Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Raguvilė“ atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai, atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus įgaliotai atstovei Gretai Gecevičiūtei-Kulbienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Raguvilė“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išnuomoti valstybinės žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Ieškovė į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau – NŽT Kauno m. skyrius) dėl žemės sklypo išnuomojimo kreipėsi 2020 m. lapkričio 11 d., pakartotinai kreipėsi 2021 m. liepos 7 d., tačiau NŽT Kauno m. skyrius dėl nesuprantamų priežasčių vilkino priimti sprendimą. Ieškovės atstovui 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu pareikalavus priimti sprendimą dėl žemės sklypo nuomos, 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas neigiamas atsakymas.

6. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje yra įvardinta, kas privalo būti nurodyta administraciniame sprendime. Analizuojant ginčijamą Sprendimą, matyti, kad jame, nors ir nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas), faktinės Sprendimo priėmimo aplinkybės vis tik liko neaiškus, be to jame visiškai nėra motyvų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Tai lemia, kad neįmanoma suprasti, kokia konkrečia teisės norma konkrečioje faktinėje situacijoje buvo pasiremta ir kodėl atsirado toks sprendimas dėl Žemės sklypo nuomos. Taigi, skundžiamas Sprendimas neatitinka jam keliamų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose bendrųjų reikalavimų

II. Atsakovės atsikirtimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybės teise registruotas 0,4478 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimų objektų teritorijos. 2015 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas išnuomotas UAB ,,Panemunės kelias“, nuomos sutarties terminas iki 2063 m. rugsėjo 22 d., nuomos sutartis nutraukta 2021 m. sausio 5 d.

10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatai – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; nusidėvėjimo procentas – 47 procentai; grotų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, nusidėvėjimo procentas – 47 procentai; transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, nusidėvėjimo procentas – 47 procentai; inžineriniai tinklai: valymo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teisę į pastatus įgijo 2020 m. rugpjūčio 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (buvusi turto savininkė UAB „Panemunės kelias“). Pastatai, inžineriniai tinklai ir kiemo aikštelė yra valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

11. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 19 d. atlikusi UAB ,,Panemunės kelias“ nuomojamo žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra apaugęs daugiametėmis žolėmis ir savaiminiais medžių-krūmų želdiniais. Buvę valymo įrenginių rezervuarai yra apaugę nendrėmis ir kitais augalais. Sklype privežta įvairių statybinių ir kitokių atliekų krūvų, bei seno asfalto krūvų, esantys pastatai nenaudojami. 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. NŽT Kauno miesto skyriui atlikus pakartotinę valstybinės žemės sklypo naudojimo kontrolę, surašyti faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad ankstesnių patikrinimų metu nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai nėra pašalinti, žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – žemės sklypas apaugęs savaiminiais želdiniais, daugiametėmis žolėmis ir piktžolėmis, privežta ir pripilta įvairių statybinių atliekų. Žemės sklype jokia veikla nėra vykdoma. 2020 m. rugsėjo 25 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „Panemunės kelias“, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklype nėra vykdoma jokia veikla ir kad UAB „Panemunės kelias“ neketina žemės sklypo naudoti pagal tiesioginę paskirtį, 2015 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su UAB „Panemunės keliai“ bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

13. Ieškovė NŽT Kauno miesto skyrių 2020 m. gruodžio 15 d. raštu informavo, jog planuoja įsigytus statinius eksploatuoti. 2021 m. sausio 14 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, dėl šio klausimo išsamiai buvo atsakyta ankstesniu raštu ir atsižvelgiant į tai, kad UAB „Raguvilė“ nepateikė naujų faktinių aplinkybių, prašymas nebus nagrinėjamas. Ieškovė NŽT Kauno miesto skyriui pateikė 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. birželio 14 d., 2021 m. liepos 8 d. prašymus dėl žemės sklypo nuomos sudarymo ne aukciono tvarka.

14. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos į 2021 m. liepos 15 d. NŽT Kauno miesto skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma suteikti tarnybinę pagalbą ir pranešti, ar žemės sklype esantys statiniai funkcionuoja savarankiškai bei prie kokio pobūdžio statinių jie priskirtini, atsakė 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad inspekcijos konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo.

