Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1416-601/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-24
Bylos Nr.: e2A-1416-601/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14811-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“
Atsakovas: biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1416-601/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14811-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-290-1088/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Raguvilė“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išnuomoti valstybinės žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Raguvilė“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 8VĮ-846-(14.8.2 E.); 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-114-7614 pagrindu ji įsigijo pastatus – siurblinę, grotų pastatą, transformatorinę bei inžinerinius tinklus (valymo įrenginius, vandentiekio tinklus, lietaus nuotekų tinklus ir kiemo aikštelę), esančius valstybinės žemės sklype, adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Ieškovė, įsigydama pastatus, tikėjosi išsinuomoti iš valstybinės žemės sklypą, nes prieš tai buvusi turto savininkė UAB „Panemunės kelias“ iš valstybės iki 2063 m. rugsėjo 22 d. buvo išsinuomojusi žemės sklypą 2015 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 8SŽN-302 pagrindu. Ieškovė 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dalyje dėl nuomininko, vėliau pakartotinai kreipėsi 2021 m. liepos 7 d. raštu, tačiau atsakovė vilkino priimti sprendimą. Ieškovei 2021 m. rugpjūčio 16 d. dar kartą kreipusis į atsakovę su reikalavimu priimti sprendimą dėl žemės sklypo nuomos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-846-(14.8.2 E.), kuriuo atsisakė ieškovei išnuomoti žemės sklypą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 6 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 28 ir 39 punktais. Kaip faktinį pagrindą atsakovė nurodė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 2D-13617 bei tai, kad žemės sklypas neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto reikalavimų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė ginčijamu įsakymu nepagrįstai suvaržė jos nuosavybės teises daryti įsigytiems pastatams poveikį, t. y. juos remontuoti, rekonstruoti ir pan., bei ieškovės įstatyminę teisę naudoti ir nuomotis valstybinę žemę, reikalingą pastatams eksploatuoti. Be to, ginčijamas ieškovės įsakymas yra nepakankamai motyvuotas, t. y. iš jo turinio nėra galimybių suprasti kodėl buvo atsisakyta išnuomoti žemės sklypą.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimą yra dvi būtinos sąlygos asmens teisei be aukciono išsinuomoti (pirkti) valstybinės žemės sklypą: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tai, kad statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savaime nereiškia, kad jie yra realiai naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Ginčo žemės sklype esantys ieškovės statiniai yra neeksploatuojami, pakankamai nusidėvėję, be to, pastatai laikytini inžineriniais ar/ir aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo neturinčiais statiniais. Ieškovės prašymas išsinuomoti žemės sklypą yra nepagrįstas, faktiškai nesant įstatymo įtvirtinto pagrindo nuomotis žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka. Ieškovės argumentai, jog įsigijusi pastatus tikėjosi išsinuomoti iš valstybės žemės sklypą, nes prieš tai buvusi turto savininkė iš valstybės buvo išsinuomojusi žemės sklypą, nepagrįsti, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba jokių teisėtų lūkesčių ieškovei nesukėlė ir negalėjo sukelti, nes statiniai buvo perleisti be Nacionalinės žemės tarnybos žinios ir sutikimo, ankstesnis pastatų savininkas, būdamas valstybinės žemės sklypo nuomininku, netinkamai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, todėl nuomos teisė į ginčo sklypą nebuvo ir negalėjo būti perleista. Anot atsakovės, ieškovės argumentai, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nepagrįsti, kadangi ieškovę Kauno miesto skyrius prieš tai ne kartą informavo apie atsisakymą sudaryti nuomos sutartį, o 2020 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 8SD-6056-(14.8.125 E.) aiškiai nurodė atsisakymo motyvus ir teisinį pagrindą. Taigi – įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodytus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų. Nors ieškovė teisę be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę grindė vykdomos ūkinės veiklos pobūdžiu, pastatų, esančių valstybinėje žemėje, įsigijimo nuosavybėn faktu bei susidariusiu lūkesčiu, tačiau, anot teismo, šie argumentai, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ieškovės teisės išsinuomoti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu nepatvirtina. Be to, teismui apskritai neaišku, kuo remiantis pastatų priežiūrai ir naudojimui yra būtina valstybinio žemės sklypo be aukciono nuoma.

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad, įsigydama pastatus iš varžytinių, ji turėjo pagrįstą lūkestį, jog su ja bus sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis lengvatinėmis sąlygomis, kadangi jai iš Nekilnojamojo turto registro duomenų buvo žinoma, jog žemės sklypas prie pastatų buvusiai jų savininkei buvo išnuomotas iki 2063 m. Šiame kontekste teismas pastebėjo, kad ieškovei įsigyjant apleistus, nenaudojamus pastatus nebuvo jokio pagrindo neabejoti, jog sklypas bus išnuomotas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir buvusiai pastatų savininkei. Duomenų, kad ieškovė iki pastatų įsigijimo būtų kreipusis į atsakovę dėl nuomos teisės perleidimo, nėra. O tai, kad ginčo sklypas buvo suformuotas būtent pastatų eksploatacijai ir tuo tikslu buvo išnuomotas UAB ,,Panemunės kelias“, anot teismo, taip pat automatiškai nesuteikia teisės jį išsinuomoti ne aukciono būdu – sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka nepakanka įrodyti, kad sklype yra pastatai ir kad jie priklauso prašymą teikiančiam asmeniui. Anot teismo, galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), todėl žemės sklypuose esantys apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai, laikytini neturinčiais aiškios funkcinės paskirties statiniais, atitinkamai jų savininkams žemės sklypas negali būti nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o sunykę, apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai šalintini ir išregistruotini iš Nekilnojamojo turto registro.

7. Teismas nustatė, kad nei iki ieškovei įsigyjant ginčo sklype esančius pastatus ir įrenginius, nei po jų įsigijimo jie pagal jų tiesioginę paskirtį nebuvo naudojami; juose apskritai jokia veikla nebuvo vykdoma ir teismo sprendimo priėmimo metu. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovė ginčo žemės sklype esančių statinių nenaudoja pagal paskirtį, patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos po situacijos vietoje patikrinimo 2021 m. liepos 28 d. parengtas raštas, kuriame nurodoma, kad žemės sklype esančioje siurblinėje ir grotų pastate veikla nevykdoma, norint naudotis šiuos statinius yra reikalingas remontas, tik transformatorinėje buvo veikiantys transformatoriai, visų kitų inžinerinių tinklų ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių tinkamai apžiūrėti galimybės nebuvo, nes jie visiškai arba iš dalies užversti žemėmis. O tai, kad buvo suremontuoti lietvamzdžiai, sumūrytos ištrupėjusios plytos, užsandarintos langų ir durų angos, ant durų sumontuotos spynos, vandens rezervuaras ir pavojingi šuliniai aptverti STOP juosta, sklype iškirsti menkaverčiai krūmai ir medžiai, nušienauta žolė, iš sklypo išvežtos padangos, statybinės ir kitos atliekos, šiukšlės, teismui taip pat neleido spręsti, jog ieškovė ginčo žemės sklype esančius statinius naudoja pagal paskirtį. Teismo nuomone, ieškovė minėtus žemės sklypo ir pastatų priežiūros darbus atliko ne savo iniciatyva, o tik reaguodama į seniūnijos pranešimus.

8. Teismo neįtikino ir ieškovės argumentai, kad ji, išsinuomojusi žemės sklypą ne aukciono būdu, investuos lėšas į statinių atnaujinimą. Anot teismo, valstybinės žemės nuoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne su ketinimu tai daryti ateityje.

9. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad iš skundžiamo 2021 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo nėra įmanoma suprasti, kodėl buvo atsisakyta išnuomoti žemės sklypą, kadangi atsakovės atsisakymo išnuomoti žemės sklypą išsamūs argumentai ieškovei buvo išdėstyti jai adresuotuose atsakymuose į 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. prašymus. Tuo tarpu įsakymą vertinti neatitinkančiu VAĮ keliamų reikalavimų ir tuo pagrindu jį panaikinti teismas taip pat nematė pagrindo, kadangi jame yra nurodytas jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Raguvilė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas netinkamai ir netiksliai aiškindamas teismų praktiką, pagal kurią valstybė negali paneigti ir apriboti valstybinės žemės sklype esančių statinių savininko nuosavybės teisių, t. y. jeigu valstybinėje žemėje yra privačiam asmeniui priklausantys statiniai, tokiam asmeniui yra taikoma CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta išimtis. Tuo tarpu teismas šiuo atveju ne tik netaikė, bet ir nesiekė išsiaiškinti, ar apeliantė atitinka išimties sąlygas, o, priešingai, siekė tokią jos teisę paneigti;

10.2. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, kurios yra imperatyvios ir aiškiai apibrėžtos. Nei Žemės įstatymo nuostatos, nei kiti teisės aktai nenumato, jog apgriuvę, apleisti ar nefunkcionuojantys statiniai negali būti nuomos sutarties objektas ir yra laikomi kaip neturintys aiškios funkcinės paskirties. Statinio neturėjimas aiškios funkcinės paskirties yra siejamas su jo priklausomybe pagrindiniam daiktui, t. y. antraeilio daikto statusu, o ne su jo faktine būkle – nusidėvėjimu, nenaudojimu, nefunkcionavimu. Be to, net sunykusį pastatą jo savininkas turi teisę atstatyti, todėl teismas darė nepagrįstą prielaidą, jog žemės sklype esantys pastatai yra apgriuvę, dėl ko turi būti apskritai nugriaunami ir išregistruojami iš Nekilnojamojo turto registro. Tokiu būdu, teismas ne tik paneigė apeliantės teisę remontuoti, atnaujinti, atstatyti pastatus, bet ir iš esmės patvirtino įsakymo teisėtumą, kuris nepagrįstai suvaržo apeliantės nuosavybės teises daryti pastatams poveikį, t. y. juos remontuoti, rekonstruoti ir pan., bei apeliantės įstatyminę teisę naudoti ir nuomotis valstybinę žemę, reikalingą pastatams eksploatuoti. Iš tokio teismo sprendimo galima daryti prielaidą, kad apeliantė, įsigijusi nesutvarkytus, remontuotinus pastatus, esančius valstybinėje žemėje, neturi kitos išeities, kaip tik tuos pastatus nugriauti, nes, anot teismo dėstomos pozicijos, jei valstybinėje žemėje yra remontuotini, rekonstruotini statiniai, valstybinės žemės nuomos sutartis dėl tokių statinių eksploatacijos apskritai negali būti sudaroma;

10.3. pirmosios instancijos teismas apeliantės atžvilgiu kėlė jai perteklinius reikalavimus, nevertindamas jos siekio sutvarkyti turtą vien dėl to, jog ji nepateikė tikslių duomenų kiek skyrė pinigų iki kreipimosi į teismą tokio turto tvarkymui. Ši aplinkybė nėra ir negali būti laikoma pagrįstu pagrindu atsisakyti išnuomoti žemės sklypą;

10.4. pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės vykdomos veiklos pobūdžio ir siekio naudoti turtą pagal tikslinę jo paskirtį, t. y., kad apeliantė turtą įsigijo tikslu jame vykdyti savo veiklą – objektus naudoti pagal tikslinę paskirtį ir taip plėsti savo teikiamas paslaugas;

10.5. pirmosios instancijos teismas siekė paneigti apeliantės teisę eksploatuoti pastatus, siedamas pastatų naudojimo paskirtį ir ūkinės veiklos pobūdį su jų nusidėvėjimu, t. y., anot eismo, pastatai yra nusidėvėję, todėl negali būti naudojami pagal paskirtį ir neatitinka ūkinės veiklos pobūdžio. Tačiau pagal teisminę praktiką pastato naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos pobūdis yra siejami ne su statinių nusidėvėjimu, bet su jų statusu, t. y. pagrindiniu daiktu ir antraeiliu daiktu. Pagal teisminę praktiką valstybinė žemės nuomos sutartis negali būti sudaroma dėl antraeilio daikto – priklausinio eksploatacijos, o tuo tarpu dėl pagrindinio daikto (statinio), tokia valstybinės žemės nuomos sutartis privalo būti sudaroma, jog būtų įgyvendinamos savininko nuosavybės teisės į statinių eksploataciją;

10.6. pirmosios instancijos teismas, vertindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2021 m. liepos 28 d. raštą Nr. 11-2-793 „Dėl informacijos pateikimo“, jį vertino ne pilna apimti ir tik pavienėmis nuostatomis. Šiame rašte buvo nurodyta, kad apeliantė atliko ne tik žemės sklypo tvarkymo darbus, bet ir pradėjo jame esančių pastatų remonto darbus, kas akivaizdžiai paneigia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 8SD-4517-(14.8.7.) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), Kaune“ nurodytus nuomos sutarties nutraukimo pagrindus. Apeliantė akcentuoja, kad ji ne tik siekia naudotis pastatais, atlikinėja jų remonto darbus, bet ir tvarko žemės sklypą, imasi visų reikiamų veiksmų, jog galėtų tinkamai ir pilna apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į turtą. Tuo tarpu iš teismo sprendimo nėra aišku, kas, anot teismo, būtų laikoma pakankamu pagrindu traktuoti, jog apeliantė išpildė visus reikalavimus, sukuriančius jos teisę į žemės sklypo nuomą;

Žemesnės instancijos teismas

10.7. pats teismas sprendime nurodė, jog remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A-127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ žemės sklypas buvo suformuotas jame esantiems statiniams eksploatuoti. Taigi, žemės sklypas buvo suformuotas tikslingai – užtikrinti turto eksploataciją, taip būtų užtikrinama bei įgyvendinama valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis. Tuo tarpu teismas nevertino skundžiamame įsakyme nurodyto atsisakymo išnuomoti žemės sklypą turinio (motyvų ir pagrindo), o reikalavo apeliantę pagrįsti savo poziciją, kodėl jai yra reikalinga žemės sklypo nuoma;

10.8. pirmosios instancijos teismas, vertindamas įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi ta aplinkybe, jog su ankstesniu nuomininku UAB „Panemunės kelias“ nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, jog žemės sklypas nebuvo prižiūrimas ir jame nebuvo vykdoma jokia veikla, tačiau nei teisės aktai, nei teisminė praktika nenumato teisės atsisakyti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį tuo pagrindu, jog tokia sutartis jau buvo nutraukta su ankstesniu nuomininku. Tokiais veiksmais iš esmės yra perkeliama naujajam savininkui, kurio statiniai yra valstybinėje žemėje, ankstesnio nuomininko atsakomybė ir užkertama galimybė naujajam savininkui įgyvendinti nuosavybės teises į statinius pilna apimtimi;

10.9. pirmosios instancijos teismas turto nusidėvėjimo procentą nepagrįstai laikė vienu iš argumentų, sudarančiu pagrindą atsisakyti sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, kai tuo tarpu atsakovei sudarant nuomos sutartį su ankstesniuoju savininku, toks pat turto nusidėvėjimas nebuvo kliūtimi išnuomoti žemės sklypą;

10.10. pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad, jeigu nebus sudaroma nuomos sutartis dėl žemės sklypo, tuomet kokiais pagrindais apeliantė galės patekti prie pastatų, jais naudotis, kodėl atsakovė neteikė jokių alternatyvių pasiūlymų dėl galimybės užtikrinti turto eksploataciją, pvz. nustatant servitutą ir pan., o iš esmės siekė apeliantei nepalikti kito pasirinkimo, kaip tik visiškai apriboti galimybę eksploatuoti turtą ir visus statinius, kurie yra nusidėvėję, ne suremontuoti, atstatyti, bet nugriauti;

10.11. pirmosios instancijos teismas, siekdamas patvirtinti skundžiamo įsakymo teisėtumą, nepateikė jokių nuostatų, kuriose būtų nurodoma atsakovės teisė atsisakyti sudaryti nuomos sutartį tuo pagrindu, jog ankstesnė nuomos sutartis buvo nutraukta. Juolab, kad įsakyme nurodyti atsisakymo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį pagrindai ne tik neatitinka teisės aktų nuostatų, realios faktinės situacijos, turto teisinio statuso ir apeliantės nuosavybės teisių įgyvendinimo pagrindų, bet ir siekia tokias apeliantės teises paneigti;

10.12. pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino faktines aplinkybes ir apeliantės siekius pastatų atžvilgiu, o vadovavosi vien subjektyviu vertinimu dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo užkirto apeliantei galimybę eksploatuoti pastatus pilna apimti. Apeliantė turi siekį pastatus eksploatuoti, jais naudotis ir pritaikyti savo poreikiams, todėl ir po teismo sprendimo toliau jiems siekia daryti fizinį ūkinį poveikį, juos suremontuoti ir vykdyti veiklą. Tą patvirtina 2022 m. liepos 5 ir liepos 7 d. sąskaitos–faktūros, kurių pagrindu įsigijo langus ir duris. Atitinkamai 2022 m. liepos 11 d. apeliantės vadovas priėmė įsakymą Nr. 22P-144a, kuriuo pavedė įsakyme nurodytus asmenis A. D. ir M. S. komandiruoti į Kauną su tikslu „dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, renovacijos ir kitų darbų vykdymo“. Be to apeliantė pateikė į bylą ir fotonuotraukas, kuriose yra matomi pakeisti pastatų langai, durys, sutvarkyti turėklai, sutvarkyta/tvarkoma teritorija aplink pastatus.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apeliantės UAB ,,Raguvilė“ apeliacinį skundą visa apimtimi, o Kauno miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-290-1088/2022 palikti nepakeistą. Atsakovė taip pat prašo nepriimti ieškovės pateiktų naujų įrodymų. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

11.1. ieškovė neįrodė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo sąlygų, suteikiančių jai teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ieškovė statinių neeksploatuoja ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad ketina naudoti statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Juolab, kad dauguma statinių yra apleisti, nusidėvėję, neturintys aiškios funkcinės paskirties ar yra inžineriniai tinklai;

11.2. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė laikėsi pozicijos, kad žemės sklype esančių statinių nenaudoja, neremontuoja ir pan., nes neva tokia jos teisė suvaržoma atsisakius sudaryti nuomos sutartį ir apeliantė negali ,,apskritai patekti į žemės sklypą“, nors tokių teiginių nepagrindė jokiais duomenimis. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad ji siekia suremontuoti ginčo sklype esančius jai nuosavybės teise priklausančių statinius ir netgi įsigijo langus bei duris;

11.3. teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomotis statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta, o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos. Priešingai aiškinant būtų ne tik nepagrįstai paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad, įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, bet ir pažeistas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos principas, kadangi būtų sudarytos prielaidos asmenims, pirmiausiai vykdantiems ūkinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statyba, ir siekiantiems statyti statinius valstybinėje žemėje, kurią turėtų teisę nuomoti lengvatine – ne aukciono – tvarka, nesąžiningai konkuruoti įgyjant nuosavybės teise valstybės žemėje esančius statinius, kurie yra tokios būklės, kad negali būti naudojami pagal paskirtį, arba (ir) nuosavybės teisę į valstybinėje žemėje esančius statinius įgyvendinant taip, kad taptų neįmanoma naudoti tokius statinius pagal paskirtį, statiniai sunyktų (būtų sunaikinami) ir tokiu būdu būtų įgyjama teisė lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomojamame valstybinės žemės sklype statyti kitus statinius, kai pagal nustatytą teisinį reguliavimą teisę statyti statinius valstybinėje žemėje pageidaujantys įgyti kiti asmenys turi galimybę ją įgyti tik aukcione pasiūlę didžiausią valstybinės žemės pirkimo kainą;

