Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys.

II. Ieškinio argumentai.

III. Atsakovo argumentai.

IV. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė ir trečiojo asmens argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė L. M. ir atsakovas V. B. turi du nepilnamečius vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 11–12). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1255-925/2016, iš atsakovo V. B. nepilnamečiams vaikams A. B. ir B. B. buvo priteistas išlaikymas kiekvieną mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur kiekvienam, pradedant mokėti nuo 2016 m. liepos 4 d. iki vaikų pilnametystės, nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina L. M. (t. 1, e. b. l. 10). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyveno, atsakovui V. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu išsikėlė, o atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. B. ir B. B. gyvenamąją vietą kartu su ja, nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką bei pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį – priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. B. 300,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, ir sūnui B. B. 250,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

VI. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai A. B. ir B. B. nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina – ieškove – L. M.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė nurodė, kad vaikai išreiškė norą gyventi su motina, o pas tėvą nori tik svečiuotis. Ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Atsakovas V. B. sutinka, kad nepilnamečių vaikų A. B. ir B. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka dėl sūnų gyvenamosios vietos nustatymo, bei į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, todėl nepilnamečių A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieškove – L. M..

VII. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl šalys siūlydamos patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus. Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas sutinka su atsakovo V. B. argumentais, kad nustačius bendravimo tvarką, t. y. kad jis grįžus į Lietuvą su nepilnamečiais vaikais galėtų susitikti pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, apribotų jo galimybes bendrauti su vaikais, jei jis grįžtų ne šiais laikotarpiais. Todėl atsižvelgiant į minėtus šalių argumentus bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis) bei šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės L. M. patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į ieškovės prašomą nustatyti atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. ir B. B. ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, atsakovo gyvenimą užsienyje, jo galimybes grįžus į Lietuvą susitikti su vaikais, vaikų atostogų laikotarpius, vaikų amžių, su teismo, turinčio teisę ir pareigą būti aktyviu tokio pobūdžio bylose, korekcijomis, kas labiau atitiks šalių nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrins abiejų tėvų lygias teises ir pareigas vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pažymėtina, kad teismo nustatyta tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra minimalūs standartai, kurių privalų laikytis, tačiau tai neužkerta kelio tėvams bendru sutarimu vienas kitam suteikti palankesnių sąlygų bendrauti su vaikais. Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

VIII. Dėl skyrium gyvenančio tėvo turtinės padėties pagerėjimo ir nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimo.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Tuo atveju, jei po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Ieškovė L. M. prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1255-925/2016 iš atsakovo V. B. priteisto išlaikymo dydį nebepilnamečiams vaikams A. B. ir B. B., priteisiant nepilnamečiams vaikams – A. B. 300,00 Eur dydžio, o B. B. 250,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti vaikų išlaikymą remdamasi tiek vaikų poreikių padidėjimu, tiek atsakovo turtinės padėties pagerėjimu.

Atsakovas V. B. rašytiniuose savo paaiškinimuose nurodė, kad uždirba apie 2 000,00 – 2 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovas 2018 metų pajamų deklaracijoje nurodė, kad Norvegijoje turėjo 32 654,23 Eur pajamų (t. 1, e. b. l. 136). Byloje nėra duomenų, kiek atsakovas gaudavo pajamų priimant 2016 m. liepos 5 d. teismo įsakymą, tačiau ieškovė nurodė, kad atsakovas gaudavo apie 2 000,00 Eur. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas už gamybinių patalpų nuomą gaudavo 1 000,00 Eur nuomos mokestį, tačiau atsakovas pateikė 2019 m. sausio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (t. 1, e. b. l. 113–115), iš kurios matyti, kad nuomos mokestis yra 200,00 Eur plius 15,00 proc. GPM. Jokių duomenų apie atsakovo faktiškai gautą 1 000,00 Eur nuomos mokestį byloje nėra, todėl šios ieškovės teigiamos aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas pateikė įrodymus, apie nuomos sutarties nutraukimą, kadangi nuomininkas nemoka nuomos mokesčio (t. 1, e. b. l. 116). Nesant priešingų duomenų apie tinkamą nuomos mokesčio mokėjimą, tik atsakovės deklaratyvus teiginiai, kad nuomos mokestis buvo mokamas tinkamai, negalima daryti išvados atsakovas stengiasi sumažinti savo gaunamas pajamas, kad nereikėtų teikti didesnio išlaikymo vaikams. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra esmingai pasikeitusios.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 0,4352 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2011 m. rugpjūčio 5 d. prikimo pardavimo sutartį (t. 2, e. b. l. 7–8); pastatas – triušių ferma, su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2007 m. balandžio 20 d. prikimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį (t. 2, e. b. l. 9–10); 0,0758 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2005 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį (t. 2, e. b. l. 11–12); gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, viralinė, garažas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2005 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį (t. 2, e. b. l. 13–15); 0,0742 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2005 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį (t. 2, e. b. l. 16–17); pastatai ­– vandentiekio bokštas, valdymo pastatas, kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2007 m. balandžio 20 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį (t. 2, e. b. l. 18–19). Visas atsakovo nekilnojamasis turtas įkeistas bei areštuotas dar iki išlaikymo vaikams priteisimo. Taigi, atsakovas nėra įgijęs jokio naujo nekilnojamojo turto ir tokiu būdu pagerinęs savo turtinę padėtį. Atsakovas turėtų įsipareigojimų AB SEB bankui, pagal 2005 m. lapkričio 21 d. kredito sutartimi Nr. 0350518032304-34, ir Interocean Seafoods CO, dėl 85 283,12 Eur įsiskolinimo, dėl kurio vykdomas priverstinis išieškojimas, nėra įvykdęs.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nustatytas atsakovo V. B. turtinės padėties esminis pagerėjimas. Toliau spręstina dėl nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiams vaikams buvo priteista 175,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam, todėl atsižvelgiant į tai, kad tėvai nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti lygiomis dalimis, priimant 2016 m. liepos 5 d. teismo įsakymą vieno vaiko poreikiams patenkinti užteko 350,00 Eur sumos. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu sūnaus A. B. poreikių tenkinimui reikalinga 514,90 Eur suma, o sūnaus B. B. – 416,00 Eur suma.

