Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-440-1070/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-20
Bylos Nr.: e2A-440-1070/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01493-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Svetlana Panina
Atsakovas: B. S.
Ieškovas: ERGO Insurance SE

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-440-1070/2025Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01493-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.19.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui B. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ERGO Insurance, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo B. S. 474,46 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2022 m. rugsėjo 21 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas B. S. susidūrė su transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už eismo įvykį buvo atsakingas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė atlygino nukentėjusiojo nuo eismo įvyko asmens žalą sumokėdama 474,46 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą teisę, kreipėsi į atsakovą dėl sumokėtos 474,46 Eur draudimo išmokos grąžinimo, tačiau šis nesumokėjo reikalaujamos sumos ieškovės nurodytu terminu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas B. S. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės reikalavimus.

4. Atsakovas teigė, kad jam sudarant sutartį su ieškovės darbuotoju telefonu nebuvo išaiškintos jo teisės, pareigos bei atsakomybė. Pasak atsakovo, jis sumokėjo pusę baudos už administracinio nusižengimo padarymą, nenorėdamas bylinėtis su buvusiais kolegomis. Jis neturėjo tikslo slėptis bei pasišalinti iš įvykio vietos, nes buvo įsitikinęs, jog nebuvo kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo nuomone, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ groteles galėjo sugadinti asocialūs asmenys, kurie prašė jo pinigų, nes atsakovas nedavė jiems pinigų. Jei atsakovo automobilis ir buvo prisilietęs prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tai tik automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kabliu prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio numerio, tačiau valstybinis numeris nebuvo remontuotas. Atsakovo teigimu, jei ir buvo automobilių kontaktas, tai su šiuo įvykiu galėjo būti susijęs tik keturių fiksatorių už 6,21 Eur keitimas, o visi kiti darbai nesusiję su menamu autoįvykiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisdamas iš atsakovo B. S. ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 474,46 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Teismas nustatė iš 2022 m. spalio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo, kad (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakovas, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino jį; atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus. Ieškovė, gavusi iš SWEDBANK P&C INSURANCE AS Lietuvos filialo pretenziją, sumokėjo 474,46 Eur draudimo išmoką atlygindama žalą (išlaidas dėl a/m (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjui dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. įvykusios autoavarijos, kurios kaltininkas yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. 2023 m. birželio 26 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl 474,46 Eur žalos atlyginimo.

7. Pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs į bylą pateiktą Vilniaus apskrities VPK vaizdo įrašą, nustatė, kad šis įrodymas patvirtina, jog atsakovo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į kitą transporto priemonę; vaizdo įraše matyti, kai atsakovo vairuojama transporto priemonė važiuodama atbuline eiga prisiliečia prie kitos transporto priemonės ir ši sujuda; atsakovas išlipa iš automobilio po kurio laiko, eidamas žvilgteli automobilio galą ir nueina. Teismas taip pat nustatė, kad tiriant įvykį buvo gautas liudytojo M. K. paaiškinimas apie tai, jog rugsėjo 21 d. jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir pastebėjo atbulomis važiuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavusį su gale sumontuotu kabliu į (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio juodas groteles; (duomenys neskelbtini) vairuotojas, išgirdęs trakštelėjimą, iš karto pavažiavo į priekį ir sustojo, dairėsi aplinkui ar kas nors matė / nematė įvykio. M. K. nurodė, kad praeidamas stabtelėjo pasižiūrėti, kokia bus vairuotojo reakcija, bet šis nelipo iš automobilio ir toliau dairėsi; suprasdamas, kad, tikėtina, vairuotojas pasišalins iš eismo įvykio, M. K. nufotografavo abu automobilius. M. K., papietavęs, po valandos grįžo prie įvykio vietos ir pastebėjo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) nebuvo, nebuvo palikta jokio raštelio (duomenys neskelbtini) vairuotojui, informuojant jį apie avariją. Pasak M. K., jis užrašė ant popieriaus lapo savo kontaktus ir informaciją, kad matė įvykį ir turi kaltininko automobilio nuotrauką, užkišo lapelį už vairuotojų durų lango.

8. Teismas vertino kaip gynybinę atsakovo poziciją ir bandymą išvengti atsakomybės šio paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, kad sutiko su 2022 m. spalio 13 d. administracinio nusižengimo protokolu tik dėl to, jog nenorėjo bylinėtis su buvusiais kolegomis. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesivadovauti 2022 m. spalio 13 d. administracinio nusižengimo protokole nustatytomis aplinkybėmis, liudytojo M. K. paaiškinimu ir teisme duotais parodymais, nes nėra duomenų, jog šis liudytojas galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ar būtų susijęs su nukentėjusiuoju ar ieškovu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovas galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad atsitrenkęs į kitą transporto priemonę atsakovas pavažiavo į priekį, tuomet išlipęs iš automobilio pažiūrėjo į automobilio galą, bei liudytojo M. K. paaiškinimai.

9. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis nežinojo, jog draudimo apsauga pasišalinus iš eismo įvykio jam negalios, nes nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis. Teismas konstatavo, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.6 straipsnis).

10. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį konstatavo, kad atsakovas, sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, galėjo ir turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, todėl pasišalinęs iš eismo įvykio atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė, išmokėjusi apgadintos transporto priemonės draudikei 474,46 Eur draudimo išmoką, patyrė nurodyto dydžio žalą. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad įvykio metu galėjo būti sugadintas tik automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris, nurodydamas, jog iš Vilniaus apskrities VPK pateiktų nuotraukų matyti, kad tiriant įvykį buvo nustatyta, jog transporto priemonei (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti apgadinimai: išėjusios iš vietos grotelės, nubrozdintas priekinis bamperis. Pateiktose nuotraukose fiksuotas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekis ir atsakovo automobilio gale įmontuotas kablys. Teismas vertino kaip nepagrįstą atsakovo įsitikinimą apie tik pačio kablio viršaus galimybę apgadinti transporto priemonę, nurodydamas, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog vertinant viso kablio dydį, jis galėjo turėti kontaktą ne tik su valstybiniu numeriu, bet ir grotelėmis bei bamperiu. Juolab kad iš liudytojo M. K. policijai duotų paaiškinimų nustatyta, jog jis taip pat pastebėjo po įvykio apgadintas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ groteles. Teismas nustatė, kad buvo prisilietimas prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ne tik automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kabliu ir dėl to, jog iš vaizdo įrašo matėsi, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ po susidūrimo aiškiai sujuda.

11. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus atsakovo argumentus, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo dėvėta, nuvažiavusi 240 000 km, todėl pažeidimai galėjo būti padaryti ir anksčiau. Teismas nurodė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog pažeidimai transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryti aptariamo eismo įvykio metu, nes jie, pagal pateiktas nuotraukas Vilniaus apskrities VPK medžiagoje, yra būtent toje vietoje, kur ir įvyko susidūrimas su atsakovo transporto priemonės kabliu.

12. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas iš karto nepastebėjo padarytos žalos, nėra reikšminga, nes neginčijamai nustatyta, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimai nebuvo dideli; transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas nurodė, kad pradėjęs važiuoti pastebėjo, jog neveikia priekiniai atstumo davikliai, todėl kreipėsi į policiją.

III. Apeliacinio skundo ir šalių rašytinių paaiškinimų argumentai

13. Atsakovas B. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškovės ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes ieškovė neįrodė tokių svarbių aplinkybių, kaip: kad atsakovas apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini)“ savo automobiliu; kad atsakovas tyčia pasišalino iš įvykio vietos ar suvokė, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti jų; kad atsakovas buvo supažindintas su draudimo sąlygomis pagal teisės aktų reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo pusę minimalios baudos, paskirtos jam policijos pareigūnų, negali būti vertinama kaip atsakovo kaltės pripažinimas. Atsakovas sumokėjo baudą, kadangi jam buvo patogiau sumokėti pusę paskirtos baudos, nei bylinėtis teisme.

13.2. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ grotelės ir bamperio apibraižymas galėjo būti padaryti kitomis atsakovo automobilio dalimis, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida paneigta policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu ir Kelių policijoje darytomis nuotraukomis. Atsakovo automobilis turėjo būti 10 cm žemiau ir bent 50 cm kairiau automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Iš nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad atsakovo automobilio kontaktas galėjo būti tik kablio galvute su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybiniu numeriu, bet ne su kitomis šio automobilio dalimis (tarp jų – grotelėmis ir bamperiu).

13.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip patikimus nuoseklius atsakovo paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto, nenumatė ir negalėjo numatyti, jog įvyko jo automobilio kontaktas su stovinčiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teiginius apie tai, kad atsakovas pamatė jo automobiliu padarytus transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ nežymius pažeidimus, paneigia D. O. bei policijos pareigūnų G. A., D. K. ir A. K., atidžiai apžiūrėjusių automobilį ir nepastebėjusių sužalojimų, parodymai.

