Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-14 · Civilinė byla Nr. e2S-885-264/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
e2S-885-264/2020
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00204-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
M. G. P.
Kategorijos
Civiline? byla Nr. e2S-885-264/2020
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00204-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2288-630/2020 pagal ieškovės V. F. patikslintą ieškinį atsakovei M. G. P. dėl įrangos išėmimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiuoju asmeniu byloje esant G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. F. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės M. G. P. ieškovės parduotų daiktų ekvivalentą eurais. Ieškovė nurodė, kad atsakovė M. G. P., pardavusi ieškovės daiktus ir jos namo įrangą be ieškovės žinios ir sutikimo, iš G. B. gavo 550 000 Lt, todėl atsakovė privalo tai ieškovei atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2020 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai išdėstyti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti ieškinio sumą (įkainoti reikalavimus), apmokėti reiškiamus reikalavimus žyminiu mokesčiu arba pateikti duomenis, kad ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje byloje, tinkamai nurodyti proceso dalyvius, taip pat pašalinti ir kitus trūkumus, nurodytus 2020 m. kovo 19 d. nutartyje (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

3. Teisme 2020 m. balandžio 1 d. buvo gautas ieškovės V. F. patikslintas ieškinys atsakovei M. G. P. dėl įrangos išėmimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiuoju asmeniu byloje esant G. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės V. F. patikslintą ieškinį atsakovei G. M. P. dėl įrangos išėmimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiuoju asmeniu byloje esant G. B., laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

5. Teismas sprendė, jog ieškovė ištaisė ne visus 2020 m. kovo 19 d. nutartyje išvardintus ieškinio trūkumus, t. y. ieškovė nenurodė savo asmens kodo ar gimimo datos bei gyvenamosios vietos adreso, ieškinio sumos, kuri turi būti išreikšta eurais, o ne litais, neaiškiai suformulavo reikalavimus, taip pat neišreiškė nuomonės dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Nurodė, jog ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones visai ieškovei priklausančiai įrangai, esančiai trečiojo asmens žemėje, tačiau nenurodė taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, nepagrindė jų taikymo būtinumo ir nesumokėjo žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 5 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės patikslintu ieškiniu, nustatė, kad ieškovė reiškia vindikacinį ieškinį – dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma apskaičiuotina pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Kadangi ieškovė V. F. reiškia turtinį reikalavimą, ieškinio suma apskaičiuotina pagal išreikalautino turto rinkos vertę (šiuo metu galiojančia valiuta – eurais), o žyminis mokestis apskaičiuotinas ir mokėtinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nes serga, negauna jokių pajamų ir yra išlaikoma artimųjų. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė metinę pajamų deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., kurioje nurodė, kad pajamų negavo, taip pat deklaravo neturinti nekilnojamojo turto, tačiau ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir dviejų aukštų garažą Lietuvoje, kuriame, atgavus išreikalautiną turtą, bus įrengta jos šeimos gyvenamoji patalpa. Daugiau duomenų, apie turimą turtą ir pajamas, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės turtinę padėtį ir galimybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ieškovė nepateikė. Ieškovė prie ieškinio pridėjo 2018 m. kovo 23 d. šeimos gydytojo pranešimą, kad ieškovė turi sveikatos sutrikimą, dėl kurio ji negali dalyvauti teismo procese, tačiau duomenų, kad dėl sveikatos būklės ji negali dirbti ir gauti pajamų bei duomenų apie sveikatos būklę ieškinio pateikimo teismui metu, nepateikė.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovė neapskaičiavo tikslios ieškinio sumos, tačiau iš patikslintame ieškinyje nurodytos išreikalautino turto vertės matyti, jog tokio dydžio civilinis ginčas pagal teismingumą nagrinėtinas apygardos teisme (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo aukštesnės instancijos teismo nagrinėti bylą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai teigia, jog ieškovė ištaisė ne visus 2020 m. kovo 19 d. nutartyje išvardintus ieškinio trūkumus, t. y. ieškovė nenurodė savo asmens kodo ar gimimo datos bei gyvenamosios vietos adreso, nes minėti duomenys nurodyti EPP sistemoje ir dėl asmens duomenų apsaugos ieškovė nenurodė jų ieškinyje.