Ieškovės pateiktoje A. B. poreikių lentelėje nurodyta, kad 514,90 Eur sumą per mėnesį sudaro: maistas – 120,00 Eur; mokesčiai už komunalines paslaugas – 60,00 Eur; drabužiams – 35,00 Eur; avalynei – 20,00 Eur; higienos reikmenims – 5,00 Eur; lavinimui – 15,00 Eur; laisvalaikiui – 15,00 Eur; žaislams – 13,00 Eur; laisvalaikio priemonėms – 10,00 Eur, atostogoms – 20,00 Eur; vitaminams, vaistams – 15,00 Eur; kirpyklai – 7,00 Eur; skalbimo priemonėms – 3,00 Eur; telefonui – 5,00 Eur; dienpinigiai – 40,00 Eur; rinkliavoms – 3,00 Eur; būreliams – 25,00 Eur; specialiesiems poreikiams – 50,00 Eur, draudimas – 28,90, kuras – 25,00 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – parduotuvių čekius, patvirtinančius aprangos, avalynės, vaistų, žaislų ir kitų būtinų kasdienių prekių įsigijimą, sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius kvitus, įmokų už komunalinius mokesčius, sumokėjimą, pagrindžiančius dokumentus, sąskaitos išrašus (t. 1, e. b. l. 33–34, 42–44, 108–111, 187–197). Todėl teismas nevertindamas konkrečiai kiekvieno pateikto mokėjimo sprendžia, kad ieškovės nurodomos sumos maistui, mokesčiams, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, kirpyklai, skalbimo priemonėms ir telefonui yra pagrįstos. Be to, paminėtina, kad nereikia įrodinėti detaliai visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas ir pan. Nepilnamečiui A. B. 2016 m. gegužės 19 d. nustatytas emocijų spektro sutrikimas (t. 1, e. b. l. 15–17). Taigi specialus nepilnamečio vaiko poreikiai jau buvo žinomi priteisiant išlaikymą vaikui, tačiau sutiktina su ieškove L. M., kad išlaikymas buvo priteistas tik praėjus vos kelioms savaitėms, todėl nebuvo galima tiksliai įvertinti kiek išlaidų reikės dėl nustatytų vaiko specialiųjų poreikių patenkinimo. Vaikas lankosi pas psichologus Kaune, todėl papildomai patiriamos transporto išlaidos, gydytas psichiatrijos klinikoje (t. 1, e. b. l. 112), turi sutrikimą neorganinę enurezę, dėl ko reikalinga naktį sauskelnių ar palučių. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad 50,00 Eur suma skiriama specialiesiems poreikiams yra pagrįsta. Vaikas lanko būrelį Kaišiadorių meno mokykloje, klarneto pamokas, vyksta į koncertus su orkestru, pamokos šiuo metu kainuoja 19,42 Eur (t. 1, e. b. l. 190). Taip pat perkami instrumentui liežuvėliai, todėl manytina, kad nurodoma 25,00 Eur suma būreliams yra pagrįsta. Taip pat neabejotinai vaikui turi būti užtikrinamas lavinimas, laisvalaikis, vaiko bendravimas su bendraamžiais, todėl poreikiai lavinimui, laisvalaikiui, dienpinigių vaikui skyrimas yra reikalingas, bei nurodytos šiems poreikiams tenkinti sumos nėra nepagrįstai per didelės. Atsižvelgtina ir į prekių ir paslaugų kainų nuolatinį didėjimą. Ieškovė taip pat į vaiko poreikius įtraukė į gyvybės draudimą, tačiau sutiktina su atsakovu V. B., kad draudimas yra savanoriškas, be to, ieškovė nepateikė draudimo sutarties, todėl negalima nustatyti, kad ieškovės mokamos draudimo įmokos yra būtent už vaiką, todėl šios išlaidos laikytinos neįrodytos (CPK 178 straipsnis). Taigi nepilnamečio A. B. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 486,00 Eur suma, t. y. jo poreikiai po 2016 m. liepos 5 d. teismo įsakymo priėmimo padidėjo 136,00 Eur.

Ieškovės pateiktoje B. B. poreikių lentelėje nurodyta, kad 416,00 Eur sumą per mėnesį sudaro: maistas – 120,00 Eur; mokesčiai už komunalines paslaugas – 60,00 Eur; drabužiams – 35,00 Eur; avalynei – 20,00 Eur; higienos reikmenims – 5,00 Eur; lavinimui – 15,00 Eur; laisvalaikiui – 15,00 Eur; žaislams – 13,00 Eur; laisvalaikio priemonėms – 10,00 Eur, atostogoms – 20,00 Eur; vitaminams, vaistams – 15,00 Eur; kirpyklai – 7,00 Eur; skalbimo priemonėms – 3,00 Eur; telefonui –5,00 Eur; rinkliavoms – 3,00 Eur; būreliams – 10,00 Eur; maitinimas ugdymo įstaigoje – 30,00 Eur; draudimas – 5,00 Eur; kuras – 25,00 Eur. Teismas nekartodamas motyvų, kuriuos nurodė sprendžiant nepilnamečiui A. B. reikalingo išlaikymo dydį, sprendžia, kad ieškovės nurodomos sumos nepilnamečiui B. B. maistui, mokesčiams, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, kirpyklai, skalbimo priemonėms, telefonui, lavinimui ir laisvalaikiui yra pagrįstos. Berniukas lankė baseiną, nuo šių metų rugsėjo pradėjo lankyti futbolo užsiėmimus, todėl sutiktina, kad nurodomos išlaidos būreliui yra reikalingos. Vaikas vežiojamas į mokyklą, todėl išlaidos kurui laikytinos pagrįstomis, ir ne pernelyg didelėmis. B. B. specialiųjų poreikių neturi. Nors ieškovė nurodė, kad vaikui sudėtinga mokytis, todėl reikalinga papildomai mokyti samdant korepetitorių, kuriam per mėnesį išleidžiama 30,00 Eur, tačiau įrodymų apie vaiko papildomą mokymą nepateikė. Be to, nors atsakovas nesutinka su šia suma, tačiau ieškovė ir nėra įtraukusi į vaiko poreikius minimos 30,00 Eur sumos korepetitoriams. Ieškovė taip pat į vaiko poreikius įtraukė ir draudimą, tačiau sutiktina su atsakovu, kad draudimas yra savanoriškas, be to, ieškovė nepateikė draudimo sutarties, todėl negalima nustatyti, kad ieškovės mokamos draudimo įmokos yra būtent už vaiką, todėl šios išlaidos laikytinos neįrodytos (CPK 178 straipsnis). Taigi nepilnamečio B. B. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 411,00 Eur suma, t. y. jo poreikiai po 2016 m. liepos 5 d. teismo įsakymo priėmimo padidėjo 61,00 Eur.

Pažymėtina, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių skaičiuotėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas vienas iš CK 3.201 straipsnyje numatytų pagrindų, t. y. nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimas, todėl yra pagrindas pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1255-925/2016 priteisto išlaikymo iš atsakovo V. B. nepilnamečiams vaikams A. B. ir B. B. dydį.

IX. Dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė L. M. prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo V. B. didesnę dalį vaikams reikalingo išlaikymo, t. y. priteisti išlaikymą sūnui A. B. 300,00 Eur dydžio, o sūnui B. B. – 250,00 Eur dydžio, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Motyvuojama tuo, kad atsakovas gauna didesnes pajamas, turi didesnes galimybes dirbti, bei gali išnuomoti turimą turtą ir taip gauti didesnes pajamas.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo V. B. turtinės padėties esminio padidėjimo, nustatė, kad atsakovas uždirba šiuo metu apie 2 000,00 – 2 500,00 Eur, turi nekilnojamojo turto. Tačiau taip pat turi didelių skolų, moka 1 050,00 Eur kredito įmokas AB SEB bankui kiekvieną mėnesį, taip pat dengiamas 85 283,12 Eur įsiskolinimas kreditoriui Interocean Seafoods CO, mokant kas mėnesį po 200,00 Eur. Atsakovas dirba užsienyje ir teigia, kad būsto nuomai išleidžia 1 000,00 Eur, tačiau įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikia. Sutiktina, kad atsakovas turėdamas nekilnojamojo turto, t. y. gamybines patalpas ir kita, gali jas išnuomoti ir gauti didesnes pajamas. Atsakovas sveikatos problemų neturi yra darbingas, daugiau išlaikytinių neturi.

Ieškovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mėnesinės pajamos yra apie 1 500,00 – 2 000,00 Eur, ji užsiima buhalterine veikla, dirba įmonėse. Pateikti įrodymai, kad ieškovė gavo atlyginimą už darbą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Asociacijos (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, e. b. l. 37–41). Ieškovė turi nekilnojamojo turto – 0,5600 ha ir 1,4054 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 25–27). Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyveno atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o šio būsto kreditą mokėjo atsakovas, tačiau šios bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikėlė iš atsakovui priklausančių namų. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi, yra darbinga, sveikatos problemų neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, iš esmės šalių gaunamos pajamos yra panašios, o atsakovas moka nemažai turimų įsiskolinimų, todėl ieškovė ir atsakovas privalo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą lygiomis dalimis.

Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiui sūnui A. B. poreikiams patenkinti reikalinga skirti 486,00 Eur per mėnesį bei nepilnamečiui sūnui B. B. – 411,00 Eur. Kadangi ieškovė L. M. gauna tikslinę 50,00 Eur išmoką kiekvienam vaikui, todėl vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkintinas iš dalies, t. y. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1255-925/2016 priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo V. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. B. po 225,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bei nepilnamečiui sūnui B. B. po 195,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė – L. M. (CK 3.203 straipsnis).

Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl modifikuotos prievolės vykdymo pradžios momento, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 22 d., o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/ 2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-529/ 2014 ir kitos).

X. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus iš dalies ieškovės L. M. patikslintą ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė L. M. šioje byloje už reikalavimą nustatyti gyvenamąją dviejų nepilnamečių gyvenamąją vietą ir už išvestinius reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio, už reikalavimą nustatyti uzufruktą sumokėjo 75,00 Eur, o už reikalavimus padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė už advokatės teisinę pagalbą sumokėjo 440,00 Eur (t. 2, e. b. l. 20). Kadangi ieškovė atsisakė reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo ir teismas priėmė atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė, bei grąžino ieškovei 75,00 procentus sumokėto 75,00 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi dalis (25 proc.) iš atsakovo nepriteistina. Patenkinus patikslintą ieškinį iš dalies, t. y. 78,00 procentais, iš atsakovo V. B. ieškovei priteistina 460,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ((440,00 Eur + 150,00 Eur) x 78,00 proc.).

Atsakovas V. B. už advokatės teisinę pagalbą sumokėjo 700,00 Eur. Kadangi patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, todėl iš ieškovės L. M. atsakovui priteistina 154,00 Eur (700,00 Eur x 22,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ji turėjo mokėti 54,00 Eur ((300,00 Eur – 175,00 Eur + 250,00 Eur – 175,00 Eur) x 12 mėn. x 3,00 proc. x 75,00 proc.) dydžio žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. 78,00 procentais, iš atsakovo V. B. priteistina 42,00 Eur ((54,00 Eur x 78,00 proc.) žyminio mokesčio valstybei.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 3,72 Eur sumą. Kadangi patikslintas ieškinys patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovo, kuris turėtų mokėti 2,90 Eur, ir ieškovės, kuri turėtų mokėti 0,82 Eur, pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. Ieškovės L. M. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

II. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

III. Nustatyti atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais sūnumis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką:

1. Tėvas, jam būnant užsienyje, su sūnumis bendrauja internetu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nevaržomai.

2. Tėvas, jam grįžus į Lietuvą, jo atostogų metu, su nepilnamečiais vaikais bendrauja savaitgaliais, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir užimtumą, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to pačio savaitgalio sekmadienį 13.00 val. Prieš planuodamas susitikimą tėvas turi informuoti vaikų motiną prieš dvi dienas.

3. Vaikų atostogų metu, tačiau ne ilgiau kaip pusę vaikų atostogų laiko, tėvas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais visą jo paties būnamą laiką Lietuvoje, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir užimtumą, vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir jų grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką suderinęs su vaikų motina prieš penkias dienas.

4. Tarpusavio susitarimu tėvai, atsižvelgdami į geriausius vaikų interesus, gali nukrypti nuo tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

IV. Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1255-925/2016 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 22 d., iki vaiko pilnametystės.

V. Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1255-925/2016 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 195,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 22 d., iki vaiko pilnametystės.

VI. Nepilnamečiams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną – L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

VII. Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 460,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

VIII. Priteisti iš ieškovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

IX. Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 42,00 Eur (keturiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.