13.4. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai akcentavo, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės ir nevertino draudimo bendrovės įstatymų pažeidimų dėl draudėjo supažindinimo su draudimo sąlygomis. Draudimo sutarties sąlygos nėra įstatymas, kuris įpareigoja draudiką supažindinti draudėją su tomis sąlygomis. Sudarant 2022 m. rugpjūčio 23 d. civilinės atsakomybės draudimo sutartį, atsakovui nebuvo įteikta nei draudimo sutartis, nei polisas, nebuvo išaiškintos TPVCAPDĮ 22 straipsnio draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo sąlygos.

13.5. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir iškviesdamas į bylos nagrinėjimą savo iniciatyva liudytoją M. K., kad šis patvirtintų atsakovo kaltę, netyrė D. O. ir draudimo bendrovių padarytų įstatymų pažeidimų. Teismas netyrė to, ar sugadintas automobilis buvo apžiūrėtas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Į bylą nebuvo pateikti nei nukentėjusiojo asmens pranešimas, nei transporto priemonės apžiūros aktas.

13.6. Pirmosios instancijos teismas citavo savo sprendime tik tą teismų praktiką ir vadovavosi tik tomis nuostatomis, kurios neprieštaravo pačios bylą išnagrinėjusios teisėjos vidiniam nusistatymui. Todėl darytina išvada, kad sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas.

Žemesnės instancijos teismas

14. 2025 m. vasario 14 d. teisme gautuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas papildomai nurodė, kad pridėtose nuotraukose matyti, jog jos buvo darytos 2022 m. spalio 5 d., t. y. praėjus 15 dienų po tariamo įvykio. Automobilis į servisą buvo pristatytas 2022 m. spalio 4 d., t. y. jis nebuvo apžiūrėtas iš karto po įvykio. Policijos pareigūnai, apžiūrėję transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nefiksavo pažeidimų ir nuvažiuoto kilometražo, o autoservise buvo užfiksuotas 252 731 km. 2022 m. gruodžio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mototoja“ sąskaitoje faktūroje užfiksuotas 254 230 km. Iš draudimo bendrovės dokumentų matyti, kad D. O. nebuvo išduotas pakaitinis automobilis ir jis važinėjo savo automobiliu 15 dienų nuo tariamo autoįvykio iki automobilio apžiūros. Todėl minėti sprendime pažeidimai galėjo atsirasti būtent to eksploatavimo metu. Pateiktose draudimo bendrovės nuotraukose matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ grotelės yra žemiau bamperio, pritvirtintos giliau automobilyje, todėl atsakovas, stipriai nesužalodamas ir neįlenkdamas bamperio negalėjo pasiekti grotelių bei apatinės bamperio dalies.

15. Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

16. Po apeliacinės instancijos teismo pasiūlymo ieškovei pateikti papildomus įrodymus byloje gauti jos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Atsakovas pripažino bylos nagrinėjimo metu, kad buvo kontaktas tarp apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Todėl atsakovas negali ginčyti aplinkybės, kad nepadarė žalos kitam automobiliui. Aplinkybę, kad po šio kontakto žala buvo padaryta, patvirtina policijos pateikta medžiaga, nukentėjusiojo paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymai. Nors atsakovas nesutinka, kad galėjo apgadinti bamperį ar apatines groteles, tačiau iš mašinų palyginimų matyti, jog atsakovo vairuoto automobilio kablio tik galvutė yra ties 04 liniuotės padala, tačiau atsakovas neįvertina to, jog transporto priemonę galėjo apgadinti ne tik kablio galvutė. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu būtent ir atkreipė dėmesį į tai, jog žala padaryta kabliu, o ne vien jo galvute. Iš vaizdo medžiagoje užfiksuoto transporto priemonių susidūrimo akivaizdu, jog jis buvo pakankamas žalai atsirasti. Po susidūrimo transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ženkliai sulingavo. Toks transporto priemonės sujudėjimas nebūtų atsiradęs, jei atsakovas prie šios transporto priemonės būtų prisilietęs tik kablio galvute. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimais nurodydama, jog atsakovui regresinis reikalavimas kyla iš TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Regresinis reikalavimas atsakovui nėra kildinamas iš atskirų draudimo sutarties sąlygų ar taisyklių, todėl atsakovo argumentai dėl jo nesupažindinimo su draudimo sutarties sąlygomis yra nepagrįsti ir atmestini. Pasak ieškovės, kartu su gauta pretenzija jai nebuvo atsiųstas transporto priemonės apžiūros defektų aktas. Ieškovė buvo užklausiusi Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą apie šio akto buvimą ar nebuvimą, tačiau negavo informacijos teismo nustatytu terminu. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu, 15 punktu, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Transporto priemonės apžiūros defektų aktas nėra būtinas vertinant žalos padarymą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo priteisti draudikei iš draudėjo eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakovo B. S. vairuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su stovinčia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančia D. O.. Atsakovas B. S. nuvažiavo iš įvykio vietos, nepranešęs apie tai nei policijai, nei automobilio „(duomenys neskelbtini) valdytojui. Įvykio metu atsakovo kaip automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės ERGO Insurance SE. Vilniaus apskrities VPK pateikė pažymą (informaciją) draudimo bendrovei apie tai, kad eismo įvykio kaltininkas buvo atsakovas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktus. Dėl to atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei paskirta bauda, kurią atsakovas sumokėjo.

20. Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudikė „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas kreipėsi į ieškovę kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudikę dėl 474,46 Eur žalos atlyginimo 2023 m. birželio 20 d. pretenzija. Kartu su pretenzija ieškovei atsiųsta ir žalos bylos Nr. TPK29449 kopija, pateikta ieškovės apeliacinės instancijos teismui kartu su 2025 m. vasario 12 d. rašytiniais paaiškinimais. Ieškovei kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudikei buvo pateikta 2022 m. spalio 4 d. UAB „Mototoja“ remonto sąmata, PVM sąskaita faktūra, išrašyta D. O., D. O. 2022 m. gruodžio 1 d. prašymas dėl draudimo išmokos, „Bolt“ 2022 m. gruodžio 1 d. sąskaita, 2022 m. gruodžio 1 d. „City Bee“ sąskaita, 2022 m. lapkričio 10 d. policijos pažyma draudimo bendrovei (žr. šios nutarties 19 punktą), 2022 m. gruodžio 5 d. „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo pranešimas D. O. dėl 474,46 Eur išmokos bei sugadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukos, padarytos 2022 m. spalio 5 d.

21. Iš „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo pateiktų ieškovei dokumentų matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas į UAB „Mototoja“ servisą 2022 m. spalio 4 d. Sąmatoje kaip atliktini darbai nurodyti: remonto/ardymo-surinkimo/kėbulo darbai, susiję su priekiniu buferiu, parkavimo įrangos davikliu, valstybės numerio ženklu, buferio dangteliu, radiatoriaus grotelėmis, rūko žibintais, žibintų cilindrais, dienos šviesos cilindrais; priekinio buferio remontas, buferio bei jo dangtelio dažymo darbai. Į sąmatą įtrauktos dažymo medžiagos, tvirtinimo fiksatoriai, valstybės numerio ženklas, jų kaina. Sąmatoje nurodyta remonto, dažymo darbų bei medžiagų kaina su pridėtinės vertės mokesčiu – 502,97 Eur.

22. 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „Mototoja“ sąskaitoje faktūroje, išrašytoje D. O., nurodyta, kad atliktų transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų ir medžiagų kaina – 463,32 Eur. Sąskaitoje taip pat nurodyta, kad ji teikiama į Swedbank žalos bylą Nr. TPK29449. Sąskaitos aprašyme nurodyta: priekinio bamperio remonto ir dažymo darbai; įkritusios bamperio apatinės grotelės ir savaime suveikia PDC – tikrinti. Sąskaitoje nurodyti tokie darbai, kaip: išrinkimo/surinkimo darbai, dažymo darbai, plovimas kėbulų remonto servisui; įtrauktos tokios medžiagos, kaip fiksatoriai, paruošimo/dažymo medžiagos. 2022 m. gruodžio 1 d. prašymu D. O. kreipėsi į savo draudikę „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą prašydamas jam priklausančią draudimo išmoką pagal 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „Mototoja“ išrašytą sąskaitą už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą sumokėti UAB „Mototoja“.

23. Iš 2022 m. lapkričio 28 d. „CityBee“ pateiktų D. O. duomenų bei 2022 m. gruodžio 1 d. „Bolt“ sąskaitos, išrašytos D. O. matyti, kad nurodytomis dienomis, t. y. 2022 m. lapkričio 28 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. jis naudojosi „Bolt“ pavežėjo paslaugomis ir išnuomotu automobiliu S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to turėjo 11,14 Eur kelionės išlaidų. 2022 m. gruodžio 5 d. pranešimu „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas informavo D. O., kad dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. įvykio priimtas sprendimas atlyginti žalą, padarytą apdraustam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 463,32 Eur dėl avarijos ir 11,14 Eur dėl transporto išlaidų (iš viso – 474,46 Eur).

24. Ieškovė sumokėjo D. O. draudikei 474,46 Eur sumą 2023 m. birželio 20 d. ir kreipėsi į atsakovą dėl šios sumos grąžinimo 2023 m. birželio 26 d. raštu dėl žalos atlyginimo regresine tvarka. Šiame rašte buvo nurodyta, kad ieškovė reikalauja iš atsakovo šios sumos grąžinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovas nesumokėjo ieškovei nurodytos sumos jos nustatytu terminu. 2023 m. birželio 23 d. elektroniniu laišku ieškovei neigė žalos automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarymo faktą.

25. Iš pirmosios instancijos teismo išreikalautos administracinio nusižengimo bylos (ROIK:22182263230) nustatyta, kad 2022 m. spalio 13 d. atsakovui B. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 21 d. 12:03 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradedamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino jį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus.

26. Policijos pateiktoje medžiagoje yra 2022 m. rugsėjo 21 d. vyriausiosios patrulės G. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. ji patruliuodama tarnybiniu automobiliu kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., gavo iš VPK OVS pranešimą, jog dienos metu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino. Pranešėjas pastebėjo apgadinimus, grįžęs namo, bei liudytojo raštelį su kaltininko duomenimis. Susitikus pareigūnams su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju D. O. šis nurodė, kad maždaug apie 18:00 val. paliko automobilį prisiparkavęs (duomenys neskelbtini). Grįžęs po darbo D. O. rado ant savo automobilio lango raštelį, kuriame buvo parašyta, jog į automobilio priekinę dalį įvažiavo kitas asmuo, atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėjas apžiūrėjo automobilį, tačiau nepastebėjo išorinių sugadinimų, bet jam pradėjus važiuoti pastebėjo, jog neveikia priekiniai „patronikai“. Dėl to buvo registruotas eismo įvykis.

27. 2022 m. rugsėjo 21 d. D. O. rašytiniuose paaiškinimuose, duotuose policijos pareigūnams, nurodyti iš esmės tie patys duomenys, kaip ir G. A. tarnybiniame pranešime. Papildomai nurodyta, kad pareiškėjui paskambinus telefono numeriu, paliktu prie vairuotojo lango rašteliu, asmuo nurodė, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, atsitrenkęs į (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išlipęs ir apžiūrėjo įvykį, paskui pasišalino. D. O. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad, jam kiek pavažiavus, po įvykio pastebėjo, jog priekiniai atstumo davikliai rodo kliūtį, nors prieš automobilį nieko nėra. Tai pastebėjęs D. O. kreipėsi į policiją ir grįžo į įvykio vietą.

28. 2022 m. rugsėjo 29 d. M. K. davė rašytinius paaiškinimus Vilniaus VPK apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. 12:03 val. jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir pastebėjo atbulomis važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavo su gale sumontuotu kabliu į „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodas groteles. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, išgirdęs trakštelėjimą pavažiavo į priekį, sustojo, dairėsi aplinkui. M. K. stabtelėjo, siekdamas pažiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo reakciją, bet šis nelipo iš automobilio ir toliau dairėsi. M. K. nufotografavo abu automobilius, papietavęs grįžo prie įvykio vietos ir pastebėjo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ jau nebebuvo, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui nebuvo paliktas raštelis apie įvykusią avariją. Dėl to M. K. parašė raštelį, kuriame nurodė savo kontaktus ir informaciją apie įvykį, užkišdamas ją už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo durų lango.

29. Apklausiant atsakovą administracinio nusižengimo tyrimo metu 2022 m. spalio 4 d. jis paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. jis galėjo būti su savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie turgavietės (duomenys neskelbtini) g. Jis prisiparkavo prie šaligatvio, gale stovėjo automobilis. Atsakovas parkavosi atbuline tvarka ir sustojo apie 10 cm iki stovėjusio automobilio. B. S. išlipęs iš automobilio patikrino jo atstumą.

30. Policijos pareigūnė tyrėja L. O. parengė fotolentelę prie administracinio nusižengimo bylos, kurioje užfiksavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 3 d. Šioje lentelėje pavaizduotas nubrozdintas priekinis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ bamperis tarp liniuotės 02, 03 padalų, išėjusios iš vietos automobilio grotelės. 2022 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose, padarytose policijos pareigūnų, matyti, kad nėra šio automobilių apgadinimų, jo gale yra kablys tarp liniuotės 2,8-4,2 padalų. Vienoje iš nuotraukų matyti, kad atsakovo automobilio kablio pradžia yra šiek tiek žemiau, nei automobilio (duomenys neskelbtini) bamperis, o kablio pabaiga (galvutė) yra ties (duomenys neskelbtini) grotelėmis ir valstybiniu numeriu (kablio galvutė – liniuotės padalos tarp 3,8 ir 4,2; (duomenys neskelbtini) grotelės – tarp liniuotės padalų 3,2 ir 4,3).

31. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje esantį 2022 m. rugsėjo 21 d. vaizdo įrašą nustatė, kad atsakovo automobilis (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulai prisilietė prie už jo stovėjusio automobilio taip, kad šis pajudėjo. Atsakovas kurį laiką sėdėjo savo automobilyje, vėliau išlipo ir nuėjo link už (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilio.

32. Liudytojas M. K., apklaustas pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 21 d. posėdyje iš esmės patvirtino jo rašytiniuose paaiškinimuose policijai nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad matė, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiuodamas atbulai susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, susidūrimas nebuvo stiprus. Dėl jo galbūt buvo pastumta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ grotelių apdaila. Kadangi liudytojas pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pasišalina iš įvykio vietos, paliko raštelį už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ lango.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą padarė išvadą apie atsakovo pasišalinimą iš įvykio vietos, nesant byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų; netyrė to, ar automobilis buvo apžiūrėtas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pasak apelianto, teismas turėjo vadovautis jo paaiškinimais, kuriuos iš esmės patvirtino ir kiti asmenys, byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovo automobilio prisilietimo kilo ieškovės prašoma atlyginti žala, kad jis pasišalino iš įvykio vietos.

34. Apeliantui teigiant, kad byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas sąmoningai pasišalino iš įvyko vietos, toliau pasisakoma dėl šio apeliacinio skundo argumento pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kontekste.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų

35. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

36. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, jų visiškai nepanaikindamas. Vien tai, kad proceso dalyvis byloje esančius įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-701/2024, 49 punktas).

37. Vertinant šalių parodymus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šalies paaiškinimai yra teikiami jos kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Dėl to reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra didelis, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis, tačiau šalies paaiškinimų subjektyvus pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kaip nepatikimus ir atmesti, nes konkrečioje byloje šalies paaiškinimus reikia vertinti atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiuose įrodymuose (2022 m. rugsėjo 21 d. vaizdo įrašo, liudytojo M. K. parodymuose, administracinio nusižengimo protokole) užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų kasacinio teismo praktikoje (šios nutarties 36, 37 punktai). Byloje esančiais įrodymais užfiksuoti duomenys sudarė pagrindą bylą išnagrinėjusiam teismui pagrįstai ir asmeniškai įsitikinti, kad atsakovas, suprasdamas, jog važiuodamas atbulai atsitrenkė į kliūtį (kitą automobilį), pasišalino iš įvykio vietos.

39. Tai, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą 2022 m. rugsėjo 21 d., neužfiksavo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų, nepatvirtina atsakovo paaiškinimų apie tai, jog jis negalėjo padaryti ieškinyje nurodyto dydžio žalos. Apeliacinės instancijos teismas daro šią išvadą, kadangi byloje nėra duomenų, kad minėti policijos pareigūnai apskritai apžiūrėjo automobilį bei fiksavo jo būklę 2022 m. rugsėjo 21 d. Administracinio nusižengimo protokolas atsakovui buvo surašytas tik po to, kai abu įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apžiūrėti policijos pareigūnės L. O., peržiūrėtas 2022 m. rugsėjo 21 d. vaizdo įrašas, užfiksuoti atsakovo, nukentėjusiojo D. O. ir įvykį mačiusio liudytojo M. K. parodymai. Todėl negalima išvada, jog atsakovo parodymus, duotus teisme, patvirtino kita byloje esanti medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto parodymais kaip subjektyviais, nepatikimais ir nepatvirtintais kita byloje esančia medžiaga. Byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus – KET pažeidimus, tarp jų – pasišalinimą iš įvyko vietos, nepranešus apie įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai (KET 222 punktas, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundo argumento, jog atsakovas nors ir sumokėjo baudą, bet nepripažįsta protokole nurodytų aplinkybių, nurodo, kad šiuo atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas darydamas išvadą apie atsakovo veiksmų neteisėtumą, nesivadovavo vien tik administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis. Administracinio nusižengimo medžiagoje buvo kita svarbi informacija, reikšminga sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, kuri patvirtino tai, kad atsakovas atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nebūdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, o supratęs, jog tai padarė, pasišalino iš įvykio vietos (t. y. liudytojo M. K. parodymų, 2022 m. rugsėjo 21 d. vaizdo įrašo, šios nutarties 31, 32 punktai). Pirmosios instancijos teismui visapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus, jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, bei padarius išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, neturi teisinės reikšmės tai, ar atsakovas sumokėdamas baudą iš tikrųjų pripažino administracinio nusižengimo protokole nustatytas aplinkybes.

41. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankami tyrė žalos nustatymo procesą, nors atsakovas ginčijo padarytos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio, nurodė, jog ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie nukentėjusio asmens dėl ginčo eismo įvykio faktiškai išmokėtą draudimo išmoką, pirminius įrodymus dėl tokių išlaidų patyrimo, kad šie įrodymai yra išsamūs, pagrindžia žalą, dydį ir priežastinį ryšį su ginčo eismo įvykio pasekmėmis, tačiau detaliai neanalizavo tų įrodymų neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio nustatymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismui atlikus pareigą pasiūlyti ieškovei pateikti į bylą jos įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), priėmus papildomus šalių įrodymus, toliau pasisakoma dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti žalos priežastinio ryšio.

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo B. S. neteisėtų veiksmų ir ieškovės ERGO Insurance SE prašomos atlyginti žalos

42. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš atsakingo draudiko pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių.

43. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūri atsakingo draudiko įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę atsakingo draudiko įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti transporto priemonės apžiūros ataskaitą ir nukentėjusio asmens prašymu pateikti jam ataskaitą susipažinti. Sugadinto ar sunaikinto turto apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus turto sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas ir (arba) vaizdo įrašus, jeigu tai pakankama, kad būtų tinkamai užfiksuotas padarytas turto sugadinimas ar sunaikinimas. Tokiu atveju žalos dydis nustatomas vadovaujantis pateiktais dokumentais, nuotraukomis ir (arba) vaizdo įrašais.

44. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija arba šio dokumento skaitmenine kopija, elektronine eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

45. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

46. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką <...> priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

47. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nukentėjęs asmuo D. O. atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus (sugadinus automobilį „(duomenys neskelbtini)“) nusprendė kreiptis ne į atsakingo asmens draudikę, bet į draudikę, apdraudusią automobilį turto draudimu (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 103 straipsnis).

48. Nagrinėjamu atveju ieškovė apžiūrėjo nukentėjusiojo asmens D. O. automobilį pagal jo draudikės atsiųstas nuotraukas, padarytas 2022 m. spalio 5 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo eismo įvykio, gavusi ir policijos pateiktą informaciją apie įvykį. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs šias nuotraukas, nustatė, kad jose iš esmės užfiksuoti tie patys pažeidimai kaip ir 2022 m. spalio 3 d. policijos pateiktoje fotolentelėje: įlinkusios priekinio bamperio grotelės, subraižytas bamperis.

49. Atsakovas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu nurodo, kad šie sugadinimai galėjo atsirasti per dvi savaites nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. automobilių kontakto, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir tai, jog automobilį apžiūrėję 2022 m. rugsėjo 21 d. policijos patruliai G. A., D. K. bei A. K. neužfiksavo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gedimų.

50. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs 2022 m. rugsėjo 21 d. vaizdo įrašą, policijos pareigūnų parengtą fotolentelę, kurioje užfiksuota, jog atsakovo automobilio kablio pradžia yra šiek tiek žemiau, nei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ bamperis, o kablio pabaiga (galvutė) yra ties (duomenys neskelbtini) grotelėmis ir valstybiniu numeriu (kablio pradžia – ties liniuotės padala 2,8, kablio galvutė – liniuotės padalos tarp 3,8 ir 4,2; (duomenys neskelbtini) grotelės – tarp liniuotės padalų 3,2 ir 4,3), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie labiau tikėtiną aplinkybę, jog policijos pareigūnų padarytose nuotraukose matomi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimai buvo padaryti aptariamo eismo įvykio metu, nes jie, pagal pateiktas nuotraukas Vilniaus apskrities VPK medžiagoje, yra būtent toje vietoje, kur ir įvyko susidūrimas su atsakovo transporto priemonės kabliu. Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. padaryto vaizdo įrašo matyti, kad atsakovo atsitrenkimas į už jo automobilio stovėjusį automobilį buvo gana galingas, nes ši transporto priemonė net buvo pajudėjusi. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl tokio atsitrenkimo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kablys galėjo kontaktuoti su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ bamperiu ir grotelėmis ne tik galvute bet visu kabliu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vertinant viso kablio dydį, jis galėjo turėti kontaktą ne tik su valstybiniu numeriu, bet ir grotelėmis bei bamperiu.

51. Iš UAB „Mototoja“ remonto sąmatos, sąskaitos faktūros matyti, kad visi darbai buvo susiję būtent su bamperio ir grotelių tvarkymo darbais. Atsakovas, tvirtindamas, kad remontuotini pažeidimai galėjo būti padaryti per dviejų savaičių laikotarpį, kėlė prielaidas ir abejones, nebandydamas jų pašalinti, pavyzdžiui pateikdamas prašymą teismui dėl duomenų apie galbūt buvusius autoįvykius, kuriuose dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 3 d.

52. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nebūtų pagrindo taisyti, remontuoti „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperio, grotelių, jeigu atsakovas nebūtų atsitrenkęs savo automobiliu į „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo 474,46 Eur dydžio žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisėto veiksmo (neįsitikinimo dėl saugaus važiavimo atbulai, atsitrenkimo į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jo sugadinimo, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos). Jeigu atsakovas elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, jis galėtų numatyti žalos atsiradimą. Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (KET pažeidimo) ir ieškovės atlygintos žalos (476,46 Eur) yra priežastinis ryšis. Todėl tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apžiūrėtas per 3 dienas negali būti pagrindu netenkinti ieškinio. Atsakovo padaryta žala buvo teisingai nustatyta jo draudikės iš nuotraukų ir kitos atsiųstos elektroniniu paštu medžiagos, vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2, 3 dalimis.

53. Atsakovui teigiant, kad ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes ieškovė neatskleidė atsakovui galimų neteisėtų pasekmių, neišsiuntusi jam bei nesupažindinusi jo su pasirašytos draudimo sutarties sąlygomis, toliau pasisakoma dėl ieškovės prašomos pritaikyti atsakovui civilinės atsakomybės prigimties.

Dėl ieškovės prašytos taikyti atsakovui civilinės atsakomybės prigimties

54. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

55. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos.

56. TPVCAPDĮ 22 straipsnio nustatytais atvejais atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013).

57. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad ieškovė įstatymo pagrindu reiškė atsakovui ieškinį dėl 476,46 Eur grąžinimo regreso tvarka kaip iš atsakingo už žalos padarymą asmens, pasišalinusio iš įvykio vietos, neturi reikšmės, jog ieškovė galėjo nesupažindinti atsakovo su draudimo sutarties sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas daro šią išvadą, kadangi ne draudimo sutartis nustato atsakovo pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, o įvykus eismo įvykiui – pranešti apie jį nukentėjusiajam asmeniui arba policijai, bet įstatymas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, KET 222 punktas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Ieškovė reiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, bet ne dėl atsakovo sumokėtų draudimo įmokų grąžinimo. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo dėl to, kad jam draudikė neišaiškino galimų neteisėtų veiksmų padarinių. Juolab kad bylos duomenimis, atsakovas yra ilgą vairuotojo stažą turintis asmuo.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

58. Pagal CPK 64 straipsnį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Vadovaujantis CPK 66 straipsniu, be CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

59. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

60. Nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo reiškęs nušalinimo teismui, nagrinėjusiam bylą pirmąja instancija, t. y. nebuvo nurodęs CPK 65, 66 straipsniuose numatytų pagrindų teismui nušalinti ir nevertino teismo kaip šališko. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo tik tuo pagrindu, kad šis vadovavosi jo vidiniam nusistatymui neprieštaraujančia teismų praktika. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovo taip vadinamas bylą išnagrinėjusio teismo vidinis nusistatymas yra išraiška CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teismo pareigos įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teismas sprendime dėl ieškinio (ne)pagrįstumo turi nurodyti tik tas teisės normas ir teismų praktiką, kuria jis vadovaujasi (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Civilinio proceso įstatyme nenumatyta teismo pareiga nurodyti visą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl to teisinio reguliavimo aiškinimo, jeigu ji nėra aktuali nagrinėjamam ginčui. Dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, taip pat taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

61. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą dėl ieškinio tenkinimo, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtino atsakovo neteisėtus veiksmus bei leido daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė turėjo 476,46 Eur žalą, susijusią tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šiais neteisėtais veiksmais. Atsakovo pareiga atlyginti ieškovei 476,46 Eur žalą kilo iš įstatymo (CK 6.258 straipsnis, TPVPCADĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl neturi teisinės reikšmės tai, kad ji galėjo nesupažindinti atsakovo su neteisėtų veiksmų padariniais, neišsiųsdama draudimo sutarties (CK 1.6 straipsnis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

62. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovo apeliacinį skundą, nepasisako dėl jo kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų apeliacinės instancijos teismui įrodymo (ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2025 m. sausio 25 d. informacijos apie atsakovo sudarytas sutartis) kaip teisiškai nereikšmingo. Apeliantas šiuo dokumentu įrodinėja nežinojimą apie draudimo sutarties negaliojimo sąlygas. Kaip minėta, šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad atsakovas galbūt nežinojo draudimo sutarties negaliojimo sąlygų, kadangi pareiga atlyginti 476,46 Eur žalą kyla iš įstatymo, o ne sutarties (žr. šios nutarties 57 punktą).

63. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, t. y. priėmus procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme ne jo naudai, atsakovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė į bylą duomenų apie jos bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus apeliacinį skundą klausimas dėl šių ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti atsakovo B. S. apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Svetlana Panina