11.4. nors ieškovė siekia, kad teismas įpareigotų atsakovę išnuomoti ieškovei žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), toks sprendimas galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą, nes tai priskirta būtent atsakovės kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinį žemės sklypą ne aukciono tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Savo apeliaciniame skunde apeliantė prašo prijungti prie bylos šiuos naujus įrodymus: (i) 2022 m. liepos 5 ir liepos 7 d. sąskaitas-faktūras; (ii) 2022 m. liepos 11 d. UAB „Raguvilė“ direktoriaus įsakymą Nr. 22P-144a; (iii) fotonuotraukas. Motyvuoja tuo, kad šie įrodymai patvirtina, jog apeliantė turi siekį pastatus eksploatuoti, jais naudotis ir pritaikyti juos savo poreikiams.

16. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės teikiamus įrodymus, nes šie įrodymai yra atsiradę po teismo sprendimo priėmimo (priimant teismo sprendimą jie neegzistavo, jų atsiradimą įtakojo apeliantė), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą pagal tuo metu teismo nustatytas (egzistavusias) faktines aplinkybes, todėl tokie apeliantės teikiami įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą.

19. Prieš teismo posėdį apeliacinėje instancijoje, apeliantė pateikė dar du prašymus: 1) prijungti prie bylos UAB „Raguvilė“ nurodomą Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, suformuotą 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019 ir 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 2) prijungti prie bylos UAB „Raguvilė“ nurodomą Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, suformuotą 2022 m. spalio 5 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-701/2022, tačiau nurodomų nutarčių nepridėjo.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės prašymas visiškai nepagrįstas ir atmestinas, nes: 1) teisminė praktika (kasacinio teismo nutartys) nėra įrodinėjimo priemonė CPK 177 straipsnio prasme, dėl ko toks prašymas negali būti teikiamas CPK 314 straipsnio tvarka; 2) apeliantė nepateikė kasacinio teismo nutarčių, o tik jas cituoja savo prašymuose, kas reiškia, jog apeliantė siekia papildyti savo apeliacinį skundą, o tą draudžia CPK 323 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, būdami susaistyti savo pačių bei aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, ne tik gali, bet ir privalo vadovautis tokiose bylose priimtuose galutiniuose procesiniuose teismų sprendimuose pateiktais išaiškinimas, nepriklausomai nuo šalių prašymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks apeliantės elgesys, kai norima akivaizdžiai neteisėtu būdu (suprantant, kad tam nėra jokio procesinio pagrindo, teikiant ne laiku) atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į naujesnę teisminę praktiką ateityje gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

21. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybės teise registruotas 0,4478 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimų objektų teritorijos. 2015 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽT-302 žemės sklypas buvo išnuomotas UAB ,,Panemunės kelias“, nuomos sutarties terminas iki 2063 m. rugsėjo 22 d. (nuomos sutartis nutraukta 2020 m. gruodžio 16 d.).

22. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantei (ieškovei) nuosavybės teise priklauso pastatai – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; nusidėvėjimo procentas – 47 procentai; grotų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, nusidėvėjimo procentas – 47 procentai; transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, nusidėvėjimo procentas – 47 procentai; inžineriniai tinklai: valymo įrenginiai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apeliantė nuosavybės teisę į pastatus įgijo 2020 m. rugpjūčio 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-114-7614 pagrindu (buvusi turto savininkė UAB „Panemunės kelias“).

23. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 19 d. atlikusi UAB ,,Panemunės kelias“ nuomojamo žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8SŽN- 207-(14.8.71.). Akte nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune yra apaugęs daugiametėmis žolėmis ir savaiminiais medžių-krūmų želdiniais. Buvę valymo įrenginių rezervuarai yra apaugę nendrėmis ir kitais augalais. Sklype privežta įvairių statybinių ir kitokių atliekų krūvų, bei seno asfalto krūvų, esantys pastatai nenaudojami. 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. NŽT Kauno miesto skyriui atlikus pakartotinę valstybinės žemės sklypo naudojimo kontrolę, surašyti faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktai Nr. FD-311-(14.8.129.) ir Nr. FD-823-(14.8.129.), kuriuose nurodyta, kad ankstesnių patikrinimų metu nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai nėra pašalinti, žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – žemės sklypas apaugęs savaiminiais želdiniais, daugiametėmis žolėmis ir piktžolėmis, privežta ir pripilta įvairių statybinių atliekų. Žemės sklype jokia veikla nėra vykdoma. 2020 m. rugsėjo 25 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-4517-(14.8.7.) informavo UAB „Panemunės kelias“, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklype nėra vykdoma jokia veikla ir kad UAB „Panemunės kelias“ neketina žemės sklypo naudoti pagal tiesioginę paskirtį, 2015 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-302 sudaryta su UAB „Panemunės keliai“ bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

24. Apeliantė 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą su UAB ,,Panemunės kelias“. 2020 m. gruodžio 10 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-6056-(14.8.125 E.), išdėstydama motyvus, informavo apeliantę, kad ankstesnė 2015 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-302 sudaryta su UAB „Panemunės kelias“ bus nutraukta, o nauja valstybinė žemės nuomos sutartis su ieškove nebus sudaroma. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1412-(14.8.2.) ,,Dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties Nr. 8SŽN-302 nutraukimo“ nutraukė su UAB ,,Panemunės kelias“ sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį.

25. Apeliantė NŽT Kauno miesto skyrių 2020 m. gruodžio 15 d. raštu informavo, jog planuoja įsigytus statinius eksploatuoti. 2021 m. sausio 14 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-223-(14.8.125 E.) informavo apeliantę, dėl šio klausimo išsamiai buvo atsakyta ankstesniu raštu ir atsižvelgiant į tai, kad UAB „Raguvilė“ nepateikė naujų faktinių aplinkybių, prašymas nebus nagrinėjamas. Apeliantė NŽT Kauno miesto skyriui pateikė 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. birželio 14 d., 2021 m. liepos 8 d. prašymus dėl žemės sklypo nuomos sudarymo ne aukciono tvarka.

26. 2021 m. liepos 15 d. NŽT Kauno miesto skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu suteikti informaciją apie žemės sklype esančių statinių būklę ir naudojimą. 2021 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Panemunės seniūnija raštu Nr. 11-2-793 informavo, kad žemės sklype esančioje siurblinėje ir grotų pastate veikla nevykdoma, atlikus šių pastatų remonto darbus jie galėtų būti tinkami naudoti, transformatorinėje buvo veikiantys transformatoriai, inžinerinių tinklų ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių tinkamai apžiūrėti galimybės nebuvo, nes jie visiškai arba iš dalies užversti žemėmis. Kiemo statinių (tvorų) būklė patenkinama.

27. 2021 m. rugpjūčio 26 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-846-(14.8.2 E.) ,,Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune“.

Dėl ginčo esmės

28. Ginčo esmė, - ar atsakovė pagrįstai atsisakė išnuomoti apeliantei valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka (priimtas 2021 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 8VĮ-846-(14.8.2 E.)) ir tuo pačiu, ar yra pagrindas atsakovę įpareigoti šį žemės sklypą išnuomoti ne aukciono tvarka.

29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai interpretavo teisminę praktiką.

30. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė – nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje. Tokiu reglamentavimu siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).

31. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose konstatuodamas būtinybę užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, išaiškino, jog, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kaip įstatymų leidėjo siekis užtikrinti visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisių teisingą pusiausvyrą aiškintina bendros taisyklės, jog valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, išimtimi, kuri įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

32. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

33. Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose (22 punktas). Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

34. Kasacinio teismo šių teisės normų taikymo praktikoje išaiškinta, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022, 23 punktas). Valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022).

35. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šia ar kitokia veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022, 24 punktas). Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).