1.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nenurodė taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, nes ieškovė nežino kokias laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti, juk teismo pareiga yra pačiam tai nuspręsti.

1.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir nesumokėjo žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 5 dalis), nes ieškovė neturi jokių pajamų sumokėti žyminiam mokesčiui, be to nurodė, kad prašo žyminį mokestį atidėti.

1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio suma apskaičiuotina pagal išreikalautino turto rinkos vertę (šiuo metu galiojančia valiuta – eurais), o žyminis mokestis apskaičiuotinas ir mokėtinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes ieškovė V. F. reiškia neturtinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

13. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 str. 2 d. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Civilinio proceso kodekso 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešinu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

14. Iš teismui pateikto pradinio ieškinio matyti, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės M. G. P. ieškovės parduotų daiktų ekvivalentą eurais. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai išdėstyti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti ieškinio sumą (įkainoti reikalavimus), apmokėti reiškiamus reikalavimus žyminiu mokesčiu arba pateikti duomenis, kad ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje byloje, tinkamai nurodyti proceso dalyvius, taip pat pašalinti ir kitus trūkumus, nurodytus 2020 m. kovo 19 d. nutartyje (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

15. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo: 1) įpareigoti atsakovę M. G. P. išimti ir sugrąžinti ieškovei jos visa minėtą įrangą iš trečiam asmeniui G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 60%, bendras plotas 467,37 kv. m per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje; 2) priteisti ieškovės, naudai iš atsakovės M. G. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones visai ieškovei priklausančiai įrangai trečiojo asmens žemėje ir name iki bylinėjimosi pabaigos; 4) įpareigoti antstolį R. S. iš naujo aprašyti ir įvertinti visą V. F. kilnojamąjį turtą, įskaitant minimą įrangą; 5) išduoti teismo įsakymą, kad R. S. parašytų V. F. kur dabar jis esą saugo jos visus kilnojamuosius daiktus ir automobilį C.; 6) išduoti teismo įsakymą, kad trečias asmuo nedelsiant sugrąžintų ieškovės atstovui jos šeimos narių dokumentus, kompiuterius ir telefonus ir raktus paliktus jam nuosavybės teise priklausančiame name. Prie patikslinto ieškinio pridėjo: 1) 2014 m. rugpjūčio 12 d. antstolės R. P. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą vykdomojoje byloje Nr. 0183/14/00254; 2) V. F. ( T.-P. ) vardu išrašytas sąskaitas faktūras už visą minėtą įrangą; 3) Barclays Banko pavedimo kopiją į M. P. sąskaitą Berlyne; 4) UAB „Link Aviation“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras iš UAB „Senukai“; 5) ieškovės sveikatos sutrikimų pažymėjimą; 6) teismo ekspertizės pažymą apie jos patirtą nuo R. S. sumušimą; 7) R. S. pasiųstą ieškovės atstovo reikalavimą įkainoti jos turtą.

16. Skundžiama 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi teismas konstatavo, kad ieškovė ištaisė ne visus 2020 m. kovo 19 d. nutartyje išvardintus ieškinio trūkumus, kad nenurodė taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, nepagrindė jų taikymo būtinumo ir nesumokėjo žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 5 dalis), kurio mokėjimą prašė atidėti, tačiau nepateikė duomenų apie turimą turtą ir pajamas, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės turtinę padėtį ir galimybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

17. Nesutikdama su skundžiama nutartimi ieškovė pateikė atskirąjį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei skundžiama nutartimi padarė pirmosios instancijos teismas.

18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, kad apeliantė ištaisė visus 2020 m. kovo 19 d. nutartyje išvardintus ieškinio trūkumus, kaip nepagrįstus, kadangi iš ieškovės patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovė jame nėra nurodžiusi savo asmens kodo ar gimimo datos bei gyvenamosios vietos adreso (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad jos duomenys nurodyti EPP sistemoje ir dėl asmens duomenų apsaugos nenurodė jų ieškinyje, tačiau teismas išaiškina, kad CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, kokie dalyvaujančių byloje asmenų duomenys turi būti nurodyti jų teikiamuose procesiniuose dokumentuose, todėl tai, jog ieškovės duomenys yra nurodyti EPP sistemoje, nereiškia, kad ji gali teikti teismui procesinius dokumentus neatitinkančius CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų. Pažymėtina, jog visi ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti asmenys yra proceso dalyviai ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje, todėl tik visi šie asmenys turi teisę susipažinti su civilinės bylos medžiaga, taip pat ir su ieškiniu, kuriame turi būti nurodytas ieškovės asmens kodas ar gimimo data bei gyvenamosios vietos adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

19. Ieškovė atskirajame skunde tvirtina, kad nenurodė ieškinio sumos, kuri turi būti išreikšta eurais, o ne litais, nes ji reiškia ne turtinį, o nuosavybės teisių atstatymo ieškinį – reikalauja atgauti jai nuosavybės teise priklausančią įrangą iš G. B. žemės ir namo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė reiškia ieškinį dėl turto išreikalavimo (vindikacinį ieškinį), o CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė patikslintame ieškinyje turėjo nurodyti ieškinio sumą, kuri turi būti išreikštas eurais, o ne litais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patikslintame ieškinyje apeliantė turėjo nurodyti tikslią ieškinio sumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis).

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).

21. Atsižvelgus į šios nutarties 19 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir ieškovės patikslinto ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, nepagrindė jų taikymo būtinumo ir nesumokėjo žyminio mokesčio. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad nežino kokias laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti, kad teismo pareiga yra tai nuspręsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tik nurodymas, jog yra prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nėra pagrindas jų taikymui. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, kad netaikius laikinų apsaugos priemonių bus padaryta reali turtinė žala, ir kad vienintelis būdas tokios žalos išvengti yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

22. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 5 dalis), nes ieškovė neturi jokių pajamų sumokėti žyminiam mokesčiui, be to ieškovė nurodė, kad prašo žyminį mokesti atidėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi CPK 5 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šios procesinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena iš tokių sąlygų – įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

23. Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Šias aplinkybes (savo sunkią turtinę padėtį ir numatomą jos pagerėjimą) nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovai.

24. Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti, atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų / vykdytinų prievolių santykį. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą (ar turėtą) kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti taip pat valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą / turėtą to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018).

25. Nagrinėjamu atveju kaip teisingai skundžiama nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas ieškovė kartu su ieškiniu pateikė metinę pajamų deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., kurioje nurodė, kad pajamų negavo, taip pat deklaravo neturinti nekilnojamojo turto, tačiau ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemė sklypą ir dviejų aukštų garažą Lietuvoje, kuriame, atgavus išreikalautiną turtą, bus įrengta jos šeimos gyvenamoji patalpa. Taip pat prie ieškinio pridėjo 2018 m. kovo 23 d. šeimos gydytojo pranešimą, kad ieškovei nustatytas sveikatos sutrikimas, dėl kurio ji negali dalyvauti teismo procese. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad minėti ieškovės pateikti duomenys nepakankami nustatyti ir įvertinti ieškovės tikrąją turtinę padėtį, t. y. ieškovė nepateikė teismui aktualių ieškovės turtinės padėties sunkumą pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustatė, jog ieškovė su patikslintu ieškiniu taip pat būtų pateikusi įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog yra galimybė, kad ieškovės turtinė padėtis per ilgesnį laikotarpį pagerės, ir ji galės sumokėti žyminį mokestį, todėl šios nutarties 21 punkte minėti ieškovės argumentai laikytini nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

26. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovei ne vienoje byloje, ir ne kartą, įvairiais aspektais buvo išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl ieškovei ieškinio turiniui keliami reikalavimai turi būti žinomi (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-761-603/2018; Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-163-390/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-357-945/2020 ir kt.).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė