Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

2023-05-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-51-308/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-25
Bylos Nr.
II-51-308/2023
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00015-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas (pirm.)
Pareiškėjas
R. J.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-51-308/2023
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00015-2023-6Procesinio sprendimo kategorija:16.9.8.1 ; 21.10.4 (S)
ROIK:23197723655ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 25 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Ritai Tamulienei ,Jolantai Ivančikienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. J. ir jo atstovui adv.V. R.

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija), atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2023 m kovo 14 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1312-2023 (ROIK:231977723655) pakeitimo.

Teismas:

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2023 m. vasario 12 d. 14 val.30 min. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 55-ANR_P-1280-2023 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. J. 2023 m. vasario 12 d. apie 14.19 val. vairuodamas automobilį VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Varėnos r., magistralinio kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 52,27 km, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 (Sankryža su šalutiniu keliu).

Šalies argumentai

Pateiktu skundu Pareiškėjas nurodo, kad važiuodamas keliu Vilnius – Varėna - Gardinas, važiavo paskui automobilių koloną. Kelias toje vietoje buvo lygus, matomumas geras, kelio žymėjimas buvo punktyrinis, kas reiškia, kad lenkti yra galima. Kadangi transporto priemonių kolona važiavo lėčiau nei leistinas greitis, pareiškėjas turėjo tikslą minėtas transporto priemones aplenkti. Prieš ketindamas lenkti įsitikino, kad tai daryti yra saugu, t.y. kad nesudarys jokios grėsmės priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir kad lenkimas bus saugus. Toje vietoje kelias buvo gana lygus ir matomumas pakankamai geras. Toje vietoje, kur pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą, jokių ženklų draudžiančių lenkti nebuvo, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs ,kad lenkti yra saugu, pradėjo lenkimą, tačiau toje vietoje, kur buvo pradėtas ir baigtas lenkimas buvo įspėjamasis kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, dėl ko už minėto ženklo, jo galiojimo zonoje lenkimas yra draudžiamas, dėl ko pareiškėjas ir padarė minėtą pažeidimą. Tačiau pažeidimas buvo padarytas ne sąmoningai ir tyčia, bet dėl neatsargumo. Pareiškėjas pilnai pripažįsta savo padarytą pažeidimą, tačiau sprendžiant dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo yra būtina įvertinti tai, kad pažeidimas padarytas ne sąmoningai tyčia, t. y. ne turint tikslą pažeisti, o dėl neatsargumo. Pareiškėjas neturėjo jokio tikslo pažeisti nustatytą tvarką ir pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Vertinant pareiškėjo padarytą pažeidimą taip pat turi būti įvertinta ir atsižvelgta į tai, kad pats pažeidimas niekam jokios žalos nesukėlė, t. y. pareiškėjo vairavimas nebuvo pavojingas ir/ar chuliganiškas. Pažeidimas padarytas dienos metu, matomumas buvo pakankamai geras, pareiškėjas įsitikino, kad lenkti yra saugu ir niekam jokios grėsmės nesukėlė. Pareiškėjas supranta, kad tai nepašalina jo padaryto teisės pažeidimo ir supranta, kad kiekvienoje situacijoje turi elgtis atidžiai ir atsakingai, tačiau mano, kad administracinio poveikio priemonės taikymas šioje konkrečioje situacijoje yra per griežta priemonė ir neatitinka taikomų tikslų. Pareiškėjas mano, kad tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, pilnai pakanka piniginės baudos, kaip administracinės nuobaudos paskyrimo. Vertinant paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumą atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas šeimoje augina nepilnametį vaiką, dukrą J. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir kuria pareiškėjas turi rūpintis. Dukra lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, į kurią dukrą reikia nuvežti ir parvežti, nes ji pati dėl savo mažo amžiaus dar savarankiškai to padaryti negali. Dukra papildomai yra lavinama ir vedama į papildomus užsiėmimus, t.y. dukra papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus, kurie vyksta kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, į kuriuos dukrą taip pat reikia nuvežti ir jiems pasibaigus parsivežti. Dukra taip pat lanko papildomą baleto užsiėmimą, kuris vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais. Į minėtus užsiėmimus dukra taip pat yra nuvežama ir parvežama. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjas, kaip dukros tėvas, negalėtų tinkamai rūpintis dukra, ją lavinti, rūpintis jos sveikata, nuvežant į gydymo įstaigas ir pan. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) pareigose ir tiesiogiai yra atsakingas už (duomenys neskelbtini). Bendrovė užsiima (duomenys neskelbtini), tad iš esmės visa bendrovės veikla yra susijusi su transportu. Pareiškėjas yra atsakingas už jų priežiūrą, darbų koordinavimą bei visų kasdienių problemų susijusių su transporto priemonėmis sprendimą. Bendrovės transportas važinėja po visą Lietuvą, dėl ko ir pareiškėjui kiekvieną dieną tenka važinėti po įvairias Lietuvos vietoves, siekiant užtikrinti tinkamą ir sklandų bendrovės darbą, susijusį tiek su krovinio pakrovimu, tiek su krovinių iškrovimu, tiek ir su visomis kelyje iškylančiomis problemomis ir jų sprendimais, tad neturėdamas galimybės vairuoti transporto priemonės pareiškėjas negalės atlikti savo darbinių funkcijų. Pareiškėjui yra priskirta tarnybinė transporto priemonė, kurią vairuodamas ir atlieka darbines funkcijas. Pareiškėjas taip pat yra atsakingas už potencialiai pavojingus įrenginius, kurių priežiūrą privalo užtikrinti. Potencialiai pavojingi įrenginiai yra mobilūs, jie yra sumontuoti ant bendrovės turimų transporto priemonių, ir nuolat juda, dėl ko pareiškėjas tam, kad užtikrinti jų priežiūrą, taip pat privalo būti mobilus, kad galėtų nuvykti prie jų ir užtikrinti jų priežiūrą. Todėl pareiškėjas ir prašo teismo neskirti administracinio poveikio priemonės, kad galėtų atlikti savo darbines funkcijas. Darbas pareiškėjui yra svarbus ne tik kad galėtų rūpintis savo šeima ir dukra, tačiau ir tam, kad turėdamas darbą ir gaudamas pajamas galėtų tinkamai vykdyti turimus kreditorinius įsipareigojimus. Pareiškėjas turi du kreditorinius įsipareigojimus bei kiekvieną mėnesį turi pareigą mokėti bankui įmokas. Pareiškėjas turi kreditorinį įsipareigojimą bankui, kadangi yra paėmęs kreditą būstui įsigyti. Kredito grąžinimo data iki 2029-02-22. Pareiškėjas taip pat turi įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį už įsigytą transporto priemonę. Įsipareigojimo terminas iki 2025-09-15. Todėl pareiškėjui yra svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemones, kad turėti darbą, gauti pajamas ir laiku mokėti kredito ir lizingo įmokas. Pareiškėjas be kita ko dar papildomai ir (duomenys neskelbtini), tokiu būdu siekdamas gauti papildomų pajamų. Pateikia duomenis apie tai, kad jis yra registravęs kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat turi traktorininko pažymėjimą ir (duomenys neskelbtini) darbams atlikti vairuoja traktorių, tačiau atėmus teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones, pareiškėjas negalėtų vairuoti ir traktoriaus, dėl ko negalėtų (duomenys neskelbtini). Būtent jau šiuo laikotarpiu prasideda ūkio darbai, kuomet reikia tiek apdirbti žemę, tiek ir rūpintis sėja, o vėliau derliaus priežiūra ir nuėmimu. Neturint galimybės vairuoti transporto priemonių pareiškėjas ne tik kad negalėtų nuvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau negalėtų ir savo ūkyje ūkininkauti, nes negalėtų vairuoti žemės ūkio technikos. Todėl pareiškėjas prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės ir teisės vairuoti transporto priemones neatimti. Pareiškėjas taip pat turi pareigą rūpintis savo pensinio amžiau mama, kurią dažnai tenka tiek nuvežti į gydymo įstaigas, taip pat tenka aprūpinti maistu, bei teikti kitokio pobūdžio pagalbą. Pareiškėjas be kita ko rūpinasi ir savo močiute A. M., kuri turi didelių specialių poreikių, kadangi dėl savo amžiaus ir sveikatos ji pati savimi pasirūpinti negali. A. M. yra pareiškėjo mamos mama, tačiau pareiškėjo mama taip pat jau yra pensinio amžiaus ir jai pasirūpinti savo neįgalia mama yra sudėtinga, dėl ko kasdien padeda pareiškėjas. Tiek pareiškėjo mama, tiek ir jo močiutė gyvena močiutės name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tad tam kad nuvykti tiek pas mamą, tiek pas močiutę reikia vykti į kitą vietovę. Kadangi tiek pareiškėjo mama, tiek ir močiutė jau yra garbingo amžiaus ir turi įvairių sveikatos sutrikimų, pareiškėjas jas abi dažnai veža į gydymo įstaigas, dėl ko pareiškėjui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kad galėtų pasirūpinti ir savo mama, bei močiute dėl ko, prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės ir teisės vairuoti transporto priemones neatimti. Pareiškėjas mano, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Visgi tuo atveju jeigu teismas įvertinęs visas aplinkybes spręs, kad šioje konkrečioje situacijoje administracinio poveikio priemonė turi būti taikoma, tokiu atveju pareiškėjas prašo minėtą terminą sušvelninti ir paskirti iki 1 mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2023-03-14 Alytaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr.52-ANR-1312-2023 nepakeistą, bei prašė skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimu nurodė ,kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių skyriaus specialistas A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. J. už tai, kad jis 2023 m. vasario 12 d. apie 14.19 val. vairuodamas automobilį VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Varėnos r., magistralinio kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 52,27 km, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 (Sankryža su šalutiniu keliu).Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

Sustabdytas policijos pareigūnų R. J. su pažeidimu sutiko pilnai. Paaiškino, kad nepastebėjo kelio ženklo, įspėjančio apie artėjančią sankryžą su šalutiniu keliu. Už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo pasiūlyta sutikti su paskirti nuobauda: 85 eurų bauda (pusė straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos) ir administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) minimaliam 3 mėnesių terminui. Pasiūlyta įvykdyti administracinį nurodymą iki 2023 m. vasario 27 d.

Kadangi R. J. paskirtos baudos nesumokėjo, administracinio nurodymo neįvykdė, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bendra tvarka. Į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą R. J. neatvyko, papildomų paaiškinimų, prašymų nepateikė.

KET 140.1. p. nurodyta, jog draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. R. J. administracinė nuobauda paskirta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusi kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Institucijos nuomone, R. J. skirta administracinė nuobauda – 170 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. nurodo, kad jis lenkimo manevrą pradėjo atlikti leistinoje vietoje, kai vertikalusis kelio ženklinimas nedraudė įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir atlikti lenkimo manevrą, tačiau reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo gi atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Kad priekyje važiuojančių transporto priemonių kolona važiavo mažesniu negu leistinas maksimalus važiavimo greitis, nesudaro pagrindo jas aplenkti, kadangi vairuotojas turi įvertinti saugų, o ne maksimalų leistiną važiavimo greitį. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad kelių transporto priemonių lenkimas yra ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas, todėl transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, ar nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ar baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Analizuojant R. J. ir jo atstovo advokato V. R. skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už R. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių terminui. Šiuo atveju, Institucija nutarimu R. J. paskyrė minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą – tris mėnesius.

Susipažinus su skundo argumentais konstatuotina, kad išskirtinių aplinkybių R. J. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad R. J. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, institucijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors skundu teigiama, kad R. J. atliekant lenkimo manevrą priekyje buvo aiškiai matoma tiesi ir tuščia kelio atkarpa, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nesudaryta avarinė situacija, tačiau šios aplinkybės, visiškai nepateisina R. J. elgesio pažeidinėti kelių eismo taisykles. Priešingai, tai parodo tik tai, kad R. J., būdamas brandi asmenybė, turėdamas darbą, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą. Skundo argumentai, jog padarytas KET pažeidimas nėra tyčinis, jo pobūdis nėra tokio pavojingumo, kad būtų kėlęs grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei, ar turtui, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia R. J. kaltės. Priešingai, individualiai įvertinus R. J. pažeidimo mąstą ir sukeltą grėsmę, institucija šį pažeidimą vertina kaip ypatingai šiurkštų. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo minimoje sankryžoje faktas. Taigi, kilę padariniai nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis, dėl to nėra pagrindo pritarti skundo argumentams, kad sprendžiant dėl nuobaudos už šį nusižengimą, reikia atsižvelgti į tai, jog dėl asmens veiksmų nekilo padarinių. Kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už konkrečius padarinius (pvz., eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, sukėlimą) numatančius straipsnius. Nagrinėjamu atveju R. J. nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Objektyvių aplinkybių, kodėl pažeidėjas negalėjo aplenkti transporto priemonių vietoje, kur toks manevras leidžiamas, skunde nėra nurodyta. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

Skunde nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į R. J. šeimines aplinkybes, darbo pobūdį, jam yra kasdienės darbinės veiklos ir šeimos reikalų tvarkymo būtinasis įrankis, kurio praradimas neproporcingai apsunkins ne tik paties pareiškėjo, bet ir visos jo šeimos gyvenimą, taip pat gali turėti neigiamos įtakos darbinei veiklai, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti R. J. naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats nusižengimą padaręs asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Pažymėtina tai, kad R. J. teisės vairuoti atėmimas yra paskirtas tik minimaliam 3 mėnesių terminui. Nekyla abejonių dėl to, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu bei rūpinimusi kitais asmenimis. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir R. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pareiškėjo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad R. J., būdamas socialiai atsakingas asmuo, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

Mano, kad pareiškėjo R. J. ir jo atstovo advokato V. R. išdėstytuose skundo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus. Prašo skundo netenkinti ir 2023 m. kovo 14 d. priimtą nutarimą Nr. 52-ANR_N-1312-2023 administracinio nusižengimo byloje palikti galioti nepakeistą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Patraukto administracinėn atsakomybėn R. J. kaltė pagal LR ANK 420 str.1 d. yra įrodyta, bei ir pats skundo pareiškėjas pateiktu skundu neginčija pačio nusižengimo padarymo fakto, neginčija ir paskirtos baudos dydžio, tik daugiau kreipia dėmesį į nusižengimo padarymo aplinkybes ir ginčija jam paskirtą terminą atimti teisę vairuoti transporto priemones. Dėl to teismas skundą nagrinėja tik tuo aspektu ,ar yra pagrindas sušvelninti paskirtą nuobaudą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

ANK 34 str. reglamentuoja administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ANK 34 str. 5 d. numatyta teisinė galimybė paskirti mažesnę baudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies sankcijoje minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos ATPK 30¹ str. 1 d. ir ANK 34 str. 5 d. įtvirtintos teisės normos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita.

Sugretinus aukščiau cituotą teismų praktiką su ANK 34 str. 5 d. įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo, privalo atsižvelgti į (1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; (2) kaltės formą ir rūšį; (3) asmenybę; (4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; (5) vairavimo stažą; (6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; (7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; (8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

Išvardintos teisiškai reikšmingos aplinkybės (kriterijai) toliau apibūdinamos detaliau būtent esamos situacijos kontekste. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.).

Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės

Neginčytina, kad skundo pareiškėjas padarė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimą, t. y. vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę, kur tokį lenkimo manevrą draudė kelio ženklai ir kelio žymėjimas. ANK 420 str.1d. normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės vairuotojai vairuodami transporto priemones neatliktų lenkimo manevrų pažeisdami KET reikalavimus ir tuo pačiu nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir savo gyvybei, sveikatai ir turtui.

Iš skundžiamo nutarimo ir surinktų įrodymų turinio matyti, kad skundo pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas už Valkininkų miestelio važiuodamas link Vilniaus, kur nėra gyvenviečių prie kelio ,o daugiau laukai arba miškas, bet kelyje buvo kitų važiuojančių transporto priemonių.

Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019-06-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019).

Dėl asmenybės

Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str.). Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Būtent tam ir numatyta ANK 34 str. 6 d. Aplinkybės, apibūdinančios skundo pareiškėjo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjui galėtų daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė, nei ANK 422 str. 9 d. numatyta, poveikio priemonė.

Skundo pareiškėjas nėra teistas už nusikaltimų padarymą, administracinių nusižengimo išrašu už 5 metus patvirtinama, kad R. J. prieš tai buvo baustas administracine tvarka tik tris kartus už nesunkaus pobūdžio nusižengimų padarymą: 2019-04-04 pagal ANK 417 str.1d.(dėl kelio ženklo “Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas “reikalavimų pažeidimo) , 2022-03-29 pagal ANK 417 str.2d.(už a.m. palikimą stovėti kelio ženklo Nr.529 “Stovėjimo vieta, kurioje leidžiama stovėti darbo dienomis nuo 8 val. iki 18 val.ne ilgiau kaip 1 val.“ galiojimo zonoje) ir 2022-04-14 pagal ANK 417 str.3d.,kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, be laisvų rankų įrangos.

Pateikta pareiškėjo darbovietės- (duomenys neskelbtini) charakteristika pareiškėjas charakterizuojamas tik teigiamai. Iš pateiktų su skundu įrodymų matyti, kad pareiškėjas bendrovėje dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei iš skundo pareiškėjo paaiškinimo matosi, kad jo darbas yra susijęs su nuolatiniu važinėjimu po įvairias vietoves tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, kur dirba jų bendrovės (duomenys neskelbtini) technika. Iš pateikto neįgaliojo asmens pažymėjimo matosi, kad pareiškėjas teikia priežiūros pagalbą senelei A. M. gim. (duomenys neskelbtini), turinčiai didelių specialiųjų poreikių lygį, o (duomenys neskelbtini) įregistravimo pažymėjimu patvirtinama, kad jis turi (duomenys neskelbtini). Šie faktai nurodo apie pareiškėjo poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones. Iš aukščiau išdėstyto yra pagrindas teigti, kad skundo pareiškėjo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d., nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str).

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

ANK 35 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1 p.);

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skundo pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Remiantis ANK 35 str. 1 d. 1 p., šiuo atveju egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė. ANK 36 str. numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo

Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. ANK 22 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Iš skundo pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo jam turėjo poveikį ,kadangi jam kilo nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti.

Iš pateiktų duomenų matosi, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baudžiamas už kitų grubių Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nėra pagrindo laikyti, kad jis būtų linkęs nesilaikyti KET reikalavimų ir linkęs daryti tokio pobūdžio nusižengimus. Bet pareiškėjo padarytas nusižengimas pagal savo pobūdį buvo visgi pavojingas kitų asmenų, dalyvaujančių eisme, gyvybei, sveikatai ir turtui ir dėl to yra pagrindas jam taikyti įstatymu numatytą administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kur tokios priemonės paskyrimas kartu atliktų ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens papildomą auklėjimo funkciją.

Iš surinktų įrodymų galima konstatuoti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam terminui pareiškėjui apsunkintų jo galimybes dirbti, bei padėti globojamam asmeniui ir neturėtų lemiamos auklėjamosios reikšmės jo elgesiui ateityje vairuojant transporto priemones. Dėl to teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, negu numatytas įstatymo sankcijoje minimalus terminas, būtų pakankamas R. J. suvokti, jog negalima daryti tokio pobūdžio pažeidimų, bei būtų pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems LR ANK 22 str., pasiekti. Todėl teismas laiko, kad šiuo atveju ,atsižvelgus į nusižengimo padarymo ir šeimynines aplinkybes, yra pagrindas taikyti ANK 34 str.6d. ,bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais būtų pakankamas terminas pasiekti nuobaudos tikslus atimti teisę vairuoti transporto priemones 1 mėnesio terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš dalies Alytaus apskrities Vyriausio policijos komisariato 2023 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-1312-2023 , kuriuo R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal LR ANK 420 str.1d. 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn., sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1(vieno) mėnesio , o likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20(dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas