- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- e2-8477-1196/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01493-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- B. S.
dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovei Birutei Petkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui B. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo B. S. (toliau – atsakovas) 474,46 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. su draudimo bendrove ERGO Insurance SE buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria metų laikotarpiui, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d., buvo apdrausta transporto priemonės RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2022 m. rugsėjo 21 d., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, susidūrė ir apgadino transporto priemonę LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio aplinkybes tyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskrities VPK), kuris nustatė, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas transporto priemonės RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kadangi transporto priemonės RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, nuostolius dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės patyręs asmuo kreipėsi į ieškovą, prašydamas patirtus nuostolius atlyginti. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas bendrą 474,46 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarant sutartį agentas jam neišaiškino, kada taikomi draudimo apsaugos apribojimai, neišaiškino, jog pasišalinus iš eismo įvykio vietos draudikas turi teisę iš žalą padariusio asmens susigrąžinti žalos atlyginimui išmokėtas sumas. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad draudimo sutartis galioja visais atvejais, todėl Vilniaus apskrities VPK specialistei surašius administracinio pažeidimo protokolą, atsakovas nenorėjo bylinėtis su buvusiais kolegomis ir sutiko sumokėti pusę paskirtos baudos. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad kontakto su transporto priemone nebuvo, todėl prašė Vilniaus apskrities VPK specialistę papildomai ištirti įvykio aplinkybes, patikrinti vaizdo įrašus. Peržiūrėjus įrašą buvo matyti, kad atsakovo automobilio sustojimo metu automobilis LEXUS nepajudėjo iš vietos, tik susvyravo. Svyruoti galėjo ir nuo vėjo gūsio. Įvykio metu prie turgavietės sėdėjo trys asocialūs asmenys, kurie paprašė atsakovo pinigų, tačiau atsakovas pinigų jiems nedavė ir nupirko batoną. Atsakovo manymu, jie dėl to galėjo supykti ir koja spirti į LEXUS radiatoriaus groteles, jas sužaloti, o kaltę suversti atsakovui. Atsakovas galėjo tik prisiliesti savo automobilio kabliu prie automobilio LEXUS valstybinio numerio, bet niekaip negalėjo prisiliesti prie automobilio LEXUS grotelių. Be to, automobilis LEXUS apdraustas Kasko draudimu SWEDBANK P&C INSURANCE AS Lietuvos filiale, todėl būtent minėta bendrovė privalėjo atlyginti visus nuostolius
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad vaizdo medžiagoje buvo aiškiai matyti, kaip atsakovas įvažiuoja į automobilį LEXUS, išlipa, įvertina situaciją, pamatęs, kad didelės žalos nepadarė, nesiima įstatymo numatytų pareigų. Tai, kad atsakovas nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, yra tik jo gynybinė pozicija. Policijoje tiriant įvykį jis pripažino, sumokėjo paskirtą baudą, šiuo metu yra pakeitęs poziciją. Kadangi nebuvo padaryta didelė žala, todėl automobilio LEXUS savininkas galėjo iš karto jos ir nepastebėti. Eismo įvykis įvyko, draudikui iš įstatymo atsiranda teisė reikalauti atlyginti žalą. Įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad automobilis LEXUS yra nuvažiavęs 240 000 km. Kabliu atsakovas galėjo priliesti tik valstybinį numerį, kiti įbrėžimai padaryti arba prieš įvykį, arba po įvykio. Jokios atsakovo tyčios dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nebuvo. Atsakovas negalėjo pajausti, mašina tik susvyravo. Atsakovas kalbėjosi telefonu, todėl liudytojui galėjo pasirodyti, kad dairosi. Visada išlipęs pasižiūri, kokį atstumą paliko tarp automobilių. Automobilis LEXUS stovėjo, ten kur draudžiama, atsakovas irgi šalia pasistatė automobilį, tačiau tik trumpam. Draudimo bendrovė tinkamai nesupažindino atsakovo su sutarties sąlygomis. Jeigu ir įvyko eismo įvykis, tai buvo apgadintas tik valstybinis numeris, kurio remontas kainavo 6 Eur.
6. Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad visų aplinkybių neprisimena praėjo daug laiko. Nurodė, kad greičiausiai pastebėjo, kad pasišalino žmogus iš eismo įvykio, dėl to pilietiškai pasielgė, palikdamas raštelį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
7. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ERGO Insurance SE ir atsakovo B. S. 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria metų laikotarpiui, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d., buvo apdrausta transporto priemonės RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Iš į bylą pateikto 2022 m. spalio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad Vilniuje, Pylimo g. 58, 2022 m. rugsėjo 21 d., atsakovas, vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovinį automobilį LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino; iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Ieškovas 2023 m. birželio 20 d. gavo iš SWEDBANK P&C INSURANCE AS Lietuvos filialo pretenziją, kurioje nurodyta, kad „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, vadovaudamasis realų žalos dydį įrodančiais dokumentais, išmokėdamas 474.46 Eur draudimo išmoką atlygino Draudėjui žalą (išlaidas dėl a/m LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią jis patyrė dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. įvykusios autoavarijos, kurios kaltininkas yra transporto priemonė a/m RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2024 m. birželio 23 d. informavo SWEDBANK P&C INSURANCE AS Lietuvos filialą apie nuostolių atlyginimą pagal 2024 m. birželio 20 d. pretenziją. Ieškovas 2023 m. birželio 26 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 474,46 Eur.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Iš esmės analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punkte.
9. Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 23 punktas).
10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas; sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 27 punktas).
11. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui pareiškė vadovaudamasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir reikalavo iš atsakovo (eismo įvykio kaltininko ir apdraustos transporto priemonės valdytojo) nukentėjusiam asmeniui sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.
12. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. e3K-650-686/2015).
14. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neskundė 2022 m. spalio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo. Pats atsakovas nurodė, kad sumokėjo pusę paskirtos baudos ir pažymėjo, kad nenorėjo bylinėtis su buvusiais kolegomis. Teismas posėdžio metu peržiūrėjo į bylą Vilniaus apskrities VPK pateiktą vaizdo įrašą, kuris, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Vaizdo įraše matyti, kai atsakovo vairuojama transporto priemonė važiuodama atbuline eiga prisiliečia prie kitos transporto priemonės ir ši sujuda. Atsakovas po kurio laiko išlipa iš automobilio, tada eidamas žvilgteli automobilio galą ir nueina.
15. Iš į bylą pateiktos Vilniaus apskrities VPK medžiagos nustatyta, kad tiriant įvykį buvo gautas liudytojo M. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad Rugsėjo 21 d. jis ėjo pylimo gatve ir pastebėjo atbulomis važiuojant Renault Scenic automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavo su gale sumontuotu kabliu į LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio juodas groteles. Renault vairuotojas, išgirdęs trakštelėjimą, iš karto pavažiavo į priekį ir sustojo, dairėsi aplinkui ar kas nors matė/nematė įvykio. Nurodė, kad praeidamas stabtelėjo pasižiūrėti, kokia bus vairuotojo reakcija, bet vairuotojas net nelipo iš automobilio ir toliau dairėsi. Suprasdamas, kad tikėtina jis pasišalins iš eismo įvykio, nufotografavo abu automobilius. Papietavęs po valandos grįžo prie įvykio vietos ir pastebėjo, kad Renault Scenic nebebuvo, taip pat nebuvo paliktas joks raštelis LEXUS vairuotojui, informuojant jį apie avariją. Nurodė, kad užrašė ant popieriaus lapo savo kontaktus ir informaciją, kad matė įvykį ir turi kaltininko automobilio fotografiją, lapelį užkišo už vairuotojų durų lango.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas posėdžio metu apklausė liudytoją M. K., kuris nurodė, kad gerai įvykio neprisimena, tačiau patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad paaiškinimo pateikimo metu geriau atsiminė aplinkybes, nei dabar. Pažymėjo, kad pastebėjęs tokį įvykį, pasielgė pilietiškai ir dėl to paliko raštelį automobilio Lexus vairuotojui.
