- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- TS-56-1017/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Nuteistasis
- P. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 59-144, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
P. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dal, jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, kuriuo P. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta ir neatlikta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 7 metų 13 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia 2016 m. sausio 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. sausio 25 d., pusę laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko – 2019 m. liepos 19 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 11 d. sudarė 3 metus 6 mėnesius 14 dienų.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. S. 2019 m. liepos 19 d. pateikė skundą dėl Komisijos 2019 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 59-144. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentai:
1) Skundžiamame nutarime Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, niekaip nepagrindė sprendimo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Nuteistojo vertinimu, skundžiamas Komisijos nutarimas yra visiškai neaiškus, neargumentuotas ir nemotyvuotas, priimtas nesivadovaujant formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu.
2) Skundžiamame nutarime Komisija nurodė, jog asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, tačiau nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri patvirtintų šį jos teiginį, taip pažeisdama nekaltumo prezumpcijos principą.
3) Komisija iš esmės netaikė jam lygtinio paleidimo dėl jo praeities, kurios jis pakeisti negali, neatsižvelgdama į tai, kad nors jis 2008 m. prarado teisę vairuoti transporto priemones, nes vairavo, būdamas neblaivus, tačiau šiuo metu jis jau yra atgavęs vairuotojo teises, aktyviai stengiasi atsikratyti priklausomybių (šiuo metu lanko Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupę, tą praktiką tęstų ir išėjęs į laisvę).
4) Skundžiamame Komisijos nutarime klaidingai nurodyta, kad nuteistasis dėl jaučiamo nuovargio šiuo metu vartoja medikų paskirtus medikamentus, tačiau iš tiesų jis jų nevartoja, emociškai jaučiasi gerai.
5) Pagal OASys metodiką nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas yra 80 balų (buvo 90 balų), kas rodo, jog jis pasikeitė, pasikeitė jo požiūris į gyvenimą (laisvėje ketina dirbti (2019 m. birželio 13 d. buvo gautas AB „R.“ raštas dėl sutikimo nuteistąjį įdarbinti), tuomet galės pilnai išlaikyti šeimą, didesnėmis išmokomis dengti priteistą ieškinį).
6) Nuteistasis akcentuoja EŽT Teismo sprendimą byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153 – valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, – arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Nuteistojo vertinimu, lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Pabrėžia, kad kalinimo sąlygos visose Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos EŽT Konvencijos 3 straipsnio nuostatos prasme, o vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, pastaraisiais metais yra konstatuotas šimtuose administracinių teismų sprendimų. Dėl šių priežasčių lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė.
Be to, nuteistasis 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismui pateikė skundo papildymą, kartu pridėdamas 2019 m. rugpjūčio 6 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą bei 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad teismas gali taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, esant šioms sąlygoms: 1) nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; 2) yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; 3) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018).
Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis P. S. atliko daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (1/2 šios bausmės jis atliko 2019 m. liepos 19 d.), jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo komisijos teiktas rekomendacijas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys metodiką) vidutinė – sudaro 80 balų; ši rizika per šešis mėnesius sumažėjo nuo 90 balų (nustatytų 2019 m. sausio 10 d.) iki 80 balų. Taigi nuteistasis atitinka formaliuosius kriterijus dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju reikalinga nuspręsti ir tai, ar yra pagrindo manyti, jog nuteistasis, išėjęs iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos, dėl padarytos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, laikysis įstatymų ir nenusikals, ar bausmės tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti.
Bylos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija jau vieną kartą yra atmetusi P. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo t. y. 2019 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 59-9, atsisakius taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistajam iki pakartotinio svarstymo rekomenduota konsultuotis su įstaigos psichologu, atlikti gerovės darbus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis pilnai įvykdė šias rekomendacijas: lankė individualias psichologines konsultacijas bei AN grupių užsiėmimus, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, šiuo metu mokosi 12 klasėje, yra įgijęs suvirintojo specialybę, taip pat nuteistasis sportuoja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose; palaiko artimus ryšius su žmona, seserimi, motina, močiute, kitais giminaičiais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis neneigia anksčiau sistemingai vartojęs narkotines medžiagas (heroiną), alkoholį, 2 kartus (2013 ir 2015 m.) dalyvavo ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje, šiuo metu vėl lanko Anoniminių narkomanų savipagalbos grupę, yra skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Išėjęs į laisvę, galėtų dirbti pas pusbrolį autoservise MB „R.“ vairuotoju.
Taigi teismas sutinka su dalimi skundo argumentų, kad byloje yra teigiamai P. S. charakterizuojančių aplinkybių – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, nuteistasis įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimais giminaičiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, pradėtų dirbti ir taip galėtų padengti turimas skolas.
Kita vertus, nuteistojo P. S. elgesys, atliekant šiuo metu jam paskirtą bausmę, nebuvo tinkamas – P. S., atlikdamas šiuo metu jam paskirtą bausmę, 20 kartų pažeidė nustatyto rėžimo reikalavimus, dėl ko buvo baustas 19 kartų. Šiuo metu yra galiojanti viena nuobauda – už tatuiruotes (paskirta 2019 m. birželio 6 d.). Taip pat iš paskirtų nuobaudų matyti, kad 2017 metais nuteistasis buvo baustas dėl pažeidimų, susijusių su narkotikų vartojimu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei parodo jo nenorą laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkos. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis įvykdė naują nusikalstamą veiką – 2015 metais jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos Vilniaus pataisos namuose, dėl ko buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Iš bylos duomenų teismas sprendžia, kad nepaisant aktyvaus nuteistojo dalyvavimo socialinės reabilitacijos bei priklausomų asmenų pagalbos programose, aktyvaus bendravimo su psichologu, nuteistasis, esant probleminei situacijai, vis dar negeba pasirinkti tinkamo elgesio modelio bei išspręsti emocinius išgyvenimus socialiai priimtinais būdais, jo elgesiui ankstesnių teistumų metu įtakos turėjo bendrininkai, jis pasiduodavo kitų asmenų neigiamai įtakai. Nuteistajam vėl vartojant alkoholį ir (arba) narkotines/psichotropines medžiagas, taip pat patiriant problemų (sunkumų) ar susiduriant su konfliktine situacija, kiltų rizika dėl galimo nusikalstamo elgesio, žalos sau ir kitiems asmenims padarymo. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad mąstymo, problemų sprendimo lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, neigiamų pasekmių nenumatymas, impulsyvus nuteistojo elgesys daro įtaką jo nusikalstama elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką ir jų nekoregavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Nuteistasis P. S. pataisos namuose nedirba dėl darbo vietų stokos; būdamas laisvėje, nėra oficialiai dirbęs. Išėjęs į laisvę, galėtų dirbti pas pusbrolį autoservise MB „R.“ vairuotoju, tačiau pragyventų ir nedirbdamas, kadangi gautų dividendų iš Rusijoje esančio jo mirusio tėvo baldų fabriko, o tai mažina motyvaciją dirbti. Svarbu ir tai, kad nuteistasis nurodo, jog turi santaupų iš dividendų, netgi galėtų pragyventi nedirbdamas, tačiau turimo įsiskolinimo – 2 623,04 Eur savanoriškai neįvykdo, pats atlyginęs yra tik 35 Eur; jo dukros išlaikymu rūpinasi nuteistojo motina. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat parodo atsainų ir neatsakingą nuteistojo požiūrį į turimus įsipareigojimus bei nenorą juos vykdyti, t. y. nenorą prisiimti atsakomybę bei tinkamai elgtis.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis yra teistas iš viso 6 kartus, pirmą kartą būdamas nepilnametis (16 metų). Jam net tris kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau du kartus jis pažeidė bausmės atidėjimo vykdymo sąlygas, padarydamas naujas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistajam P. S. yra taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau ir šį kartą jis pažeidė sąlygas – padarė naują nusikalstamą veiką – labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), dėl šio nusikaltimo nuteistasis nepriima kaltės iki šiol. Taigi jo vykdomos nusikalstamos veikos sunkėjo, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nuteistasis nedarė ir nuolat pakartotinai nusikalsdavo, savo elgesiu nepateisindamas jam teismo parodyto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės pakeisti savo gyvenimo būdą.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog savo elgesiu bei mąstymu P. S. įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis dėl jo atžvilgiu taikomų intensyvių socialinės reabilitacijos priemonių po truputį keičia savo požiūrį, mąstymą, gydosi turimas priklausomybes ir šias priemones būtina tęsti. Jam nustatyti net 45 dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai, kuriuos dar yra galimybė koreguoti, t. y. sumažinti. Priešlaikinis jų nutraukimas gali turėti neigiamą poveikį nuteistojo tolimesniam elgesiui.
Teismo nuomone, nepagrįstas yra nuteistojo skundo argumentas, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas. Susipažinus su skundžiamu nutarimu matyti, kad jame išsamiai yra išdėstytos ir išanalizuotos visos aplinkybės, reikšmingos priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o nutarimo penkto lapo šeštojoje pastraipoje minėtos aplinkybės yra apibendrintos ir nurodyti argumentai, kodėl lygtinis paleidimas nuteistajam netaikomas. Taip pat teismas sprendžia, jog nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad skundžiamu nutarimu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Kaip minėta aukščiau, pagal įstatymą (BVK 157 str. 1 d.), sprendžiant klausimą, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, reikalinga nuspręsti, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu gi atveju Komisija nustatė, kad P. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtriktinų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Nuteistasis skunde akcentuoja EŽT Teismo sprendimą byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153 – valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, – arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Be to, įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 59-144, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo P. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 59-144 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.