- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- eI-2631-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00309-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- T. J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. J. skundu, patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1. panaikinti 2018-01-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo termino įvykdymo nepratęsimo“ Nr. RE-13-(15.2); 2. pratęsti terminą 2017-06-19 privalomojo nurodymo Nr. PN-983-(15.2) įvykdymui 4 metų laikotarpiui, iki 2021 m. gruodžio 16 d.
Pareiškėjo atstovas skunde, jo patikslinime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2005 m. pareiškėjui įsigijus gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjas žadėjo, jog greta gyvenamojo namo bus įrengta ir tvora. 2014 m. vasarą pareiškėjui grįžus į Lietuvą, jis pastebėjo greta namo įrengtus tvoros stulpelius, su kurių įrengimu visiškai nesusijęs, ir 2016 m. rudenį užsisakė vartų konstrukciją, kurią pritvirtino prie įrengtų stulpelių. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017-06-19 pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą iki 2017 m. gruodžio 16 d. nugriauti statinius - 67,00 m ilgio statomą tvorą ir 20,8 kv. m. ploto aikštelę, pastatytus už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje ir sutvarkyti statybvietę.
Pareiškėjas, gavęs privalomąjį nurodymą, nuėmė vartus bei vartelius nuo stulpelių, kurie įrengti ne ant jam priklausančio žemės sklypo ribos. Pareiškėjas 2017-12-11, atsižvelgdamas į gautą Inspekcijos nurodymą, kreipėsi prašymu į Kauno m. savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių dėl leidimo įrengtos įvažos naudojimui gavimo, kurį tą pačią dieną gavo. 2017-12-16 pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl termino privalomojo nurodymo įvykdymui pratęsimo trims mėnesiams, o 2017-12-27 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo/neprieštaravimo išdavimo įrengti įvažiavimo /išvažiavimo kelią. Inspekcija 2018-01-09 priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo 2017-12-16 prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018-03-16 (toliau – ir 2018-01-09 sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad jis, prašydamas pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui, pateikė įrodymus, jog šiuo metu tvarkosi dokumentus, reikalingus įvažos į žemės sklypą įvykdymui, tačiau atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą, jo visiškai nemotyvavo. Įstatymas nustato Inspekcijos pareigą motyvuotai įvertinti Pareiškėjo prašymą bei priimti vertinimo metu suformuotais motyvais pagrįstą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustato Inspekcijos pareigą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti, tačiau 2018-01-09 sprendime nėra nurodyta absoliučiai jokių objektyvių duomenų (faktų), kuriais remiantis Inspekcija nusprendžia pareiškėjo 2017-12-16 prašymą atmesti. Be to, nėra nurodoma ir jokių motyvų, kuriais Inspekcija pagrįstų sprendimą prašymą atmesti. Dėl šių priežasčių 2018-01-09 sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. imperatyvus dėl ko turi būti panaikintas.
Pareiškėjas dėl statinių įteisinimo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą, t. y. atliko aktyvius veiksmus jų įteisinimui, todėl terminas Privalomojo nurodymo įvykdymui turėjo būti pratęstas. Pareiškėjo atstovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas siekia, jog Nacionalinė žemės tarnyba duotų sutikimą statyti tvorą valstybiniame nesuformuotame žemės sklype arba parduotų valstybinės žemės sklypo dalį, besiribojantį su kaimyniniu sklypu. Iš pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad nėra paneigta pareiškėjo galimybė išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo pastatyti ginčo stulpeliai, arba gauti Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį sutikimą. Todėl atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus, pareiškėjas prašo pratęsti terminą, per kurį galėtų nustatyta tvarka gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą) ar įteisinti nuosavybę į valstybinės žemės sklypo dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas Inspekcijos pareigūnams nepateikė jokių žemės, kurioje yra tvora ir betoninių trinkelių aikštelė, valdymo ar naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (valstybinės žemės patikėtinio sutikimo), dėl ko 2017-06-19 buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2017-12-16 pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi statybos patikrinimą konstatavo, jog valstybinėje žemėje (šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatyti (įbetonuoti) tvoros stulpai (viso ~ 67 m ilgio, aukštis ~ 2 m), taip pat įrengtas (išklotas trinkelėmis) įvažiavimas į sklypą (~ 5,2 m ilgio, 4,0 m pločio, ~ 21 m²). Pareiškėjas Inspekcijos pareigūnams nepateikė jokių žemės, kurioje yra tvora ir betoninių trinkelių aikštelė, valdymo ar naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (valstybinės žemės patikėtinio sutikimo), todėl atsakovas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi 2017-06-19 surašė pareiškėjui privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-983-(15.2) (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo iki 2017-12-16 pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, t. y. nugriauti 67,00 m ilgio statomą tvorą ir 20,8 kv. m. ploto betoninių trinkelių aikštelę, pastatytus už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2017-12-16 prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018-03-16. Inspekcija 2018-01-09 sprendimu Nr. RE-13-(15.2) pareiškėjui privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pagrindu.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2018-01-09 sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad priimtas sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas.
Sprendžiant šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2018-01-09 sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendime nurodyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo teisinis ir faktinis pagrindai: „Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis“. Iš minėto Inspekcijos 2018-01-09 sprendimo turinio matyti, kad šiame individualiame administraciniame akte visiškai nėra motyvuojamosios dalies. Sprendimas yra be priedų, nepagrįstas jokiais procedūriniais dokumentais. Nei pačiame Sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Minėti Sprendimo turinio trūkumai, t. y. tai, kad šis individualus administracinis aktas yra be motyvuojamosios dalies ir nėra nurodytas faktinis nepratęsimo pagrindas, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl Inspekcijos 2018-01-09 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.
Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas motyvus bandė išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui bei teismo posėdžio metu, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Dėl prašymo pratęsti 2017-06-19 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo statytojo nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, statytojas gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad šios kategorijos byloms yra nustatyta išankstinė nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. pirmiausia dėl termino pratęsimo privaloma kreiptis į Inspekciją ir tik jai iš esmės išsprendus šį klausimą, statytojas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo.
Nagrinėjamu atveju Inspekcijos sprendimas dėl termino nepratęsimo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, dėl ko Inspekcija privalės iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017-12-16 prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir tinkamai įgyvendinus Viešojo administravimo įstatymo ir Priežiūros įstatymo nuostatas, pakartotinai spręsti klausimą dėl termino pratęsimo.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo prašymas pratęsti terminą 2017-06-19 privalomojo nurodymo Nr. PN-983-(15.2) įvykdymui 4 metų laikotarpiui, paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 105 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. J. prašymą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-09 sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ Nr. RE-13-(15.2).
Kitą skundo dalį dėl termino pratęsimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.