17. Teismas atsakovo paaiškinimus, kad jis nepajuto susidūrimo, taip pat tai, kad sutiko su 2022 m. spalio 13 d. administracinio nusižengimo protokolu tik dėl to, kad nenorėjo bylinėtis su buvusiais kolegomis, vertina kaip gynybinę atsakovo poziciją ir bandymą išvengti atsakomybės. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti 2022 m. spalio 13 d. administracinio nusižengimo protokole nustatytomis aplinkybėmis, taip pat neturi pagrindo nesivadovauti ir liudytojo M. K. pateiktu paaiškinimu ir teisme duotais parodymais. Nėra duomenų, kad minėtas liudytojas galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ar būtų kokiais nors ryšiais susijęs su nukentėjusiuoju ar ieškovu. Aplinkybę, kad atsakovas vis tik galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, atsakovas pavažiavo į priekį, tuomet išlipęs iš automobilio pažiūrėjo į automobilio galą. Atsakovo paaiškinimus, kad jis visuomet taip elgiasi, tai yra stengiasi palikti daugiau vietos parkuodamas automobilį, taip pat apžiūri, koks atstumas, be to, nelipo iš automobilio iš karto, nes kalbėjosi telefonu, teismas taip pat vertina kaip gynybinę atsakovo poziciją ir siekį išvengti atsakomybės. Kaip jau buvo minėta, liudytojas M. K. Vilniaus apskrities VPK duotuose paaiškinimuose nurodė, jog automobilio Renault Scenic vairuotojas dairėsi aplinkui ar kas nors matė/nematė įvykio. Taip pat nurodė, kad praeidamas stabtelėjo pasižiūrėti, kokia bus vairuotojo reakcija, bet vairuotojas net nelipo iš automobilio ir toliau dairėsi.
18. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovo argumentus, kad įvykio metu prie turgavietės sėdėjo trys asocialūs asmenys, kurie paprašė atsakovo pinigų, tačiau atsakovas pinigų jiems nedavė ir nupirko batoną. Atsakovo manymu, jie dėl to galėjo supykti ir koja spirti į LEXUS radiatoriaus groteles, jas sužaloti, o kaltę suversti atsakovui. Atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Be to, kaip jau buvo minėta liudytojas M. K. Vilniaus apskrities VPK duotuose paaiškinimuose nurodė, kad pamatė atbulomis važiuojant Renault Scenic automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavo su gale sumontuotu kabliu į LEXUS, valst Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio juodas groteles. Teismo vertinimu, liudytojo paaiškinimai, kiti bylos duomenys, paneigia atsakovo pateiktą versiją apie prie turgavietės buvusius asocialius asmenis, kurie galėjo apgadinti automobilio LEXUS groteles.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovo argumentus, kad jis nežinojo, jog draudimo apsauga pasišalinus iš eismo įvykio jam negalios, nes nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis. Teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentais, kad ieškovas reikalavimą šiuo atveju grindžia įstatyme, t. y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teise reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo. CK 1.6 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
20. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog atsakovas, sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Atsakovas, galėdamas suvokti, kad įvyko eismo įvykis ir pasišalinęs iš eismo įvykio atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovas, išmokėjęs apgadintos transporto priemonės draudikei draudimo išmoką už šiuo eismo įvykiu padarytus apgadinimus, patyrė 474,46 Eur žalą, todėl yra atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos priežastinis ryšys. Šioje byloje ginčas kilęs taip pat dėl išmokėtos žalos dydžio.
21. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.
22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
23. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).
24. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims tam tikras sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).
25. Kasacinis teismas, plėtodamas nuoseklią praktiką dėl draudimo bendrovės atgręžtinio reikalavimo teisės į žalą padariusį arba pareigą sudaryti draudimo sutartį pažeidusį asmenį, yra nurodęs, kad būtent ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017). Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose draudimo bendrovė reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (draudikui), siekiančiam susigrąžinti nukentėjusiajam išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo teikiamų įrodymų, jis taip pat turi teikti jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie nukentėjusio asmens dėl ginčo eismo įvykio faktiškai išmokėtą draudimo išmoką, pirminius įrodymus dėl tokių išlaidų dėl patyrimo, t. y. teismo vertinimu, išsamius įrodymus, pagrindžiančius žalą, jos dydį ir priežastinį ryšį su ginčo eismo įvykio pasekmėmis (priešingai nei teigė atsakovas).
27. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad eismo įvykio metu galėjo būti apgadintas tik automobilio LEXUS valstybinis numeris. Iš Vilniaus apskrities VPK atsiųstos medžiagos (pateiktų nuotraukų) matyti, kad tiriant įvykį buvo nustatyta, jog transporto priemonei LEXUS buvo nustatyti apgadinimai – išėjusios iš vietos grotelės, nubrozdintas priekinis bamperis. Pateiktose nuotraukose fiksuotas automobilio LEXUS priekis ir atsakovo automobilio gale įmontuotas kablys. Nors atsakovas akcentuoja, kad kabliu galėjo užkliudyti tik automobilio valstybinio numerio laikiklį, tačiau teismo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai vertina tik pačio kablio viršaus galimybę apgadinti transporto priemonę. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad vertinant viso kablio dydį, jis galėjo turėti kontaktą ne tik su valstybiniu numeriu, bet ir grotelėmis bei bamperiu. Juolab kad iš liudytojo M. K. policijai duotų paaiškinimų nustatyta, kad jis taip pat pastebėjo po įvykio pagadintas automobilio LEXUS groteles. Pažymėtina ir tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad transporto priemonė LEXUS po susidūrimo aiškiai sujuda, todėl teismo vertinimu, spręsti, kad buvo prisilietimas tik su kablio viršutine dalimi, juolab kad toje vietoje būtent yra padaryti kiti apgadinimai, nėra pagrindo. Teismas atmeta, kaip deklaratyvius ir nepagrįstus atsakovo argumentus, jog transporto priemonė LEXUS buvo dėvėta, nuvažiavusi 240 000 km, todėl pažeidimai galėjo būti padaryti ir anksčiau. Teismas nuomone, šiuo atveju labiau tikėtina, kad vis dėlto pažeidimai transporto priemonei LEXUS buvo padaryti aptariamo eismo įvykio metu, nes jie, pagal pateiktas nuotraukos Vilniaus apskrities VPK medžiagoje yra būtent toje vietoje, kur ir įvyko susidūrimas su atsakovo transporto priemonės kabliu. Teismas pažymi, kad tenkino atsakovo prašymą apklausti byloje transporto priemonės LEXUS savininką, tačiau jam neatvykus į teismo posėdį, atsakovas bylos nagrinėjimo atidėti neprašė.
28. Aplinkybė, kad transporto priemonės LEXUS savininkas iš karto nepastebėjo padarytos žalos, šiuo atveju nėra reikšminga. Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonės LEXUS pažeidimai nebuvo dideli. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK medžiagos, transporto priemonės LEXUS savininkas nurodė, kad pradėjus važiuoti pastebėjo, kad neveikia priekiniai atstumo davikliai, todėl kreipėsi į policiją.
29. Atsakovas taip pat teigė, kad už eismo įvykio metu patirtą žalą yra atsakingas transporto priemonės LEXUS draudikas, kadangi jis buvo apdraustas KASKO draudimu. Teismas pažymi, kad šiuo atveju transporto priemonės LEXUS draudikas atlygino transporto priemonės savininkui atlygino žalą ir pareiškė reikalavimą už žalą atsakingo asmens draudikui. Būtent ieškovas, kaip atsakovo draudikas, atlygino SWEDBANK P&C INSURANCE AS nuostolius ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pareiškė regresinį reikalavimą atsakovui.
30. Taigi, teismas, pritardamas ieškovo pozicijai, sprendžia, kad ieškovas pagrindė jo išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą, t. y. įrodė, jog pagrįstai ir teisėtai išmokėjo transporto priemonės LEXUS draudikui 474,46 Eur sumą už eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl teisėtai jų reikalavo/reikalauja regreso tvarka iš atsakingo asmens – atsakovo.
31. Esant nustatytoms visoms sąlygoms atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 474,46 Eur žalos atlyginimo.
32. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288) iš atsakovo B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 474,46 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų, 46 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288) iš atsakovo B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą (474,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288) iš atsakovo B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.