- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- eII-94-799/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00057-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Š. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026-01-15 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. Š. (toliau ir pareiškėja) prašo pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026-01-15 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) veiką kvalifikuojant ir atsakomybę taikant tik pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. Pareiškėja teikia ir alternatyvų prašymą, jeigu teismas netenkintų anksčiau minėto prašymo – teismui įžvelgus jog atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį inkriminuota pagrįstai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata skirti administracinio poveikio priemonę kiek įmanomai švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Skunde M. Š. nurodė, kad ji skundžiamu nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis paskirta 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjai surašytas už tai, kad ji, 2025 m. spalio 9 d., 17.40 val., Jurbarko rajono sav., Jurbarke, Vydūno g., „Chuliganiškai vairavo automobilį, t. y dėl chuliganiškų paskatų ir nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, susidarius automobilių spūsčiai apvažiavo susidariusią koloną ir važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiais veiksmais priešpastatė savo interesus greičiau pasiekti kelionės tikslą kitų vairuotojų atžvilgiu, kol kiti vairuotojai laukė savo eilės išvažiuoti iš spūsties, dėl priekyje vykdomų kelio remonto darbų.“ Pareiškėja mano, kad Institucija neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Skundžiamame nutarime tik deklaratyviai nurodoma, kad veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, neva sukeliant realų pavojų eismo saugumui, tačiau nedetalizuojama, kas nagrinėjamu atveju sudaro chuliganiškų paskatų turinį, kokiems eismo dalyviams realiai kilo pavojus. Pareiškėja pripažįsta, jog pravažiavo draudžiamą šviesoforo signalą, už šį nusižengimą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 4 dalyje, šio pažeidimo neginčija ir dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Tačiau pažymi, kad toks pažeidimas nesukėlė pavojaus nei pareiškėjai, nei kitiems eismo dalyviams ir jis nebuvo nulemtas chuliganiškų paskatų.
Pareiškėja paaiškina, kad minėto pažeidimo metu važiavo namo automobiliu kartu su trimis mažamečiais vaikais. Sustojus eismui dėl vykdomų tilto remonto darbų, vienas iš vaikų patyrė stiprų fiziologinį diskomfortą ir skubiai paprašė sustoti. Dėl emocinės įtampos priėmė impulsyvų sprendimą, kuris neatitiko kelių eismo taisyklių reikalavimų. Supranta, kad toks elgesys buvo neteisingas ir neatitiko saugaus eismo principų. Pažymi, kad pažeidimo metu nebuvo sukelta eismo įvykio, nebuvo padaryta žala kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei ir sveikatai reali grėsmė nekilo. Iki šio įvykio neturėjo administracinių nusižengimų kelių eismo srityje ir paprastai laikėsi eismo taisyklių. Nuoširdžiai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, prisiima atsakomybę už savo elgesį, bet kartu mano, kad ta atsakomybė Institucijos pritaikyta per griežta.
Pareiškėja nurodo, kad gyvena kaimo vietovėje, toliau nuo miesto. Augina tris mažamečius vaikus, kurių amžius nuo 2,5 iki 8 metų. Visi vaikai lanko ugdymo įstaigas (darželį ir mokyklą), kurios yra apie 4 km nuo gyvenamosios vietos. Viešasis transportas šioje vietovėje yra ribotas, todėl be automobilio užtikrinti vaikų nuvežimą ir parvežimą tampa itin sudėtinga. Kadangi vyras periodiškai išvyksta į komandiruotes, vaikų pristatymas į ugdymo įstaigas lieka pareiškėjai. Taip pat ir dėl vaikų vežimo į sveikatos priežiūros įstaigas. Šiuo metu vyras yra vienintelis šeimos maitintojas. Ilgalaikis pareiškėjos teisės vairuoti atėmimas reikšmingai apsunkintų jos galimybes susirasti darbą, kurio ji šiuo metu intensyviai ieško, pablogintų šeimos finansinę padėtį ir apsunkintų vaikų kasdienių poreikių tenkinimą.
Pareiškėja M. Š. skundo reikalavimus palaikė ir prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Prašė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės AVPK atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad M. Š. vairuodama transporto priemonę, susidarius spūsčiai, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, siekdama apvažiuoti kitas transporto priemones. Toks manevravimas, esant automobilių spūsčiai, laikytinas chuliganišku vairavimu, šį vairavimo būdą vairuotoja pasirinko tyčia, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodama saugaus eismo reikalavimus, keldama grėsmę eismo saugumui. Tokiam pareiškėjos elgesiui pateisinti nebuvo jokios objektyvios priežasties. Institucijos nuomone, skunde nurodyti argumentai negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, todėl jo keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2026-01-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje M. Š. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje. Jai skirta administracinė nuobauda - 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.
M. Š. nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.11; 140.7 punktų reikalavimus, tai yra 2025-10-09, 17,40 val., vairuodama transporto priemonę VOLKSWAGEN TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono sav., Jurbarke, Vydūno g., dėl chuliganiškų paskatų ir nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, susidarius automobilių spūsčiai apvažiavo susidariusią koloną ir važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.
Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo. Byloje kilo ginčas dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir administracinės nuobaudos individualizavimo. Iš M. Š. skundo bei jos paaiškinimo nustatyta, kad ji su priimtu Marijampolės AVPK nutarimu nesutinka iš dalies, kadangi, jos manymu, Marijampolės AVPK pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino lenkimo manevrą. Pareiškėja pabrėžia, kad atliktas veiksmas nebuvo nulemtas ir vedamas chuliganiškų paskatų. Pripažįsta, jog pravažiavo draudžiamą šviesoforo signalą ir šio pažeidimo neginčija. Pareiškėja nesutinka su jai paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. laikotarpiui, laiko ją per griežta. Mano, kad ji galėtų būti švelninama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.
Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).
Pareiškėja nurodė, kad važiuojant namo, prieš remontuojamą tiltą, užsidegė raudonas šviesoforo signalas, priekyje stovėję automobiliai sustojo. Jos automobilyje buvęs vaikas užsimanė į tualetą, emocijų pagauta, priėmė spontanišką sprendimą ir lenkė automobilių eilę, tačiau tai darė nevedama chuliganiškų paskatų. Teismas, analizuodamas pareiškėjos parodymus sprendžia, kad stovinčių spūstyje automobilių apvažiavimas akivaizdžiai reiškė savo individualaus intereso – nestovėti kartu su kitais automobiliais spūstyje, sutaupyti laiko kitų vairuotojų, besilaikančių KET, sąskaita – tenkinimą, savo išskirtinumo demonstravimą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams. M. Š. atsiradus spūsčiai, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, siekdama apvažiuoti kitas transporto priemones, važiavo priešpriešiniam eismui skirta eismo juosta ir įvažiavo į kelio susiaurėjimo zoną degant draudžiamam šviesoforo signalui. Toks manevravimas, esant automobilių spūsčiai, laikytinas chuliganišku vairavimu, šį vairavimo būdą vairuotoja pasirinko tyčia, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodama saugaus eismo reikalavimus, keldama grėsmę eismo saugumui (2024 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024). Visi išvardinti M. Š. atlikti veiksmai sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Kiekvienas vairuotojas, važiuodamas pagal taisykles tikisi, kad ir kiti vairuotojai jų laikosi. Tokiais veiksmais buvo keliamas realus pavojaus tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Įvykio metu automobilyje buvo ir trys mažamečiai pareiškėjos vaikai. Tokiu neatsakingu elgesiu, M. Š. kėlė pavojų ir jiems. Teismo vertinimu, prieš tai aptarti pareiškėjos veiksmai skundžiamame nutarime pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl pagrindo perkvalifikuoti jos veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra.
ANK 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, tačiau tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015).
ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas nuo 1 iki 2 metų už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas, vertindamas galimybę šiuo konkrečiu atveju dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pareiškėjos atžvilgiu, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pobūdį. Prieš darydama tokį nusižengimą, M. Š. galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti pavojingo elgesio kelyje pasekmes, todėl turi prisiimti neigiamus tokios veikos padarinius. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonės turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį ir vien tik ta aplinkybė, kad, atėmus specialiąją teisę, pažeidėjas patirs nepatogumų, negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad būtinybės atlikti stovinčių automobilių apvažiavimo manevrą, degant raudonam šviesoforo signalui, nebuvo, o M. Š., dar prieš darydama administracinį nusižengimą, žinojo aplinkybes, susijusias su jos šeimine padėtimi. Tai, kad pareiškėjos teigimu, tokiais savo veiksmais ji niekam nesukėlė grėsmės, neatsirado padariniai, jos padaryto teisės pažeidimo pavojingumo nepaneigia.
Kartu pažymėtina ir tai, kad pažeidėjui skiriama administracinė nuobauda turi būti teisinga ir proporcinga jo padarytam nusižengimui, tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Šiame kontekste įvertintina tai, kad M. Š. augina tris mažamečius vaikus, intensyviai ieško darbo, kasdienybė susijusi su transporto priemonės vairavimu, ji gyvena kitoje vietovėje nei yra rajono centras. M. Š. anksčiau neteista, turi 16 metų vairavimo stažą ir administracine tvarka nebausta. Pareiškėja pažeidimo padarymo faktą pripažino iškart, nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino nuo pat pradžių ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tai nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jos padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip tyčinis, chuliganiškas, tačiau anksčiau M. Š. nebausta už jokį nusižengimą, dėl to darytina išvada, jog padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu buvo matyti pareiškėjos gailestis dėl padaryto nusižengimo, taip pat nuoširdus susirūpinimas dėl susiklosčiusios padėties.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas M. Š. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jai švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje.
Pareiškėjai dėl padaryto administracinio nusižengimo paskirta nuobauda – minimalaus dydžio bauda laikytina adekvačia priemone, sukėlusia neigiamas pasekmes ir tai pakankamai ją nubaudė. Teismo vertinimu, M. Š. suvokia ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei to pasekmes, be to, pats administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo procesas jai padarė auklėjamąjį poveikį, duomenų, kad ji po šio nusižengimo padarymo būtų bausta administracine tvarka, byloje nėra. Pareiškėja nelinkusi pažeidinėti įstatymų, visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas ir įstatymais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Byloje esantys duomenys bei paaiškinimai pagrindžia būtinybę pareiškėjai turėti teisę vairuoti, taigi, trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, šeiminės aplinkybės, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau šios aplinkybės taip pat turi būti vertinamos kartu su kitomis prieš tai minėtomis aplinkybėmis. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šių aplinkybių visuma vertintina pareiškėjos naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, skunde išdėstyti argumentai, rašytinė bylos medžiaga rodo jos nuoširdų susirūpinimą dėl savo veiksmų, adekvatų požiūrį į padarytus nusižengimus bei jų pasekmes, todėl vertintina teigiamai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti pareiškėją nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinant iki 6 mėnesių.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 15 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino paskyrimo M. Š. keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 3, 6 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos M. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, M. Š. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui terminą sumažinti iki 6 mėnesių.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.