Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. V., A. M., A. S., A. B., A. B., A. A., A. Ž., A. V., A. K., B. V., D. R., D. B., D. N., D. M., D. Z., D. P., E. K., E. K., E. Z., E. P., E. A., G. B., G. Č., G. B., H. L., I. Ž., I. D., I. K., I. N., J. K., J. S., K. S., K. B., L. Ž., L. R., M. S., M. J., N. T., R. F., R. K., R. A., S. B., S. J., S. Š., T. M., V. Š., V. V., V. D., V. K., V. K., V. B., V. K., V. D., V. K., Z. K. dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo ir kilnojamųjų daiktų pašalinimo iš draustinio teritorijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, A. Č., A. A., J. B., J. Č., R. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys tenkintas visiškai. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovai A. V. ir G. Č. įpareigoti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jų valdomus statinius, atitinkamai Nr. 25 ir Nr. 12, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Niliaus Kupliausko), esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o šiems atsakovams šių veiksmų neatlikus, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leista nugriauti statinius atsakovo lėšomis, taip pat panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos minėtos Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalys, ir šias bylos dalis perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis paliko nepakeistas.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, vertina, be kita ko, ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 buvo sprendžiama, ar pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys 58 statiniai, pagal techninius parametrus priklausantys nesudėtingųjų statinių kategorijai, pastatyti teisėtai ir buvo nustatyta, kad šiame žemės sklype esančių 58 statinių valdytojai atitinkamais statybos laikotarpiais negavo statybą leidžiančių dokumentų, taip pat nebuvo priimti statybos užbaigimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, todėl šie statiniai pripažinti savavališka statyba.

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia tuo, jog tik 2023 m. spalio mėn. pradžioje jam tapo žinoma, kad Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose gali būti saugomi reikšmingi bylai dokumentai – 1921 m. sudarytas detalus ginčo teritorijos, į kurią patenka žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemėlapis, kurį pareiškėjas gavo tik 2023 m. spalio 5 d. Pareiškėjo nuomone, iš šio 1921 m. sudaryto žemėlapio matyti, kad ginčo teritorijoje buvo pareiškėjo senelio sodyba, todėl šioje vietoje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą leidžiama statyba buvusioje sodyboje.

Susipažinus su pateiktu 1921 m. sudarytu ginčo teritorijos planu, nėra pagrindo teigti, kad šis žemėlapis betarpiškai patvirtina, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo senelio sodyba. Pateikto žemėlapio mastelis yra smulkus, žemėlapio legendoje (sutartinių ženklų bloke) nėra nurodyti sutartiniai ženklai, pagal kuriuos žemėlapyje pavaizduotus objektus būtų galima identifikuoti kaip sodybas ar kitos paskirties statinius. Kartografuoti teritorijos elementai yra atvaizduoti panašia spalva, todėl vizualiai sunku atpažinti žemėlapyje pavaizduotus objektus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pateiktas 1921 m. žemėlapis negali būti laikomos reikšmingu įrodymu byloje, kuris patvirtintų, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo senelio sodyba.

Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 punkte pateiktą buvusios sodybos apibrėžimą, tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Šio įstatymo 2 straipsnio 55 punkte nurodyta, kad sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 buvo sprendžiama, dėl 58 statinių, pagal techninius parametrus priklausančių nesudėtingųjų statinių kategorijai, esančių pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Taigi net galimai nustačius, kad ginčo teritorijoje yra buvusi sodyba, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes ginčo teritorijoje valdomi 58 statiniai, kurie nepriskirti vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatui (namui) su jo priklausiniais ir negali būti laikomi sodyba, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 punkte pateiktame buvusios sodybos apibrėžime.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose buvusių sodybų vietoje statyba nėra kategoriškai draudžiama, teisės aktai numato, jog saugomose teritorijose bet kokia veikla, įskaitant ir buvusių sodybų atstatymą, turi būti vykdoma laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų), kitų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 106 „Dėl sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2, 3 punktus sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, išskyrus atvejus, kai yra priimti teismo sprendimai dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi net nustačius, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1921 m. buvo sodyba, pareiškėjas turėjo laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir gauti dokumentus, leidžiančius statybą buvusios sodybos teritorijoje arba kreiptis į teismą dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 nustatyta, kad 58 ginčo statiniai pastatyti neturint statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, todėl šie statiniai pripažinti savavališka statyba. Byloje taip pat nėra duomenų, kad buvo priimtas teismo sprendimas dėl pareiškėjo senelio sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo teigti, kad 1921 m. sudarytas žemėlapis iš esmės keičia situaciją išnagrinėtoje byloje bei sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad 58 statiniai, esantys pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti teisėtai.

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat patvirtino, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo žinoma, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo velionės motinos S. Š. tėviškė, kurioje buvo statiniai ir šią aplinkybę nurodė bylos nagrinėjimo metu, tačiau neturėjo rašytinių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių buvusios sodybos statusą ir tik 2023 m. spalio mėn. pradžioje sužinojo, kad Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonde gali būti saugomi reikšmingi bylai dokumentai. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo A. Š. procese į buvusios savininkės J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 11,75 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Jam žinant, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai buvo pareiškėjo senelio sodyba, pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad archyvuose gali būti saugomi dokumentai, patvirtinantys buvusios sodybos faktą. Civilinės bylos Nr. e2-34-1048/2021 procesas truko keletą metų, viso proceso metu pareiškėją atstovavo advokatė, todėl, teismo vertinimu, duomenys apie 1921 m. žemėlapį pareiškėjui galėjo tapti žinomi civilinės bylos Nr. e2-34-1048/2021 nagrinėjimo metu, jei pareiškėjas būtų elgęsis rūpestingai ir atidžiai bei bylos nagrinėjimu metu būtų kreipęsis į archyvus dėl įrodymų apie buvusios savininkės J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktas 1921 m. žemėlapis bei aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo kaip esmines, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo vertinimu, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės pateikė savo subjektyvų vertinimą, tačiau jokių konkrečių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 ir kurios turėtų esminės reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui iš esmės, nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja bylos atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o pareiškėjo pateiktas 1921 m. sudarytas žemėlapis, teismo vertinimu, negali būti laikomos esminę reikšmę bylai turinčiu, dėl kurio galėtų keistis priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau konstatuoti faktai ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, įsiteisėjusių teismų sprendimų išvados, juos pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo S. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.