- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-1354-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04295-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- T. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-10449-955/2018 pagal pareiškėjo T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų prašė 1) panaikinti antstolio 2018 m. kovo 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti S-18-123-2314, 2018 m. kovo 7 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-18-123-2377, 2018 m. kovo 7 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-123-2378 ir 2018 m. kovo 8 d. patvarkymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. S-18-123-2431; 2) įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą; 3) priteisti pareiškėjui 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 10–13).Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 19 d. privalomasis nurodymas antstoliui buvo pateikti vykdyti neteisėtai, nes Regionų apygardos administraciniame teisme nuo 2018 m. vasario 26 d. vyksta ginčas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. 2018 m. kovo 8 d. pareiškėjo atstovas informavo antstolį, kad yra iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Vykdomoji byla turėjo būti nutraukta LR CPK 629 str. 9 d. numatyta tvarka, nes vykdomasis dokumentas buvo priimtas neteisėtai vykdyti, tačiau antstolis vykdomąją bylą tik sustabdė. 2018 m. kovo 6 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2018 m. kovo 7 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimas ir raginimas įvykdyti privalomąjį nurodymą yra neteisėti. Antstolis surašydamas patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti privalėjo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, tačiau antstolis tokio veiksmo neatliko. Antstolis M. P. 2018 m. kovo 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Nurodė, kad priimant vykdyti antstoliui pateiktą dokumentą – privalomą nurodymą – aplinkybes, kad minėtas dokumentas apskųstas administraciniam teismui galėjo žinoti tik pats pareiškėjas T. J. ir / arba VTPSI. Nei VTPSI, nei antstoliui nebuvo žinoma, kad VTPSI sprendimas yra apskųstas administraciniam teismui. Tokios aplinkybės paaiškėjo pradėjus vykdomąją bylą ir išsiuntus skolininkui procesinius dokumentus. Todėl atsižvelgus į skolininko pateiktą 2018 m. vasario 26 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartį Nr. eI-2631-644/2018 ir Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 punkto nuostatas dėl VTPSI sprendimo apskundimą, buvo priimtas antstolio sprendimas nenutraukti vykdomąją bylą, nes pats vykdomasis dokumentas nebuvo apskųstas administraciniam teismui, o sustabdyti vykdymo veiksmus iki administraciniame teisme bus išnagrinėtas VTPSI ir T. J. skundas.Suinteresuotas asmuo VTPSI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjui surašytas nurodymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsniu, o ne 14 straipsniu. Pareiškėjas neginčijo nurodymo teisėtumo ar pagrįstumo, nurodymas yra galiojantis ir nenuginčytas, o jo įvykdymo terminas apibrėžtas aiškia kalendorine data – 2017 m. gruodžio 16 d. Taigi, pareiškėjui neįvykdžius nurodymo iki 2017 m. gruodžio 16 d. ir iki šio termino pabaigos nesikreipus dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, pareiškėjo procesinė padėtis 2017 m. gruodžio 17 d. tapo – skolininkas, o VTPSI – išieškotojas. Be to, nutraukus vykdomąją bylą, pakartotinai to paties vykdomojo dokumento negalima pateikti vykdyti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo T. J. skundo netenkino.Teismas sprendė, kad antstolis vadovaudamasis CPK 586 straipsnio nuostatomis ir nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, pagrįstai priėmė pateiktą nurodymą ir pradėjo jį vykdyti. Juolab, kad pareiškėjas neginčijo paties nurodymo teisėtumo ar pagrįstumo, todėl jis yra galiojantis ir nenuginčytas, o jo įvykdymo terminas apibrėžtas aiškia kalendorine data – 2017 m. gruodžio 16 d. Teismas taip pat nustatė, kad vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui metu nei VTPSI, nei antstoliui nebuvo žinoma, kad VTPSI sprendimas yra apskųstas administraciniam teismui. Be to, T. J. apskundė ne patį privalomąjį dokumentą (vykdomąjį dokumentą), bet 2018 m. sausio 9 d. VTPSI sprendimą dėl atsisakymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Teismas nurodė, jog antstolio veiksmai yra teisėti ir atitinkantys įstatyme numatytus reikalavimus. Teismas konstatavo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00320 nenustatyta CPK 629 straipsnyje nurodytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų ar faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti priešingas išvadas, o pareiškėjas paties privalomojo nurodymo neskundė. Taigi, jeigu antstolis nutrauktų vykdomąją bylą vien todėl, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nurodymas, kuris surašytas teisėtai ir pagrįstai, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, taptų faktiškai nebeįvykdomas ir tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas T. J. prašo panaikinti 2018 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartimi pažeista TPSVPĮ 11 str. 9 d., 14 str. 7 d., CPK 629 str. 9 p. Vykdomoji byla turi būti nutraukta, jeigu vykdomasis dokumentas priimtas neteisėtai (CPK 629 str. 9 p.). TPSVPĮ 11 str. 9 d. ir 14 str. 7 d. analogiškai nustato, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. 2018 m. vasario 26 d. administracinė byla dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo buvo iškelta Regionų apygardos administraciniame teisme. Po 2018 m. vasario 26 d. nebuvo teisėto būdo pateikti vykdymui ir priimti vykdymui privalomąjį nurodymą. Todėl 2018 m. kovo 6 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2018 m. kovo 7 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimas ir raginimas įvykdyti privalomąjį nurodymą yra neteisėti. Skundžiamoje nutartyje neteisėtai nurodoma, kad pats privalomasis nurodymas nėra apskųstas. TPSVPĮ nurodytos nuostatos draudžia perduoti vykdymui privalomąjį ne tik tuo atveju, kai jo teisėtumo klausimas nagrinėjamas teisme, tačiau ir tuo atveju, kai teisme yra sprendžiamas klausimas dėl tokio privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Skundžiama nutartimi neteisėtai nustatyta, kad VTPSI 2018 m. kovo 2 d. neturėjo duomenų apie apelianto reikalavimą teisme dėl termino privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo. Teismas 2018 m. vasario 26 d. išsiuntė VTPSI apelianto skundą, 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir nustatė pareigą pateikti atsiliepimą. VTPSI privalo priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ str. 9 d., ABTĮ 74 str. 7 d.). VTPSI apie apelianto pradėtą administracinę bylą sužinojo 2018 m. vasario 27 d. (CPK 175¹ str. 10 d., ABTĮ 74 str. 8 d.). Apie skundo priėmimą ir įpareigojimą VTPSI pateikti atsiliepimą, liudija 2018 m. vasario 26 d. 21 val. apelianto atstovo apeliantui ir jo sutuoktinei išsiųstas žinutė per Facebook Messenger programą. Tai, kad VTPSI dokumentus gavo įstatymų nustatyta tvarka ir laiku iš teismo, įrodo ir VTPSI atsiliepimas į apelianto skundą Regionų apygardos administraciniame teisme, kuriame nurodė, kad gavo Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų lydraštį su pridėta teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-2631-644/2018 ir pareiškėjo T. J. 2018 m. vasario 15 d. skundu. Neteisėta išvada, kad antstolis veikė tinkamai priimdamas vykdyti privalomąjį nurodymą dėl kurio įvykdymo termino vyko ginčas teisme. Pažeista CPK 651 str. 2 d. 7 p. Apelianto pradėta administracinė byla yra kliūtis VTPSI pateikti ir antstoliui priimti privalomąjį nurodymą vykdymui (TPSVPĮ 11 str. 9 d., 14 str. 7 d.). Antstolis galėtų būti laikomas veikusiu tinkamai tik jeigu VTPSI būtų aiškiai parodžiusi, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nėra pradėta TPSVPĮ 11 str. 9 d., 14 str. 7 d. nurodyta byla dėl termino pratęsimo ir atitinkamai nėra įstatyme numatytos kliūties Privalomojo nurodymo įvykdymui. CPK 651 str. 2 d. 7 p. nustatyta pareiga ir reikalavo patikrinti, ar VTPSI patikrino, kad Apeliantas teisme nereikalauja termino pratęsimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 651 str. 2 d. 7 p. nustatytos pareigos pažeidimas yra pagrindas spręsti dėl antstolio veiksmų neteisėtumo (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d.) nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1903-773/2017). Nutartyje nepateikiama motyvų, kodėl antstolio veikimas laikomas atitinkančiu CPK 651 str. 2 d. 7 p. Nėra paaiškinama, kodėl antstolis, kuris nesant VTPSI patvirtinimo, kad nėra ginčo dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo ir pats nepasiteiravęs teisme, ar toks ginčas nėra nagrinėjamas, veikė tinkamai. Neteisėta išvada, kad vykdomoji byla sustabdyta teisėtai. Kai vykdomasis dokumentas priimtas neteisėtai (pažeidžiant aiškias imperatyvias TPSVPĮ 11 str. 9 d., 14 str. 7 d., CPK 651 str. 1 d., 2 d. 8 p. taisykles) priimti antstolio sprendimai turi būti panaikinti, o pradėta vykdomoji byla turi būti nutraukta (CPK 629 str. 9 p.). Šiuo atveju nėra jokio pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui 2018 m. kovo 8 d. patvarkymu. Be to, vykdomosios bylos sustabdymui nėra ir CPK numatytų pagrindų (CPK 626 str., 627 str.). Nei antstolis skundžiamuose patvarkymuose, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, koks yra konkretus teisinis pagrindas sprendimui sustabdyti neteisėtai pradėtą vykdomąją bylą. Skundžiamoje nutartyje dėstomas motyvas, kad privalomasis nurodymas taptų faktiškai nebeįvykdomu, neturi teisinio pagrindo. Jis nėra nurodytas ir skundžiamoje nutartyje. Priešingai, įstatymas (TPSVPĮ 11 str. 9 d., 14 str. 7 d.) aiškiai sako, kad jeigu privalomasis nurodymas nebus įvykdytas, kai sueis jo įvykdymo terminas ir baigsis ginčas dėl jo termino pratęsimo, tokiu atveju VTPSI turi teisę pateikti privalomąjį nurodymą vykdymui.Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis M. P. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, 2018 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: CPK 510 str. numatytas antstolio veiksmų apskundimo institutas nėra skirtas ginčyti VTPSI veiksmus priimant ir pateikiant vykdyti privalomąjį nurodymą. Ginčijant tokius veiksmus, turi būti ginčijami ne antstolio, o VTPSI procesiniai veiksmai. Todėl ar dokumentas yra įvykdytas ar neįvykdytas, ar dokumentas galiojantis, ar dokumentas nepaskųstas įstatymų nustatyta tvarka, ar dokumentas vykdytinas - už šiuos duomenis atsako ne antstolis, bet išieškotojas - VTPSI. Atskirojo skundo argumentai, susiję ne su antstolio procesine veikla, bet su VTPSI veikla, neva pagrindžiantys antstolio veiksmų neteisėtumą, turi būti atmetami kaip nepagrįsti. Be to, VTPSI pateikė vykdomąjį dokumentą ir prašyme nurodė, kad sprendimas yra neįvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pareiškėjas neįrodė, kad antstoliui priimant privalomąjį nurodymą buvo akivaizdžios kliūtys jį priimti. Akivaizdumas turi būti matomas, o ne menamas ar nuslėptas nuo kitų proceso dalyvių – antstolio. 2018 m. kovo 15 d. VTPSI atsiliepime nurodė, kad apie privalomojo nurodymo apskundimą sužinojo tik iš antstolio, kai buvo pateiktas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Iš to seka išvada, kad nei VTPSI, nei antstoliui nebuvo atskleista ginčo aplinkybė - , kad VTPSI sprendimas yra apskųstas administraciniam teismui. Procesinis įstatymas nenumato antstolio pareigos tikrinti ir kontroliuoti kitų institucijų veiklos, tikrinti jų veiksmų ir sprendimų teisėtumą. CPK nenumato antstolio pareigos skambinti į administracinius ar bendros kompetencijos teismus ir klausti ar nėra apskustas VTPSI sprendimas. Todėl bet kokie T. J. atskirajame skunde pateikiami subjektyvūs samprotavimai ir teiginiai apie antstolio pasyvumą ir veiksmų neteisėtumą yra absoliučiai nepagristi jokia teisine norma. CPK 650-651 str. taip pat nenumato išieškotojo pareigos patvirtinti, kad sprendimas yra neapskųstas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.T. J. apskundė ne patį privalomąjį nurodymą (vykdomąjį dokumentą), bet 2018 m. sausio 9 d. VTPSI sprendimą dėl atsisakymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. VTPSI - Priežiūros įstatymo nuostatos yra skirtos reguliuoti privalomojo nurodymo įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Labai tikėtina, kad termino dėl privalomojo nurodymo įvykdymo teismas skolininkui nepratęs.CPK 625 str. antstoliui suteikia teisę savo iniciatyva sustabdyti vykdymo veiksmus, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių veiksmai gali ar turi būti stabdomi. Vykdymo proceso metu nenustatyta, kad VTPSI priimtai privalomas nurodymas yra neteisėtas, taip pat nenustatyta, kad vykdomojo dokumento priėmimo metu buvo akivaizdžios kliūtys, neleidžiančios priimti vykdyti vykdomojo dokumento. Tokios aplinkybės paaiškėjo pradėjus vykdomąją bylą ir išsiuntus skolininkui procesinius dokumentus. Todėl, atsižvelgiant į skolininko pateiktą 2018 m. vasario 26 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartį Nr. eI-2631-644/2018 ir LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 9 d. nuostatas dėl VTPSI sprendimo nepratęsti termino apskundimo, buvo priimtas antstolio sprendimas nenutraukti vykdomąją bylą (nes bylos nutraukimas ir bylos sustabdymas sukelia skirtingas procesines pasekmes (CPK 629 str.), nes pats vykdomasis dokumentas nebuvo apskųstas administraciniam teismui, o sustabdyti vykdymo veiksmus iki administraciniame teisme bus išnagrinėtas VTPSI ir T. J. skundas.Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Nors apeliantas ir nurodo, kad VTPSI apie apelianto pradėtą administracinę bylą sužinojo 2018 m. vasario 27 d., tačiau Inspekcija negalėjo gauti minėtų dokumentų, nes jie į Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ (toliau - LTIS) buvo įkelti nenurodžius gavėjo. Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. kovo 12 d. gavo antstolio tos pačios dienos raštą, kuriuo prašoma pateikti Inspekcijos nuomonę dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir tik iš šio rašto Inspekcija sužinojo, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl 2018 m. sausio 9 d. sprendimo panaikinimo ir prašymo pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Tai patvirtina tiek portalo epp.lt duomenys, tiek Inspekcijos 2018 m. kovo 19 d. raštas Nr. 2D-3643 (toliau - raštas), kuriuo Inspekcija kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją su prašymu išspręsti problemą dėl nuolat pasikartojančių teismų administracijų veiksmų pateikiant duomenis į LTIS ir pridėti epp.lt duomenys, kurie patvirtina, kad būtent nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nurodytas gavėjas - Inspekcija, todėl Inspekcija negalėjo savalaikiai ir objektyviai turėti informacijos apie pareiškėjo kreipimąsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl 2018 m. sausio 9 d. sprendimo panaikinimo ir prašymo pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Apeliantas nebuvo pakankamai apdairus, rūpestingas ir aktyvus, nes turėjo pats pranešti inspekcijai, kad kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl 2018 m. sausio 9 d. sprendimo panaikinimo ir prašymo pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas, dalyvaudamas inspekcijos pareigūnams 2017 m. gruodžio 28 d. atliekant nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje , kad ketina imtis kažkokių aktyvių veiksmų dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, todėl joks vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo negalėjo tikėtis ir numanyti, kad pareiškėjas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo kreipsis į teismą dėl jo pratęsimo, kai tokia galimybė tiek pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) nuostatas, tiek pagal nuoseklią ir vienodą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neįmanoma. Nutraukus vykdomąją bylą, pakartotinai to paties vykdomojo dokumento negalima pateikti vykdyti (CPK 630, 632 straipsniai). Jeigu antstolis nutrauktų vykdomąją bylą nurodymas, kuris surašytas teisėtai ir pagrįstai, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, taptų faktiškai nebeįvykdomas. Tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas, nes Inspekcija surašė nurodymą, gindama viešąjį interesą. Susidarius tokiai išskirtinei situacijai, antstolis surado optimaliausią sprendimą, labiausiai atitinkantį tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, t. y. vykdomosios bylos sustabdymo institutą. Manytina, kad vienintelė kilusio ginčo išsprendimo galimybė ir yra vykdomosios bylos sustabdymas, nes išieškotojui išlieka teisėtas lūkestis, kad nurodymas netaps neįvykdytu, kai Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinės bylą, o tuo pačiu skolininkas turės galimybę sulaukti bylos rezultatų ir jo atžvilgiu nebus vykdomi jokie priverstiniai vykdymo veiksmai iki nebus išnagrinėta byla. Nors pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia Priežiūros įstatymo 14 straipsnio (t. y. straipsnio kuris šiuo metu reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą ) 7 dalyje numatyta nuostata, tačiau nurodymas surašytas ne dėl savavališkos statybos, o statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, dėl nurodymo taikytinas Priežiūros įstatymo 11 straipsnis, o ne 14 straipsnis. Priežiūros įstatymo 11 straipsnis, reglamentuojantis neteisėtos statybos padarinių šalinimą, iš viso nenumato galimybės kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta išieškotojo prašymu. Inspekcija, atsižvelgdama į šią išskirtinę situaciją, kad apeliantas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl teismų administracijų techninių nesklandumų bei apelianto pasyvaus elgesio Inspekcija informacijos neturėjo ir perdavė nurodymą vykdyti antstoliui, Inspekcija paprašė antstolio sustabdyti vykdomąją bylą iki įsiteisės sprendimas byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Apeliantas su 2018 m. liepos 31 d. prašymu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas prašyme prijungti papildomus įrodymus nurodo, kad apeliantas pats 2018m. liepos 10 d. kreipėsi su paklausimu į Nacionalinę teismų administraciją dėl bylai reikšmingos informacijos gavimo, ją gavęs 2018 m. liepos 31 d., pateikė teismui, kad nauji įrodymai nors buvo surašyti po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau liudija aplinkybes, buvusias dar iki šios nutarties priėmimo. Teismas susipažinęs su pateiktu prašymu bei naujais įrodymais, daro išvadą, kad apelianto pateiktas prašymas vertintinas kaip atskirojo skundo papildymas, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą (CPK 335 straipsnis), o nauji įrodymai nėra nauji, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina juos priimti (CPK 7 straipsnis, 314 straipsnis).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo T. J. skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš byloje esančių duomenų, vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00320 nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 19 d. surašė T. J. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-983-(15.2), kuriuo nurodė „statinius nugriauti - statomos tvoros stulpus (67,00 m) ir 20,8 kv. m ploto aikštelę, pastatytus už žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje ir sutvarkyti statybvietę (v.b.l.3). Privalomasis nurodymas apskųstas nebuvo. Inspekcijos Kauno departamentas 2017 m. gruodžio 28 d. patikrino nurodymo įvykdymą vietoje ir nustatė, kad nurodymas neįvykdytas (v.b.l.6). Inspekcijos Kauno departamente 2017 m. gruodžio 22 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas (v.b.l.11) pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, kurio Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. RE-13-(15.2) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ netenkino (v.b.l.7). 2018 m. kovo 2 d. antstolio M. P. kontoroje gautas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 28 d. prašymas Nr.2D-2664-(15.2) Dėl 2017 m. birželio 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-983-(15.2) priverstinio vykdymo (v.b.l.2-1). o 2018 m. kovo 6 d. antstolis priėmė vykdyti VTPSI nurodymą Nr. PN-983-(15.2) dėl skolininko T. J. įpareigojimo pašalinti savavalinės statybos padarinius VTPSI naudai (v. b. l. 12). Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje apskaičiavo vykdymo išlaidas (v. b. l. 13) ir išsiuntė skolininkui 2018 m. kovo 7 d. Raginimą įvykdyti sprendimą (v. b. l. 14). 2018 m. kovo 8 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis antstoliui buvo pateiktas pranešimas, kad VTPSI nurodymas yra apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui ir pateikta 2018 m. vasario 26 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartis Nr. eI-2631-644/2018 (v. b. l. 19). 2018 m. kovo 8 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-123-2431/S-2504 vykdomoji byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėtas 2018 m. vasario 15 d. T. J. skundas teisme ir teismo sprendimas įsiteisės (v. b. l. 20). T. J. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė skundą dėl 2018 m. sausio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimo Dėl privalomojo nurodymo termino įvykdymo nepratęsimo Nr. RE-13-(15.2) (v.b.l. 33-31). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo skundas priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams į skundą pateikti (v.b.l. 30). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo T. J. prašymas patenkintas iš dalies. Panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimas „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ Nr. RE-13-(15.2). Teismas nurodė, kad Inspekcijos sprendimas dėl termino nepratęsimo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, dėl ko Inspekcija privalės iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir tinkamai įgyvendinus Viešojo administravimo įstatymo ir Priežiūros įstatymo nuostatas, pakartotinai spręsti klausimą dėl termino pratęsimo. Kitą skundo dalį dėl termino pratęsimo teismas paliko nenagrinėtą.
Dėl antstolio veiksmų priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmas pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti.Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad 2018 m. vasario 26 d. administracinė byla dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo buvo iškelta Regionų apygardos administraciniame teisme, todėl po 2018 m. vasario 26 d. nebuvo teisėto būdo pateikti vykdymui ir priimti vykdymui privalomąjį nurodymą (TPSVPĮ 11 str. 9 d., 14 str. 7 d.). Taip pat nurodo, kad 2018 m. kovo 6 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2018 m. kovo 7 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimas ir raginimas įvykdyti privalomąjį nurodymą yra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad privalomasis nurodymas negali būti perduotas antstoliui priverstinai vykdyti kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.Iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad inspekcijos prašymas antstoliui dėl privalomojo nurodymo priėmimo vykdyti sudarytas 2018 m. vasario 28 d., o antstolio kontoroje gautas 2018 m. kovo 2 d. (v.b.l.2-1), o administraciniame teisme pareiškėjo skundas priimtas 2018 m. vasario 26 d. Prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nurodoma, kad T. J. privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė. Aplinkybių, kurios antstoliui leistų pagrįstai atsisakyti priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, inspekcija nenurodė. Be to, inspekcija antstoliui adresuotame rašte (b.l. 7) paaiškino, kad inspekcija privalomojo nurodymo priverstiniam vykdymui pateikimo metu apie tai, kad skolininkas kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo nežinojo. Apelianto argumentai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 26 d. išsiuntė VTPSI apelianto skundą, 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir nustatė pareigą pateikti atsiliepimą elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ str. 9 d., ABTĮ 74 str. 7 d.), dėl ko VTPSI apie apelianto pradėtą administracinę bylą sužinojo 2018 m. vasario 27 d. (CPK 175¹ str. 10 d., ABTĮ 74 str. 8 d.) nepakankami ir nepaneigia inspekcijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomų argumentų, kad Inspekcija negalėjo gauti minėtų dokumentų, nes jie į Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ buvo įkelti nenurodžius gavėjo. Tai, kad inspekcija administracinėje byloje pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą taip pat negali patvirtinti aplinkybės, kad vykdomojo dokumento antstoliui pateikimo metu, inspekcijai buvo žinoma apie užvestą administracinę bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad antstoliui priimant privalomąjį nurodymą buvo akivaizdžios kliūtys jį priimti. Akivaizdumas turi būti matomas, o ne menamas ar nuslėptas nuo kitų proceso dalyvių – antstolio.Taigi, nors procesiniai dokumentai administracinėje byloje inspekcijai ir buvo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad dėl techninių kliūčių jie nebuvo tinkamai įteikti adresatui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VTPSI neturėjo duomenų apie apelianto reikalavimą teisme dėl termino privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo. Taigi, antstolis gavęs inspekcijos prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdyti inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. PN-983-(15.2).Kaip nustatyta aukščiau, privalomasis nurodymas negali būti perduotas antstoliui priverstinai vykdyti kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo T. J. prašymas patenkintas iš dalies. Panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimas „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ Nr. RE-13-(15.2). Teismas nurodė, kad Inspekcijos sprendimas dėl termino nepratęsimo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, dėl ko Inspekcija privalės iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir tinkamai įgyvendinus Viešojo administravimo įstatymo ir Priežiūros įstatymo nuostatas, pakartotinai spręsti klausimą dėl termino pratęsimo. Kitą skundo dalį dėl termino pratęsimo teismas paliko nenagrinėtą. Darytina išvada, kad atskirojo skundo tenkinimo atveju teisinis rezultatas nesukeltų apeliantui jokių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl termino pratęsimo teismo palikta nenagrinėta, o inspekcijai nurodyta iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Taigi, kol teisme nėra iškeltos bylos dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, vykdomasis dokumentas gali būti teikiamas antstoliui priverstiniam vykdymui. Nors apeliantas teigdamas, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir TPSVPĮ 14 str. 7 d. pagrindu, tačiau 2017 m. birželio 19 d. privalomasis nurodymas surašytas ne dėl savavališkos statybos, o statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus (TPSVPĮ 11 str. 6 d.), todėl taikytinas TPSVPĮ 11 straipsnis, o ne 14 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl TPSVPĮ 14 str. 7 d. nepasisako.
Dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
Apeliantas nurodo, kad kai vykdomasis dokumentas priimtas neteisėtai (pažeidžiant aiškias imperatyvias TPSVPĮ 11 str. 9 d., 14 str. 7 d., CPK 651 str. 1 d., 2 d. 8 p. taisykles) priimti antstolio sprendimai turi būti panaikinti, o pradėta vykdomoji byla turi būti nutraukta (CPK 629 str. 9 p.). Apelianto vertinimu, nėra jokio pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui 2018 m. kovo 8 d. patvarkymu. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais neturi teisinio pagrindo sutikti. CPK 629 str. 9 p. nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Kaip nustatyta aukščiau, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti. Nors apeliantas ir nurodo, kad nei antstolis skundžiamuose patvarkymuose, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, koks yra konkretus teisinis pagrindas sprendimui sustabdyti neteisėtai pradėtą vykdomąją bylą, tačiau CPK 625 straipsnis antstoliui suteikia teisę ir savo iniciatyva sustabdyti vykdymo veiksmus, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių veiksmai gali ar turi būti stabdomi. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis 2018 m. kovo 8 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (v.b.l. 25), iš kurio matyti, kad antstolis remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi vykdomąją bylą sustabdė. Pažymėtina ir tai, kad nutraukus vykdomąją bylą, pakartotinai to paties vykdomojo dokumento negalima pateikti vykdyti (CPK 630, 632 straipsniai). Jeigu antstolis nutrauktų vykdomąją bylą inspekcijos nurodymas, kuris surašytas teisėtai, pagrįstai, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, taptų faktiškai nebeįvykdomas. Tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas, nes Inspekcija surašė nurodymą, gindama viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomosios bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, t. y. vykdomosios bylos sustabdymo institutą. Sustabdžius vykdomąją bylą išieškotojui išlieka teisėtas lūkestis, kad privalomasis nurodymas netaps neįvykdytu, o skolininko atžvilgiu nebus vykdomi jokie priverstiniai vykdymo veiksmai.Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00320 nenustatyta CPK 629 straipsnyje nurodytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto T. J. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 3 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 Eur (tris eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.