nei to norėjo ieškovė, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismai atliko neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovės ieškinys, tiek apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiami tik pačios ieškovės subjektyviais vertinimais dėl įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais ECAA Europe UAB atsisakyta iškelti bankroto bylą, neteisėtumo (CPK 185 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliaciniame skunde šiuo aspektu dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir dėl jų, kaip nepatenkančių į šio ginčas ribas, plačiau šioje nutartyje nepasisakoma.

42. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismų procesinių sprendimų (šios nutarties 30.1–30.6 punktai), kurių pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo, turiniu, konstatuoja, kad teismai, spręsdami ECAA Europe UAB bankroto bylos iškėlimo klausimą, išsamiai ir visapusiškai motyvavo savo išvadas nekelti ECAA Europe UAB bankroto bylos, visuose teismų procesiniuose sprendimuose yra nurodytos teismų nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismų išvados (atlikta išsami jų analizė), taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, aktuali teismų praktika bei teisiniai argumentai, kuriais teismai vadovavosi, darydami išvadą, kad ECAA Europe UAB neatitinka nemokios įmonės būklės, todėl nėra pagrindo jai iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).

43. Nustatyta, kad teismai, spręsdami, ar yra pagrindas iškelti ECAA Europe UAB bankroto bylą, kiekvienu atveju rėmėsi į bylą pateiktais aktualių metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitomis), kitais įrodymais (pavyzdžiui, ilgalaikio turto ir turimų prekių sąrašais), juos analizavo, lygino tarpusavyje, įvertino bendrovės turimą turtą, jo vertę, įsipareigojimų kreditoriams mastą, taip pat bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį (teismai motyvuotai nurodė ir tai, kodėl tam tikros bendrovės skolos klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu negalėjo būti laikomos pradelstais įsiskolinimais) ir nusprendė kad ECAA Europe UAB neatitinka nemokios įmonės būklės pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, t. y. bendrovės pradelsti įsipareigojimai nesudarė daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismai nenustatė nė vienos ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sąlygos, kuriai esant ECAA Europe UAB turėtų būti iškelta bankroto byla.

44. Nors ieškovė ir teigia, kad teismai be pagrindo vadovavosi ECAA Europe UAB finansinės atskaitomybės dokumentais, pateiktais jas parengusių asmenų, kadangi šie neatitiko tikrosios bendrovės finansinės padėties, galimai buvo suklastoti, visgi teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė duomenų, kad tuo metu bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendę teismai turėjo realų pagrindą netikėti jiems pateiktais įrodymais, juose užfiksuotų duomenų teisingumu (CPK 178, 185 straipsniai). Net jeigu ir būtų vadovaujamasi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad ECAA Europe UAB turto vertė buvo kitokia negu nurodyta finansinės atskaitomybės dokumentuose, tai, ieškovės teigimu, paaiškėjo 2021 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo metu (nors šios aplinkybės ieškovė plačiau nemotyvuoja ir niekaip nepagrindžia), tokia aplinkybė savaime neįrodo, kad teismai būtent 2013–2020 metais, nagrinėdami ECAA Europe UAB bankroto bylos iškėlimo klausimą, turėjo objektyvų pagrindą daryti priešingas išvadas dėl bendrovės mokumo. Teismams tuo metu pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai atitiko jiems keliamus formos ir turinio reikalavimus, buvo pasirašyti juos parengusių asmenų, kurie, į ką pagrįstai procesiniuose sprendimuose atkreipė dėmesį ir teismai, atsako už pateiktų finansinių dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Pastebėtina, jog ieškovės šioje byloje pateikto ieškinio turinys patvirtina, kad ir pati ieškovė dėl galimai apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir padarytos žalos atsakingais iš esmės laikė UAB „Vaivorykštė“ ir J. D. (ieškinio dalį dėl reikalavimų šiems asmenims atsisakyta priimti pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, o ieškovės atskiroje byloje šiems atsakovams pareikšti reikalavimai palikti nenagrinėtais Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-440-368/2023, ieškovei nesumokėjus užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti). Valstybės civilinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje pati ieškovė plačiau neanalizavo ir iš esmės neatskleidė jos civilinės atsakomybės sąlygų turinio.

45. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės teiginiu, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teismo teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Visgi atkreipiamas dėmesys į tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, jog byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti. Teismo aktyvus vaidmuo nereiškia, kad teismas turi perimti šalių įrodinėjimo pareigą ir įrodinėti ginčo dalyką sudarančias aplinkybes ar juolab, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, imtis kvestionuoti kiekvieno į bylą pateikto, formalius sąsajumo ir leistinumo reikalavimus atitinkančio dokumento įrodomąją galią ir juo nesivadovauti vien tik todėl, kad kita šalis nesutinka su jame užfiksuotais duomenimis, kitaip juos vertina. Toks teismo aktyvaus vaidmens išplėtimas ne tik nebūtų suderinamas su šalims įstatymo numatyta įrodinėjimo pareiga, tačiau neatitiktų ir protingumo principo, sudarytų sąlygas šalims piktnaudžiauti bylos procesu.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, nagrinėdami klausimą dėl to, ar yra pagrindas ECAA Europe UAB iškelti bankroto bylą, buvo aktyvūs tiek, kiek tokio pobūdžio bylose yra būtina, tuo pačiu nepaneigdami ir pačioms šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos. Teismai, minėtose bylose netenkindami pareiškėjų prašymų dėl papildomų įrodymų (visų ECAA Europe UAB buhalterinių dokumentų) išreikalavimo, aiškiai nurodė ir pagrindė tokio procesinio sprendimo motyvus, remdamiesi tiek tuo, kad toks prašymas yra perteklinis, neekonomiškas, esant kitiems byloje tas pačias aplinkybes pagrindžiantiems įrodymams, tiek ir tuo, kad pats prašymas dėl papildomų duomenų išreikalavimo apskritai buvo susijęs ne su nagrinėjamu klausimu dėl ECAA Europe UAB bankroto bylos iškėlimo, o su kitais tarp šalių vykstančiais ginčais dėl tarpusavio įsipareigojimų dydžio ir pagrįstumo.

47. Be to, nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ECAA Europe UAB bankroto bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1996-943/2015, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis ir perduotas bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodymą teismui pakartotinai tiriant atsakovės mokumą, imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, jog atsakovė pateiktų išsamius įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis, jog būtų pateikti visi įrodymai, numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, o prireikus – kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų įmonės turtą (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau šiuos ieškovės teiginius paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai.

48. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, Šiaulių apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas ECAA Europe UAB bankroto bylą, įpareigojo atsakovę teismui pateikti aktualius papildomus įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę įvertinti realią bendrovės finansinę padėtį: 1) kreditorių ir skolininkų sąrašus, sudarytus 2015 m. liepos 27 d. duomenimis, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai; 2) ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki 2015 m. liepos 27 d. finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; 3) detalų sąrašą viso atsakovo ECAA Europe UAB, 2015 m. liepos 27 d. turimo turto (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-836-372/2015). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties turinys atskleidžia, kad teismas, spręsdamas dėl ECAA Europe UAB finansinės padėties, itin išsamiai įvertino ne tik byloje esančius finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau ir kitus rašytinius įrodymus, atsakovės pateiktus vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį (pavyzdžiui, ilgalaikio turto ir turimų prekių sąrašus), juos tarpusavyje lygino ir darė motyvuotą išvadą, kad ECAA Europe UAB nėra nemoki, todėl jai nėra pagrindo kelti bankroto bylą. Tapačios motyvuotos išvados teismų padarytos ir vėlesniuose teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose ECAA Europe UAB taip pat atsisakyta iškelti bankroto bylą.

49. Kaip jau minėta, tam, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo būtų patenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovės neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovės kaltė. Nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių teismų (teisėjų) klaidų, kurios reikštų, jog teismų procesiniai sprendimai, priimti sprendžiant ECAA Europe UAB bankroto bylos iškėlimo klausimą, yra akivaizdžiai neteisėti, savavališki, priimti ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką, t. y. nenustatyta neteisėtų veiksmų, kuriems esant galėtų būti sprendžiama dėl valstybės deliktinės atsakomybės taikymo.

50. Apeliantė be bendro pobūdžio deklaratyvių samprotavimų dėl teismų (teisėjų) neva padarytų klaidų (neteisėtų veiksmų) realių teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė ir neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad neįrodžius teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės valstybei taikymas CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu negalimas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, svarbu yra ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo procesinių sprendimų, kuriais ECAA Europe UAB atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, Lietuvos apeliaciniam teismui juos palikus nepakeistus, vadinasi skirtingų teismų teisėjai analogiškas faktines aplinkybes vertino vienodai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilines bylas (sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą), tinkamai vadovavosi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės taikymo būtinų sąlygų – neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį kilti (CK 6.246 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškovei neįrodžius neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės valstybei taikymas CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu negalimas. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako, nes tai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo šalys nepareiškė, todėl toks klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.