15. 2021 m. liepos 15 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu suteikti informaciją apie žemės sklype esančių statinių būklę ir naudojimą. 2021 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Panemunės seniūnija raštu Nr. 11-2-793 informavo, kad žemės sklype esančioje siurblinėje ir grotų pastate veikla nevykdoma, atlikus šių pastatų remonto darbus jie galėtų būti tinkami naudoti, transformatorinėje buvo veikiantys transformatoriai, inžinerinių tinklų ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių tinkamai apžiūrėti galimybės nebuvo, nes jie visiškai arba iš dalies užversti žemėmis. Kiemo statinių (tvorų) būklė patenkinama.

16. 2021 m. rugpjūčio 26 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį

17. Ieškovės vertinimu, tam, kad atsirastų teisinis pagrindas išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, turi būti išpildytos tik dvi sąlygos: 1) toks žemės sklypas turi būti užstatytas asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu ar statiniais; ir 2) toks statinys ar statiniai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi ieškovei priklausantys pastatai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, išsinuomoti iš valstybės jai ne aukciono tvarka žemės sklypą yra visos būtinos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Su ieškovės pozicija sutikti nėra pagrindo.

18. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė – nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje. Tokiu reglamentavimu siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 60 punktas).

19. Lietuvos Aukščiausiais Teismas tokio pobūdžio bylose konstatuodamas būtinybę užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, išaiškino, jog, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kaip įstatymų leidėjo siekis užtikrinti visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisių teisingą pusiausvyrą aiškintina bendros taisyklės, jog valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, išimtimi, kuri įtvirtinta CK 6.551 straipsnio

2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 27 punktas).

20. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

21. Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose (22 punktas). Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų taikymo praktikoje išaiškinta, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 21 punktas).

23. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šia ar kitokia veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018 42 punktas). Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 62 punktas).

24. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su UAB ,,Panemunės kelias“ nutraukta NŽT Kauno miesto skyriui dar 2019 m. gruodžio 19 d. konstatavus, kad nuomininkas žemės sklype jokios veiklos nevykdo ir žemės sklypas nenaudojamas pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį. Ieškovės ginčo sklype esančių UAB ,,Panemunės kelias“ priklausiusių pastatų įsigijimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. metu ginčo sklypas pagal jo paskirtį nebuvo naudojamas, pastatai nebuvo eksploatuojami. Duomenų, kad ieškovė iki pastatų įsigijimo būtų kreipusis į NŽT Kauno miesto skyrių dėl nuomos teisės perleidimo, nėra. Ieškovės argumentai, jog įsigydama pastatus iš varžytinių ieškovei atsirado pagrįstas lūkestis, kad ir su ja bus sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis lengvatinėmis sąlygomis, kadangi jai iš nekilnojamojo turto registro duomenų buvo žinoma, jog žemės sklypas prie pastatų buvusiai jų savininkei buvo išnuomotas iki 2063 m., atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovei įsigyjant apleistus, nenaudojamus pastatus nebuvo jokio pagrindo neabejoti, kad sklypas bus ieškovei išnuomotas tomis pačiomis sąlygomis kaip buvusiai pastatų savininkei. Ieškovės argumentas, jog jeigu buvusiai pastatų savininkei nebūtų išnuomotas žemės sklypas, ieškovė šių pastatų nebūtų įsigijusi, patvirtina ieškovės pastatų įsigijimą grįstą siekiu ne įsigyti jos veiklai reikalingus pastatus, o siekiu lengvatinėmis sąlygomis sudaryti valstybinės žemės sklypo sutartį dėl to, kad jame yra ieškovei priklausantys pastatai.

25. Ieškovė teigia, kad jos lūkesčio išsinuomoti ginčo žemės sklypą susiformavimui turėjo įtakos tai, kad ginčo sklypas buvo suformuotas būtent pastatų eksploatacijai ir tuo tikslu buvo išnuomotas UAB ,,Panemunės kelias“. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. sausio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino apie 4478 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Šio įsakymo pagrindu, 2013 m. gegužės 15 d. Kauno miesto skyriaus vedėjas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suformavo kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos būdo, valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skirtą sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Teismas pažymi, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės išnuomojimas be aukciono, tai dvi atskiros procedūros. Žemės sklypo suformavimas pastatui eksploatuoti, automatiškai nesuteikia teisės jį išsinuomoti ne aukciono būdu. Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka nepakanka įrodyti, kad sklype yra pastatai ir kad jie priklauso prašymą teikiančiam asmeniui.

26. Ankstesnė žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta, todėl buvusios nuomos sutarties tęstinumo galimybių, nėra. Svarstant dėl sąlygų sudaryti su ieškove naują valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu buvimo, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklype esantys ieškovei priklausantys statiniai yra neeksploatuojami, yra pakankamai nusidėvėję, t. y. siurblinės, grotų pastato, transformatorinės nusidėvėjimas 47 %, inžinerinių tinklų ir statinių nusidėvėjimas 75 %. Ieškovė nurodė, kad pastatus ir inžinerinis įrenginius įsigijo savo pagrindinės veiklos – aplinkos tvarkymo paslaugų teikimo, nuotekų tvarkymo ir nuotekų sistemų priežiūros, biokuro gamybos ir tiekimo, vykdymui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad jos ketinimas naudoti pastatus pagal paskirtį įrodo ieškovės vykdomos veiklos pobūdis, kad nėra teismų praktikoje reikalaujama, jog asmuo vykdytų veiklą, o yra reikalingas ketinimas, be to, net sunykusį pastatą jo savininkas turi teisę atstatyti, todėl atsakovės atsisakymas išnuomoti žemės sklypą yra visiškai nesuprantamas, tuo yra pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės daryti pastatams poveikį, t. y. juos remontuoti, rekonstruoti ir pan., bei ieškovės įstatyminę teisę naudoti ir nuomotis valstybinę žemę, reikalingą pastatams eksploatuoti. 2021 m. gegužės 26 d. prašyme atsakovei dėl sklypo nuomos sutarties sudarymo ieškovė paaiškino, kad atsiradus galimybei aukciono būdu įsigijo jos vykdomą veiklą atitinkančias patalpas ir inžinerinius tinklus tikslu plėsti savo teikiamas paslaugas, optimizuoti veikos sąnaudas. Ieškovė nurodė, kad atlikusi statinių būklės įvertinimą, pasirengusi statinių tvarkymo planą, tačiau šių įrodymų nepateikė. Ieškove teigė įsigytus pastatus rengiasi atnaujinti ir naudoti pagal tikslinę jų paskirtį – nuotekų tvarkymui. Šiems argumentams pagrįsti ieškovė pateikė preliminarų tinklinės tvoros ir stumdomų vartų įrengimo paskaičiavimą, lokalines tvoros montavimo, stogo remonto, lauko apšvietimo sąmatas, komercinius pasiūlymus dėl elektroninės apsaugos organizavimo, dėl langų, durų ir jų montavimo darbų, elektros prijungimo skaičiuoklę. Tačiau nei su prašymu atsakovei, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių įrodymų apie tai kiek ir kada ieškovė investavo pinigų į jai nuosavybės teise priklausančius statinius su tikslu naudoti juos pagal paskirtį. Teismo vertinimu, pastatų naudingųjų savybių pritaikymo nepatvirtintų ir tai, jei ieškovei ir realiai būtų atlikusi komerciniuose pasiūlymuose ir sąmatose įvardintus darbus. Bylos nagrinėjimu metu ieškovė aplinkybei dėl sklype vykdomos veiklos ketinimų realumo pagrįsti papildomai pateikė apskritai su ieškovės Kauno padalinio vykdoma veikla susijusius įrodymus – įstatus, išrašą iš juridinių asmenų registro, įmonei išduotus sertifikatus, suteikiančius teisę atlikti specialiuosius valymo darbus, su UAB ,,Kauno vandenys“ sudarytas atvežamų nuotekų priėmimo ir tvarkymo sutartis, negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. Ieškovė pateikė 2021 m. gegužės 5 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nutarta skirti lėšas stiprinant Kauno padalinį, pagal pateiktą projektą ir jo priedus (duomenys neskelbtini), tačiau joks projektas nei jo priedai nepateikti, realių sumų investavimą į pastatų remontą pagrindžiančių duomenų nėra. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ji, išsinuomojusi žemės sklypą ne aukciono būdu investuos lėšas į statinių atnaujinimą, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, vertinami nepagrindžiančiais ieškovei įgyti teisę išsinuomoti valstybės žemės sklypą ne aukciono būdu.

27. Aplinkybę, kad ieškovė ginčo žemės sklype esančių statinių nenaudoja pagal paskirtį patvirtina 2021 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos po situacijos vietoje patikrinimo parengtas raštas, kuriame nurodoma, kad žemės sklype esančioje siurblinėje ir grotų pastate veikla nevykdoma, norint naudotis šiuos statinius yra reikalingas remontas, tik transformatorinėje buvo veikiantys transformatoriai, visų kitų inžinerinių tinklų ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių tinkamai apžiūrėti galimybės nebuvo, nes jie visiškai arba iš dalies užversti žemėmis. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu argumentavo, kad neturėdama žemės nuomos teisės ji negali sklype esančių pastatų remontuoti, prižiūrėti ir eksploatuoti, tačiau argumentų ir kuo remiantis pastatų priežiūrai ir naudojimui yra būtina valstybinio žemės sklypo be aukciono nuoma nenurodė. 2021 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Panemunės seniūnijos rašte taip pat nurodoma, kad UAB ,,Raguvilė“ reagavo į Panemunės seniūnijos pranešimus ir ėmėsi priemonių pastatų būklės pagerinimui ir žemės sklypo sutvarkymui – buvo suremontuoti lietvamzdžiai, sumūrytos ištrupėjusios plytos, užsandarintos langų ir durų angos, ant durų sumontuotos spynos, vandens rezervuaras ir pavojingi šuliniai aptverti STOP juosta; sklype iškirsti menkaverčiai krūmai ir medžiai, nušienauta žolė, iš sklypo išvežtos padangos, statybinės ir kitos atliekos, šiukšlės. Taigi, ieškovė ne savo iniciatyva, o reaguodama į seniūnijos pranešimus atliko tam tikrus žemės sklypo, pastatų priežiūros darbus. Byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad iki ieškovei įsigyjant ir po įsigijimo ginčo sklype esančius pastatus ir įrenginius jie pagal jų tiesioginę paskirtį nebuvo naudojami, juose apskritai jokia veikla nebuvo ir šiuo metų nėra vykdoma.

28. Minėta, galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), todėl žemės sklypuose esantys apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai, laikytini neturinčiais aiškios funkcinės paskirties statiniais, atitinkamai jų savininkams žemės sklypas negali būti nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o sunykę, apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai šalintini ir išregistruotini iš nekilnojamojo turto registro.

29. Minėta, valstybinės žemės nuoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne su ketinimu tai daryti ateityje. Ieškovė teisę be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę grindė vykdomos ūkinės veiklos pobūdžiu, pastatų, esančių valstybinėje žemėje, įsigijimo nuosavybėn faktu, bei susidariusiu lūkesčiu, tačiau šie argumentai, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ieškovės teisės išsinuomoti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu nepatvirtina.

Dėl įsakymo panaikinimo

30. Ieškovė prašo panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi akte nurodytos teisės normos, tam tikros faktinės aplinkybės, tačiau nėra motyvų, todėl neįmanoma suprasti, kodėl buvo atsisakyta išnuomoti žemės sklypą.

31. Viešojo administravimo įstatymas reikalauja, jog akte (administraciniame sprendime) turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Viešojo administravimo subjektai savo veikla negali pažeisti teisės aktų reikalavimus, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-602/2017 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016).

32. Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo, atsisakymas išnuomoti ieškovei ginčo žemės sklypą grįstas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 6 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 28 ir 39 punktais. Įsakymas parengtas atsakant ieškovei į jos 2021 m. liepos 8 d. pateiktą prašymą išnuomoti žemės sklypą. Šiame prašyme ieškovė, atsižvelgdama į jai NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. pateiktą atsisakymą tenkinti ieškovės 2020 m. lapkričio 11 d. prašymą sudaryti sklypo nuomos sutartį, pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kuriais grindė teisę į žemės sklypo nuomą lengvatinėmis sąlygomis, todėl ieškovės argumentas, kad įsakymas nemotyvuotas ir dėl to nėra aiškus prašymo netenkinimo pagrindas, yra nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės atsisakymo išnuomoti žemės sklypą išsamūs argumentai ieškovei išdėstyti jai adresuotuose atsakymuose į 2020 m. lapkričio 12 d., 2020 m. gruodžio 15 d., prašymus, todėl ieškovės argumentai, kad iš skundžiamo įsakymo nėra įmanoma suprasti, kodėl buvo atsisakyta išnuomoti žemės sklypą, vertinami nepagrįstais. 2021 m. rugpjūčio 26 d. įsakyme nurodytas jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas, todėl įsakymo vertinti neatitinkančiu VAĮ keliamų reikalavimų ir tuo pagrindu įsakymą panaikinti nėra pagrindo (CPK 183, 185 straipsniai).

33. Byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Ieškovė byloje patyrė 975,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (CPK 93 straipsnis). Valstybė byloje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265– 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.