Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys V. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Greta Žutautė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-34-1048/2021, kuriuo suinteresuotas asmuo V. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo įpareigotas savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 31, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje, esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Vykdomajame rašte nurodyta teismo sprendimo įsiteisėjimo data 2021 m. lapkričio 8 d.

9. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2024 m. gegužės 17 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-188-15583, kuriuo įpareigojo skolininką per 3 darbo dienas įvykdyti minėtą teismo sprendimą. Minėtas raginimas registruota pašto siunta išsiųstas skolininkui adresu – (duomenys neskelbtini), bei el. paštu – (duomenys neskelbtini). Tačiau antstolės siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, o duomenų, kad skolininkas būtų patvirtinęs el. paštu jam siųstų dokumentų gavimą, byloje nėra.

10. Antstolė 2024 m. birželio 14 d. patikrinimo metu nustatė, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė ir 2024 m. birželio 20 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-188-20119.

11. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

12. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

13. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

15. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

16. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

17. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

18. Informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 tenkino ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir įpareigojo atsakovą V. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr.31, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje, esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-592-440/2021 apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022 panaikino Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovai A. V. ir G. Č. įpareigoti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jų valdomus statinius, atitinkamai Nr. 25 ir Nr. 12, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje, esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o šiems atsakovams šių veiksmų neatlikus, Inspekcijai leista nugriauti statinius atsakovo lėšomis, taip pat panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos minėtos Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalys, ir šias bylos dalis perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitas Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis paliko nepakeistas.

19. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartimi eA2-235-339/2024 netenkino pareiškėjo S. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių reikšmingų aplinkybių. Nurodė, kad 2023 m. spalio mėn. pradžioje sužinojo, kad Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomas 1921 m. sudarytas detalus ginčo vietovės žemėlapis. Žemėlapį pareiškėjas gavo 2023 m. spalio 5 d. Iš minėto žemėlapio matyti, kad ginčo teritorijoje, sklype adresu: (duomenys neskelbtini), 1921 m. stovėjo statiniai, kurie neišliko iki priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjo motinai. Šios aplinkybės iš esmės keičia situaciją, nes pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį statyba saugojamoje teritorijoje, net jeigu tai ir miško paskirties žemės sklypas, nėra kategoriškai draudžiama, jeigu ji vykdoma buvusiose sodybose. Pateikiamas žemėlapis patvirtina, kad visi ginčo statiniai stovi būtent tokioje teritorijoje, t. y. buvusios pareiškėjo senelio sodybos vietoje. Šie duomenys turėjo būti nagrinėjami civilinėje byloje, tačiau šiais aspektais nagrinėta ir spręsta nebuvo, nes byloje tokių duomenų nebuvo. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-118-1042/2024 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas V. K. 2024 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu informavo teismą, jog įvykdė vykdomojo rašto, išduoto Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2024 m. kovo 28 d., reikalavimus ir statinį nugriovė. Kartu su pranešimu pateikė nuotraukas, pagrindžiančias nurodytas aplinkybes. Iš byloje pateiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 23 d. rašytinių paaiškinimų matyti, jog Inspekcija 2024 m. rugsėjo 18 d. atliko teismo sprendimo įvykdymo patikrinimą bei 2024 m. rugsėjo 20 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos / statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą / statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. FOPPA-30-240920-00024, kuriuo konstatuota, kad teismo sprendimas įvykdytas – statinys Nr. 31 nugriautas, statybvietė sutvarkyta. Įvykdymo data – 2024 m. rugpjūčio 26 d.

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo V. K. Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-34-1048/2021 įvykdė 2024 m. rugpjūčio 26 d. Nustatytas aplinkybes patvirtino tiek skolininkas, tiek suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė. Šalių ginčo dėl to, kad minėtas vykdomasis raštas yra įvykdyti, byloje nėra. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė laikosi pozicijos, kad teismo sprendimo reikalavimas buvo įvykdytas praleidus nustatytus terminus, Inspekcijos nuomone, skolininko veiksmai nebuvo pakankamai aktyvūs, apdairūs ir rūpestingi ir V. K. turėtų būti taikoma bauda už laikotarpį iki vykdomojo rašto įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnis).

22. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojos ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojos turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

23. Teismas pažymi, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nors ir teismo sprendimo įvykdymo terminai buvo praleisti, tačiau teismo sprendimas buvo nevykdytas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad toliau tęsėsi aukščiau minėti teisminiai procesai – byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ir skolininkas V. K., kreipėsi į kasacinį teismą, taip pat buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tačiau Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021, o Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-118-1042/2024 minėtą nutartį paliko nepakeista. Taigi, teisminiai procesai baigėsi tik 2024 m. vasario 21 d.

24. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. birželio 20 d. sprendimo neįvykdymo aktas Nr. S-24-188-20119, kurio pagrindu prašoma taikyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, yra surašytas po 2024 m. birželio 14 d. antstolės atlikto patikrinimo. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, konstatavo, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. teismo sprendimas jau yra įvykdytas. Informaciją apie sprendimo įvykdymą antstolė perdavė Inspekcijai 2024 m. rugpjūčio 26 d. Taigi skolininkas įvykdė teismo sprendimą, netrukus po antstolės atlikto patikrinimo, kurio pagrindu surašytas sprendimo neįvykdymo aktas. Be to, išieškotoja dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo kreipėsi tik 2024 m. gegužės 16 d. Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog griovimo darbus pradėjo anksčiau, t. y. 2024 m. sausio mėnesį, tačiau griovimo darbai užtruko, nes skolininkas griovė pats savo rankomis, siekė išsaugoti statybines medžiagas. Tai, jog griovimo darbai buvo pradėti, bet nepabaigti patvirtino ir antstolė 2024 m. birželio 20 d. sprendimo neįvykdymo akte Nr. S-24-188-20119. Taigi, darytina išvada, jog pagal pirmiau išdėstytus duomenis teismo sprendimas buvo įvykdytas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėnesio iki rugpjūčio 26 d.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2024 m. gegužės 17 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą registruota pašto siunta išsiųstas skolininkui adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas. Duomenų, jog skolininkas būtų patvirtinęs el. paštu jam siųstų dokumentų gavimą, byloje nėra. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininko deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nėra žinoma, kada tiksliai ir kokiu būdu skolininkas buvo informuotas apie priverstinio teismo sprendimo vykdymo pradžią.

26. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skolininkas sąmoningai, tyčia nevykdė teismo sprendimo ar akivaizdžiai vengė tai daryti, priešingai skolininkas turėjo vilčių statybos įteisinimui, tačiau pasibaigus teisminiams procesams ir tokiai galimybei neatsiradus, skolininkas teismo sprendimą įvykdė – statinį nugriovė. Be to, šiuo konkrečiu atveju, nesant duomenų jog skolininkas buvo tinkamai informuotas apie priverstinio vykdymo pradžią, nėra pagrindo spręsti, kad skolininkas piktybiškai ir nesąžiningai vengė vykdyti teismo sprendimą, be to, tarp kreipimosi dėl priverstinio sprendimo vykdymo ir jo įvykdymo esant mažam laiko tarpui nėra pagrindo spręsti apie esminį išieškotojo interesų pažeidimą vykdymo procese, todėl, paskyrus baudą, būtų nepagrįstai apsunkinta skolininko padėtis, pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, neužtikrinta tinkama vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra, o baudos skyrimas asmeniui, kuris jau įvykdė teismo sprendimą ne visai atitiktų vykdymo procese skirtinos baudos tikslus, kurie yra susiję ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą (CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 185 straipsnis).

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, pagrindo konstatuoti, jog skolininkas sąmoningai, tyčia nevykdė teismo sprendimo, nėra, darytina išvada, kad nėra pagrindo skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, todėl pareiškėjos pareiškimas netenkintinas (CPK 178, 185, 771 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Gretai Žutautei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.