Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-31967-475/2019 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei advokatei D. J., tretiesiems asmenims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, G. B., antstoliui R. S. ir Jungtinių Tautų Organizacijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

13. Pažymėtina, kad nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė, tai nereiškia, jog asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, jog priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

14. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, kt.).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti nusprendęs, kad ieškinio turinys yra padrikas, jame yra įžeidžiančio pobūdžio išsireiškimų, jame nėra suformuluotas ir įkainotas joks konkretus reikalavimas atsakovei, neaiškus ieškovės reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad civilinis procesas pagal tokio turinio ieškinį negali būti pradėtas.

16. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateiktu ieškiniu prašoma grąžinti iš G. B. neteisėto valdymo ieškovės nepilnametės dukters būstą ir įpareigoti G. B. atlyginti ieškovės daiktų panaudą po 1 000 Eur į mėnesį, tačiau reikšdama konkrečius G. B. nukreiptus reikalavimus, ieškovė šio asmens atsakovu nenurodė. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad šie reikalavimai yra turtiniai, todėl ieškovė, vykdydama imperatyvų CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, privalėjo nurodyti ieškinio sumą, t. y. įkainoti ieškinį. Pažymėtina, kad ieškinio sumos nurodymas nėra tik formalus ieškinio turiniui keliamas reikalavimas. Nuo ieškinio sumos priklauso bylos rūšinis teismingumas, nes bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų (išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo) nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Iš ieškinio turinio taip pat nėra aiškus ir tokių reikalavimų faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas neleidžia nustatyti ginčo ribų.

17. Įvertinus ieškinio turinį taip pat spręstina, kad atsakove nurodytai advokatei D. J. ieškiniu iš esmės nėra reiškiami jokie reikalavimai, kurie galėtų būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Kaip galima manyti iš ieškinio ir atskirojo skundo turinio, pagrindinis kreipimosi į teismą tikslas yra patraukti atsakovę baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, kuriuos ieškovė vertina kaip sukčiavimą. Tačiau CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu. Pareiškėjos prašymas patraukti atsakovę baudžiamojon atsakomybėn yra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas patraukti atsakovę baudžiamojon atsakomybėn yra nenagrinėtinas teisme CPK normų nustatyta tvarka, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Ieškovei išaiškintina, kad, manydama, jog kitų asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, ji gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

18. Pateiktu ieškiniu ieškovė taip pat prašo patraukti atsakovę advokatę D. J. drausminėn atsakomybėn ir pašalinti ją iš advokatų gretų. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 52 straipsnyje, kurio 1–3 dalyse nustatyta, kad advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla, sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras, advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Atsižvelgus į nurodytą reglamentavimą konstatuotina, kad įstatymų leidėjas kompetenciją spręsti advokatų drausminės atsakomybės klausimus suteikė ne teismui, o prieš tai nurodytiems subjektams – Lietuvos advokatūrai, teisingumo ministrui ir Advokatų garbės teismui, todėl ieškinyje keliamas reikalavimas patraukti atsakovę advokatę D. J. drausminėn atsakomybėn yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės reikalavimai pateikti įrodymus, kad G. B. atsakovei raštu atsakė, jog jis saugo ieškovei priklausančius daiktus ir yra pasiruošęs juos grąžinti ieškovei, ar pateikti ieškovės iškeldinimo video medžiagą, gali būti vertinami tik kaip procesinio pobūdžio prašymai dėl įrodymų išreikalavimo (CPK 199 straipsnis). Šių reikalavimų patenkinimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, dėl ko tokie reikalavimai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

20. Pateiktu ieškiniu ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę nuvažiuoti pas G. B. ir susodinti jam savo medžius, pakloti savo trinkeles ir sudėti savo vartus, duris bei raudonmedžio laiptus, o ieškovės daiktus paimti iš G. B. ir sugrąžinti jai natūra. Tačiau toks reikalavimas yra sunkiai suprantamas ir nekonkretus, t. y. neaišku, nei kokius konkrečiai medžius, trinkeles, vartus, duris ir laiptus atsakovė turėtų sudėti (pasodinti), nei kurioje konkrečioje vietoje tai turėtų būti padaryta. Taip pat iš ieškinyje dėstomų aplinkybių nėra aiškus ir tokio reikalavimo pagrindas, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu ir kokias ieškovės teises ar įstatymo saugomus interesus atsakovė, ieškovės manymu, pažeidė, ir kodėl ieškovės teises prašoma ginti būtent tokiu būdu. Šiuo atveju reikalavimas grindžiamas iš esmės tik deklaratyviais ir emocijomis paremtais pasisakymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinyje nėra suformuluotas joks konkretus reikalavimas atsakovei, neaiškus reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos, dėl ko teismo procesas pagal tokio turinio ieškinį negali būti pradėtas.

21. Apeliacinio teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pagrįstai buvo konstatuoti ir kiti ieškinio trūkumai, nes ieškinyje nėra nurodyta ieškovės gyvenamoji vieta, kaip to reikalaujama CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, prie ieškinio nepateikti dokumentai ir įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad už ieškinį nebuvo sumokėtas ir įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

22. Iš ieškinio turinio taip pat matyti, kad ieškinyje ieškovė atsakovę įvardina kaip „kuoktelėjusią“, „atvirą sukčiavimą facilituojančią“, „V. F. turto prievartavimo bendrininkę“ bei siūlo (prašo) atsakovei „pasitikrinti pas psichiatrą“. Trečiasis asmuo G. B. ieškinyje kelis kartus įvardijamas „vagimi“. Taigi ieškinyje yra vartojamos akivaizdžiai nepagarbios ir nekorektiškos formuluotės, įžeidžiančios kitus proceso dalyvius. Nurodytais teiginiais ir proceso dalyvius apibūdinančiais epitetais ieškovė siekia ne išdėstyti savo kritinį požiūrį į nurodytus asmenis, bet sąmoningai juos įžeisti ir sumenkinti.

23. Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, jog ieškovei nuolat kreipiantis į teismą su įvairiais ieškiniais ir teikiant kitus procesinius dokumentus, tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais ne kartą buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, tai, kad procesiniuose dokumentuose turi būti vengiama ginčo šalis ar teismą įžeidžiančių formuluočių, nepagarbių kreipinių ar apibūdinimų, taip pat jai ne kartą buvo išaiškinti tokio elgesio padariniai, tai yra, jog asmeniui piktnaudžiaujant subjektine teise, teismas pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį gali atsisakyti ją ginti (žr., pvz., Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. e2-29019-848/2019, 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį byloje Nr. e2-32194-1087/2019, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį byloje Nr. e2S-1969-638/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį byloje Nr. e2S-1953-657/2017, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį byloje Nr. e2S-2123-924/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį byloje Nr. e2S-761-603/2018, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. e2-7682-835/2019, Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. e2-39379-854/2019, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. e2-40164-1099/2019, 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje Nr. e2-40164-1099/2019 ir kt.), todėl ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovei yra neabejotinai žinomi, tačiau sąmoningai nevykdomi. Ši aplinkybė leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, teikdama teismui tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja kreipimosi į teismą teise. Apeliacinio teismo vertinimu, nustačius ieškovės piktnaudžiavimą subjektine teise į teisminę gynybą, taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą savo elgesio nekeičiančiai ieškovei nėra tikslinga, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo atsisakymas priimti ieškinį ieškovei nekliudo vėl kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.