36. Teismų praktikoje, tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 48 punktas).

37. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant šalių ginčą yra būtina nustatyti, ar apeliantė naudojo pastatus pagal tiesioginę jų paskirtį (ar turėjo realų, akivaizdų ketinimą tai daryti ateityje), ar apeliantė realiai faktiškai naudojo valstybinį žemės sklypą turimiems statiniams eksploatuoti, ar yra būtina išnuomoti valstybinį žemės sklypą tam, kad apeliantė galėtų įgyvendinti turimas teises į statinį, t. y. tik nustačius šias aplinkybes galėtų būti tenkinamas ieškinys. Pareiga įrodyti nurodytų aplinkybių buvimą tenka apeliantei (CPK 178 straipsnis).

38. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog apeliantė naudojo pastatus (įrenginius) pagal jų tiesioginę paskirtį bei būtinumo juos išsinuomoti. Šią išvadą patvirtina 2021 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos po situacijos vietoje patikrinimo parengtas raštas, kuriame nurodoma, kad žemės sklype esančioje siurblinėje ir grotų pastate jokia veikla nevykdoma, norint naudotis šiuos statinius yra reikalingas remontas, tik transformatorinėje buvo veikiantys transformatoriai, visų kitų inžinerinių tinklų ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių tinkamai apžiūrėti galimybės nebuvo, nes jie visiškai arba iš dalies užversti žemėmis. Be to, seniūnijos rašte taip pat nurodoma, kad UAB ,,Raguvilė“ reagavo į Panemunės seniūnijos pranešimus ir ėmėsi priemonių pastatų būklės pagerinimui ir žemės sklypo sutvarkymui – buvo suremontuoti lietvamzdžiai, sumūrytos ištrupėjusios plytos, užsandarintos langų ir durų angos, ant durų sumontuotos spynos, vandens rezervuaras ir pavojingi šuliniai aptverti STOP juosta; sklype iškirsti menkaverčiai krūmai ir medžiai, nušienauta žolė, iš sklypo išvežtos padangos, statybinės ir kitos atliekos, šiukšlės. Taigi, kaip matyti iš seniūnijos rašto, apeliantė nenaudojo pastatų pagal jų tiesioginę paskirtį, tai, kad buvo rasti veikiantys transformatoriai transformatorinėje nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pastatų naudojimo pagal jų tiesioginę paskirtį. Kad pastatai nebuvo naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį patvirtina ir pati apeliantė tiek savo ieškinyje (7, 16, 18 punktai), tiek pasisakymais teismo posėdžių metu. Apeliantės siekio naudoti pastatus pagal jų tiesioginę paskirtį nepatvirtina tai, kad apeliantė pagal seniūnijos nurodymą atliko smulkius remonto darbus, sutvarkė aplinką, nes tokie dabai nėra tiesiogiai susiję su pastatų naudojimu pagal paskirtį. Pažymėtina, kad šiuo atvejų nėra nustatyta, kad atsakovė trukdė (trukdo) apeliantei naudotis pastatais, juos remontuoti (nustatyta, kad apeliantė jau atliko smulkius remonto darbus ir kt.), todėl apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad prieš naudojantis pastatais pirma reikia išsinuomoti žemę laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamas atsakovės 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkerta apeliantei galimybės, pasikeitus aplinkybėms (apeliantei pradėjus naudoti pastatus pagal jų paskirtį ir atsiradus būtinumui tam naudoti žemės sklypą), įgyti teisę (kreiptis į atsakovę) ne aukciono būdu išsinuomoti valstybinės žemės sklypą.

40. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymas Nr. 8VĮ-846-(14.8.2 E.) ,,Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune“, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės motyvai susiję su Viešojo administravimo įstatymo nuostatų taikymu atsakovės priimtam įsakymui (teisės aktui), t. y. galimai akto nepakankamai motyvacijai, laikytini nepagrįstais ir nereikšmingais, nes šiuo atveju ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, o ne iš administracinių teisinių santykių, jo esmė – ar buvo pagrindas sudaryti su apeliante valstybinės žemės nuomos sutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Kiti apeliaciniame skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

42. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

44. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų prieisimo nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė