- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2-3446-1056/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00217-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- D. K., A. P., V. P.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas, Rolandas Vaitiekūnas
- Kategorijos
- 2.3.2.2Santuokos sudarymo sąlygos ir teisiniai padariniai
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.10.5Santuokos registravimas
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams A. P., V. P., D. K. dėl dalinės nuosavybės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas pateiktu ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad ieškovas P. K., ir D. P., gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo nekilnojamąjį turtą – 2.6100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (2032 Eur vertės); 2.4119 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (1622 Eur vertės); 0.1080 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (4306 Eur vertės), registruotus D. P. vardu; 2) pripažinti, kad ieškovas P. K., ir D. P., gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo traktorius „MTZ Belarus 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės) bei automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės); 3) padalyti tarp ieškovo P. K., ir D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovui P. K. asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį 2.6100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 2.4119 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 0.1080 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 4) padalyti tarp ieškovo P. K. ir D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovui P. K. asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį traktoriaus „MTZ Belarus 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės).
2. Ieškovo atstovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir D. P. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, tai patvirtina išrašas iš (duomenys neskelbtini) parapijos archyvo santuokos metrikų knygos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) D. P. mirė. Iki jos mirties nei ieškovas, nei D. P. nesikreipė į civilinės metrikacijos skyrių, kad bažnyčioje sudaryta santuoka butų įtraukta į apskaitą. 2022 m. vasario 14 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė įtraukti į apskaitą Pareiškėjo ir D. P. (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytinę santuoką motyvuodami tuo, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas, po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje ir abu sutuoktiniai yra gyvi. Tokia santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu bent vienas iš sutuoktinių yra miręs, tokia santuoka i apskaitą neįtraukiama. Kadangi D. P. mirė ir nėra galimybės bažnytinės santuokos įtraukti į apskaitą ieškovas reiškia ieškinį D. P. turto paveldėtojams atsakovams A. P., D. K. ir V. P. dėl ieškovo dalinės nuosavybės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir turto padalijimo. Nors ieškovas ir D. P. buvo sudarę bažnytinę santuoką, tačiau jos neįregistravimas po D. P. mirties daro ją negaliojančią ir ieškovui kaip sutuoktiniui sukelia pasekmes, tai yra jis netenka teisės paveldėti turtą po sutuoktinio mirties. Ieškovas ir D. P. nuo 1994 m. rugsėjo mėn. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams, 28 metus buvo sugyventiniai (faktiniai sutuoktiniai). Po bažnytinės santuokos sudarymo jie kartu apsigyveno P. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vėliau kartu keitė gyvenamąją vietą ir gerindami gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini) iš bendrų lėšų įsigijo 0.1080 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą –ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (bendros 4306 Eur vertės). (duomenys neskelbtini) D. P. vardu iš bendrų lėšų buvo nupirktas ir įregistruotas 2.6100 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (2032 Eur vidutinės rinkos vertės), o (duomenys neskelbtini) D. P. vardu iš bendrų lėšų buvo nupirktas ir įregistruotas 2.4119 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (1622 Eur vidutinės rinkos vertės). Nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2013 m. iš Lietuvos Respublikos valstybės D. P. vardu buvo nuomojamas 2.30 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 15 d. D. P. vardu iš bendrų lėšų buvo nupirktas traktorius „MTZ Belarus 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės), kuris buvo naudojamas žemės ūkio veikloje. 2014 m. rugsėjo 18 d. D. P. vardu iš bendrų lėšų buvo nupirktas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės). 2008 m. gegužės mėn. Ieškovas paveldėjo 6.2900 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pradėję gyventi kartu ieškovas ir D. P. vykdė žemės ūkio veiklą (augino karves, kiaules). Visi laikomi gyvuliai buvo registruoti D. P. vardu. Iš laikomų karvių primelžtas pienas būdavo pristatomas į pieninę ir iš šių gautų lėšų jie tenkindavo savo bendrus poreikius. Ieškovo ir D. P. vardu registruoti žemės sklypai buvo naudojami žemės ūkio veikloje. Nuo 2013 m. šie sklypai buvo deklaruojami Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir už šiuos sklypus gauta parama būdavo pervedama į D. P. sąskaitą. Lėšos gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir žemės ūkio veiklos būdavo naudojamos bendrų poreikių tenkinimui. Šalys rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu bei turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora. D. P. kartu su ieškovu tvarkė buitį, šeimininkavo, turėjo pajamų iš gaunamos senatvės pensijos, kuriomis prisidėjo prie bendros buities; šalių buitis namuose buvo bendra. (duomenys neskelbtini) jiems D. P. vardu įsigijus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas savo lėšomis, jėgomis ir medžiagomis tvarkė įsigytą gyvenamąjį namą: apšildė namą iš vidaus, prisuko OSB plokštes, išklijavo tapetus, atliko elektros instaliacijos darbus, pastatė medinį-karkasinį priestatą bei kitus remonto darbus.
3. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gyveno santuokoje su D. P.. Gyventi pradėjo kartu po santuokos sudarymo. Jie gerbė vienas kitą, jos vaikams dalino ir paršelius, ir malkas. Nuo 2000 metų viskas buvo jos vardu, nes ji sakydavo, kad ji vyresnė ir bijo, kad jis ją išvarys. Jis alkoholio visą gyvenimą nevartojo, nerūko. Nusprendė susituokti, nes mirus tėvams liko vienas, ji buvo vieniša, ir jis įsimylėjo. Jie susituokę gyveno jo namuose. Augino karves, kiaules, buvo jo tėvų likęs arklys, traktorius, 9 ha žemės. Susituokė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje dėl metų skirtumo, nes jam buvo 32, o jai 54 metai. Į metrikaciją nesikreipė dėl amžiaus skirtumo, jai buvo gėda, o po to ji gaudavo našlės pensiją ir nebenorėjo kreiptis. Jie kartu laikė gyvulius, turėjo po 8-7 karves, kiaulių, gyvendavo iš pieno, deklaruodavo žemę, gyvulius, parduodavo veršelius. Turtą pirko iš bendrų pinigų. Maistą ir mokesčius mokėdavo bendrai. Naują namą nusipirko (duomenys neskelbtini) metais, jis nesikėlė tada. Ji siūlė parduoti žemę, gyvulius, kad susiremontuoti naują namą. Jis atvažiuodavo pas ją su nakvyne, remontuodavo namus, grįždavo namo, nes reikėdavo karves melžti. Apie testamentą jis nežinojo. Už remonto darbus jam niekas nieko neatsilygino, nes jis darėsi sau, savo šeimai remontą. Jie planavo dar porą metų pabūti, tada parduoti žemes ir gyvulius, nusipirkti geresnę mašiną ir gyventi kartu (duomenys neskelbtini). Planavo nugriauti jo dabartinį namą, panaudoti plytas ir kitas medžiagas. Į (duomenys neskelbtini) gyvulių nekėlė, nes nebuvo kur jų laikyti ten. Juos laikė dėl remonto dar ir deklaracijų. Lėšos remontui buvo iš jo medienos, pirko plokštes, tapetus, statybinių medžiagų važiuodavo įsigyti kartu. Jis šiuo metu gyvena senesniame name. Naujame name vaikai pridėjo kamerų, kvietė policiją, nes jis norėjo malkas parsivežti, kurias jis pats nuvežė ten. Banko kortelės banko buvo trys, D. P. vardu. Kredito unijos kortelių nežinojo slaptažodžių. Hansa banko kortelių slaptažodžius žinojo, mokėjo mokesčius už šiukšles, elektrą. Ji išimdavo pinigų ir duodavo jam, bet imdavo ji pinigus, PIN kodus jis žinojo. Po D. P. mirties liko 3 karvės ir 2 telyčios. Dabar jis gyvena iš pajamų už pieną. Kažkur apie 260 Eur ar daugiau, priklausomai nuo pieno kiekio. Jis turi medžiotojo ginklą, negali būti nepakaltinamas, kas 5 metus jį tikrina. D. P. iš namų nebuvo išvijęs. Pirmą kartą, apie 1997 metus, kai D. P. parėjo namo išgėrusi ir kivirčijosi, ji pati kvietė policiją, kad atimtų ginklą iš jo. Dar jie buvo susipykę (duomenys neskelbtini) metais, nes ji norėjo eiti į naujus namus, jis norėjo likti čia kartu, kol remontuojamas namas bus, susipyko ir išėjo D. P.. Jis norėtų gyventi (duomenys neskelbtini) namuose, nes jo namuose žiemą labai šalta. Jis dalyvaudavo tvarkant dokumentus pas notarę kartu su D. P., sėdėdavo kartu kabinete, paduodavo pinigus žmonėms, tik viskas būdavo jos vardu registruojama. Viską registravo jos vardu, nes gyveno kartu nuo 1994 metų ir buvo susituokę bažnyčioje, gyveno kaip pora. Prašo ieškinį tenkinti.
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kilo ginčas dėl dviejų asmenų, nesudariusių santuokos jungtinės veiklos vykdymo. Nėra reikalaujama, kad sandoris dėl jungtinės veiklos partnerystės teisinių santykių būtų rašytinis. Nerašytinis susitarimas įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip žmonių bendras gyvenimas, ypač jei jis ne epizodinis, bet trunką ilgą laiką, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ar savo darbu ar kita. Kai jungtinę veiklą vykdantys asmenys vedą bendrą ūkį, tokia veikla gali pasireikšti bendru darbu ūkyje. Ieškovo pozicija dėl gyvenimo santuokoje nuo 1994 metų ir bendro ūkio vedimo pagrįsta ne tik jo paaiškinimais bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tokiais kaip paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus ir gyvulius paraiškos, iš kurios matyti, kad ieškovas ir mirusioji D. P. bendrai deklaruodavo žemės ūkio sklypus, kurie buvo įregistruoti tiek ieškovo, tiek D. P. vardu, bei apklaustų liudytojo parodymais. Sudarę bažnytinę santuoką nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas ir D. P., neįregistravę civilinės santuokos gyveno kaip sugyventiniai ar partneriai su tikslu sukurti šeimyninius santykius. Po bažnytinės santuokos sudarymo jie apsigyveno ieškovo namuose ir vykdė žemės ūkio veiklą, augino karves, kiaules ir kitus gyvulius. Visi laikomi gyvūnai buvo registruoti D. P. vardu, iš lėšų už parduotą pieną šalys tenkindavo savo poreikius, pirkdavo žemės ūkio techniką. Ieškovo ir D. P. vardu registruoti žemės sklypai buvo naudojami žemės ūkio veikloje. Nuo 2013 metų jie buvo deklaruojami nacionalinėje mokėjimo agentūroje ir už šiuos sklypus gautos paramos lėšos buvo pervedamos į D. P. sąskaitą. Lėšas, gautas iš Nacionalinės žemės agentūros ir žemės ūkio veiklos šalys naudodavo bendriems poreikiams tenkinti. Šalys rūpindavosi bendra buitimi, aplinkiniams demonstravo artimą ryšį, šias aplinkybes patvirtino liudytojai. Vesdami bendrą ūkį ieškovas su D. P. įsigijo žemės sklypus, kurie buvo pirkti iš lėšų, gaunamų už pieną ir išmokas, vėliau šie sklypai buvo deklaruojami Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Gyvenamojo namo įsigijimui buvo panaudotos lėšos gautos iš jungtinės veiklos, pasitelkiant bendras gautas iš jungtinės veiklos ir asmenines lėšas, bendrą darbą, ko pasėkoje buvo sukurtas ginčijamas turtas. Ieškovas nesureikšmino turto registravimo vienos ar kitos šalies vardu manydamas, kad šis turtas yra bendras, įgytas iš kartu uždirbtų lėšų. Prašo padalinti tarp ieškovo ir D. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį bendrai įgytą turtą po ½ dalį kiekvienam, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. P. ir D. K., išskyrus atsakovą V. P., nes jis sutiko su ieškiniu.
Atsiliepimas
5. Atsakovų D. K. ir A. P. atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu atsakovas nesutinka, ieškinys nepagrįstas ir netenkintinas. (duomenys neskelbtini) mirė testatorė D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Testatorė D. P. savo turtą (išskyrus transporto priemones) paliko savo vaikams (atsakovams), o transporto priemones paliko ieškovui. Iš testamento turinio matyti, kad velionė aiškiai ir akivaizdžiai nurodė, jog ginčo turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Nuo 1 iki 4 testamento punktuose nurodyta <...> Man nuosavybės teise priklausantį <...> bei 5- <...> Man priklausančias visas transporto priemones <...>. Atsakovų žiniomis ieškovas iki velionės mirties neturėjo jokios atsiskaitomosios sąskaitos, niekur nedirbo (bent jau nuo 1994 m.) ir jokių su darbo santykiais ar pan. susijusių pajamų negaudavo. Atsakovams velionė yra sakiusi, kad santuoką sudarė tik bažnyčioje, o Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos su ieškovu neregistravo, nes velionė nenorėjo su ieškovu vesti bendro ūkio ir kad jų įgytos lėšos bei materialinės vertybės taptų bendromis, kas būtų įvykę pagal įstatymą jei jie būtų įregistravę ar sudarę santuoką civilinės metrikacijos skyriuje. Atsakovų žiniomis nurodytu būdu ieškovas yra (ar buvo) įsigijęs transporto priemones, žemės ūkio techniką, du šautuvus. Be to, ieškovui priklauso ir nurodytu laiku jo nuosavybėn registruotas žemės sklypas ar sklypai bei miškas. Velionė buvo smulki ūkininkė, ūkininkavo ir ūkininkavimo procese prašydavo ieškovo atlikti atskirus pagalbinius darbus prie ūkio bei už tai ieškovui atsilygindavo (alkoholiu, maistu, ūkio produkcija ar pinigais). Jau eilę metų velionės su ieškovu santykiai buvo ne kaip sugyventinių, o tik kaip pažįstamų, kuriems buvo patogu gyventi vienoje gyvenamojoje vietoje. 2017 metais ieškovas pradėjo artimai bendrauti su M. P., po ko jo elgesys velionės atžvilgiu pablogėjo ir pastaroji atsakovei D. K. pasisakė, kad ji nuo ieškovo pavargo ir nori išeiti iš ieškovo namų, esančių (duomenys neskelbtini) (kur iki tol gyveno), todėl ieškos sau nusipirkti namą ir į jį persikelti viena gyventi. Tada kelių mėnesių laikotarpyje velionė susirado ir nusipirko ginčo namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kur ir pati viena persikraustė. Ieškovas liko gyventi savo nuosavybėje ((duomenys neskelbtini)), kur ir gyveno visą laiką iki velionės mirties bei kur ir gyvena šiuo metu. Nurodytą namą su priklausiniais velionė pirko tikra ne tam, kad pagerintų ieškovo gyvenimo sąlygas, o tam, kad turėtų kur išeiti iš ieškovo namų. 2021 m. lapkričio mėn. velionė pasijuto blogai ir gydymui buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Po to velionės sveikata labai pablogėjo (duomenys neskelbtini), kai ją sunkios būsenos rado pas velionę iš savo gyvenamosios vietos atvykęs ieškovas, po ko jis, kadangi po velionės išvežimo į ligoninę liko ginčo name, iš čia susirinko ir pasisavino įvairius velionei priklausiusius dokumentus, dvi banko korteles (Biržų kredito unijos ir Swedbank), du televizorius bei pinigus, užrakino duris bei pasisavino ir raktus. Pažymėtina, kad po to, kai nurodytu būdu ieškovas pasisavino velionės banko korteles, jis neteisėtai ir be velionės leidimo, pasinaudodamas tuo, kad operacijai atlikti reikalingi duomenys buvo užrašyti prie tų kortelių, iš velionės a/s nuėmė bei pasisavino 5300 Eur, iš kurių 2000 Eur jis po to padavė atsakovei tikslu juos panaudoti laidotuvėms. Prašo ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovė D. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais mirė jos tėtis, ji jau gyveno atskirai. Mama prašydavo ieškovo nupjauti žolę ir pan., ir taip prasidėjo jų draugystė. Pradžioje buvo susižavėjimas, jis pasiūlė jam gyventi su ja, o brolis liko mamos namuose. Ji su gyvuliais išsikėlė pas ieškovą. Kadangi mama buvo katalikė, po metų pasakė, kad ims „šliubą“. Ji buvo liudininkė bažnyčioje. Vėliau mama ėmė sakyti, kad jis ne ūkiškas žmogus, turbūt dėl to nebesikreipė į civilinę metrikaciją. Jis dirbo ūkyje, mama gaudavo pensiją, našlės pensiją, tvarkė visus dokumentus. Ji užregistravo ūkininkės ūkį, tvarkė reikalus, ieškovas jai dirbdavo kaip vairuotojas. Jis niekur nedirbo, mama gaudavo pajamas iš pensijos. Nebuvo gražus jų gyvenimas, nes jam būdavo piktumo priepuoliai ir ją išvydavo iš namų. Vėliau mama pasakė, kad ieškovas pradėjo suktis apie anūkę, ji pasakė, kad ji norėtų išeiti iš namų. Ji susipirko viską atskirai ir gyveno ramiai išsikrausčiusi nuo jo. Kai mamą išvežė į ligoninę, jis buvo pas ją ir ją išvežus susirinko dokumentus, pinigus ir užrakino namus. Kai mamą parsivežė iš ligoninės, ji pradėjo sakyti, kad paliks namą ir žemę vaikams, parašė testamentą. Ieškovas atvažiavęs jos prašė palikti gyvulius bent, ji pati suorganizavo, kad jam būtų perrašytos karvės. Ji nuvažiuodavo pas mamą aplankyti, bet ne dažnai. Naudojosi telefonu. Karves savo jie prižiūrėdavo abu, mama eidavo į pieninę. Laidotuvėms jie gavo 360 Eur iš Sodros. Kiek gyvulių turėdavo, ji nežino, kažkur apie 6 su prieaugliu galbūt. Dar kiaulių laikydavo dėl savęs, duodavo pusbroliui, broliui. Augindavo paukščius dar, būdavo ir parduodavo. Pats ieškovas nurodė, kad yra darbininkas, ar ji mokėdavo jam ir kiek mokėdavo, nežino. Kokias pajamas dar mama gaudavo be pensijos, ji nežino.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. nurodė, kad iš pradžių buvo meilė gal. Bet vėliau pagyvenus kartu mama pamatė, kad jis nėra šeimos žmogus, todėl neregistravo santuokos metrikacijoje. Jis išvydavo mamą iš namų, buvo ir policija iškviesta. Mama nueidavo pas V., jis pasamdydavo vairuotoją ir ji grįždavo į (duomenys neskelbtini). Augindavo kiaulių jie, mama taisydavo ėdalą, kiek galvijų turėjo, jis nežino. Ieškovas sakydavo, kad jis ten tik darbininkas. Nauji namai buvo pirkti iš mamos lėšų, už namą mokėjo 4000 Eur. Ji taupė iš pensijos, deklaracijų už žemę. Mama turėjo 3 ha, kai susituokė su ieškovu. Ieškovas kiek turėjo, jis nežino. Nuvažiuodavo jis pas mamą, yra padėjęs šieną suvežti, daugiau bendraudavo telefonu. Santuokai jis prieštaravo dėl amžiaus. Naujus namus mama pirko, nes norėjo savo namų, nesugyveno su ieškovu. Nusipirkus namus, ten gyveno mama, P. K. atvažiuodavo, statė priestatą.
8. Teismo posėdžio metu atsakovų D. K. ir A. P. atstovas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Prieš mirtį velionė D. P. paliko testamentą. Ginčo turtas nebuvo paliktas ieškovui. Iš testamento turinio matyti, kad velionė nemanė, kad kažkas priklausė ieškovui, nes testamente ji nurodė, kad „jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ar kitą turtą“. Ieškovui buvo paliktos transporto priemonės kaip atsilyginimas už darbą velionės ūkyje. Pats ieškovas jokių pajamų daug metų neturėjo, todėl prie ginčo turto įsigijimo neprisidėjo. Tik bažnytinę santuoką sudariusių asmenų teisine tvarka teisės nėra ginamos. Velionė, nesudarydama santuokos civiline tvarka tai žinojo ir nepasitikėjo ieškovu. Namas buvo pirktas ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir ieškovas prie jo neprisidėjo. Taip pat melavo, kad jam 3000 Eur namo pirkimui paskolino V. C., kuris tai paneigė. Ieškovas statydamas priestatus tik pablogino turto būklę, nes statė be statybos leidimo ir juos reikės nugriauti. Tiek ieškovas, tiek velionė atskirai disponavo savo lėšomis. Be to ieškovas neprašo pripažinti daline nuosavybe savo vardu įgytiems šautuvams, transporto priemonėms ir sklypams, tai rodo jo nesąžiningumą. Rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Šiuo atveju joks ginčo turtas nebuvo sukurtas, o buvo įsigytas. Konstatuojama, kad ieškovas visiškai nemokėjo už įsigytą turtą, nepagerino ginčo turto, kadangi turtas buvo ne sukurtas, o įsigytas, jis turėjo įrodyti, kad turtas įgytas ne už asmenines velionės lėšas, o ir jo lėšas. Ieškovui nebuvo kliūčių dalyvauti turto pirkimo sandoriuose, reikalauti, kad jis būtų nurodomas kaip bendrasavininkas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Mama gyveno kartu su ieškovu, vėliau negyveno 4 metus kartu, nes mama išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Jis visada gyveno mamos namuose, (duomenys neskelbtini). Mama paprašė P. K. nupjauti žolę ir prasidėjo jų bendravimas. Prieš susituokiant, mama laikė 2 karves, buvo kiaulių, vištų. P. K. turėjo karvių, gyveno vienas. Mama išsikėlė gyventi pas jį, išgyveno kartu jie 28 metus. Jis nedalyvavo vestuvėse, iš pradžių buvo gerai viskas, vėliau pradėjo pyktis. Jie pykosi, nes jis ją išvarė iš namų, jis pats iškvietė policiją. Išgerdavo mama gal kiek, bet nedaug, o P. K. negėrė alkoholio. Vieną kartą buvo, kad išvarė. Kodėl mama pirko naujus namus, jis nežino. Mama kiek žemės turėjo nežino, gyvendavo iš pinigų už deklaravimą. Melždavo karves P. K., jis dar pats padėdavo ruošti pašarus. Yra davę ir jam paršiukų, parduodavo turguje. Paskutiniais gyvenimo metais mama gyveno viena, P. K. padėdavo jai ir nuvažiuodavo. Apie testamentą jis nieko nežinojo, kalbų apie dalinimus turto nebuvo. Dėl namo (duomenys neskelbtini) brolis su seserimi rūpinasi, nežino, ar jie parduos jį, ar ką darys. Ieškovo santykiai su mama buvo kaip vyro ir žmonos. Jis nieko nežino apie savo dukrą M. ir P.. Galbūt mama kažką ir įtarė, bet jis nematė, dukra sakė, kad nieko nebuvo.
10. Liudytojas V. C. nurodė, kad ieškovas yra jo pusbrolis. Su ieškovu kartu užaugo, gyveno netoli, bendraudavo su jais, nuvažiuodavo padėti virinti techniką. Kaip susipažino su D. nežino, bet ji atėjo gyventi pas P.. Gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kaip vyras ir žmona „pasiėmę šliubą“. P. turėjo tuo metu 6 ar 7 karves. Jie ūkininkavo, iš to ir gyveno. Turėjo žemės, sėdavo grūdus, gyvulininkyste užsiimdavo. P. K. tuomet turėjo apie 10 ha dirbamos žemės ir miško dar. P. dirbdavo ūkio darbus, remontuodavo techniką, sėdavo, ardavo, melždavo karves abu. Yra atvažiavę į svečius, sakę jam, kad nusipirko namą, kad kai nebeturės gyvulių, galės gyventi kartu. P. K. remontus pradėjo daryti, elektrą tvarkė, kalė gipsą. D. yra sakiusi, kad P. K. sutvarkė vieną galą, kad pasistatys priestatą, jame įsirengs vonią ir tualetą. Ji nuėjo gyventi į (duomenys neskelbtini), o P. kasdien važiuodavo pas ją, nakvodavo ir būdavo. Atstumas gal 5 ar 4 kilometrai nuo namo, kuriame gyvuliai ir naujo namo. Bendraudavo geranoriškai su D. ir P., šiltai, nematė konfliktų tarp jų. D. P. dukrą D. K. yra matęs tik per jubiliejų vieną kartą. Remontą naujame name atliko iš bendrų lėšų, tik viskas būdavo jos sąskaitose. Mano, kad iš tų pačių lėšų pirko ir namą. Ieškovas prašė skolintis pinigų iš jo, bet vėliau nebesiskolino.
11. Liudytoja Z. Š. nurodė, kad ji 40 metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir 30 metų dirba (duomenys neskelbtini), tai daugmaž pažįsta 90 procentų gyventojų. Ieškovas su D. P. ateidavo į seniūniją žemės ūkio klausimais, pasėlių deklaravimas, ateidavo visada kartu deklaruoti, nors deklaruodavo jos vardu. Ji gyvena prie kapinių, matydavo, kad jie kartu lankydavosi kapinėse, kartu lipdavo iš automobilio. Jai nekilo abejonių, kad jie yra šeima ir bendras ūkis. Deklaruoti pasėlių niekada ūkininkai neateina su darbininkais, ateina sutuoktiniai arba vienas ūkis. Deklaruodavo D. vardu, bet P. sakydavo kas ir kiek, kur pasėta. Kai nusipirko namą (duomenys neskelbtini), D. P. buvo atėjusi deklaruoti gyvenamosios vietos, ieškovas dar nedeklaravo. Kiek žino, jų šeima gyvendavo iš už pasėlius, pieną, už deklaravimą gautų pinigų, pensijos.
12. Liudytojas A. R. nurodė, kad jis anksčiau dirbo vadovu (duomenys neskelbtini) ir pažinojo P., nes jis lankydavosi pas juos dėl gyvulininkystės reikalų. Jis su D. P. atvažiuodavo tvarkyti gyvulių, įvesti į duomenų bazę įvykius su gyvuliais. Jie ateidavo iki tada, kai jis išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini), o prieš tai gal 20 metų, kiek jis dirbo, tiek ir eidavo jie. Jie atvažiuodavo visada dviese, viską atlikdavo tvarkingai, pagal terminus. Jie buvo šeima, visada kartu, P. vairuodavo, vedė bendrą ūkį. Pas jo žmoną į veterinarijos vaistinę važiuodavo kartu pirkti gyvuliams visko, tempdavo maišus, dirbdavo, negerdavo alkoholio. Su P. yra buvę viename medžiotojų būrelyje. Mano, kad jie gyveno iš gyvulių ūkio, galvijų turėdavo apie 5, gal daugiau, skaičius keisdavosi. Yra tekę būti jų ūkyje senai, daugiau nei prieš 20 metų, kai jis dar buvo veterinarijos gydytojas. Jis nežinojo, ar jie buvo sudarę santuoką ar ne, neklausė jų. Mano, kad jie buvo pora, žmonės kalbėjo, kad vyras ir žmona jie. Ateidavo pas juos ir abu, ir po vieną dėl galvijų, jam atrodo, kad dažniau ateidavo P. K. vienas.
13. Liudytoja K. A. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) kaimo. Ieškovas gyvena jų kaime, visi vienas kitą pažįsta. Jis gyveno su D. P., kiek žino apie 30 metų kartu. Kiek ji pamena, tiek jie susituokę. Jie gyvena netoli kaimo. Jie gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį, visur eidavo ir važiuodavo kartu. Iš ko jie gyvena, nežino, buvo ūkis. Su D. yra bendravusi, buvo pažįstamos, bet nekalbėdavo apie šeimos gyvenimą ar finansus. Žino, kad buvo įsigyti kiti namai, nežino iš kokių lėšų, ar kodėl.
14. Liudytoja R. G. nurodė, kad P. gyveno su D. P., jie buvo kaip šeima, gyveno pas P. K., jo namuose. Kartu gyveno beveik 30 metų. D. P. sakydavo, kad jie yra bažnytinę santuoką sudarę. Apie P. K. nekalbėdavo. Jie gyvendavo iš ūkinės veiklos, laikė gyvulius, anksčiau laikydavo kiaules, D. P. pensiją gaudavo, o pinigus už pieną pasiimdavo irgi ji. Pieną veždavo su mašina P. K., ji jam padėdavo sukelti talpas su pienu, nes jam skaudėdavo nugarą. Pašarus ruošdavo P. K., jis ir dabar vienas ruošia pašarus karvėms. Žino, kad jie pirko namą (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad eis jie ten gyventi. Jis veždavo 5 val. ryto lentutes, remontavo viską, grįžęs lėkdavo į pieninę, o dabar jam nepriklauso. O jos vaikai D. K. ir A. P. gyveno visiškai atskirai ir jų nebuvo, kai pradėjo jie gyventi kartu. D. P. gyveno (duomenys neskelbtini) viena, nes jai atsibodo smarvė, bet P. K. važiuodavo pas ją, veždavo ją apsipirkti. P. K. rūpindavosi gyvuliais. Nežino, kad ieškovas būtų ką nors padaręs D. P.. Per Velykas atėjo A. P. pas jos vyrą ir prašė, kad jis pameluotų, jog statė priestatą (duomenys neskelbtini) namuose, už tai sakė, kad nupirks degtinės, alkoholio. Priestatą iš tikrųjų statė P. K., jos vyras tik išgręžė 6 skyles žemėje su benzininiu gręžtuvu.
15. Liudytoja L. G. nurodė, kad ji dirba pieninėje, P. K. pristato pieną, yra kaimynai daug metų. P. K. gyveno su D. P., kokie jų santykiai buvo namuose, nežino. Į pieninę eidavo kartu, kai D. P. buvo stipresnė, o dabar jau kokius 10 metų eidavo P. K. vienas. Gyvendavo iš gyvulių, pardavinėdavo paršelius, pieno ir D. P. pensijos. Iš pieno gaudavo įvairias sumas, apie 300-400 Eur. Su D. P. bendraudavo kaip kaimynai, asmeninio jų gyvenimo nežino. Ji tik matydavo juos abu važiuojančius pro šalį. Žinojo, kad naujas namas buvo pirktas, senas namas buvo avarinės būklės, labai šaltas, užšaldavo vanduo. O D. P. išėjo į (duomenys neskelbtini), nes jai čia per šalta būdavo. P. K. liko čia, nes gyvuliai liko. Bet P. K. važiuodavo kiekvieną rytą, atsiveždavo dažnai ją. Pinigai už pieną buvo mokami į D. P. sąskaitą, nes gyvuliai buvo jos vardu.
16. Liudytojas V. B. nurodė, kad yra veterinarijos gydytojas. D. K. pažįsta, nes dirbo metus laiko kartu. Pas P. K. dažnai važiuodavo gydyti, sėklinti gyvulių kokius 25 metus. P. K. gyvendavo su D. P., vedė kartu bendrą ūkį, apie jų tarpusavio santykius nieko negali pasakyti. Su P. K. viską darydavo daugiau, važiuodavo į laukus, pas gyvulius. D. P. ir P. K. viską spręsdavo dėl gyvulių kartu, prie jo nėra pykęsi. P. K. nuveždavo D. P. pas dukrą. Laikė kiaulių paršavedžių, karvių apie 8 gal. Šiuo metu gyvuliais rūpinasi P. K., jų yra nebedaug, gal 5.
17. Liudytoja L. M. nurodė, kad D. P. yra jos močiutė. Močiutė anksti netekusi vyro gyveno su jauniausiu sūnumi, sūnus išgerdavo, jai buvo sunku vienai. Ji mano, kad buvo susitarimas močiutės ir P. K., kad jis dirbs, o ji valgyt padarys. Ji nuvažiuodavo į tuos namus, kad santuokinio gyvenimo jie negyveno, lovos atskirai būdavo, ieškovas dirbdavo savo darbus. Kad ieškovas būtų labai geras negali pasakyti, pati nors ir nematė žino, kad močiutei buvo sunku, skambino jos mamai, prašė pagalbos. P. K. grasindavo močiutei, kad nušaus ją, jai močiutė pati pasakojo. Močiutė taupė pinigus ir nusipirko namą (duomenys neskelbtini), kad gyventų viena nuo jo. Močiutė taupydavo ir pirkdavo mašinas P. K., pirko džipą. Verkė močiutei nukritęs ant kelių, kad jam užrašytų karves. Iš jo niekas nebuvo paimta. Močiutė rodė remontą naujame name, sakę, kad P. K. remontuoja kitą galą namo, bet ji moka už medžiagas ir darbą. Jos mama su močiute bendraudavo telefonu, susipykę kurį laiką nebendraudavo, vėliau vėl kalbėdavo telefonu. Močiutė daug dirbdavo, kai galėdavo, o P. K. atsilygindavo daiktais už viską. (duomenys neskelbtini) kaime ji yra buvusi, kiek buvo kartų negali pasakyti. Apie testamentą ji žinojo. Močiutė mirė būdama pikta ant P. K.. Negali atsakyti klausimą ar nuo 2014 metų nesilankė ir pyko ant močiutės. Nebendravo su močiute dvejus metus tikrai dėl apkalbų.
18. Liudytoja J. N. nurodė, kad yra atsakovų pusseserė. D. P. gyveno virš 20 metų su P. K.. Ji vedė ūkį, o jis buvo pagalbinis darbininkas. Santuokos tikrai jie jokios nėra sudarę, kad bažnyčioje buvo susituokę, nežinojo. Ūkiui vadovavo, pinigus tvarkė, už viską atsiskaitydavo pati D. P. Karves melždavo D. P., į pieninę eidavo. Žino, kad D. P. nusipirko namą (duomenys neskelbtini), išėjo iš namų, nes nebegalėjo pakelti P. K., kuris parsivedė jos anūkę M. į namus. M. yra atsakovo V. P. dukra. Pati ji to nematė, girdėjo iš giminių. Ji susitaupė iš savo pinigų už pensiją, pieną ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
19. Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad
- 2.6100 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (2032 Eur vertės) – registruotas D. P. vardu pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
- 2.4119 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (1622 Eur vertės) registruotas D. P. vardu pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
- 0.1080 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (4306 Eur vertės) – registruoti D. P. vardu pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
- traktorius „MTZ Belarus 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės) 1985 metų gamybos – registruotas D. P. vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį;
- automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės) – registruotas D. P. vardu.
20. Iš santuokos liudijimo, bažnytinės santuokos sudarymo pažymos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) P. K. ir D. P. susituokė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Santuoką palaimino kunigas A. P.. P. K. ir D. P., nesikreipė į civilinės metrikacijos skyrių, kad bažnyčioje sudaryta santuoka būtų įtraukta į apskaitą. Iš Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų formų nustatyta, kad D. K. vardu 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. buvo teikiamos paramos deklaracijos. Iš ūkininko ūkio registravimo pažymėjimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įregistruotas D. P. ūkis.
21. D. P. (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) D. P. surašė testamentą, kuriuo nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantį 2,6100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palieka dukrai D. K.; jai nuosavybės teise priklausantį 2,4119 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palieka sūnui A. P.; jai nuosavybės teise-priklausančius: 0,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame stovinčiais gyvenamaisiais pastatais, adresas: (duomenys neskelbtini) palieka sūnui V. P.; jai nuosavybės teise priklausantį visą kitą nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka lygiomis, dalimis vaikams: D. K. ir A. P., jai priklausančias visas transporto priemones (automobilius, priekabas), visą žemės ūkio techniką (traktorius, priekabas) palieka P. K..
22. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad tarp jo ir velionės D. P. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
23. Atsakovas V. P. su ieškiniu sutinka.
24. Atsakovai A. P. ir D. K., nesutikdami su ieškiniu, atsikerta, jog jokio susitarimo tarp motinos ir ieškovo nebuvo, ieškovas atliko darbininko funkcijas, už kurias jam būdavo atsilyginama.
25. Jungtinės veiklos sutarties samprata yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2017 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).
26. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant pačių šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad velionė D. P. ir ieškovas buvo sudarę bažnytinę santuoką ir beveik 27 metus gyveno kartu. Kadangi D. P. ir P. K. santuoka nebuvo įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje, bažnytinė santuoka nesukelia tokių pat teisnių pasekmių, kaip santuoka, sudaryta ar įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.
27. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
28. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
29. Šalys, teikdamos paaiškinimus, byloje apklausti liudytojai, teismui patvirtino, kad D. P. ir P. K. gyveno kartu bendruose namuose, augino gyvulius, jais rūpinosi, dirbo žemę ir iš šių žemės ūkio pajamų gyvendavo, mokėdavo mokesčius, rūpindavosi bendra buitimi. Byloje apklausti veterinarijos gydytojai, seniūnijos darbuotojos, kaimynai teismui išimtinai patvirtino, kad visus klausimus D. P. ir P. K. spręsdavo kartu, sprendimus priimdavo kartu, visur eidavo ir važiuodavo kartu, kartu važiuodavo priduoti pieną, tvarkyti su galvijais ir žemės ūkio plotų deklaracijomis susijusių reikalų. Nė vienas iš apklaustų liudytojų teismui nenurodė, kad svarbius klausimus spręsdavo išimtinai D. P., kas patvirtina ieškovo poziciją, jog tarp jo ir D. P. buvo susiklostę šeimyniniai lygiaverčiai santykiai. Teismas atsakovų A. P., D. P., L. M., J. N. parodymus, kad ieškovas D. K. buvo tik darbininkas, vertina kritiškai, kaip siekį sumenkinti ieškovo indėlį į bendro šeimos ūkio kūrimą, kadangi minėti asmenys – A. P., D. P., L. M. – yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, tiek D. K., tiek L. M., teisme nurodė, kad būdavo laikotarpių, trukusių ne vienerius metus, kai su velione D. P. jos apskritai nebendraudavo, tarp jų buvo kilusių įvairių nesutarimų, tiek dukra, tiek anūkė su D. P. bendravimo epizodais bendraudavo išimtinai tik telefonu, todėl teismas vertina, kad atsakovė D. K. ir liudytoja L. M. galėjo ne visiškai tiksliai žinoti tam tikras D. P. ir P. K. bendro šeimos ūkio vedimo aplinkybes.
30. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais, teismas pripažįsta, kad D. P. ir P. K. gyveno kaip šeima daugiau nei 26 metus, sudarę bažnytinę santuoką, nors civilinės metrikacijos įstaigoje neįregistravę santuokos, jų gyvenimas kartu ir bendro šeimos ūkio vedimas atitinka įstatyme įtvirtintą jungtinės veiklos sutarties sampratą.
31. Atsakovai D. P. ir A. P., nesutikdami su ieškiniu taip pat teigia, kad visas turtas (žemės sklypai, namas su priklausiniais, transporto priemonės) buvo įsigyjami iš D. P. lėšų, kadangi ieškovas jokių pajamų negaudavo, niekur nedirbo. Teismas tokią atsakovų poziciją vertina kaip nepagrįstą, kadangi iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad ieškovas visus beveik 27 metus gyvendamas kartu su D. K. dirbo jų bendrame ūkyje, ardavo žemę, sėdavo pasėlius, rūpindavosi gyvuliais, jų sveikata, apskaita, pašaru, melždavo karves, veždavo pieną priduoti į pieninę ir kt.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo darbu, žiniomis, įgūdžiais prisidėjo prie bendro šeimos ūkio – tokiu būdu dalyvavo jungtinės veiklos sutartiniuose santykiuose, siekė bendro tikslo.
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl dalinės nuosavybės nustatymo žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), traktoriui, automobiliui, teismas sprendžia, kad šis nekilnojamas ir registruotinas kilnojamasis turtas buvo tiesiogiai susijęs su D. P. ir P. K. vykdoma žemės ūkio veikla, siekiant plėsti ūkį, palengvinti ūkio darbus, bendrą buitį (automobilis). 2003 m., 2013 m. įsigijus žemės sklypus, D. P. ir P. K. juos naudojo savo ūkyje, gaudavo iš jų pajamas. Minėti žemės sklypai ir technika buvo įsigyta taip pat ir iš bendrai tvarkomame ūkyje gautų pajamų, todėl nustačius, kad D. P. ir P. K. santykiai atitinka jungtinės veiklos sutarties sampratą, minėtas turtas pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. P. gaudavo apie 360 eurų dydžio senatvės ir našlės pensiją. D. P. ir P. K. taip pat gyvendavo iš bendrame ūkyje uždirbamų pinigų (priduodami pieną, parduodami veršelius, dirbdami žemę, ją deklaruodami, realizuodami žemės ūkio produktus), todėl nors nesant galimybių tiksliai nustatyti, kokia lėšų dalimi minėtas turtas buvo įsigytas iš D. P. pensijos, kokia iš bendrame ūkyje uždirbtų pajamų (ir kokia dalimi savo darbu prie iš ūkio gaunamų pajamų prisididėjo tiek D. P., tiek P. K.), be viso kito vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad žemės sklypai, traktorius ir automobilis padalinamas tarp P. K. ir D. P. lygiomis dalimis.
34. Teismas vertina esant reikšminga atskirai pasisakyti dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir priklausinių – esančių (duomenys neskelbtini) įgijimo ir tvarkymo bendrosios nuosavybės teise.
35. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) (kuomet D. P. buvo (duomenys neskelbtini) m.). Ieškovas nurodė, kad šį turtą buvo nuspręsta įsigyti, kadangi jis su D. P. ketino ateityje parduoti galvijus ir keltis gyventi geresnėmis gyvenimo sąlygomis. Tokią ieškovo poziciją patvirtina ir liudytojos R. G. parodymai, kad D. P. „atsibodo smarvė“, liudytojos L. G. paaiškinimai, kad „jų senas namas buvo avarinės būklės, labai šaltas, užšaldavo vanduo“. Atsakovų A. P., D. K., liudytojos L. M. paaiškinimai, kad namas buvo pirktas siekiant D. P. pabėgti nuo ieškovo yra prieštaringi ir nenuoseklūs, jų neaptvirtina jokia kita byloje esanti medžiaga. Tiek minėti asmenys, tik kiti byloje apklausti liudytojai, ieškovas, pripažino, kad D. P. išsikėlus į (duomenys neskelbtini), ieškovas kasdien pas ją važiuodavo, nakvodavo, atsiveždavo D. P. į (duomenys neskelbtini) kaimą, toliau gyveno šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį. Be to, ieškovo, atsakovų ir kitų byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ėmėsi iš esmės gerinti nusipirkto namo būklę. Ieškovas, atsakovai, liudytojas V. C., R. G. patvirtino, kad ieškovas prie naujai įsigyto namo statė medinį priestatą, kuriame ketino įsirengti vonią ir tualetą, tvarkė elektrą, kalė gipsą ir atliko kitus darbus.
36. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, įvertinant minėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), specifiką, šis turtas turi būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, kadangi buvo įsigytas turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, ją kartu naudoti, buvo iš esmės pagerintas. Ieškovas savo lėšomis (iš bendrai tvarkomo ūkio gautomis pajamomis) ir darbu prisidėjo prie naujai nusipirkto namo įrengimo, ieškovo indėlis, atsižvelgiant į minėto nekilnojamo turto vertę (4306 Eur) yra pakankamas, kad būtų konstatuotas šalių siekis įgyti šį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.
37. Teismas kaip logiškus ir pagrįstus vertina ieškovo argumentus, kodėl visas turtas ir veikla buvo registruojama D. P. vardu – moteris buvo 22 metais vyresnė ir tokiu būdu, turėdama daugiau gyvenimiškos patirties ir žinių, siekė apsaugoti savo, kaip vyresnio amžiaus ir galimai dėl to pažeidžiamesnio žmogaus interesus, su kuo ieškovas sutiko ir tikėdamas, kad jie yra šeima, moters norui neprieštaravo. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ilgą ir pastovų D. P. ir P. K. gyvenimą kartu, teismas vertina, kad ši aplinkybė negali paneigti velionę ir ieškovą vykdžius jungtinę veiklą.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir padalinimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
39. Patenkinus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. P. nuo pat proceso pradžios ieškinio reikalavimų neginčijo, juos pilnai pripažino; ieškovo kreipimąsi į teismą sąlygojo išimtinai santykiai, susiję su D. K. ir A. P.; ieškovas posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovų A. P. ir D. K., teismas vertina, jog yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių ir iš atsakovo V. P. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
42. Ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovų A. P. ir D. K. ieškovo naudai priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis (taip pat ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), kuris sudaro 146 Eur. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo advokatui 800 Eur. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, nagrinėjimo trukmę, šias išlaidas priteisia lygiomis dalimis iš atsakovų A. P. ir D. K..
43. Taip pat iš atsakovų A. P. ir D. K. valstybės biudžeto naudai lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 67,20 Eur – iš kiekvieno po 33,60 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovas P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe įgijo nekilnojamąjį turtą:
- 2.6100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (2032 Eur vertės);
- 2.4119 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (1622 Eur vertės);
- 0.1080 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus D. P. vardu.
Pripažinti, kad ieškovas P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe įgijo traktorių „MTZ Belarus 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Padalyti tarp ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teises į:
- 1/2 dalį 2.6100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);
- 1/2 dalį 2.4119 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);
- 1/2 dalį 0.1080 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Padalyti tarp ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį traktoriaus „MTZ Belarus 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 946 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – iš kiekvieno lygiomis dalimis po 473 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus).
Priteisti iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 67,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – iš kiekvieno lygiomis dalimis po 33,60 Eur (trisdešimt tris eurus 60 centų), kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.